Civilinė byla Nr. e3K-3-114-378/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01110-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja skundu dėl notaro veiksmų prašė pripažinti Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. Bartkuvienės 2024 m. balandžio 26 d. atsisakymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą dėl palikimo, atsiradusio po S. K. mirties, neteisėtu ir įpareigoti Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarę N. Bartkuvienę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal antstolės Vidos Daugirdienės sudarytą turto apyrašą dėl palikimo, atsiradusio po S. K. mirties.

3.       Pareiškėja nurodė, kad notarė atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes, notarės manymu, testatorius išreiškė valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju būtent dėl savo subjektyvaus požiūrio notarė atsisako atlikti notarinį veiksmą, o savo veiksmų nepagrindžia teisės aktų reikalavimais. Notaras turi pareigą nustatyti, ar iš tikrųjų egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai, t. y. ar yra atsiradęs palikimas, ar prašymą teikiantis asmuo yra įpėdinis, ar nėra praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, jei paveldima pagal testamentą, ar testamentas yra galiojantis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra įpėdinė pagal testamentą, testamentas yra galiojantis, ji per 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo momento pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, t. y. pareiškėja savo teisę į palikimą įgyvendino įstatyme nustatyta tvarka, todėl notarė privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmetė.

5.       Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla jokių abejonių. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas jo teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu (pvz., pripažįstant asmens teisę) ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.

6.       Teismas nurodė, kad atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notarė grindė ne subjektyvia savo nuomone, o jai žinoma teismų praktika, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023, kuriame teismas nurodė, kad testatorius ginčo testamente buvo išreiškęs valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu; testatorius, sudarydamas testamentą, turėjo tikslą savo turto palikimo klausimą išimtinai sieti su kriterijumi, charakterizuojančiu įpėdinį testamento sudarymo dieną; testatorius, norėdamas palikti savo turtą, galėjo ir neminėti tuo metu esamo statuso; esminės būtinos testamente nustatytos testatoriaus valios sąlygos – palikimo atsiradimo dieną sutuoktinės statuso – nebuvimas sudaro pagrindą teigti, kad sutuoktinės statusas testamento sudarymo dieną buvo esminė ir viena iš būtinųjų sąlygų, atitinkančių tikrąją testatoriaus valią.

7.       Teismas nusprendė, kad, kilus abejonių dėl testamentinio įpėdinio statuso ir jo teisės paveldėti, notarė teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai.

8.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

9.       Teismas pažymėjo, jog notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju notarė neturėjo teisės nagrinėti asmenų ginčų, nustatyti ginčytinų aplinkybių, o kilus abejonių dėl asmenų teisių ar juridinių faktų, jų turinio aiškumo, privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

10.       Teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, neperžengdamas skundo nagrinėjimo ribų ir vertindamas notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagrindą, nusprendė, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertino, kad šiuo atveju dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, nesutarimų, todėl notarės atsisakymas atliktį notarinį veiksmą yra teisėtas ir pagrįstas. Pertekliniai, netikslūs notarės motyvai, susiję su testamento turinio vertinimu, šiuo atveju nėra tinkami sprendžiant dėl skundžiamo notarinio veiksmo atlikimo, tačiau jie nepaneigia prašymo atlikti notarinį veiksmą išnagrinėjimo teisingo rezultato.

11.       Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp įpėdinių dėl testamento turinio, dėl įpėdinių teisės paveldėti turtą, todėl, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į proceso ekonomiškumo principą, darytina išvada, kad šios bylos išsprendimas neturėjo tiesioginės įtakos įpėdinio J. K. materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl tai, kad šis asmuo nebuvo įtrauktas į šią bylą dalyvauti kaip suinteresuotas asmuo, nelaikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir pareiškėjos skundą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius: palikėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra, testamento turiniui keliamus teisėtumo ir suprantamumo reikalavimus (CK 5.2 straipsnis, 5.18 straipsnis, 5.19 straipsnis), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl testamento turinio aiškinimo. Teismai neteisėtai siejo paveldėjimo teisės pagal testamentą atsiradimą su įpėdinio šeiminiu statusu. Testamente nėra pateikta jokių nuostatų, kad mirusiojo valios išreiškimas būtų susijęs su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu. Testatorius nepriėmė patvarkymo, kad nutraukus santuoką testamentas negaliotų. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino ir fakto, kad nutraukus santuoką testatorius testamento nepakeitė ir nepanaikino, nors tokią galimybę turėjo. Šiuo atveju testatoriaus elgesys – sprendimas testamento nekeisti ir nepanaikinti po santuokos nutraukimo – patvirtina, kad jo valia testamento sudarymo metu iš esmės nebuvo susijusi su sutuoktinės statusu, nes, jei būtų susijusi, tai po santuokos nutraukimo testatorius testamentą būtų panaikinęs arba pakeitęs. Todėl šiuo atveju teismas neturėjo teisės pakeisti testatoriaus valios išraiškos bei sudaryti sąlygas paveldėti įpėdiniui pagal įstatymą, nors testatoriaus valia iš esmės sudarant testamentą buvo aiškiai išreikšta, kad jis palikimo kitiems įpėdiniams nepalieka, t. y. iš esmės paveldėjimo teisę pagal įstatymą jis panaikino. Testamente aiškiai nurodytas asmuo, kuris yra testamentinis įpėdinis, o testamento turinyje nurodomas žodis „sutuoktinei“ teisiškai nereikšmingas (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).

12.2.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias notaro pareigą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66–5.67 straipsniai). Nesant ginčo dėl pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal testamentą, notaras neturėjo teisės atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą ir negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnis). Notarui nėra suteikta teisė spręsti įpėdinių ginčus dėl paveldėjimo teisės (CK 5.8 straipsnis). Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, savo atsisakymą iš esmės motyvuodama subjektyviu testamento turinio aiškinimu bei iš esmės ginčydama įpėdinio paveldėjimo teisę pagal testamentą. Toks notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjos kaip įpėdinės pagal testamentą teisę įgyti nuosavybės teisę į palikėjo testamentu paliktą turtą, taip pat iš esmės paneigiantis palikėjo valią palikti palikimą pasirinktam įpėdiniui.

12.3.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimo ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 2, 13 straipsniai). Bylos nagrinėjimo ribos turėjo būti skundžiamo notarės veiksmo teisėtumo patikrinimas, t. y. teismas turėjo nustatyti, ar pagal teisės normas, reglamentuojančias notarės veiklą, jos atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra teisėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, peržengęs bylos nagrinėjimo ribas, priėmė nutartį, kuria iš esmės nusprendė dėl pareiškėjos paveldėjimo teisės galiojimo ar negaliojimo, nors byloje reikalavimas dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo nebuvo pareikštas (CK 5.8 straipsnis).

12.4.                      Palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja ir pagal įstatymą J. K. Šiuo atveju įpėdinis pagal įstatymą neginčija įpėdinio pagal testamentą paveldėjimo teisės, tačiau teismas iš esmės minėtam asmeniui nedalyvaujant bylos nagrinėjime pasisakė dėl jo paveldėjimo teisės, todėl tai atitinka absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

12.5.                      Teismo nutartis iš esmės yra be motyvų. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Pirmosios instancijos teismo motyvai skundžiamoje nutartyje nesusiję su pareiškėjos skundu dėl notarės veiksmų ir teismas iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas, nes teisme nebuvo nagrinėjamas reikalavimas, kuriuo būtų ginčijama pareiškėjos paveldėjimo teisė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui. Jei teismai būtų tinkamai kvalifikavęs teisinius santykius bei taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, būtų priėmę iš esmės priešingą procesinį sprendimą byloje. Procesiniuose sprendimuose motyvų nepateikimas dėl pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo laikytinas esminiu pažeidimu, nes yra neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius aspektus, o tai lėmė neteisingą teisinių santykių kvalifikavimą.

13.       Suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumo vertinimo

14.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą dėl palikėjo S. K. palikimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad notarė atsisakymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą motyvavo aplinkybe, jog testatorius išreiškė valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu savo sutuoktinei. Notarė nurodė, kad pareiškėja palikimo atsiradimo dieną nebuvo testatoriaus sutuoktinė, todėl neatitiko esminės ir būtinos sąlygos, atitinkančios testatoriaus valią. Be kita ko, notarė rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023, kurioje teismas nusprendė, kad paveldėtoja, buvusi testatoriaus sutuoktinė, neturi teisės paveldėti pagal testamentą, nes palikimo atsiradimo dieną neturėjo sutuoktinės statuso. Pareiškėjos skundą nagrinėję teismai nusprendė, kad egzistavo objektyvūs neaiškumai, abejonės dėl fakto, ar pareiškėja yra įpėdinė, kuri turi teisę paveldėti pagal testamentą. Kasaciniu skundu pareiškėja nesutinka su tokia teismų išvada ir teigia, kad notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama subjektyviu testamento turinio aiškinimu ir iš esmės ginčydama įpėdinio paveldėjimo teisę pagal testamentą, todėl notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija toliau vertina, ar notarė galėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

15.       Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

16.        Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

17.       Nurodyti notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

19.       Notariato įstatymo 40 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, ir tokio atsisakymo įforminimas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad notarui yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, o 3 dalis nustato, kad kitus Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindus ir tvarką gali nustatyti ir teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įforminimą – nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

20.       Taigi Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, be kitų duomenų, nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu gali būti tai, kad nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, nurodant atitinkamą įstatymo nuostatą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (pvz., būtų neaiškus palikimą sudarančio turto priklausymas palikėjui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 22 punktas).

21.       Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad apskundimo pagrindas yra tai, jog notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 20 punktas).

22.       Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą – teisėtumo.

23.       CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 26 punktas).

24.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį, testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018, 39 punktas).

25.       Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad notarė atsisakymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą motyvavo iš esmės šiais argumentais: 1) testatorius išreiškė valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu savo sutuoktinei. Notarė nurodė, kad pareiškėja palikimo atsiradimo dieną nebuvo testatoriaus sutuoktinė, todėl neatitiko esminės testatoriaus nustatytos būtinos sąlygos; 2) notarė rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023, kurioje teismas nusprendė, kad paveldėtoja, buvusi testatoriaus sutuoktinė, neturi teisės paveldėti pagal testamentą, nes palikimo atsiradimo dieną neturėjo sutuoktinės statuso.

26.       Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai kyla tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento, kaip asmeninio, vienašalio, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio, reikšmingiausias elementas yra testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Sudarydamas testamentą testatorius nurodo savo patvarkymus, kam jis palieka visą ar dalį savo turto, iš kurio ar kurių įpėdinių pagal įstatymą atima paveldėjimo teisę, kokias turto dalis palieka konkretiems įpėdiniams, nustato tam tikras sąlygas priimti palikimą, kitas sąlygas ar testatoriaus pageidavimus bei patvarkymus. Būtina testamento galiojimo sąlyga – testamento turinio teisėtumas ir suprantamumas.

27.       Teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentui, jog pirmasis atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą argumentas, kad testatorius išreiškė valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu jo atžvilgiu, yra notarės subjektyvus testamento turinio aiškinimas, neturintis objektyvaus pagrindo. Tokią išvadą suponuoja minėto argumento lingvistinė formuluotė „mano nuomone, jeigu jis būtų norėjęs palikti savo turtą K. I., galėjo ir neminėti tuo metu esamo statuso“.

28.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, kilus ginčui dėl testamento turinio, vieno ar kelių įpėdinių pareikštos abejonės dėl testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento nesuprantamo ir kitiems asmenims. Siekiant pašalinti įpėdinių nuomonių skirtumus dėl testamento teksto suprantamumo, būtent teismui tenka pareiga aiškinti (nustatyti) testamento turinį ir jame išreikštą testatoriaus valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-943/2025, 43 punktas). 

29.       Atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad testamento turinio ir testatoriaus valios aiškinimas priklauso išimtinei teismo kompetencijai, todėl notarė šiuo atveju neturėjo teisės aiškinti testamente išreikštą testatoriaus valią.

30.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmasis nurodytas notarės argumentas nėra visiškai tikslus ir tinkamas, tačiau, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023, padarė išvadą, kad tokia teismų praktika papildomai pagrindžia išvadą, jog šiuo atveju notarei pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjos teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

31.       Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

32.       Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Tačiau, kai precedentai nėra sukurti kasacine tvarka priimtomis nutartimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra įpareigotas vadovautis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021, 52 punktas). Horizontaliojo precedento taisyklės nėra aktualios aukštesniam, a fortiori (ypač; juo labiau) kasaciniam teismui, ta dalimi, kiek precedentai suformuoti žemesnės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 31 punktą).

34.       Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 51 punktą; 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020 41 punktą).

35.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens nepripažinimo įpėdiniu bei testamento pripažinimo negaliojančiu. Teismas, išnagrinėjęs individualų ginčo dėl testatoriaus valios aiškinimo atvejį, įvertinęs tos bylos reikšmingas faktines aplinkybes, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nusprendė, kad sutuoktinės statusas testamento sudarymo dieną buvo esminė ir viena iš būtinųjų sąlygų, atitinkančių tikrąją testatoriaus valią, o šį statusą turintis įpėdinis pagal testamentą palikimo atsiradimo dieną yra tinkamas įpėdinis. Pažymėtina, kad teismo išaiškinimas, kuriuo vadovavosi notarė, yra aktualus būtent tik tai individualiai bylai, kadangi joje buvo aiškinama konkretaus testatoriaus valia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodyta byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka sprendžiant dėl testamento galiojimo, o ne ypatingosios teisenos tvarka vertinant notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju notarė, atsisakydama išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, nepagrįstai vadovavosi minėtu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinių aplinkybių, joje buvo taikytos teisės normos, susijusios su testatoriaus valios vertinimu sprendžiant dėl testamento galiojimo, o nagrinėjamoje byloje vertinamas notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumas.

36.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turinį, be kita ko, nustatė, kad tarp pareiškėjos ir palikėjo sūnaus nėra sutarimo dėl turto paveldėjimo, nesutarimas grindžiamas testamento turinio aiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, esant ginčui paveldėti pretenduojančių asmenų dėl testamento turinio ir su tuo susijusios palikėjo testamente išreikštos tikrosios valios aiškinimo, egzistuoja objektyvūs neaiškumai, abejonės dėl fakto, ar pareiškėja yra įpėdinė, kuri turi teisę paveldėti pagal testamentą.

37.       Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad notaras turi profesinę pareigą suteikti teisinio santykio dalyviams išsamią konsultaciją, atitinkančią šalių interesus, be kita ko, ir paaiškinti asmeniui, kokios egzistuoja kliūtys atlikti prašomą notarinį veiksmą, tačiau suinteresuotiems asmenims neturėtų būti ribojama teisė įstatymo nustatyta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą.

38.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju notarė, gavusi įpėdinio pagal įstatymą laišką, kuriame jis atkreipė dėmesį, jog palikėjas su pareiškėja buvo nutraukęs santuoką, turėjo išaiškinti šiam asmeniui, kad ji neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl ginčijamų aplinkybių ir aiškinti testatoriaus valios, todėl asmuo, manantis, jog jo teisės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų gynimo (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Taigi, tuo atveju, jeigu įpėdinis pagal įstatymą nepasinaudotų teise kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeidžiamų teisių gynimo, notarė turėtų spręsti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjai klausimą. 

39.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismų nustatytų bylos aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog notarės atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Kasaciniam teismui tokį notarės atsisakymą pripažinus nepagrįstu, notarė įpareigotina iš naujo spręsti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka.

40.       Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindus (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant nurodytas materialiosios teisės normas, ir dėl šios priežasties netinkamai išsprendė klausimą dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamas nutartis ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies, t. y. pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą spręsti iš naujo atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

42.       Išnagrinėjus bylą kasaciniame teisme turi būti sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). CPK 442 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

43.       Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti notarinį veiksmą pripažįstama, kad teisinis notaro suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašoma įpareigoti notarą jį atlikti, skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59–60 punktai; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 40 punktas).

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju notarė įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjai, nusprendžia, kad šiuo atveju byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

45.       Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Neringos Bartkuvienės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 137.

Įpareigoti Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarę Neringą Bartkuvienę klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo spręsti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Gražina Davidonienė

        Egidija Tamošiūnienė