Civilinė byla Nr. e2S-402-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16318-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-26794-528/2022 pagal pareiškėjo M. A. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas M. A. 2022 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti jam terminą įvykdyti 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170411-00033, nustatant 6 mėnesių terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui, terminą pradedant skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-13287-1107/22 priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. A. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

3.       Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo prašymą, kuriuo jis prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir 6 mėnesiams pratęsti terminą įvykdyti 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170411-00033, suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-10678-428/2022 Regionų apygardos administraciniame teisme. Ši byla nėra baigta, joje paskirtas teismo posėdis. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu pareiškėjas M. A. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo prašymą dėl termino atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-l0678-428/2022, kurioje yra pareikštas analogiško pobūdžio reikalavimas dėl termino atnaujinimo. Anot apelianto, Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje yra suformuluoti visiškai skirtingi pareiškėjo reikalavimai, t. y. administracinėje byloje yra pareikštas prašymas ne atnaujinti įstatyme numatytą ir praleistą terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą, o prašoma pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui 6 mėnesiams;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo išaiškinimui 2020 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2001-422/2020, kuriame teismas buvo išaiškinęs, jog atmetus prašymą pratęsti praleistą įstatyme numatytą terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, pareiškėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atnaujinti praleistą terminą civilinio proceso tvarka. Taigi, šio administracinės bylos sprendimo nuostata patvirtina, kad prašymas pratęsti praleistą terminą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, nėra tapatus prašymas dėl termino atnaujinimo;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisės taikymo taisyklę, kad administraciniai teismai negali atnaujinti įstatyme numatytų terminų, kurie yra pasibaigę, o gali tik terminus pratęsti, kai terminas dar yra nepasibaigęs;

1.4.                        Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimą, kad pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti atnaujinamas įstatymų nustatytais pagrindais, o toks prašymas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.

5.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį byloje palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti M. A. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kadangi teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. M. A. su prašymu atnaujinti terminą prašymui paduoti ir 6 mėnesiams pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą jau yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinį teismą, administracinė byla dar nėra išnagrinėta; tiek administracinėje byloje, tiek šioje byloje M. A. siekia iš esmės vieno ir to paties teisinio rezultato (papildomo 6 mėnesių termino privalomojo nurodymo įvykdymui).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Pirmosios instancijos teismas priėmė tokį sprendimą, konstatavęs, kad teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas tvirtina, kad jo pareikštas prašymas bendrosios kompetencijos teisme savo esme yra visiškai skirtingo pobūdžio nei reikalavimas, pareikštas specializuotam teismui.

9.       Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

10.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio (pareiškimo) priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį (pareiškimą) paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (pareiškimą), t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar ieškovas (pareiškėjas) tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Viena iš aplinkybių, kurią, spręsdamas klausimą dėl ieškinio (pareiškimo) priėmimo, turi išsiaiškinti teismas yra tai, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo (pareiškėjo) atsisakymo ieškinio (pareiškimo) ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

11.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino įvykdyti privalomąjį nurodymą atnaujinimo, nustatant naują terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui. Pareiškėjas nurodė, kad siekia įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau, užsitęsus ginčo dėl kaimyninio sklypo savininko sutikimo gavimo nagrinėjimui, yra būtina pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl netinkamos teisinės pozicijos, kurią įtakojo valstybės paskirtas advokatas, pareiškėjas laiku nesikreipė dėl termino privalomajam nurodymui pratęsimo ir jis pasibaigė 2022 m. rugsėjo 8 d. Negana to, pareiškėjui paskirtas valstybės advokatas, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą 6 mėnesiams civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo be kaimyninio sklypo savininko sutikimo nagrinėjančiam teismui. Tuo tarpu teismui atsisakius priimti šį M. A. vardu pateiktą prašymą ir pasiūlius kreiptis dėl termino pratęsimo ar atnaujinimo bendra tvarka, valstybės paskirtas advokatas dėl termino atnaujinimo į bendrosios kompetencijos teismą bendra tvarka nesikreipė. Priešingai, valstybės paskirtas advokatas 2022 m. spalio 5 d. surašė prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams dėl privalomo nurodymo vykdymo pratęsimo, kurio pagrindu buvo užvesta administracinė byla Nr. eI3-10678-428/2022.

12.       Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, išties, Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė administracinę bylą Nr. eI3-10678-428/2022 (naujas bylos numeris po bylos perkėlimo į naujus metus – eI3-330-428/2023) pagal pareiškėjo M. A. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo buvo prašoma pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. balandžio 11 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170411-00033 nustatytą ir 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. SDPN-20-220629-00078 pratęstą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 6 mėnesiams. Tačiau, taip pat nustatyta, kad šis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. vasario 1 d., tenkino pareiškėjo M. A. 2023 m. sausio 20 d. prašymą ir nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-330-428/2023 dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Taigi, nors, akivaizdu, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu (2022 m. gruodžio 12 d.) teismuose buvo užvestos dvi skirtingos bylos tarp tų pačių šalių, kuriose buvo siekiama iš esmės to paties teisinio rezultato (papildomo termino privalomojo nurodymo įvykdymui), šiuo metu susiklosčius esamai situacijai, kai administracinė byla yra nutraukta, nagrinėjamoje byloje privalu iš naujo įvertinti pareiškėjo siekį iškelti civilinę bylą CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, plačiau dėl bylų tapatumo nepasisakant.

13.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, siekdamas užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą, atsižvelgdamas į tai, kad proceso dalyviams turi būti sudaryta procesinė galimybė savo galimai pažeistas teises ginti priderinant jas prie pasikeitusios faktinės situacijos, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda pareiškėjo M. A. prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo M. A. prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas