Civilinė byla Nr. e2-8402-1233/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02745-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 2.3.2.9; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gerardas Višinskis,

sekretoriaujant Erikai Sofijai Kaminskei-Baniukevič,

dalyvaujant ieškovei I. J., jos atstovei, advokatei Renatai Tatol.,

nedalyvaujant atsakovui E. J. ir jo atstovei, advokato padėjėjai Margaritai Šibkovai,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovams, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimą, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė I. J. ieškiniu atsakovui E. J. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų.

2.       Ieškovė ieškiniu teismo prašo:

2.1.       Nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.2.       Santuoką nutraukus, atsakovui palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, ieškovei – „(duomenys neskelbtini)“.

2.3.       Nustatyti šalių vaikų – dukros P. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), – gyvenamąją vietą su ieškove.

2.4.       Nustatyti atsakovo E. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

2.4.1.                      Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis dvi šalių sutartas darbo dienas, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17.00–18.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00–21.00 val. Dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis tėvas bendrauja su vaikais, šalys privalo susitarti raštu (SMS žinutėmis) iš anksto, t. y. ne vėliau kaip iki sekmadienio, esančio prieš planuojamo bendravimo savaitę, 18.00 val. Tėvui iki sekmadienio 18:00 val. neinformavus motinos apie konkrečias planuojamas bendravimo su vaikais dienas kitą savaitę, ir motinai suplanavus vaikų laiką ir užimtumą, tėvas privalo į šiuos planus atsižvelgti. Šalims nesutariant dėl konkrečių dienų, tėvas bendrauja su vaikais antradienį ir trečiadienį.

2.4.2.                      Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y. kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00–17:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00–20.00 val.

2.4.3.                      Tėvas gali neribotai bendrauti su vaikais elektroninėmis ir ryšio priemonėmis.

2.4.4.                      Vaikų ligos atveju, vaikams ar vienam jų esant gydymo įstaigoje, abi šalys turi teisę ir pareigą rūpintis sergančiu vaiku(-ais) bei jį (juos) slaugyti. Tuo atveju, jei sergantis vaikas būtų slaugomas jo gyvenamojoje vietoje, tėvas lanko sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, nustatytu jo bendravimo su vaikais metu.

2.4.5.                      Tais atvejais, kai dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui, vieno iš šalių liga, hospitalizavimas, gydymas ir pan.), motina negali pasirūpinti šalių vaikais, jų priežiūrą turi užtikrinti tėvas.

2.4.6.                      Tėvas pasiima abu vaikus iš motinos gyvenamosios vietos kiekvienų nelyginių metų (pavyzdžiui, 2025 m., 2027 m.):

2.4.6.1.                      Gruodžio 31 d.

2.4.6.2.                      Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.).

2.4.6.3.                      Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.).

2.4.6.4.                      Šv. Velykų pirmą dieną.

2.4.6.5.                      Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.).

2.4.7.                      Tėvas pasiima vaikus iš motinos gyvenamosios vietos kiekvienų nelyginių metų (pavyzdžiui, 2025 m., 2027 m.):

2.4.7.1.                      Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.).

2.4.7.2.                      Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.).

2.4.7.3.                      Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.).

2.4.7.4.                      Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.).

2.4.7.5.                      Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.).

2.4.7.6.                      Žolinės dieną (rugpjūčio 15 d.).

2.4.7.7.                      Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).

2.4.8.                      2.4.6 ir 2.4.7 punktų papunkčiuose nurodytomis dienomis tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos nuo 11 val. iki 12 val. ir įsipareigoja parvežti juos atgal kitą dieną iki 11:00–12:00 val.

2.4.9.                      Kiekvienų metų motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu. 

2.4.10.                      Abi šalys turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Tėvams nesutarus dėl gimtadienio, vaikai kiekvieno jų gimimo dieną iki 16.30 val. būna su motina, o tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima 16.30–17.00 val. ir pristato vaikus tą pačią dieną į gyvenamąją vietą 20.30–21.00 val.

2.4.11.                      Tėvo gimimo dieną vaikai praleidžia su tėvu. Motinos gimimo dieną vaikai praleidžia su motina.

2.4.12.                      Tėvas su vaikais atostogauja per metus 30 kalendorinių dienų, atostogų laikotarpiu vaikų negalima atskirti nuo motinos ilgiau nei 7 dienas.

2.4.13.                      Atostogų laikotarpis turi būti praneštas motinai ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų – SMS žinute ar elektroniniu laišku.

2.4.14.                      Kiekviena iš šalių privalo nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaikų ar bet kurio iš jų sveikatos būklės pasikeitimus.

2.4.15.                      Tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitais atvejais bendru šalių susitarimu.

2.4.16.                      Bendravimo su vaikais neribos nei vienas iš tėvų ir sudarys visas sąlygas abiem tėvams maksimaliai dalyvauti auklėjant juos.

2.5.       Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2.6.       Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria sutuoktinių prievole.

2.7.       Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria sutuoktinių prievole.

2.8.       Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria sutuoktinių prievole.

2.9.       Priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų P. J. ir sūnaus K. J. išlaikymui po 365 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 d. į nepilnamečių vaikų motinos I. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), arba į kitą I. J. nurodytą sąskaitą arba grynaisiais pinigais.

2.10.       Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktu kaip atskiras ieškinio priedas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, 2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, 3) įpareigoti atsakovą mokėti laikiną vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienam iš vaikų. 

4.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 17 d. atsiliepimu palaikė ieškovės prašymą po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria sutuoktinių prievole. Kreditorius nurodė, kad atsakovas apie tokį sandorį žinojo ir davė sandorio sudarymui būtiną sutuoktinio sutikimą tikrinti asmens duomenis (1 Failas, b. l. 154–155).

5.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 17 d. atsiliepime nurodė, kad ieškovės prievolė pagal (duomenys neskelbtini). sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari sutuoktinių prievolė, nes vartojimo kredito paskirtis – kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti (1 Failas, b. l. 170).

6.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė.

7.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2025 m. vasario pateikė išvadą civilinėje byloje. Tarnyba nurodė, kad vaikai su mama gyvena bute su visais patogumais. Nepilnamečiams sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams tenkinti. Abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, anglų kalbos būrelius po du kartus per savaitę (už abu vaikus po 49 Eur/mėn.). Dukra lanko muzikos mokyklą (18 Eur/mėn.). Atsakovas taip pat gyvena bute su visais patogumais. Bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovo butas yra (duomenys neskelbtini). Šeima Tarnybai nėra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, šeimai nėra taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Tarnyba neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas galimai būtų pakankamas užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka plati, aiški, atitinkanti vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais (1 Failas, b. l. 173–177).

8.       Teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir iš atsakovo priteisė kiekvienam iš vaikų po 350 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (1 Failas, b. l. 193–200).

9.       Atsakovas 2025 m. kovo 7 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovės nurodė nesutinkąs, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovas su ieškove tapo pora dar 2013 m. ir gyveno bendrai 6 m. iki santuokos sudarymo. Todėl atsakovas nesupranta, kodėl po dviejų metų po santuokos sudarymo, pasak ieškovės, „išryškėjo šalių tarpusavio skirtumai“. Šalių tarpusavio skirtumai turėtų išaiškėti žymiai anksčiau. Būtent ieškovė pažeidė sutuoktines pareigas. Atsakovas viso bendro gyvenimo su ieškove metu rūpinosi ir pagal galimybes tenkino jos norus, be to, nuolat siekė tinkamai aprūpinti savo šeimą. Atsakovas neįžeidinėjo ieškovės, netikrino jos telefono, tuo labiau neribojo nei jos laisvalaikio ar asmenų rato, nei jos interesų. Ieškovė nedėjo jokių pastangų išsaugoti santuoką. Būtent ieškovė nutolo nuo atsakovo, vis mažiau siekė leisti laiką kartu, vis daugiau leido savo laisvalaikį be atsakovo, atskirai nuo šeimos, išeidavo ir nakvynei. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – ji buvo neištikima, ką pati prisipažino atsakovui. Dėl prašomo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymas nėra proporcingas nei vaikų būtiniesiems poreikiams, nei atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro 1 250 Eur/mėn. Dalis šių pajamų neišvengiamai tenka būtinoms išlaidoms: būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, transportui, aprangai. Be to, sutuoktiniai turi ir kreditorinių įsipareigojimų, kas taip pat daro įtaką atsakovo pajamų dydžiui. Atsakovo nuomone, po 250 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų būtų pakankamas jų poreikiams patenkinti ir proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais atsakovas siūlo nustatyti, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta šalių susitarimu, arba koreguoti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką: Ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 1.1 papunktį atsakovas siūlytų pakeisti į: „Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis bendru šalių sutarimu, tačiau ne mažiau kaip dvi sutartas darbo dienas, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val. arba šalių susitarimu kitą dieną pristatydamas ryte į vaikų ugdymo įstaigą. Dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis tėvas bendrauja su vaikais, šalys susitaria telefonu arba raštu, SMS žinutėmis, iš anksto, vieną dieną prieš planuojamo bendravimo dieną. Abi šalys privalo atsižvelgti į suplanuotą vaikų laiką ir užimtumą.“ Ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 1.7 papunktį atsakovas siūlo pakeisti į: „Tėvas pasiima vaikus iš motinos gyvenamosios vietos kiekvienų lyginių metų (pvz., 2026, 2028): 1.7.1. Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.); 1.7.2. Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.); 1.7.3. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.); 1.7.4. Rasos ir Joninių dieną (virželio 24 d.); 1.7.5. Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.); 1.7.6. Žolinės dieną (rugpjūčio 15 d.); 1.7.7. Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).“ Ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 1.12 papunktį atsakovas siūlo pakeisti į: „Tėvas su vaikais atostogauja per metus 30 kalendorinių dienų, atostogų laikotarpiu vaikų negalima atskirti nuo motinos ilgiau kaip 14 dienų, jeigu šalys nesusitartų kitaip“. Ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 1.13 papunktį atsakovas siūlo pakeisti į: „Atostogų laikotarpis turi būti praneštas motinai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų – SMS žinute arba elektroniniu laišku.“ Dėl reikalavimo dėl turto padalijimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, prievolių kreditoriams paskirstymo atsakovas prieštaravimų nepareiškė ir iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais šioje dalyje (2 Failas, b. l. 44–49).

10.       2025 m. gegužės 7 d. parengiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovas turi papildomų kreditorinių įsipareigojimų, todėl atsakovas buvo įpareigotas teismui pateikti informaciją apie juos. Atsakovas 2025 m. gegužės 13 d. informavo teismą, kad jo atžvilgiu priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas išieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai (2 Failas, b. l. 199). 2025 m. birželio 18 d. parengiamojo posėdžio metu nutarta į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti (duomenys neskelbtini).

11.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 18 d. atsiliepime nurodė, kad atsakovo skolinis įsipareigojimas yra teismo priteista piniginė suma baudžiamojoje byloje, todėl neprieštarauja, kad jo prievolė būtų pripažinta asmenine.

Teismas

konstatuoja:

        Ieškinys tenkinamas visiškai.

        Teismo nustatytos aplinkybės

12.       Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurią tą pačią dieną įregistravo (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 63).

13.       Santuokoje sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė duktė P. J., o (duomenys neskelbtini) – sūnus K. J. (1 Failas, b. l. 69, 100–101, 104–105).

14.       Sutuoktiniai su kreditoriumi (duomenys neskelbtini) unija (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 20–26). Kredito sutartis sudaryta būsto remontui, baldų pirkimui. Kredito gavėjas pagal sutartį – atsakovas E. J.. Ieškovė sutartį pasirašė, jos įvykdymą garantavo savo laidavimu.

15.       Ieškovė su kreditoriumi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 31–41).

16.       Ieškovė su kreditoriumi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 88–98).

17.       Sutuoktiniai nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi (1 Failas, b. l. 49–50).

18.       Ieškovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1 951,14 Eur (1 Failas, b. l. 61).

19.       Atsakovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1 229,42 Eur (2 Failas, b. l. 50).

20.       Ieškovės vardu įregistruotos ir nuosavybės teise deklaruotos dvi transporto priemonės: 1) (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinės operacijos data (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskutinės operacijos data (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 122–125). Atsakovo vardu nėra registruotų ar nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių (1 Failas, b. l. 77).

        Dėl santuokos nutraukimo

21.       Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 1 ir 2 dalys).

22.       Ieškovė nurodo, kad terminas susitaikyti nenustatytinas, nes šalys kartu negyvena, ieškovės sprendimas yra gerai apgalvotas ir galutinis, santuoka laikytina faktiškai iširusia. Atsakovas taip pat prašo santuoką nutraukti. Santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

23.       Teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, o atsakovas su juo sutinka. Vadinasi, sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o, nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo

24.       Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK III knygos ketvirtame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

25.       Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisimas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

26.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė iki pat faktinio santuokos iširimo dėjo pastangas, kad taisyti griūvančius santykius ir išsaugoti šeimą, tačiau jai nepavyko. Sutuoktiniai vienas nuo kito nutolo, tapo svetimi, bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo jau ilgą laiką neveda. Ieškovė nurodė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, o kaltė pasireiškė jų nesutarimais ir negebėjimu išspręsti nesutarimus, ieškoti kompromisų ir išsaugoti šeimą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, nes ji jam buvo neištikima, ji nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą, vis daugiau leido savo laisvalaikį be atsakovo, atskirai nuo šeimos, išeidavo ir nakvynei.

27.       Atsakovas pripažino, kad tarp sutuoktinių buvo nesutarimų ir sutuoktiniams nepavyko santuokos išsaugoti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės neištikimybę ir šios aplinkybės bylos nagrinėjimo iš esmės metu neįrodinėjo (dalyvavo tik pirmame parengiamajame teismo posėdyje, bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo šalys pradėjo gyventi atskirai, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į šeimyninių santykių išsaugojimą ir puoselėjimą, kas ir sąlygojo šeimos iširimą. Nė viena iš šalių neįrodė, kad dėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti.

28.       Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, o bylos aplinkybės rodo, kad nė vienas iš sutuoktinių nedėjo pakankamai pastangų rūpintis šeima ir išsaugoti santuoką, taip pažeisdami savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020). Todėl teismas sprendžia, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

        Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

29.       Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

30.       Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

        Dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo

31.       CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis)

32.       Ieškovė prašo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, motyvuojant šiuo metu su ja esančia vaikų gyvenamąja vieta, vaikų prisirišimu prie jos. Atsakovas tam neprieštarauja. Tarnyba nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus. Atsižvelgus į tai, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

        Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

33.       Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

34.       Ieškovė pateikė išsamią siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Tarnyba išvadoje nurodo, kad ieškovės siūloma tėvo bendravimo su vaikais tvarka plati, aiški, atitinkanti vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymų nuostatas dėl lygių tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus. Atsakovas prašo konkrečios bendravimo tvarkos nenustatyti arba modifikuoti ieškovės siūlomą tvarką. Sutuoktiniai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesusitaria, todėl, teismo vertinimu, konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas gali sukelti papildomų šalių ginčų ir tinkami neužtikrinti atsakovo pareigos bendrauti su vaikais ir vaikų teisės bendrauti su tėvų įgyvendinimo. Todėl nustatytina konkreti bendravimo tvarka.

35.       Ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 5a papunktį atsakovas siūlo pakeisti į: „Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis bendru šalių sutarimu, tačiau ne mažiau kaip dvi sutartas darbo dienas, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val. arba šalių susitarimu kitą dieną pristatydamas ryte į vaikų ugdymo įstaigą. Dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis tėvas bendrauja su vaikais, šalys susitaria telefonu arba raštu, SMS žinutėmis, iš anksto, vieną dieną prieš planuojamo bendravimo dieną. Abi šalys privalo atsižvelgti į suplanuotą vaikų laiką ir užimtumą.“ Teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka šioje dalyje priimtinesnė, kadangi joje nustatytas konkretus susitarimo dėl bendravimo suderinimo laikas, sudarant galimybę šalims iš anksto planuotis laiką, taip pat konkrečios bendravimo dienos, jei šalims nepavyktų susitarti, taip pat nurodytas konkretus vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikotarpis. Be to, kaip nurodė ieškovė, dėl šalių gyvenimo skirtinguose miestuose pristatymas vaikų darbo dienomis į ugdymo įstaigą dėl atstumo pažeistų vaikų interesus. Ieškovės 5g papunktyje pasiūlyta bendravimo tvarka keistina atsakovo siūlomu būdu, užtikrinant galimybę vienam iš tėvų dalį švenčių švęsti tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais. Siūlomos ieškovės bendravimo tvarkos 5m papunktis keistinas atsakovo siūlomu būdu, užtikrinant galimybę tėvui su vaikais turėti ilgesnes nepertraukiamas atostogas. Pranešimo apie atostogas terminas netrumpinamas atsakovo siūlomu būdu, siekiant sudaryti galimybę šalims planuoti savo laiką iš anksto. Teismas atkreipia dėmesį, kad nėra draudžiama šalims susitarti ir dėl kitokio bendravimo.

        Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

36.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 365 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas sutinka su 250 Eur dydžio išlaikymu. Tarnybos vertinimu, prašomas ieškovės priteisti išlaikymas galimai būtų pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

37.       Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.

38.       Šie kriterijai išplėtoti teismų praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

39.       Pagal teismų praktiką, abiejų tėvų skiriamas nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga (MMA). Toks išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu. Viena minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – apie 777 Eur, t. y. po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nurodo, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Išmokos vaikams dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur (atitinkamai po 61,25 Eur kiekvienam iš tėvų).

40.       Ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus apie mokesčius už teikiamas pastato, kuriame yra būstas, gyvenamojo namo administravimo paslaugas (1 Failas, b. l. 14–19, 27–30, 42–45). Pateikė įrodymus, kad per 12 mėnesių už administravimo paslaugas sumokėjo 537,87 Eur (1 Failas, b. l. 46). Pateikė sąskaitas už elektros energijos tiekimą (1 Failas, b. l. 47–48, 53–57, 64–67, 74–77, 79–80, 83–85, 107–108), įrodymus, kad už elektros energiją per 11 mėnesių sumokėjo 1 520,48 Eur (1 Failas, b. l. 60), dukters P. J. ir sūnaus K. J. lankomų ugdymo įstaigų (darželių) sąskaitas (1 Failas, b. l. 51–52, 58–59, 70, 72–73, 78, 82, 86–87, 99, 102–103, 106, 109), sąskaitas už dukters lankomą muzikos mokyklą (1 Failas, b. l. 71). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė papildomus įrodymus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, taip pat įrodymus, kad atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini), objektyviai turi galimybę gauti didesnį darbo užmokestį nei teigia gaunantis (2 Failas, b. l. 52). Ieškovė pateikė papildomas sąskaitas už dukters lankomą muzikos mokyklą (2 Failas, b. l. 53, 136), dukters ir sūnaus ugdymo darželyje sąskaitas (2 Failas, b. l. 54, 131, 145), mokėjimus ir sąskaitas už anglų kalbos užsiėmimus (2 Failas, b. l. 56, 115–116, 119, 130, 134, 135, 138, 144, 146), įrodymus apie dukters sveikatos problemas, susijusias su dantimis ir jų gydymą (2 Failas, b. l. 57–60), banko sąskaitų išrašus apie išleidžiamas sumas (2 Failas, b. l. 61–114, 126–129, 132–133, 139–143), išlaidas gyvenamojo būsto administravimui (2 Failas, b. l. 117), elektros energijos tiekimui (2 Failas, b. l. 118–119, 124–126), keliones su vaikais (2 Failas, b. l. 120–123). Atsakovas minėtų sumų iš esmės neginčijo.

41.       Ieškovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1 951,14 Eur (1 Failas, b. l. 61). Atsakovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1 229,42 Eur (2 Failas, b. l. 50). Taigi, vertinant formaliai, ieškovės turtinė padėtis geresnė. Kita vertus, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, apie jo turimas sveikatos problemas, byloje nėra. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus atsakovas nurodė, kad turi ilgametę patirt statybų srityje, turi du aukštuosius išsilavinimus – ekonomikos ir verslo vadybos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apdailos darbus atliekančiam specialistui rinkoje siūloma mokėti 1 700–2 500 Eur/mėn. ar 1 900–2 400 Eur/mėn. darbo užmokestį atskaičius mokesčius, montuotojui – 1 400–1 800 Eur/mėn., tinkuotojui – 1 400–2 200 Eur/mėn. (2 Failas, b. l. 147–150), taip pat kitų skelbimų apie siūlomas darbo vietas, pagal kuriuos siūlomas didesnis darbo užmokestis nei gauna atsakovas (1 Failas, b. l. 151–154). Todėl atsakovas turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Savo blogos turtinės padėties atsakovas nepagrindė. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas artimas minimaliam, jau atskaičius vaiko pinigus, atsakovas ieškovės pateiktų vaikų poreikių iš esmės neginčijo, todėl išlaikymas priteistinas po 365 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

42.       Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

43.       Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

44.       Šalims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

        Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

45.       CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

46.       Nė vienas iš sutuoktinių byloje išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauja. Be to, dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių. Todėl nėra teisinio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisti išlaikymą.

        Dėl sutuoktinių turto padalijimo ir dalintino turto balanso sudarymo 

47.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

48.       CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.

49.       Nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo šį registruotiną kilnojamąjį turtą, kuris šalių (ar vienos iš jų) nuosavybe yra santuokos nutraukimo metu: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios šalių nurodoma vertė – 700 Eur. Dėl transporto priemonės vertės ir įsigijimo aplinkybių ginčo tarp šalių nekilo. Ieškovė prašo automobilį priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas atsiliepime su tuo sutiko. Todėl automobilis priteistinas ieškovei (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neprašo kompensacijos. Atsižvelgus į turto vertę, į tai, kad su ieškove lieka nepilnamečiai vaikai, teismas kompensacijos atsakovui nepriteisia (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

50.       Kito šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo kilnojamojo, nekilnojamojo turto, juridinių asmenų akcijų ar dalininko teisių teismas nenustatė.

        Dėl įsipareigojimų kreditoriams

51.       Teismas nustatė, kad sutuoktiniai turi prievolių kreditoriams: kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šias prievolės palikti solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Atsakovas su tuo sutinka. Kreditoriai, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsiliepimuose su tuo sutinka. Kreditorius (duomenys neskelbtini) prieštaravimų nepareiškė.

52.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Todėl minėtos prievolės kreditoriams paliekamos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis.

53.       Teismas nustatė, kad priverstinį išieškojimą (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo vykdo antstolis D. T. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 900 Eur išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e1-1409-1170/2024. (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad atsakovo skolinis įsipareigojimas yra teismo priteista piniginė suma baudžiamojoje byloje, todėl neprieštarauja, kad jo prievolė būtų pripažinta asmenine prievole ir asmeniškai vykdoma. Todėl atitinkama prievolė pripažįstama asmenine atsakovo prievole.

        Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

54.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

55.       CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

56.       2025 m. liepos 7 d. ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (3 Failas, b. l. 15–16). Ieškovė nurodė patyrusi 3 146 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl privalomos mediacijos rengimą, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje ieškovė patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašymo dėl privalomosios mediacijos rengimą ir atstovavimą mediacijoje – 121 Eur ((duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas, 3 Failas, b. l. 17–18). Ieškovė sumokėjo 132 Eur žyminio mokesčio ((duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Failas, b. l. 13).

57.       Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

58.       Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, įvertinus byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir turinį (bylos medžiaga – 4 tomai), ginčo sudėtingumą, teismo posėdžių kiekį (3 posėdžiai), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškinys iš esmės patenkintas visiškai (teismas dalyje pakeitė tik ieškovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nekeičiant sprendimo esmės), todėl visos išlaidos priteitinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

59.       Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šios 189 Eur  (350 Eur x 2 vaikai x 12 mėnesių x 0,03 proc. x 0,75 proc. = 189 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškinio suma periodinio išlaikymo atveju skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą.

60.       Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo taip pat priteistinos 12,99 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 201,99 Eur suma (189 Eur + 12,99 = 201,99 Eur). Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą ir tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo, ieškovei I. J. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui E. J. – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su jų motina, ieškove I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis dvi šalių sutartas darbo dienas, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17.00–18.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00–21.00 val. Dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis tėvas bendrauja su vaikais, šalys privalo susitarti raštu (SMS žinutėmis) iš anksto, t. y. ne vėliau kaip iki sekmadienio, esančio prieš planuojamo bendravimo savaitę, 18.00 val. Tėvui iki sekmadienio 18:00 val. neinformavus motinos apie konkrečias planuojamas bendravimo su vaikais dienas kitą savaitę, ir motinai suplanavus vaikų laiką ir užimtumą, tėvas privalo į šiuos planus atsižvelgti. Šalims nesutariant dėl konkrečių dienų, tėvas bendrauja su vaikais antradienį ir trečiadienį.

2. Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y. kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00–17:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00–20.00 val.

3. Tėvas gali neribotai bendrauti su vaikais elektroninėmis ir ryšio priemonėmis.

4. Vaikų ligos atveju, vaikams ar vienam jų esant gydymo įstaigoje, abi šalys turi teisę ir pareigą rūpintis sergančiu vaiku(-ais) bei jį (juos) slaugyti. Tuo atveju, jei sergantis vaikas būtų slaugomas jo gyvenamojoje vietoje, tėvas lanko sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, nustatytu jo bendravimo su vaikais metu.

5. Tais atvejais, kai dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui, vieno iš šalių liga, hospitalizavimas, gydymas ir pan.), motina negali pasirūpinti šalių vaikais, jų priežiūrą turi užtikrinti tėvas.

6. Tėvas pasiima abu vaikus iš motinos gyvenamosios vietos kiekvienų nelyginių metų (pavyzdžiui, 2025 m., 2027 m.):

6.1. Gruodžio 31 d.

6.2. Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.).

6.3. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.).

6.4. Šv. Velykų pirmą dieną.

6.5. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.).

7. Tėvas pasiima vaikus iš motinos gyvenamosios vietos kiekvienų lyginių metų (pavyzdžiui, 2026 m., 2028 m.):

7.1. Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.).

7.2. Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.).

7.3. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.).

7.4. Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.).

7.5. Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.).

7.6. Žolinės dieną (rugpjūčio 15 d.).

7.7. Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).

8. 6 ir 7 punktuose nurodytomis dienomis tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos nuo 11 val. iki 12 val. ir įsipareigoja parvežti juos atgal kitą dieną iki 11:00–12:00 val.

9. Kiekvienų metų motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu.

10. Abi šalys turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Tėvams nesutarus dėl gimtadienio, vaikai kiekvieno jų gimimo dieną iki 16.30 val. būna su motina, o tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima 16.30–17.00 val. ir pristato vaikus tą pačią dieną į gyvenamąją vietą 20.30–21.00 val.

11. Tėvo gimimo dieną vaikai praleidžia su tėvu. Motinos gimimo dieną vaikai praleidžia su motina.

12. Tėvas su vaikais atostogauja per metus 30 kalendorinių dienų, atostogų laikotarpiu vaikų negalima atskirti nuo motinos ilgiau kaip 7 dienoms, o vieną kartą metuose – ilgiau kaip 14 dienų, jeigu šalys nesusitartų kitaip.

13. Atostogų laikotarpis turi būti praneštas motinai ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų – SMS žinute ar elektroniniu laišku.

14. Kiekviena iš šalių privalo nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaikų ar bet kurio iš jų sveikatos būklės pasikeitimus.

15. Tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitais atvejais bendru šalių susitarimu.

16. Bendravimo su vaikais neribos nei vienas iš tėvų ir sudarys visas sąlygas abiem tėvams maksimaliai dalyvauti auklėjant juos.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 365 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą kiekvienam iš vaikų iki einamojo mėnesio 10 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidariosiomis I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo prievolę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 900 Eur išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e1-1409-1170/2024 palikti asmenine atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 146 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 201,99 Eur (du šimtus vieną eurą ir 99 ct) pašto išlaidų bei žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2025 m. vasario 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dalyje dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo panaikinimo – leisti nutartį vykdyti skubiai nuo šio sprendimo priėmimo.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui ir Akcinei bendrovei „Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Gerardas Višinskis