Civilinė byla Nr. e2-11867-600/2020
Teisminio proceso Nr. 3-68-3-01959-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo notaro M. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edensa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovas notaras M. K. pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edensa“ 8 265,63 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2019 m. vasario 20 d. ieškovas išrašė atsakovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Serija MK19 Nr. 629, kurioje nurodyta 8 265,63 Eur suma už notarinius veiksmus, t. y. nekilnojamojo daikto (daiktų) pirkimo–pardavimo sutarties tvirtinimą, kompensacija už patikrą valstybės registruose, valstybės registrų darbų kainos, duomenų patikslinimą viešuosiuose registruose ir duomenų perdavimą registrams, prašymus ir nuosavybės teisės įregistravimą. Nurodyta sąskaita buvo įteikta atsakovei, kuri jokių prieštaravimą dėl sąskaitos neturėjo. Ieškovas du kartus elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiuntė atsakovei priminimą dėl sąskaitos apmokėjimo, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo.
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
4. Nurodo, kad 2019 m. vasario 20 d. ieškovas patvirtino žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės (pirkėjos) ir UAB „All investment group“ (pardavėjos). Sutarties tekstą parengė ieškovas. Pagal Sutartį atsakovė nusipirko žemės sklypą, kurio tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Sutartyje nurodyta perkamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 442 000,00 Eur, sutartyje nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina yra 1 053 553,00 Eur plius 21 procento PVM. Registre nurodytos sklypo vertės ir sutartyje pateiktos sklypo pardavimo kainos skirtumas ieškovui klausimų nesukėlė. Sutartį atsakovės vardu pasirašė O. K., kuris tuo metu ėjo atsakovės direktoriaus pareigas. Atsakovė pažymi, kad nors sutartyje yra baigiamasis įrašas, kad sutarties turinys ir pasekmės šalims paaiškintos ir sutartis atitinka šalių valią, taip pat yra ieškovo patvirtinimas, kad sutarties tekstas yra išverstas į atsakovės direktoriui suprantamą rusų kalbą, iš tiesų tai nebuvo padaryta, t. y. ieškovo parengtos sutarties tekstas nebuvo visiškai ir išsamiai išverstas į atsakovės atstovui suprantamą kalbą, sutarties turinys ir pasekmės taip pat nebuvo paaiškintos.
5. Po sutarties pasirašymo, patvirtinimo ir įregistravimo, kai žemės sklypas perėjo atsakovės nuosavybėn, paaiškėjo, kad iki minėtos sutarties patvirtinimo dienos buvo parengtas statinio projektas ir išduotas statybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė statyti naują statinį atsakovės įsigytame žemės sklype. Statybos teisė, kuri yra neatsiejamai susijusi su žemės sklypu, atsirado 2018 m. spalio 1 d., t. y. ji egzistavo ieškovui rengiant ir tvirtinant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau sutartyje nei teisė statyti, nei teisė į statinio projektą nebuvo aptartos. Tai yra akivaizdus ieškovo rengtos sutarties trūkumas, dėl kurio šiuo metu atsakovė yra priversta ginčytis su sklypo pardavėja, ir dėl kurio ateityje atsakovei, tikėtina, kils teisinių ir finansinių pasekmių. Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl šio išrašytos PVM sąskaitos faktūros, savaime nereiškia paslaugų priėmimo ir atsakovės sutikimo su reikalaujama priteisti skola. Priešingai, atsakovė nesutinka didinti savo nuostolių ir mokėti atlygį ieškovui, dėl kurio neatidumo ir padarytų klaidų atsakovė rizikuoja patirti labai didelius nuostolius netolimoje ateityje. Atsakovė taip pat pažymi, kad jei jai nepavyks taikiai išspręsti kilusių nesklandumų su sklypo pardavėja, ji pasilieka teisę reikšti ieškovui ieškinį dėl žalos atlyginimo.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad atsiliepime nurodyti argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Notaro funkcijos ir atlyginimo už jų atliekamas funkcijas tvarka yra nustatytos įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 2 straipsnį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vadovaujantis Notariato įstatymo 19 straipsniu, už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru. Tai reiškia, kad notaro teikiamos paslaugos nėra atlygintinų paslaugų teikimas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), kas savo ruožtu reiškia, kad atsakovė negali reikšti prieštaravimų dėl mokesčio už notaro teikiamas paslaugas pagrįstumo, dydžio ir kt.
7. Notaro išrašytoje sąskaitoje nurodytos sumos atitinka Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąraše, patvirtintame 1996 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 57 „Dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo“ nurodytus dydžius. Remdamasi šiais argumentais ieškovė teigė, kad atsakovės nesutikimas su skola yra teisiškai nepagrįstas, o atsakovė gali reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet negali remtis jos nurodytais argumentais sprendžiant klausimą dėl atlyginimo už notaro teiktas paslaugas priteisimo.
8. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sandoris įvyko, nuosavybės teisė perėjo atsakovei, buvo įregistruota viešame registre. Jokių pageidavimų dėl statybos leidimo projekto nurodymo sutartyje nei viena iš sandorio šalių nereiškė, o notaras savo iniciatyva tokių klausimų spręsti nėra įgaliotas. Sandorį atsakovės vardu pasirašė asmuo, tuo metu ėjęs atsakovės direktoriaus pareigas. Sutarties tekstas jam buvo išverstas, kadangi šis asmuo yra ukrainietis ir nemokėjo lietuvių kalbos. Sandorio sudarymo metu dalyvavo ir M. N., kuri eina atsakovės direktorės pareigas bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo atstovės nuomone, atsakovė privalo apmokėti ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o tuo atveju, jei atsakovė pareikštų reikalavimą dėl ieškovo patvirtinto sandorio nuginčijimo ir toks reikalavimas būtų tenkintas, atsakovė galėtų reikšti notarui reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo.
9. Atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
10. Nustatyta, kad ieškovas notaras M. K. 2019 m. vasario 20 d. išrašė atsakovei UAB „Edensa“ PVM sąskaitą faktūrą Serija MK19 Nr. 629 už notaro paslaugas, kurios suma – 8 265,63 Eur, o atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo ir nesutinka apmokėti. Minėta sąskaita yra išrašyta už notaro paslaugas sudarant 2019 m. vasario 20 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MK-1842, pagal kurią pardavėja UAB „All Investment Group“ pardavė atsakovei žemės sklypą. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnis). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad minėta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, ir kad jos pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į sutartyje nurodytą žemės sklypą.
11. Atsakovė savo nesutikimą apmokėti minėtą sąskaitą grindžia tuo, kad sutartimi atsakovei nebuvo perleista nuosavybės teisė į statybos leidimą. Atsakovės teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas (notaras) netinkamai suteikė paslaugas ir todėl atsakovė neprivalo apmokėti ieškovo išrašytos sąskaitos. Tokie atsakovės argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais.
12. Civilinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas notarines paslaugas. Šios bylos ieškinio dalyką sudaro reikalavimas priteisti skolą, o ieškinio pagrindą – aplinkybė, kad notaras patvirtino atsakovės ir byloje nedalyvaujančio asmens sudarytą sandorį ir išrašė atsakovei sąskaitą, kurią, atsakovės (pirkėjos) ir pardavėjos susitarimu (pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punktas) įsipareigojo apmokėti atsakovė. Atsakovė ieškovo išrašytos sąskaitos neapmokėjo.
14. Teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai (šio sprendimo 11 punktas), nepaneigia atsakovės prievolės atsisakyti už notaro suteiktas paslaugas, įtvirtintą išeina už šios civilinės bylos teisminio nagrinėjimo ribų. Sutiktina su ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais dėl ypatingo notaro statuso, jo teikiamų paslaugų reglamentavimo specialiaisiais teisės aktais. Notaro, kaip valstybės pareigūno, funkcijos, atsakomybė, atlyginimas už teikiamas paslaugas, atlyginimo dydis, yra aiškiai reglamentuoti įstatymų, be kita ko, Notariato įstatymo, kuriame yra apibrėžtas notaro veiklos tikslas – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vienas iš notarų atliekamų veiksmų – sandorių tvirtinimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 punktas). Notaro patvirtintas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris bylos nagrinėjimo metu yra galiojantis ir nenuginčytas. Nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovo nurodyto ieškinio pagrindo, t. y. notaro paslaugų suteikimo fakto. Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos apmokėjimo yra tenkintinas visiškai.
15. Kitų atsakovės nurodytų argumentų teismas atskirai neaptaria, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ieškinio pagrįstumo.
16. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 265,63 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2020 m. sausio 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje patyrė 586,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 186,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (98 straipsnis). Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 586,00 Eur bylinėjimo išlaidų.
18. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui notarui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Edensa“, j. a. k. 304711259, 8 265,63 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis Eur 63 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 265,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 586,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Edensa“, j. a. k. 304711259, 5,11 Eur (penkis Eur 11 ct) teismo patirtų pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Kasimovienė