Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-998-648-2012].doc
Bylos nr.: ATP-998-648/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Adm

 

Adm. byla Nr. ATP-998-648/2012 

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-02-3-02448-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.7.

(S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos O. K. atstovo advokato Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 nutarties, kuria O. K. atstovo advokato Z. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinės J. V. 2012-05-10 nutarimas Nr. 10N-1645207-12, kuriuo O. K. pagal ATPK 123 str. 5 d. paskirta 100 Lt bauda, paliktas nepakeistu,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinės J. V. 2012-05-10 nutarimu Nr. 10N-1645207-12 administracinio teisės pažeidimo byloje O. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d.  nubaustas 100 litų bauda už tai, kad jis 2012-04-12, apie 15 val. 20 min., Panevėžio r., kelyje Nr. A9, Panevėžys – Šiauliai 27 kilometre, vairavo transporto priemonę Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 238 p. reikalavimus.

O. K. atstovas advokatas Z. B., nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinės J. V. 2012-05-10 nutarimu Nr. 10N-1645207-12, jį apskundė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 nutartimi netenkino O. K. atstovo advokato Z. B. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinės J. V. 2012-05-10 nutarimą Nr. 10N-1645207-12, kuriuo O. K. pagal ATPK 123 str. 5 d. paskirta 100 Lt bauda, paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu O. K. atstovas advokatas Z. B. prašo tenkinti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą; panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinės J. V. 2012-05-10 nutarimu Nr. 10N-1645207-12 paskirtą 100 litų baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad O. K. vairavo automobilį, kuris buvo apdraustas įprastine draudimo sutartimi, kuri suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai. Apelianto manymu,  O. K. ATPK 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo nepadarė, kadangi jis vairavo transporto priemonę, apdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad ATPK 123 str. 5 d. nenumatyta, jog draudimo polisas privalo būti išduotas tik Lietuvoje esančios draudimo įmonės.

Savo skunde apeliantas taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 43 straipsnis numato, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Be to, skunde pažymima, kad šio įstatymo 4 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos draudžia darbdaviui perduoti naudoti darbuotojui transporto priemonės neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, šiuo atveju už netinkamą transporto priemonės apdraudimą (jei laikyti, kad toks draudimas netinkamas) atsako UAB „T“ (duomenys pakeisti), kuri yra automobilio savininkė ir valdytoja. Apeliantas pažymi, kad O. K. yra tik UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbuotojas – vairuotojas ir pats automobilio draudimo įtakoti negali, nes tai ne jo kompetencija. 

Pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad O. K. žinojo, jog darbdavio pateiktas draudimo polisas yra negaliojantis ir sąmoningai juo naudojosi arba lengvabūdiškai tikėjosi išvengti patikrinimo. Šiuo konkrečiu atveju O. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., sudėties subjektyviosios pusės, t. y. tyčios ar neatsargumo, todėl pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta nepagrįstai.

Apeliantas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju tik Konstitucinis Teismas gali ištirti, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 18 p. ir 10 str. 3 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Apeliacinis skundas netenkinamas. 

Pagal ATPK 123 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad O. K. atstovas su O. K. inkriminuotu pažeidimu nesutinka, nurodo, kad transporto priemonės privalomojo draudimo polisas Nr. RUS/002/01925799, nors ir yra išduotas Rusijos Federacijoje registruotos įmonės ,,Alfa Strachovanie”, bet yra galiojantis ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes ATPK 123 str. 5 d. nenumatyta, jog draudimo polisas privalo būti išduotas tik Lietuvoje esančios draudimo įmonės.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 18 d. nurodyta, kad draudiku yra laikomas Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurie yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariai. Taigi Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys.

Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių  draudikų biuro 2011m. gegužės 16 d. raštu, kuriame nurodyta, kad Lietuvoje registruotų (turinčių lietuviško pavyzdžio valstybinius  numerio ženklus) transporto  priemonių valdytojai, patikrų metu pateikę Rusijos valstybės draudimo polisus, turėtų būti traktuojami kaip nedrausti pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (b. l. 25-26).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas Lietuvoje (b. l. 14). O. K. pareigūnams pateikė Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo polisą, išduotą Rusijos Federacijos draudimo kompanijos (b. l. 13). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, transporto priemonė, kuri yra registruota Lietuvos Respublikoje, privalo būti apdrausta laikantis šio įstatymo nuostatų. Tokiu būdu, Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojai, kurių civilinė atsakomybė apdrausta nesilaikant aukščiau minėto įstatymo nuostatų, t. y. apdrausta užsienio draudimo bendrovėje, turi būti vertinami kaip asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Rusijos Federacijos draudimo įmonė, turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą ir ji yra Biuro narė, todėl laikytina, kad O. K. vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus, t. y. kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. nuostata, už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Šiuo atveju automobilio Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra UAB „T“ (duomenys pakeisti), tuo tarpu O. K., vairavęs minėtą transporto priemonę, laikomas jos valdytoju (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 17 d.). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 dalį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. nurodyti asmenys ir transporto priemonių valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tuo tarpu minėto įstatymo 43 str. 1 d. nurodyta, kad atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 32 punkto nuostatomis, transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir ja rūpinasi. Taigi, O. K. yra laikomas teisėtu šios priemonės valdytoju ir tinkamu subjektu pagal ATPK 123 str. 5 d., juolab, kad nenustatytas reikalavimas turėti tam tikrą dokumentą, kurio pagrindu transporto priemonės naudojimas yra perduodamas kitam asmeniui. 

Apeliacinio skundo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 2 str. 18 p. ir 10 str. 3 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, yra atmetamas. Įstatymo 2 str. 18 p. ir 10 str. 3 d. įtvirtina, kad draudikais gali būti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, ir kurie yra Biuro nariai. Minėtomis Įstatymo nuostatomis yra ginamas viešasis interesas bei Europos Bendrijos piliečių teisės įvykus draudiminiam įvykiui gauti žalos atlyginimą. Tai, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta trečiųjų valstybių draudimo įmonių arba filialų, kurie neįsteigti Lietuvos Respublikoje, sudarytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, nereiškia, jog Įstatymas savaime pažeidžia ūkinės veiklos laisvę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str., ar prieštarauja teisinės valstybės principui.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad O. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 nutartis, kuria O. K. atstovo advokato Z. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus postinės J. V. 2012-05-10 nutarimas Nr. 10N-1645207-12, kuriuo O. K. pagal ATPK 123 str. 5 d. paskirta 100 Lt bauda, paliktas nepakeistu, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-29 nutartį palikti nepakeistą ir O. K. atstovo advokato Z. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                Artūras Pažarskis