Civilinė byla Nr. 2A-29-324/2013

             Teisminio proceso Nr.2-05-3-01023-2011-0

                                                                                        Procesinio dokumento kategorijos:

                                                                                        44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.4.1; 121.14; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos  Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų E. S., I. S., A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-521-587/2012 pagal ieškovų Ž. K. bei A. P. K. ieškinį atsakovams E. S., I. S., I. M., A. S., V. S. dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai 92 788,09 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog atsakovai be teisinio pagrindo nepagrįstai ilgai neatlygintinai, nemokėdami paties mažiausio rinkoje nuomos mokesčio, naudojosi ieškovams priklausančiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai patyrė žalą. Ją sudaro nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. (ieškinio dėl iškeldinimo pareiškimo) keturis metus negautos 73 613,76 Lt pajamos, kurias ieškovai būtų gavę, namą nuomodami. Šia suma atsakovai nepagrįstai praturtėjo. Be to, atsakovai sugadino šildymo, vandentiekio sistemas, išsinešė dalį montuojamų daiktų, tokiu būdu dėl sugadinto turto atstatymo padarydami 19174,33 Lt žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovams iš atsakovų solidariai 73 613,76 Lt negautų pajamų, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovams iš atsakovų solidariai 3 292,32 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 2 067,20 Lt žyminį mokestį ir 50,13 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė solidariai iš ieškovų atsakovei I. S. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. S. – 280 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 12,53 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovams nuo 2006 m. gegužės 26 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį ir nuosavybės teisės perdavimo aktą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 14 d. E. S. buvo išsiųstas raginimas išsikelti iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio namo. E. S. dėl to kreipėsi į prokuratūrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2007 m. rugpjūčio 22 d. E. S. ir I. S. neišsikėlus, 2006 m. rugpjūčio 30 d. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo (civilinė byla Nr.2-673-454/2010). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu iškeldino atsakovus E. S. ir I. S. su visa manta, atsakovus I. M., M. M., D. M., A. S., V. S., jų dukrą G. S. su visa manta iš ieškovams priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo po apeliacijos 2010 m. vasario 2 d. Atsakovas E. S. 2010 m. liepos mėn. 19 d. perdavimo aktu perdavė ieškovams namą bei ūkio pastatus, aktą pasirašant šalys nurodė, jog pretenzijų dėl perduodamo - priimamo objekto ieškovai E. S. neturi. Teismas sprendė, kad ieškinys dėl negautų pajamų yra pagrįstas, kadangi atsakovai be teisinio naudojosi, neatlaisvino ir neperdavė ieškovams jiems nuosavybės teise priklausančio namo. Tuo atsakovai pažeidė pareigą elgtis maksimaliai atidžiai, protingai ir rūpestingai, peržengė savo teisių ribas, todėl turi atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto neveikimo. Nustatydamas ieškovų negautų pajamų dydį, teismas vadovavosi ieškovų pateiktoje UAB „Krivita“ gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos vertinimo ataskaitoje nurodyta minimalia nuomos 2006m. gegužės 26 d. – 2010 m. liepos 19 d. kaina ir ieškinyje esančiu  apskaičiavimu (13,33 Lt (minimali nuomos kaina) x 115,05 kv.m.(pirmojo ir antrojo aukšto butų plotas))x48 mėn., laikotarpį skaičiuojant nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d.). Konstatavo, kad žala turi būti priteista solidariai, nes nėra galimybės nustatyti, kas iš atsakovų kokiomis patalpomis naudojosi - namas įregistruotas kaip vieno buto gyvenamoji patalpa, atskiri butai neįregistruoti, visi atsakovai yra šeimos nariai, todėl neįmanoma išskirti kiekvieno atsakomybės pagal naudotą plotą. Teismas atmetė ieškovų prašymą priteisti 19 174,33 Lt žalai atlyginti. Sprendė, kad ieškovai neįrodė, kokios buvo šildymo, vandentiekio sistemos iki namo įsigijimo, kiek ir kokių buvo skaitiklių, vonių, kriauklių ir kitos įrangos. Padėties konstatavimas po turto perdavimo nesuteikia pagrindo teigti, kad jis buvo sugadintas. Teismas rėmėsi aplinkybe, jog ieškovai, perimdami namą, patvirtino, jog pretenzijų E. S. neturi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai E. S., I. S., A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, priimti naują sprendimą ir ieškovų reikalavimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojantį CPK 185 straipsnį, nes neteisingai nustatė, kad ieškinyje nurodomame name gyveno A. S. ir V. S. Atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog faktinė A. S. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), V. S. –(duomenys neskelbtini). A. S. ir V. S. nebuvo tinkami atsakovai, nes name (duomenys neskelbtini) nebegyveno nuo 2002 metų (CPK 178 straipsnis). Teismas neįvertino, jog atsakovė I. M. 2006 m. išvyko gyventi į užsienį.

2.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams negautas pajamas solidariai. Nepagrindė, kuo pasireiškė atsakovų kaltė dėl ieškovų patirtos žalos, todėl neįvertino atsakomybės apimties, nurodytų atsakovų atskirų veiksmų ir juos su žala siejančio priežastinio ryšio pobūdžio, neargumentavo, kodėl netaiko dalinės atsakomybės. Solidarios atsakomybės taikymas buvo nepagrįstas dar ir dėl to, jog atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kas nuo kada gyveno ginčo name, kokiomis patalpomis atsakovai naudojosi, todėl galėjo būti taikoma dalinė atsakomybės forma.

3.Neatsižvelgta į tai, kad ieškovai reikalauja neprotingai didelės 73 613,76 Lt negautų pajamų sumos. Nuo 2006 m., kuomet jie namą įsigijo, ne visi name esantys butai buvo užimti, ieškovai galėjo jais laisvai disponuoti, tačiau to nedarė. Teismas buvo šališkas, šį klausimą spręsdamas ieškovų naudai.

Ieškovai Ž. K. ir A. P. P. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kur gyvena A. S., V. S., I. M., todėl pagrįstai sprendė apie jų gyvenamąją vietą. Atsakovai nenuginčijo, jog jie negyveno ginčo name. Oficialūs rašytiniai įrodymai negali būti paneigti liudytojų parodymais ir atsakovų paaiškinimais. Apeliantų argumentai nepaneigia ir negali paneigti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-673-454/2009. Byloje surinkti duomenys įrodo, jog visi atsakovai veikė bendrai, kadangi kreipėsi į Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato pasų poskyrį, nesutikdami, kad būtų pakeisti jų deklaravimo duomenys. Atsakovų trukdymas naudotis ieškovams priklausančia nuosavybe bendrais veiksmais įrodo, kad ginče egzistuoja neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė negautas pajamas iš atsakovų solidariai. Apeliantai nepagrįstai teigia nurodę, kurie atsakovai, nuo kada ir kiek laiko gyveno ginčo name. Jie įrodinėjo, kad šiame name negyveno nuo 2002 metų. Atsakovai neginčijo ieškovų pateiktos turto vertinimo ataskaitos, dėl šios ieškinio dalies nepateikė kitų įrodymų, todėl nepagrįstai teigia, jog priteista negautų pajamų dalis yra neprotingai didelė. Teismas pagrįstai A. S. ir V. S. byloje laikė atsakovais, nes jiems ieškovai pareiškė materialinį reikalavimą dėl 73 613,76 Lt negautų pajamų priteisimo. Apeliantai nepagrįstai prašo panaikinti sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo. Apeliacinio skundo nepadavė kiti atsakovai (V. S. ir I. M.), todėl dėl jų priimtas  sprendimas negali būti naikinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvadai apie ieškinio pagrįstumą (CPK 320 straipsnio antroji dalis).             

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų, susijusių su atsakovų gyvenamąja vieta ginčo laikotarpiu, įvertinimo bei su tuo susijusias ieškovų galimybės namu naudotis. 

Formuodamas teismų praktiką, taikant civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 676, J. Č., R. B., R. A. Ž. ir N. S. dėl žalos atlyginimo).

CPK 182 straipsnio 2 punktas įtvirtina galimybę neįrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įstatymas taip pat numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d. ).

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-673-454/2010 priėmė sprendimą, kuriuo, tenkinant ieškovų Ž. K. ir A. P. K. ieškinį, iškeldino atsakovus E. S., I. S., A. S., V. S. G. S., I. M., M. M., D. M. su visa manta iš ieškovams priklausančio namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad šiuo adresu deklaruota atsakovų gyvenamoji vieta, namo patalpos yra užimtos baldais ir namų apyvokos daiktais, todėl ieškovai jiems priklausančiu turtu naudotis negali. Peržiūrėjęs minimą sprendimą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nurodė, kad atsakovais byloje pagrįstai yra asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą name (duomenys neskelbtini), ir nesutikę šios deklaracijos atsisakyti. Tarp jų yra ir V. S., A. S. bei G. S.

Tokiu būdu ieškovams nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, jog namu negalėjo naudotis dėl to, kad jame gyveno atsakovai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įrodo, kad visos apeliacine tvarka vertinamame sprendime nurodytos bylos šalys yra tinkamos. Apeliantų minima Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo mokyklos 2011 m. kovo 7 d. išduota pažyma Nr. 3-331 apie M. M. išvykimą į užsienį 2006 metais neįrodo, jog atsakovė I. M. ir jos nepilnametė dukra M. M. nebuvo užėmusios ieškovų namo patalpų (CPK 182 straipsnio 2 p., 197 straipsnio 2 dalis).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl  teismo sprendime nenurodytų (nepagrįstų) atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.

Kaip minėta, ieškovai, namą įsigiję 2006 m. gegužės 26 d., juo negalėjo naudotis dėl to, kad name gyveno atsakovai. 2006 m. birželio mėn., gavę įspėjimą išsikelti, atsakovai namo neatlaisvino ir neįrodė teisinio pagrindo juo naudotis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, neatlaisvindami ieškovams priklausančių patalpų, atsakovai pažeidė sprendime nurodomose Civilinio kodekso normose kiekvienam asmeniui nustatytą pareigą elgtis maksimaliai, atidžiai, protingai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog tokiu neteisėtu neveikimu atsakovai peržengė savo turimų teisių ribas.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų  arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Neįrodę teisinio pagrindo naudotis ieškovų nuosavybe, atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė.

Tarp to, kad ieškovai negavo pajamų už galimą namo nuomą ir atsakovų neteisėto naudojimosi namu yra priežastinis ryšys. Ieškovai nėra pateikę verslo liudijimo, suteikiančio teisę verstis gyvenamųjų patalpų nuoma, tačiau tai nereiškia jų reikalavimo neteisėtumo. Galimybės nuomoti butą kitiems asmenims ieškovai neturėjo ne dėl tokių ketinimų nebuvimo, o dėl to, kad jų realiai įgyvendinti ginčo laikotarpiu dėl neteisėtai užimto būsto nebuvo įmanoma. Nesant  galimybės nuomoti, dėl prievolės mokėti mokesčius verslo liudijimo gavimas nebuvo tikslingas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, ieškovai neprašė priteisti mokesčius už nuomą komercinėmis sąlygomis. Atsakovai, beveik keturis metus kaip gyvenamuoju būstu neteisėtai naudojęsi ieškovų nuosavybe, praturtėjo minimalios gyvenamosios patalpos nuomos sąskaita ir taip  iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos. Tokiu būdu ieškovams buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Namas įregistruotas ne kaip atskiri butai, o kaip vieno buto gyvenamoji patalpa, visi atsakovai  - šeimos nariai (tėvai, vaikai, sutuoktiniai, vaikaičiai) todėl nėra pagrindo atskirti kiekvieno asmens atsakomybės dalį priklausomai nuo to, kokiu plotu jie naudojosi. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme atsakovai neįrodinėjo dalinės atsakomybės taikymo galimybės (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Nesutiktina su apeliantais, kad priteistoji negautų nuompinigių suma yra neprotingo dydžio. Ją ieškovai įrodė UAB „ Krivita“ atlikta gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos vertinimo ataskaita. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose atsakovai nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog minimali nuomos kaina nurodomoje vietovėje ir laiku buvo kitokia (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantai nenurodė CK 6.251 straipsnio antroje dalyje ir 6.253 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių atlygintinos žalos suma galėtų būti sumažinta, bei aplinkybių, kurios galėtų sukelti abejones dėl teismo nešališkumo, pasisakant dėl žalos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas neįvardijo laikotarpio, kurio metu negautas nuomos pajamas priteisė ieškovams. Priteistosios sumos apskaičiavimas yra ieškinyje, todėl juo vadovautinasi, sprendžiant dėl žalos dydžio. Ieškinyje teigiama, kad 73613,76 Lt sudaro 13,33 Lt per mėnesį negautos pajamos už 115,05 kv.m. ploto nuomą per keturis metus nuo ieškinio dėl iškeldinimo pareiškimo (t. 1 b.l. 6). Bylos nagrinėjimo ribas sudarant ieškinio pagrindui ir dalykui, teismas nepagrįstai sprendė, jog, pradedant 2006 m. rugpjūčio 30 d., atsakovai ieškovų namu nepagrįstai naudojosi 48 mėnesius. Namas ieškovams buvo perduotas 2010 m. liepos 19 d., todėl ieškovų pasirinkimu atlygintinos žalos laikotarpis sudaro 46 mėnesius ir 19 dienų. Vieno mėnesio nuomos kaina – 1533,62 Lt (115,05x13,33), vienos dienos nuomos kaina – 49,47 (1533,62/31). Tokiu būdu ieškovams turėjo būti priteista 71486,45 Lt. Atsakovams padavus apeliacinį skundą dėl nepagrįsto žalos dydžio, priteistoji suma sumažintina, pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius procesinės teisės normą – CPK 135 straipsnio 1dalies 2 punktą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2,5 dalys). Ieškinys patenkinamas 77 procentais. Pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 4115,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovai I. S. – 1000 Lt, A. S. – 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovams iš atsakovų priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 3168,85 Lt, atsakovei I. S. – iki 230 Lt, atsakovui A. S. – iki 322 Lt, valstybei iš atsakovų priteista suma – iki 1989,68 Lt. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos atitinkamai paskirstytinos po 77 ir 23 procentus nuo 62,66 Lt (48,24 ir 14,42).

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė Ž. K. sumokėjo advokatei 1400 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 2012 m. birželio mėnesį. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį reglamentuoja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 7 p. nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (2012 m. birželio mėn. - 800 Lt ). Rekomendacijų 8.11 p. nurodyta, kad, priteisiant bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ,taikomas koeficientas 1,5. Tokiu būdu maksimalus šios teisinės paslaugos dydis yra 1200 Lt (800 x 1,5 = 1200). Tuo vadovaujantis, ieškovei priteistina 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apeliacinį skundą padavusių atsakovų E. S., I. S. ir A. S.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą, ieškovams iš atsakovų priteistą negautų pajamų sumą sumažinant iki 71486,45 (septyniasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių Lt 45 ct),  bylinėjimosi išlaidas – iki 3168,85 (trijų tūkstančių šimto šešiasdešimt aštuonių Lt 85 ct), atsakovei I. S. iš ieškovų priteistas bylinėjimosi išlaidas – iki 230 (dviejų šimtų trisdešimties) Lt, atsakovui A. S. iš ieškovų priteistas bylinėjimosi išlaidas – iki 322 Lt, valstybei iš atsakovų priteistą žyminį mokestį- sumą – iki 1989,68 (tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių Lt 68 ct) Lt, iš atsakovų valstybei priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – iki  48,24 (keturiasdešimt aštuonių Lt 24 ct), iš ieškovų valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas – iki 14,42 (keturiolikos Lt 42 ct) Lt. 

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 400 (keturis šimtus) Lt  bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai                                                                                    Jolita  Cirulienė

                                                                                                                              Virginija  Gudynienė

Gintautas  Koriaginas