Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-11077-992/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09524-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.12.1.; 2.12.1.1.;
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,
sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Valdonei Kutytei,
vertėjaujant O. M., Giedriui Račkauskui, S. M.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. S.,
traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovui advokatei E. T.,
išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė:
J. S. 2016-07-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-65432675-16, kuriame nurodyta, kad ji, 2016-06-29, apie 19.45 val., viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje stumdė pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus, bei įžeisdama policijos pareigūnų garbę ir orumą keikė juos necenzūriniais žodžiais, sulaikoma aktyviais veiksmais priešinosi, nevykdė teisėto reikalavimo nesikeikti ir atsisėsti į pareigūnų tarnybinį automobilį.
Traukiama administracinėn atsakomybėn J. S. teismo posėdyje dėl padarytų teisės pažeidimų savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad šventė sūnėno gimtadienį. Tą vakarą namuose jie buvo išgėrę po stikliuką konjako su kava. Jis, jos vyras ir jos brolio žmona stovėjo ir šnekėjo. Tuo metu prie jų tarnybiniu automobiliu privažiavo uniformuoti policijos pareigūnai. Jos vyras pasisveikino ir paklausė, kas nutiko. Pareigūnai atsakė, kad tuoj išsiaiškins ir paklausė, ką jie čia daro. Ji paaiškino, kad švenčia gimtadienį. Vyras paprašė, kad pareigūnai pastatytų automobilį už sklypo teritorijos. Iš policijos pareigūnų reakcijos buvo matyti, kad jie supyko dėl to. Pareigūnai pasakė, kad vyras yra sulaikytas ir liepė jam praeiti į automobilį, jie neaiškino, kodėl atvyko, o kai ji jų to paklausė, atsakė, kad ir ji tuoj kartu važiuos. Pareigūnai ją parklupdė ir uždėjo antrankius. Viskas vyko kiemo aikštelėje. Ji nesikeikė ir nesistumdė, sulaikoma nesipriešino, tiesiog paklausė, kodėl atvažiavo pareigūnai.
L. V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad J. S. yra jos kaimynė, gyvena viename name, yra bendras kiemas. Birželio 29 d. ji žiūrėjo pro langą. Jokio triukšmo nebuvo. Matė atvažiavusius policijos pareigūnus, išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. J. S. kalbėjo su pareigūnais. Moteris nesikeikė, nesistumdė ir nesipriešino. Ko prašė pareigūnai J. S., negirdėjo. Ar buvo J. S. uždėti antrankiai, ji nepamena.
Liudytoja I. N. teismo posėdyje paaiškino, kad yra J. S. motina. Ji išbėgo į kiemą iš kambario, kuriame plovė indus, išgirdusi dukters šauksmą. Pamatė dukterį ant kelių ir šaukiančią iš skausmo. Pareigūnų ji paprašė, kad šie nuimtų antrankius, kad ją paleistų, kadangi dukra yra invalidė. Kartais į jų kiemą atvažiuoja policijos pareigūnai dėl vienos kaimynės J. N.. Pareigūnai buvo atvykę su žymėtu automobiliu, uniformuoti. Ji negirdėjo, kad J. S. keiktųsi.
L. S. N. teismo posėdyje paaiškino, kad J. S. yra jo sesuo. Jis alkoholio tą vakarą nevartojo, J. S. gal vartojo alkoholį, bet nedaug, buvo išgėrusi gal 2 taureles. Pamatęs, kad atvažiavo uniformuoti policijos pareigūnai, išėjo į kiemą. Policijos pareigūnus dažnai kviečia kaimynė. S. kalbėjo su policija, J. buvo šalia. V. klausė, kokiu klausimu atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad ne jų reikalas. V. S. pasakė, kad pareigūnai pasišalintų iš privačios teritorijos. Pareigūnai paprašė parodyti dokumentus, patvirtinančius, kad tai - privati teritorija. V. paaiškino, kad jis gyvena R. gatvėje ir dokumentai yra ten. Kadangi dokumentų nėra, policijos pareigūnai pasakė praeiti iki automobilio ir V. sulaikė. J. pradėjo klausinėti, už ką pareigūnai sulaikė V. Sesuo stovėjo šalia pareigūnų ir su jais kalbėjosi. Jis tuo metu buvo nuo jų 3-4 metrų atstumu. J. S. prašė, kad pareigūnai paleistų jos vyrą. J. S. vaikščiojo paskui pareigūnus, klausė, kodėl jie suėmė jos vyrą, pareigūnai sakė, kad gal ir ją paims. Jie nuvedė J. S. į automobilį. Pareigūnai J. S. laikė už rankų. Pareigūnai priėjo prie automobilio, atidarė galines dureles, J. S. pasakė, kad negali sėstis, kad jai skauda nugarą. Pareigūnai J. S. uždėjo antrankius. Ji pradėjo šaukti, kad skauda nugarą. J. S. policijos pareigūnų neįžeidinėjo.
L. N. K. teismo posėdyje paaiškino, kad J. S. yra jos vyro sesuo. 29 dieną šventė vaiko gimtadienį, susirinko visa šeima kepti šašlykų. Ji išėjusi į lauką pamatė policijos pareigūnus. V. nuėjo paklausti, dėl ko pareigūnai atvyko. V. pasakė, kad jie atvažiavę pasistatė automobilį privačioje teritorijoje, paprašė patraukti automobilį. Policijos pareigūnai paprašė parodyti dokumentus ir liepė V. eiti į automobilį. Ji ir J. S. paklausė, kokiu pagrindu V. yra sulaikomas. Policijos pareigūnai paaiškino, kad viskas išaiškės policijoje. Policijos pareigūnai pasakė, kad ir ją (J. S.) reikia paimti. Pareigūnai priėjo prie J. S., užsuko rankas ir uždėjo antrankius. Ji aiškino pareigūnams, kad su J. S. elgtųsi atsargiau, kadangi jai skauda nugarą, ji yra invalidė. J. S. buvo pasodinta dešinėje pusėje, ant galinės sėdynės. J. S. iš skausmo bėgo ašaros. Liudytoja pati asmeniškai su pareigūnais nebendravo, stovėjo 3-4 metrų atstumu. Jokių necenzūrinių žodžių nebuvo, nebuvo jokio pasipriešinimo, stumdymosi ir jokių neigiamų veiksmų.
L. V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad J. S. yra jo žmona. Viskas vyko birželio 29 d., kepė kieme mėsą, bendravo. Yra keli skirtingi namo savininkai. Pagal užimamą plotą yra suformuotas žemės sklypas. Trys šeimos yra išsipirkusios, o kita dalis neišpirkta. Jis yra vienas iš bendraturčių. Apie aštuntą valandą vakaro į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pareigūno, sėdėjusio prie vairo, paklausė, kas atsitiko. Pareigūnus nuolat kviečia kaimynė. Pareigūnas pasakė pasitraukti, tai - ne jo reikalas. Kadangi pareigūnai atsisakė paaiškinti, jis paprašė jų patraukti automobilį. Pareigūnams tai nepatiko, paprašė parodyti nuosavybės dokumentus. Pareigūnai pasakė jam važiuoti į komisariatą išsiaiškinti. Jis sutiko. Pareigūnas atidarė galines dureles ir jis atsisėdo. Apie pusantro metro atstumu priėjusi žmona paklausė, kodėl jie jį išveža. Jai buvo liepta pasitraukti ir netrukdyti. Vienas patrulis paklausė, ką darom, kitas atsakė, kad imam ir ją (J. S.). Priėjo prie žmonos, paėmė už rankų, užsuko už nugaros, pargriovė ją ant grindinio. Žmona pradėjo klykti. Matė, kai žmona gulėjo veidu į grindinį. Pareigūnai ją kėlė, tačiau ji atsikelti negalėjo. Pareigūnai J. S. kišo į automobilį. Ji gal būtų pati atsisėdusi, tačiau tai nebuvo jai leista padaryti. J. S. sakė, kad skauda, prašė paleisti. Žmona su pareigūnais kalbėjo 20-30 sekundžių. Pareigūnai nesakė jai, kad ji nesikeiktų, atsitrauktų. Jis pats negirdėjo, kad žmona keiktųsi. Jis negirdėjo, kad pareigūnai būtų prašę žmonos atsisėsti į automobilį. Priėjusi uošvė prašė atlaisvinti J. S. rankas, kadangi jo žmona turi sveikatos problemų.
Liudytoju apklaustas patrulis E. Z. teismui paaiškino, kad smulkiai visų aplinkybių neatsimena, buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) , atvykusius pareigūnus pasitiko V. S., kuris atsisakė pateikti dokumentus. Kilo konfliktas su V. S., jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, ten triukšmavo, sulaužė ir sugadino tarnybinio automobilio durelių užraktą. J. S., pamačiusi, kad sulaikomas jos vyras, bėgo artyn pareigūnų, jie perspėjo ją nesiartinti, bet ji vis tiek greitu žingsniu prie jų ėjo. Aplink buvo kitų asmenų, S. giminaičių. Kažkas iš tų asmenų jam (liudytojui) minėjo, kad S. serga, kad turi problemų su nugara. Įsitikinęs, kad buvo būtina S. atžvilgiu panaudoti spec.priemones.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio T. P. tarnybiniame pranešime nurodytos iškvietimo aplinkybės, aprašyti J. S., V. S. veiksmai (19-20 b.l.). Analogiškos įvykio aplinkybes užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybiniame pranešime (21-22 b.l.).
Administracinių teisės pažeidimų teisena nutrauktina.
Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris pasipriešino policijos ar kitam šiame straipsnyje įvardintam pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas; o pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – asmuo, kuris nevykdė teisėto šiame įstatyme nurodytų pareigūnų nurodymo ar reikalavimo, taip pat tas, kuris žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu įžeidė įstatyme nurodyto pareigūno garbę ir orumą.
Įvertinęs visus bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei susipažinęs su teismui pateikta tyrimo medžiaga, teismas sprendžia, jog apskritai nėra aišku, už kokį administracinį teisės pažeidimą policijos pareigūnai nusprendė sulaikyti J. S. ir kokių konkrečių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ji nevykdė. Nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti, kad J. S., bendraudama su policijos pareigūnais, vartojo necenzūrinius žodžius, jiems priešinosi ar elgėsi įžūliai. Liudytojais apklausti V. M., S. N. nurodė, kad J. S. su atvykusiais policijos pareigūnais kalbėjo ir jų neįžeidinėjo, nebuvo jokių necenzūrinių žodžių, jokio pasipriešinimo, stumdymosi ir jokių neigiamų veiksmų. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad nuvedus V. S. į automobilį prie jų pribėgo neblaivi J. S., kuri pradėjo juos stumdyti, šaukti ir jų atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, reikalavo paleisti jos vyrą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai V. M., I. N., S. N., N. K. bei V. S. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Liudytojai nurodė, kad negirdėjo jokių J. S. policijos pareigūnams sakomų juos įžeidžiančių žodžių. Liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti.
Policijos pareigūnai T. P. ir E. Z. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad J. S. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei vedama į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, pasipriešino, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. Z., negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, konkretizuoti, kokie įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti jų atžvilgiu, kokias veiksmais buvo pasipriešinta, prašė vadovautis jo surašytu tarnybiniu pranešimu. Siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą į teismo posėdį liudytoju buvo kviečiamas ir patrulis T. P., tačiau jis net du kartus tinkamai apie posėdį informuotas (teismo šaukimai jam buvo įteikti asmeniškai) į teismą neatvyko, abu kartus pateikė raštus, kad teismo posėdis yra paskirtas jo laisvą dieną, jis gyvena ne Vilniuje ir tomis dienomis neturi, su kuo palikti savo mažamečio vaiko. Tokią priežastį teismas galėtų pripažinti svarbia ir pateisinama vieną kartą, tačiau patruliui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, galioja privaloma pareiga šaukiamam į teismą atvykti. Teismas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadui išsiuntė įpareigojimą užtikrinti patrulio T. P. dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau ir toks teismo įpareigojimas įvykdytas nebuvo. Net kelis kartus teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka būtent dėl policijos pareigūnų neatvykimo į teismo posėdį. Įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir negali tęstis neapibrėžtą laiką, todėl byla išnagrinėta tiesiogiai posėdyje neapklausus liudytojo T. P., kadangi buvo išnaudotos visos proporcingos galimybės šį pareigūną į posėdį išsikviesti. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinys yra identiškas ir iš esmės nepateikia jokios individualios bei detalizuotos informacijos apie konkrečius J. S. neteisėtus veiksmus. Posėdyje liudytoju apklausiamas pareigūnas E. Z. teigė, kad tarnybinius pranešimus surašė kiekvienas patrulis, tačiau akivaizdu, kad net ir poroje dirbantys asmenys, savarankiškai pranešdami apie įvykio aplinkybes, negali jų nurodyti identiškai, žodis žodin, netgi su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, todėl visiškai pagrįstai peršasi išvada, jog abu tarnybiniai pranešimai buvo surašyti vieno iš patrulių, kitas patrulis įrašė savo pavardę ir pasirašė. Tarnybiniai pranešimai yra tik viena iš pažeidimo įrodinėjimo priemonių, vienas iš duomenų šaltinių, kuriuos teismas vertina visų kitų surinktų duomenų kontekste ir jie neturi jokios viršesnės įrodomosios galios vien todėl, kad yra surašyti pareigūnų, todėl vien tarnybiniai pranešimai, kuriuos surašė vienas asmuo ir nurodė identiškas aplinkybes bei policijos pareigūno E. Z. parodymai, duoti posėdžio metu, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys (pvz., vaizdo ar garso įrašai), negali būti apkaltinamojo nutarimo pagrindas.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Surinktų įrodymų kontekste negalima neginčytinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamos J. S. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl administracinio teisės pažeidimo byla J. S. atžvilgiu nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais,
n u t a r i a :
Administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Viktorija Šelmienė