Civilinė byla Nr. e2-3698-1099/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18643-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Partnerystės logistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tako plius“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų inovacijos“, Š. B., M. K., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl galimai netinkamo buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo ir dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Partnerystės logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Tako plius“ 33 681,53 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodo, kad ji ir atsakovė UAB „Tako plius“ 2019 m. lapkričio 21 d. sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BAP19/11/21 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas.
4. Anot ieškovės, atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) savalaikiai neteikė Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir Pelno deklaracijų, dėl ko VMI ieškovei priskaičiavo 6 037,89 Eur delspinigių (už laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. kilusias mokestines prievoles); taip pat savalaikiai nepateikė VMI dokumentų, kurių pagrindu ieškovei turėjo būti grąžinamas kitose ES valstybėse sumokėtas PVM. Dėl šios pareigos nevykdymo ieškovei buvo nesugrąžinta 27 643,64 Eur dydžio PVM permoka. Taigi, ieškovės vertinimu, dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. aplaidaus paslaugų teikimo, ieškovė patyrė 33 681,53 Eur dydžio nuostolius.
5. Ieškovė aiškina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma (forma GPM313), pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Pažymi, kad prie ieškinio pateiktame priede pažymėtais atvejais GPM313 deklaracijų atsakovė GPMĮ nustatytais terminais nepateikė, dėl ko ieškovei buvo priskaičiuoti delspinigiai. Be to, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 51 straipsnio 2-3 dalis metinė pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikta iki sekančių metų birželio 15 d., o avansinio pelno mokesčio deklaracijos – iki einamųjų metų kovo 15 d. (už I-VI mėnesius) ir rugsėjo 15 d. (už VII-XII mėnesius). Teigia, kad prie ieškinio pateiktame priede pažymėtais atvejais pelno mokesčio deklaracijų atsakovė laiku nepateikė, t. y. už 2021 m. deklaracijos teiktos tik 2022 m. birželio 27 d., dėl ko ieškovei taip pat buvo priskaičiuoti delspinigiai.
6. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 1191 straipsnis numato Lietuvos Respublikos apmokestinamųjų asmenų teisę susigrąžinti kitose ES valstybėse sumokėtą PVM. Lietuvos apmokestinamieji asmenys, norėdami susigrąžinti PVM, sumokėtą kitose ES valstybėse narėse, prašymą grąžinti PVM valstybės narės, kurioje sumokėtą PVM norima susigrąžinti, mokesčių administratoriui turi pateikti per Lietuvos mokesčių administratoriaus Elektroninę prašymų registravimo informacinę sistemą (toliau – EPRIS). Prašymus grąžinti ES valstybėje narėje sumokėtą PVM galima pateikti iki kitų kalendorinių metų rugsėjo 30 dienos; jeigu mokesčių mokėtojas galėjo susigrąžinti PVM iš kitos valstybės narės, tačiau tuo nepasinaudojo ir prašymo neteikė, kitoje ES valstybėje sumokėtas pirkimo PVM turėtų būti priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams kaip neįprastos ir nebūtinos veiklai sąnaudos. Be to, prašymas grąžinti ES valstybėje narėje sumokėtą PVM privalo atitikti Europos Sąjungos direktyvos 2008/9/EB 8, 9 ir 11 straipsnių reikalavimus, o PVM grąžinimo laikotarpis neturi būti ilgesnis nei vieneri kalendoriniai metai ar trumpesnis nei trys kalendoriniai mėnesiai; prašymai grąžinti PVM gali apimti ir trumpesnį nei trijų mėnesių laikotarpį, jeigu tas laikotarpis yra kalendorinių metų likutis.
7. Anot ieškovės, atsakovė prašymus grąžinti kitoje ES valstybėje narėje sumokėtą PVM teikdavo kas ketvirtį, t. y. taikydama trijų kalendorinių mėnesių grąžinimo laikotarpį, tačiau šią pareigą vykdė tik iš dalies ir dėl nesuprantamų priežasčių dalies prašymų tiesiog nepateikė; be to, dalis prašymų buvo pateikta su trūkumais, kurie grąžinančiajai valstybei prašant pašalinti nebuvo, kas nulėmė prašymų grąžinti PVM atmetimą. Pažymi, kad dėl atsakovės neveikimo ir pareigų nevykdymo, t. y. prašymų grąžinti ES valstybėje narėje sumokėtą PVM nepateikimo laiku arba netinkamo pateikimo, ieškovė prarado teisę į PVM permokos už 2020-2021 m. susigrąžinimą, t. y. negavo 27 643,64 Eur lėšų, kurias atsakovei tinkamai vykdant savo funkcijas, ji turėjo teisę gauti. Aiškina, kad šio pažeidimo ištaisyti nebegalima, nes terminas yra pasibaigęs.
8. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad dėl atsakovės nekokybiškai/nerūpestingai suteiktų buhalterinės apskaitos paslaugų ieškovė patyrė 33 681,53 Eur nuostolių, kuriuos sudaro delspinigiai už savalaikiai nepateiktas GPM ir Pelno deklaracijas, bei nesusigrąžintas PVM, kurį nustatė abiejų šalių pasitelktas tarpininkas/auditorius, kurio išvados nenuginčytos (iš esmės ir neginčijamos). Be to, pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog dėl nurodytų nuostolių bent iš dalies būtų kalta ir ieškovė. Nurodė, kad šalių sutartyje nustatytas atsakomybės ribojimas negalioja, nes prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.252 straipsnyje nustatytai normai. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu ieškovės auditas ir privalėjo būti atliktas, jis turėjo būti atliktas iki einamųjų metų birželio 15 d., o apie šią prievolę atsakovė ieškovę informavo tik birželio 14 d.
9. Atsakovė UAB „Tako plius“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, jog pripažįsta ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad dėl savalaikio GPM ir Pelno deklaracijų VMI nepateikimo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. VMI ieškovei priskaičiavo 6 037,89 Eur delspinigių; taip pat kad už 2020-2021 m. laikotarpį ieškovei nebuvo sugrąžinta kitose valstybėse ES narėse sumokėta 27 643,64 Eur dydžio PVM permoka.
11. Kita vertus, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo nepripažįstanti savo atsakomybės už ieškovės patirtus nuostolius. Aiškina, kad šiuo metu pas atsakovę nedirba nei vienas darbuotojas, kuris dalyvavo ginčo laikotarpiu teikiant ieškovei apskaitos paslaugas. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d iki 2022 m. spalio 30 d. atsakovės valdymą ir vadovavimą perėmė nauji asmenys, kurie su ginčo aplinkybėmis yra nesusiję, t. y. 2022 m. birželio 15 d. tretieji asmenys M. K., Š. B. ir UAB „Investicijų inovacijos“ sudarė atsakovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovės akcijų nuosavybės teisė UAB „Investicijų inovacijos“ buvo perleista 2022 m. rugsėjo mėn., o atsakovės veiklos dokumentai ir darbai naujam vadovui buvo perdavinėjami iki 2022 m. spalio mėn.
12. Be to, teigia, kad atsakovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys M. K. ir Š. B. garantavo, jog neegzistuoja jokios UAB „Investicijų inovacijos“ neatskleistos rizikos atsakovės prievolėms ar įsipareigojimams atsirasti, nėra jokių trečiųjų asmenų, galinčių pareikšti atsakovei pretenzijas dėl pažeistų teisių ar neįvykdytų įsipareigojimų; nėra trečiųjų asmenų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bendrove, ir nėra faktų, sudarančių pagrindą tokioms pretenzijoms. Taip pat pagal minėtą sutartį tretieji asmenys Š. B. ir M. K., anot atsakovės, yra atsakingi už visus tiesioginius tiek UAB „Investicijų inovacijos“, tiek atsakovės nuostolius, kreditoriams arba tretiesiems asmenims sumokėtas sumas vykdant prievoles, atsiradusias iki sutarties sudarymo, t. y. paaiškėjus, kad kuris nors pareiškimas ir garantija yra neteisinga, tretieji asmenys įsipareigojo atsakovei atlyginti tiesioginius nuostolius, be to, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pareikalavimo kompensuoti kreditoriams ar tretiesiems asmenims sumokėtas sumas vykdant prievoles, atsiradusias iki šios sutarties sudarymo.
13. Taigi, anot atsakovės, aplinkybės, sudarančios faktinį ginčo pagrindą, įvyko atsakovę valdant Š. B. ir M. K., todėl būtent šie asmenys turi pareigą paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o to nepadarę – atlyginti atsakovei ir/ar UAB „Investicijų inovacijos“ visas iš atsakovės ieškovei priteistas sumas.
14. Atsakovė nurodo, kad ieškovė ir atsakovė susitarė paskirti nešališką specialių žinių turintį asmenį – apskaitos įmonę UAB „Nexia JK“, jog ji atliktų ieškovės prašymų sugrąžinti kitoje valstybėje narėje sumokėtą PVM pateikimo, įvykdymo ir/ar atmetimo patikrinimą, nustatytų priežastis ir sugrąžintas/nesugrąžintas PVM permokos sumas (apskaičiuotų nuostolių dydį). Pažymi, kad UAB „Nexia JK“ pateikė išvadą su ją pagrindžiančiais duomenimis, kurios teisingumą atsakovė pripažįsta, t. y. UAB „Nexia JK“ nustatė, kad dėl nesavalaikio prašymo pateikimo ir dviem atvejais dėl trūkumų nepašalinimo ieškovei nebuvo sugrąžinta 27 643,64 Eur dydžio PVM permoka. Be to, atsakovė neturi pagrindo ginčyti ir mokesčių administratoriaus pateiktų duomenų apie nesavalaikį GPM ir Pelno mokesčio deklaracijų teikimą bei atitinkamai už tai priskaičiuotus delspinigius.
15. Trečiasis asmuo UAB „Investicijų inovacijos“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka; palaiko atsakovės byloje pateiktą poziciją.
16. Atsakovės UAB „Tako plius“ ir trečiojo asmens UAB „Investicijų inovacijos“ atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi pagrindo ginčyti ieškovės nurodomų nuostolių, kadangi pačios šalys pasamdė auditorių, kuris iš esmės ir nustatė minėtus nuostolius; be to, VMI pagrįstai paskaičiavo delspinigius už laiku nepateiktas deklaracijas. Anot atstovės, byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kas turi būti atsakingas už nurodytų nuostolių atlyginimą. Pakartotinai pažymėjo, kad prašomi priteisti nuostoliai atsirado atsakovę valdant kitiems asmenims, t. y. tretiesiems asmenims Š. B. ir M. K., todėl net ir tenkinus ieškinį, atsakovė, tikėtina, reikš regresinį reikalavimą minėtiems asmenims. Atstovės teigimu, atsakovė nesiremia Sutarties 7.2 punkto nuostata, ribojančia atsakovės atsakomybę, kadangi ji negalioja, kaip prieštaraujanti ieškovės nurodytai imperatyviai normai (CK 6.252 straipsniui); be to, atsakovė pasiruošusi pripažinti savo atsakomybę dėl galimai klientui suteiktų nekokybiškų paslaugų, nes jai svarbi jos reputacija.
17. Tretieji asmenys Š. B. ir M. K. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teismas vertina kaip atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 4 dalis), ieškinį prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
18. Nurodo, kad kadangi ieškovės ir atsakovės ginčas dėl buhalterinių paslaugų teikimo kokybės nesukelia Š. B. ir M. K. jokių teisinių pasekmių, o iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kylantys ginčai ar pretenzijos nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, tretieji asmenys prašo teismo dėl ieškinio spręsti savo nuožiūra.
19. Pažymi, kad kategoriškai nesutinka su atsakovės pozicija, jog jie turi pareigą paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o to nepadarę – atlyginti atsakovei ir/ar UAB „Investicijų inovacijos“ visas iš atsakovės ieškovei priteistas sumas. Aiškina, kad tretieji asmenys neprisiėmė jokių įsipareigojimų, dėl kurių turėtų pareigą atsakovei atlyginti kokius nors nuostolius, kylančius iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, juo labiau, kad atsakovė net nėra minėtos sutarties šalis. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent atsakovė, o ne tretieji asmenys, turi pareigą paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, kadangi būtent atsakovė turi visus duomenis ir galimybes juos gauti, reikalingus ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumo paneigimui.
20. Kita vertus, nurodo, kad Sutarties 7.2 punkte buvo numatyta, jog „Paslaugų teikėjas įsipareigoja atlyginti Klientui tik valstybės ir vietos savivaldos institucijų paskirtas baudas, ir priskaičiuotus delspinigius, jeigu jie atsirado dėl netinkamai teikiamų Paslaugų pagal šią Sutartį“, t. y. anot trečiųjų asmenų, iš minėtos nuostatos formuluotės galima daryti išvadą, kad atsakovės atžvilgiu gali būti taikoma tik ribota civilinė atsakomybė. Be to, teigia, kad ieškiniu prašomi priteisti nuostoliai kilo ir dėl ieškovės, kaip metinės finansinės atskaitomybės auditą privalėjusio atlikti (bet neatlikusio) subjekto, netinkamo įstatyminių pareigų vykdymo.
21. Trečiųjų asmenų Š. B. ir M. K. atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra; iš esmės palaikė trečiųjų asmenų atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio nepagrįstumą turėtų įrodinėti atsakovė, o ne tretieji asmenys. Palaikė poziciją, kad pagal Sutartį atsakovės atsakomybė buvo ribota; be to, prie prašomų priteisti nuostolių atsiradimo galimai prisidėjo ir pati ieškovė, laiku neatlikusi privalomo audito.
22. Teismo 2024 m. vasario 26 d. posėdžio metu bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, kurį nutarta paskelbti 2024 m. kovo 14 d. 16.00 val.
23. Teisme 2024 m. kovo 4 d. buvo gautas trečiųjų asmenų Š. B. ir M. K. prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, naujų įrodymų priėmimo ir įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu akcinę draudimo bendrovę (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“.
24. Teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (atsakovės buhalterių profesinės civilinės atsakomybės draudikę), nustatydamas naujai įtrauktam trečiajam asmeniui terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti, atšaukė paskirtą 2024 m. kovo 14 d. 16.00 val. teismo posėdį.
25. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
26. Teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinę bylą, atsižvelgdamas į šalių pozicijas, pateiktus įrodymus, į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateikė žodinius savo paaiškinimus 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu, o naujai įtrauktas trečiasis asmuo nepateikė savo pozicijos dėl ieškinio, skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. balandžio 16 d. 9.00 val.; taip pat nustatė dalyvaujantiems byloje asmenims terminą – ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 9 d. (imtinai) – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.
27. Teisme 2024 m. balandžio 8 d. gautas trečiųjų asmenų Š. B. ir M. K. prašymas, kuriame tretieji asmenys suformulavo tokius prašymus: 1) išreikalauti iš ieškovės UAB „Partnerystės logistika“ jos GPM deklaracijas (pirmines ir patikslintas) už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.; duomenis kada ieškovė atsakovei pateikė pirminius GPM deklaracijų apskaitos dokumentus už laikotarpius, už kuriuos priskaičiuoti delspinigiai; banko sąskaitų išrašus, kuriuose matytųsi sumokėtas GPM už periodus kada buvo priskaičiuoti delspinigiai; ieškovės pateiktus prašymus dėl PVM sugrąžinimo (su prašymų atmetimo priežastimis) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti į teismo posėdį liudytoją (buvusią atsakovės vyr. buhalterę M. B.); 3) atidėti 2024 m. balandžio 16 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį vėlesnei datai (tretiesiems asmenims pageidaujant dalyvauti bylos nagrinėjime asmeniškai).
28. Teismas 2024 m. balandžio 8 d. nurodytą trečiųjų asmenų prašymą priėmė ir nutarė nagrinėti jį paskirto 2024 m. balandžio 16 d. rašytinio teismo posėdžio metu.
29. Teismas, susipažinęs su trečiųjų asmenų prašymu, įvertinęs jo argumentus, jame suformuluotų prašymų netenkina. Visų pirma, pažymėtina, kad tretieji asmenys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek jų atstovas 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio, kurie ieškovės iš esmės buvo grindžiami šalių pasitelkto tarpininko/auditoriaus išvadomis (tuo labiau, jog ir teikiant šį prašymą tretieji asmenys nenurodo kažkokių konkrečių išvados neatitikimų/neginčija šalių pasitelkto tarpininko/auditoriaus išvadų), savo atsikirtimus grindė kitais motyvais ir aplinkybėmis, atitinkamai tik atnaujinus bylos nagrinėjimą dėl kitų priežasčių (naujo trečiojo asmens įtraukimo) ir per tą laiką faktiškai pakeitus savo poziciją ir iškėlus naujus atsikirtimus, teismas vertina, jog trečiųjų asmenų pozicija nėra nuosekli, o pateiktas prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo pateiktas nesavalaikiai (nepaaiškinant dėl kokių priežasčių toks prašymas nebuvo teiktas anksčiau, nors tam tretieji asmenys turėjo pakankamai laiko ir galimybių, t. y. neatsirado/nepasikeitė faktinės aplinkybės), galimai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą.
30. Antra, kaip galima suprasti iš prašymo turinio (ir trečiųjų asmenų pozicijos bylos nagrinėjimo metu), tretieji asmenys kvestionuoja aplinkybes dėl kokių priežasčių/kieno kaltės galimai atsirado ieškovės nurodomi nuostoliai (jeigu jie iš tiesų atsirado), tačiau teismas pakartotinai išaiškina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, su kuriuo buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atitinkamai teismas šioje byloje nenustatinėja/nenustatinės dėl kokių priežasčių ir/ar kieno kaltės šie galimi nuostoliai galėjo atsirasti (tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas/klausimas, kuris galėtų būti vertinamas atskiroje byloje, jeigu būtų keliamas klausimas dėl galimos žalos atlyginimo regreso į atsakingus asmenis).
31. Be to, iš esmės dėl tų pačių priežasčių netenkintinas ir trečiųjų asmenų prašymas dėl liudytojos apklausos, t. y. jis pateiktas nesavalaikiai (nepaaiškinant dėl kokių priežasčių toks prašymas nebuvo teiktas anksčiau, nors tam tretieji asmenys turėjo pakankamai laiko ir galimybių).
32. Taigi, netenkinus trečiųjų asmenų prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir liudytojos apklausos, nėra pagrindo keisti paskirtos teismo posėdžio formos (iš rašytinės į žodinę) ir atitinkamai atidėti bylos nagrinėjimo. Kritiškai vertintinas ir trečiųjų asmenų išreikštas noras asmeniškai dalyvauti bylos nagrinėjime, kadangi tokia galimybė tretiesiems asmenims jau buvo sudaryta, organizuojant žodinį 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdį, kuriame dalyvavo tik trečiųjų asmenų atstovas.
33. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo, papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų nepateikė.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
34. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Partnerystės logistika“ ir atsakovė UAB „Tako plius“ 2019 m. lapkričio 21 d. sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BAP19/11/21, pagal kurią atsakovė teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas.
35. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad VMI savalaikiai nebuvo pateiktos ieškovės UAB „Partnerystės logistika“ Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno deklaracijos, dėl ko VMI ieškovei bendrai priskaičiavo 6 037,89 Eur delspinigių (už laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. kilusias mokestines prievoles) (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Tako plius“, veikianti savo ir UAB „Partnerystės logistika“ vardu, davė pavedimą UAB „Nexia JK“ atlikti patikrinimą dėl apmokestinamojo asmens UAB „Partnerystės logistika“ prašymų sugrąžinti kitoje valstybėje narėje sumokėto PVM pateikimo, įvykdymo ir/ar atmetimo, kuri tuo pagrindu 2023 m. gruodžio 14 d. išvadoje nurodė, jog viso apmokestinamasis asmuo (ieškovė) dėl nesavalaikio arba su trūkumais atlikto prašymų sugrąžinti kitoje valstybėje narėje sumokėtą PVM pateikimo ir/ar visiško nepateikimo nesusigrąžino 27 643,64 Eur dydžio PVM.
37. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 15 d. tretieji asmenys M. K., Š. B. ir UAB „Investicijų inovacijos“ sudarė atsakovės UAB „Tako plius“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovės akcijų nuosavybės teisė buvo perleista UAB „Investicijų inovacijos“.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo, jos (ne)tinkamo vykdymo ir nuostolių atlyginimo
38. CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ Bendrųjų nuostatų skirsnyje įtvirtintas įvairaus pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių reglamentavimas. Atlygintines paslaugas bendrąja prasme vienija tai, kad tokia sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja klientui (paslaugų gavėjui) pagal šio užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta Sutartis dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo teisiškai kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų sutartis, kuriai be specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą, taip pat taikytinos bendrosios atlygintinų paslaugų nuostatos, įtvirtintos CK šeštosios knygos XXXV skyriuje.
39. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2640-855/2021).
40. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
41. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu netinkamai vykdė savo pareigas pagal sudarytą Sutartį – savalaikiai neteikė VMI ieškovės Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno deklaracijų, dėl ko VMI ieškovei bendrai priskaičiavo 6 037,89 Eur delspinigių (šalims neginčijant šios aplinkybės, teismas plačiau dėl delspinigių skaičiavimo nepasisako); taip pat savalaikiai nepateikė VMI dokumentų, kurių pagrindu ieškovei galėjo būti grąžinamas kitose ES valstybėse sumokėtas PVM, atitinkamai dėl to ieškovei buvo nesugrąžinta 27 643,64 Eur dydžio PVM permoka. Šią aplinkybę patvirtino ir pačios atsakovės pavedimu atlikusi ieškovės patikrinimą UAB „Nexia JK“, kuri 2023 m. gruodžio 14 d. išvadoje nurodė, jog viso ieškovė dėl nesavalaikio arba su trūkumais atlikto prašymų sugrąžinti kitoje valstybėje narėje sumokėtą PVM pateikimo ir/ar visiško nepateikimo, už kurį, teismo vertinimu, buvo atsakinga atsakovė pagal Sutarties 3.4 punktą, nesusigrąžino 27 643,64 Eur dydžio PVM.
42. Kaip minėta, byloje dalyvaujantys asmenys nagrinėjamu atveju neginčijo ieškovės prašomų priteisti nuostolių – delspinigių ir nesugrąžinto PVM dydžių, teismas taip pat nenustatė aiškių aritmetinių skaičiavimo apsirikimų, todėl darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei 33 681,53 Eur (6 037,89 Eur + 27 643,64 Eur) nuostolių.
43. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kadangi teismas nustatė, jog Sutartis buvo tinkamai neįvykdyta dėl atsakovės kaltės (netinkamai vykdant savo pareigas), ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 33 681,53 Eur (6 037,89 Eur + 27 643,64 Eur) nuostolių.
44. Teismas kritiškai vertina trečiųjų asmenų poziciją, kad pagal Sutartį atsakovės atsakomybė buvo ribota, dėl to nevisi nurodyti nuostoliai turėtų būti priteisiami. Pažymėtina, kad Sutarties 7.2 punkte iš tiesų buvo nurodyta, jog „Paslaugų teikėjas įsipareigoja atlyginti Klientui tik valstybės ir vietos savivaldos institucijų paskirtas baudas, ir priskaičiuotus delspinigius, jeigu jie atsirado dėl netinkamai teikiamų Paslaugų pagal šią Sutartį“, tačiau, visų pirma, pati atsakovė prašė nesiremti šia nuostata; antra, sutiktina su šalių pozicija, kad šita Sutarties sąlyga prieštarauja CK 6.252 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta, jog šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovės netinkamo veikimo, t. y. dėl didelio atsakovės neatsargumo, savalaikiai neteikiant minėtų deklaracijų/prašymų VMI. Be to, net jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė savalaikiai neatliko jos veiklos audito, tai nepaneigė/nepaneigia atsakovės pareigos teikti ieškovei tinkamas paslaugas.
45. Nors byloje, be kita ko, buvo keltas klausimas dėl atsakingo(-ų) asmens(-ų) nustatymo, dėl kurio(-ų) atsakovė netinkamai suteikė ieškovei paslaugas, tačiau teismas dėl to plačiau nepasisako ir tokio(-ų) asmens(-ų) nenustatinėja, nes, kaip jau minėta, tai išeina už šios bylos ribų. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad būtent atsakovė, kaip juridinis asmuo, pasirašė su ieškove Sutartį ir įsipareigojo teikti paslaugas, už kurių atlikimą atitinkamai taip pat atsakinga atsakovė, o ne jos darbuotojai/vadovai/akcininkai ar kt. asmenys, kurių atsakomybės klausimas galėtų būti sprendžiamas kitose bylose, vertinant jau vidinius tokių asmenų ir atsakovės santykius.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
46. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (33 681,53 (6 037,89 + 27 643,64) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
47. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. Ieškovė patyrė byloje 3 036,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 040 Eur žyminis mokestis ir 1 996,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
50. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Investicijų inovacijos“ patyrė byloje 1 210 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
51. Tretieji asmenys Š. B. ir M. K. patyrė 1 290 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
52. Teismo vertinimu, nurodytos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
53. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 036,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „Investicijų inovacijos“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (kadangi jie nesutiko su ieškiniu); trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nors tretieji asmenys Š. B. ir M. K. procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau iš trečiųjų asmenų pozicijos (procesinių dokumentų turinio, pasisakymų esmės) buvo/yra matyti, jog tretieji asmenys faktiškai kvestionavo ieškinio reikalavimus, su jais nesutiko, todėl, ieškinį tenkinus, šių trečiųjų asmenų patirtos išlaidos jiems neatlygintinos.
54. Byloje iš viso patirta 41,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Partnerystės logistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tako plius“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų inovacijos“, Š. B., M. K., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tako plius“, j. a. k. 301817798, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Partnerystės logistika“, j. a. k. 305339395, 33 681,53 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 53 ct) nuostolius, 6 (šešių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (33 681,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 036,50 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tako plius“, j. a. k. 301817798, valstybei 41,78 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič