Civilinė byla Nr. 3K-3-229-1075/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15743-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.1.3; 2.6.8.4; 2.6.11.6; 2.6.20.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei V. R. dėl avanso priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – L. Š., R. S., V. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio teisinį kvalifikavimą kaip apsimestinių sandorių, paslėpusių tikrąjį tarpininkavimo sandorį, preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio kaip tariamųjų sandorių pripažinimą niekiniais teismo iniciatyva, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas G. S. ieškiniu prašė Kauno apylinkės teismo priteisti iš atsakovės V. R. 2027,34 Eur sumokėtą avansą, 1105,61 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarė su atsakove preliminariąją 0,1255 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovas sumokėjo 2027,34 Eur (7000 Lt) avansą. Atsakovė įsipareigojimo neįvykdė ir 2007 m. gruodžio 12 d. žemės sklypą pardavė kitam pirkėjui, o avansą vengia grąžinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkinus iš dalies, priteista ieškovui iš atsakovės 2027,34 Eur avanso, 469,38 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. liepos 30 d., 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad 2007 m. liepos 30 d. UAB „Vilorus“, atstovaujama direktorės L. Š., ir atsakovė V. R. sudarė atstovavimo sutartį dėl turto pardavimo. Sutarties šalys susitarė dėl tarpininkavimo parduodant tris atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tarp jų ir ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) po 11 000 litų už vieną arą. Ieškovas G. S. ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti 0,1255 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad žemės sklypas bus parduotas už 138 050 Lt (1 aro kaina – 11 000 Lt). Sutarties pasirašymo dieną ieškovas sumokėjo atsakovei už perkamą žemės sklypą 7000 Lt (2027,34 Eur) avansą. Sutartis galiojo iki 2007 m. spalio 2 d., nė vienai iš šalių nepareiškus noro nutraukti sutartį iki jos galiojimo termino pabaigos, buvo laikoma, kad sutartis pratęsiama tam pačiam laikotarpiui, tokiomis pačiomis sąlygomis (sutarties 2 punktas). Atsakovė 2007 m. gruodžio 12 d. pardavė žemės sklypą trečiajam asmeniui L. Š.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė, teigianti, jog 2007 m. rugpjūčio 8 d. sandoris yra apsimestinis, nes tikroji šalių valia buvo sudaryti ne pirkimo–pardavimo, bet tarpininkavimo sutartį, šią aplinkybę turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Liudytoja L. Š. patvirtino, kad UAB „Vilorus“ nebuvo sudariusi tarpininkavimo sutarties su ieškovu. Ieškovas kategoriškai neigė, kad sutarties šalių valia buvo sudaryti kitą – tarpininkavimo sutartį. Atsakovė, įrodinėdama, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, o ne preliminarioji sutartis, pateikė vėlesnes 2008 m. sausio 6 d. ir 2014 m. vasario 19 d. sutartis, sudarytas ieškovo ir atsakovės, dėl kitų žemės sklypų pirkimo–pardavimo, nurodydama, kad šių žemės sklypų ieškovas nepirko, o rado pirkėjus. Iš pateiktų sutarčių sąlygų matyti, kad jomis nebuvo susitarta dėl paslaugų teikimo, pirkėjų suradimo. Pateiktų sutarčių turinys toks pat kaip ir šioje byloje ginčo sutarties. 2014 m. vasario 19 d. sutartis, sudaryta ieškovo ir atsakovės, buvo ginčijama Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2016, joje 2016 m. rugsėjo 7 d. priimtu sprendimu konstatuota, kad buvo sudaryta preliminarioji, o ne tarpininkavimo sutartis. Taigi, atsakovė neįrodė, kad buvo sudaryta tarpininkavimo, o ne preliminarioji sutartis.
7. Teismo vertinimu, 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius: iš sutarties turinio matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį už nustatytą žemės sklypo kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis rašytinės formos (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti su automatiniu termino pratęsimu tam pačiam laikotarpiui (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).
8. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes, galiojant sutarčiai, atsakovė pardavė žemės sklypą trečiajam asmeniui. Gavusi iš ieškovo avansą ir nesudariusi su juo pirkimo–pardavimo sutarties atsakovė neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir pinigai turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip atsakovės be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
9. CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimui priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. taikoma ieškinio senatis, todėl šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, atmesdamas reikalavimo dalį priteisti palūkanas už nurodytą laikotarpį ir priteisdamas ieškovui 469,38 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.
10. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės V. R. apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties turinys, kuriame aptartas būsimos (pagrindinės) sutarties dalykas, kaina, sudarymo terminas, sankcijos už sutarties pažeidimą ir rašytinė susitarimo forma, teikia pagrindą daryti išvadą, kad minėta sutartis iš esmės atitinka formaliuosius preliminariosios sutarties elementus.
12. Teismas, atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties 2 punktą, kad „nei vienai iš šalių nepareiškus noro nutraukti sutartį iki jos galiojimo termino pabaigos, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui tokiomis pačiomis sąlygomis. Taip ji pratęsiama kiekvieną kartą sutarčiai baigiantis“, sprendė, kad preliminarioji sutartis neturi vieno iš privalomų elementų – konkretaus termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, sutarties 2 punkte aiškia kalendorine data apibrėžtas sutarties galiojimo terminas (iki 2007 m. spalio 2 d.). Sutarties 8 punktu ieškovas įsipareigojo „atrasti subjektą ir sutvarkyti laiku“.
13. Atsakovė 2007 m. liepos 30 d. sudarė su UAB „Vilorus“ sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą, pagal šią sutartį UAB „Vilorus“ įsipareigojo surasti pirkėjus atsakovės parduodamam nekilnojamajam turtui. Kaip liudytoja apklausta buvusi UAB „Vilorus“ vadovė L. Š. paaiškino, kad ieškovą G. S. ji pažįsta kaip nekilnojamojo turto pardavimo tarpininką, jis tarpininkaudavo surandant žemės sklypų, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), pirkėjus. Pagal pasirašytą su atsakove tarpininkavimo sutartį UAB „Vilorus“ nesurado pirkėjo atsakovės turtui, todėl ji (liudytoja) pasiūlė pirkėją surasti ieškovui G. S. Apie G. S. ir V. R. pasirašytą sutartį liudytojai nieko nebuvo nežinoma.
14. Ieškovas savo reikalavimą dėl avanso priteisimo kildina iš 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties, kaip preliminaraus susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo, ir tos pačios dienos surašyto raštelio, kuris, anot ieškovo, patvirtina būsimą mokėjimą (avansą) už ketinamą įsigyti žemės sklypą. Aiškinant avansinio raštelio turinį, jame atsakovė kaip PVM mokesčio mokėtoją nurodo moteriškos lyties atstovą (vartojamas žodis ne „pirkėjas“, bet „pirkėja“). Aplinkybę, kad avansą atsakovei mokėjo trečiasis asmuo L. Š., perduodama šiuos pinigus per ieškovą, patvirtino tiek atsakovė, tiek ir L. Š. Avansiniame raštelyje avanso davėjas konkrečiai nėra nurodytas, jame yra tik ieškovo ranka padarytas įrašas, patvirtinantis, kad pinigai buvo perduoti atsakovei. Be to, ieškovas negalėjo nurodyti, kam reikėjo sudaryti atskirą susitarimą dėl avanso, jeigu minėtas susitarimas galėjo būti įtrauktas į ginčo sutartį.
15. Nurodytos aplinkybės teikė teismui pagrindą daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad šalių tikroji valia nebuvo nukreipta į pirkimo–pardavimo teisinių santykių sukūrimą. Tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai nebuvo nukreipti į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (sutarčių) sudarymą, pagal aptartus susitarimus šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, todėl minėti sandoriai (2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartis ir avansinis raštelis) teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ex officio (savo iniciatyva) (remiantis CK 1.78, 1.86 straipsniais (tariamasis sandoris, sudarytas tik dėl akių, yra niekinis ir negalioja), 1.78 straipsnio 5 dalimi, kuria nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Pagal preliminariosios sutarties sampratą šalys sutartyje turi susitarti dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, taip pat turi nustatyti terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, šis susitarimas įforminamas rašytine forma. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, yra aiškiai išreikštas įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.
16.2. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012).
16.3. Ieškovas su atsakove 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi susitarė dėl 0,1255 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje už nustatytą kainą. Taip šalys aiškiai susitarė dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius, tai spręstina iš: jos turinio, iš kurio matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį už nustatytą žemės sklypo 138 050 Lt kainą (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2 mėnesiai iki 2007 m. spalio 2 d., su automatiniu pratęsimu tam pačiam laikotarpiui (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovas asmeniškai sumokėjo atsakovei 7000 Lt avansą, kuris turėjo būti dalis kainos už žemės sklypą. Tą patvirtina ir atsakovės ranka surašytas raštelis, kuriame atsakovė nurodė, kad ji gavo 7000 Lt avansą už žemės sklypą. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji galiojant sutarčiai 2007 m. gruodžio 12 d. pardavė žemės sklypą trečiajam asmeniui L. Š.
16.4. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariosios sutarties prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo tarpu tarpininkavimo sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kuriuos turi atlikti profesionalus tarpininkas už atlygį. Tarpininkavimo sutartis priskirtina prie atlygintinų paslaugų teikimo, kurios dalykas yra veiksmai, t. y. paslaugų suteikimas, nagrinėjamu atveju būtų žemės sklypo pirkėjų suradimas, tarpininkavimo paslaugų teikimas už atitinkamą mokestį.
16.5. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę ne žemės sklypo pirkimo–pardavimo, o tarpininkavimo parduodant žemės sklypą santykiai, privalėjo nustatyti, ar sudaryta sutartis turi tarpininkavimo sutarčiai būdingus elementus, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, bei atsižvelgti į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo. Tuo tarpu nei atsakovė, nei teismas nenurodė, kaip buvo šalių nustatytas tarpininkavimo mokestis. Sutartyje nėra sąlygų dėl paslaugų teikimo, pirkėjo suradimo, tarpininkavimo paslaugų. Ieškovas neužsiėmė tarpininkavimo paslaugų teikimu. 2007 m. liepos 30 d. UAB „Vilorus“ sutartis su atsakove patvirtina, kad tarpininkavimo paslaugas dėl ginčo žemės sklypo bei kitų atsakovei priklausančių žemės sklypų teikė tik UAB „Vilorus“, ta sutartimi atsakovė užtikrino, kad sutartyje nurodytas turtas visą sutarties galiojimo laiką bus pardavinėjamas tik per UAB „Vilorus“. Atsakovė suvokė tarpininkavimo sutarties ir preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties skirtumą. Pažymėtina, kad ji yra išsilavinusi ir dirba finansinėje įstaigoje. Atsakovė jau turėjo tarpininkę UAB „Vilorus“, o kito tarpininko jai nereikėjo.
16.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo sutarties turinį: sutarties 8 punkte „Papildomos sąlygos“ ieškovas ranka įrašė „įsipareigoju atvesti elektrą ir sutvarkyti kelią“. Tuo tarpu jokio susitarimo dėl pirkėjų suradimo nei žodžiu, nei raštu nebuvo ir negalėjo būti, nes ieškovas ketino įsigyti ginčo žemės sklypą savo nuosavybėn, dėl to ir buvo susitarta, kad ieškovas perka žemės sklypą, taip pat kad jis elektrą atsives ir kelią susitvarkys.
16.7. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus bei juos interpretavo atsakovės naudai. Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovės liudytojo A. R. ir trečiojo asmens L. Š. parodymai iš esmės skiriasi ir prieštarauja tarpusavyje. Pvz., atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad su L. Š. susipažino tik pas notarą, o kai ieškovas davė avansinę įmoką atsakovei, be jųdviejų, niekas daugiau nedalyvavo. L. Š. parodė, kad susipažino su atsakove dar prieš sudarant pagrindinę sutartį ir kad dalyvavo, kai ieškovas davė avansą atsakovei; o atsakovės sutuoktinis parodė, kad atsakovė jokio avanso iš viso niekada nėra gavusi ir t. t. Tuo tarpu liudytojo A. M. parodymai iš viso nėra susiję su ginčo žemės sklypu ir jokių reikšmingų aplinkybių jis šioje byloje iš viso negalėjo nurodyti teigdamas, kad jam „nieko nėra žinoma“. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
16.8. Aplinkybes, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo tarpininkavimo santykiai, patvirtino ir Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2017, kurioje teismas, nagrinėdamas klausimą dėl 2008 m. sausio 6 d. ir 2014 m. vasario 19 d. preliminariųjų sutarčių, kurių tekstai yra analogiški 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties tekstui, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas 2008 m., 2014 m. atlikdavo tarpininkavimo paslaugas parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kad dėl tarpininkavimo paslaugų atlikimo buvo suderinta abiejų šalių valia, o atsakovės paaiškinimai ir esantys byloje įrodymai nepagrindžia, jog šalys sulygo dėl esminių tarpininkavimo sutarties sąlygų, tarp jų ir dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas. Atsakovė neįrodė, kad 2014 m. vasario 19 d. sutartis yra apsimestinis sandoris.
16.9. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2017 konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir jų iš naujo įrodinėti nereikia. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2016 konstatuotomis aplinkybėmis ir jas ignoravo bei nepagrįstai pripažino 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį ir avansinį raštelį niekiniais ir negaliojančiais ex officio.
16.10. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Avanso paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas, kuris siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Šiuo atveju pinigai už žemės sklypo pirkimą ir pardavimą buvo perduoti tam tikram tikslui. Kadangi šis tikslas nepasiektas, atsakovei sumokėtas avansas turi būti grąžintas ieškovui, nes pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo.
16.11. Nesant akivaizdžių aplinkybių dėl apsimestinio sandorio egzistavimo ir atsakovei nepareiškus reikalavimo pripažinti 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį ir avansinį raštelį apsimestiniais, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės ir pareigos spręsti klausimo dėl jų negaliojimo ir taip pažeidė dispozityvumo, rungimosi ir teisės į teisingą teismą principus.
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. R. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma:
17.1. Byloje kilo ginčas dėl konkrečios 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties turinio, jos sąlygų, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo pareigą nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, vadovaudamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ir spręsti dėl sutarties negaliojimo. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Byloje yra duomenų, kurie leistų pripažinti sandorį niekiniu, ir pakanka pagrįstai išvadai dėl 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties ir avansinio raštelio tariamumo padaryti (apeliacinės instancijos teismo sprendimo 41 punktas).
17.2. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad ginčo sutartis yra tarpininkavimo sutartis. Vertindamas įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad tikroji 2007 m. rugpjūčio 8 d. sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai nebuvo nukreipti į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (sutarčių) sudarymą, pagal aptartus susitarimus šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, todėl minėti sandoriai (2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartis ir avansinis raštelis) teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ex officio (CK 1.78, 1.86 straipsniai).
17.3. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo. Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, ir įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą.
17.4. Apeliacinės instancijos teismas sistemiškai aiškino ginčo sutarties sąlygas ir pagrįstai nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties 2 punkto sąlyga „nei vienai iš šalių nepareiškus noro nutraukti sutartį iki jos galiojimo termino pabaigos, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui tokiomis pačiomis sąlygomis. Taip ji pratęsiama kiekvieną kartą sutarčiai baigiantis“ leidžia spręsti, kad preliminarioji sutartis neturi vieno iš privalomų elementų – konkretaus termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, sutarties 2 punkte aiškia kalendorine data apibrėžtas sutarties galiojimo terminas (iki 2007 m. spalio 2 d.) ir toliau cituota šio punkto sąlyga leidžia abejoti tikrąja šalių valia dėl sudaryto sandorio teisinės prigimties ir teisinių jo padarinių. Minėtą išvadą sustiprina ieškovo, kaip sutarties rengėjo, prie sutarties 8 punkto, reglamentuojančio papildomas sutarties sąlygas, atliktas rankraštinis įrašas.
17.5. Aplinkybę, kad avansą atsakovei mokėjo trečiasis asmuo L. Š., perduodama šiuos pinigus per ieškovą, patvirtino tiek atsakovė, tiek ir L. Š. Avansiniame raštelyje avanso davėjas konkrečiai nėra nurodytas, jame yra tik ieškovo ranka padarytas įrašas, patvirtinantis, kad pinigai buvo perduoti atsakovei, o kaip mokėtojas nurodytas moteriškos lyties atstovas (vartojamas žodis ne „pirkėjas“, bet „pirkėja“). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas avansinį raštelį pripažino negaliojančiu, avansą atsakovei sumokėjo trečiasis asmuo L. Š., žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris tarp L. Š. ir V. R. įvyko, šiame ginče nėra pagrindo taikyti CK 6.237 straipsnyje nustatyto teisės gynimo būdo, nes CK 6.237 straipsnis yra teisinis įrankis (juridinis reikalavimo pagrindas) siekiant susigrąžinti iš atsakovės be teisinio pagrindo kito asmens įgytą (turimą) turtą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio kaip tariamųjų sandorių pripažinimo niekiniais teismo iniciatyva
18. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
19. Konkrečių sutarčių aiškinimas yra fakto klausimas, taigi vien atskirų ginčo šalių sudarytų sutarčių sąlygų vertinimas negalėtų būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Faktų klausimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, nenustato, tik patikrina, ar byloje tinkamai pritaikytos teisės normos, ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus.
20. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
21. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 24 punktas).
22. Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 38 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas).
23. Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 41, 43 punktai).
26. Teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtis įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017, 37, 38 punktai).
27. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei atsakovė nereiškė reikalavimo dėl preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio pripažinimo niekiniais kaip tariamųjų sandorių ir neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių tariamųjų sandorių negaliojimo pagrindą, t. y. kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį, iš tiesų nebūtų siekusios šiais sandoriais jokių teisinių pasekmių. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas minėtus sandorius ex officio pripažino niekiniais, remdamasis tuo, kad tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai nebuvo nukreipti į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (sutarčių) sudarymą, pagal aptartus susitarimus šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad preliminariąja sutartimi ir avanso sumokėjimo rašteliu šalys nesiekė sukurti jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja bylos šalių byloje įrodinėjamoms faktinėms aplinkybėms – ieškovo, kad buvo sudaryta preliminarioji sutartis ir sumokėtas avansas pagal preliminariąją sutartį, atsakovės – kad preliminarioji sutartis buvo apsimestinis sandoris ir kad tikroji šalių valia buvo sudaryti tarpininkavimo sutartį. Be to, kaip minėta, nė viena iš šalių neįrodinėjo, kad minėtais sandoriais nesiekė jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalys preliminariąja sutartimi ir avanso sumokėjimo rašteliu neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, ir pripažinti šiuos sandorius niekiniais.
28. Kaip nurodyta šios nutarties 26 punkte, teismas ex officio gali pripažinti sandorį niekiniu, kai byloje egzistuoja akivaizdžios faktinės aplinkybės sandorį pripažinti niekiniu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad preliminarioji sutartis ir avanso sumokėjimo raštelis yra (akivaizdžiai) niekiniai sandoriai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja akivaizdus pagrindas pripažinti, jog šalys preliminariąja sutartimi ir avanso sumokėjimo rašteliu nesiekė teisinių padarinių. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė pasirašė preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį, taip pat kad atsakovė pasirašė ir kitas dvi preliminariąsias sutartis su ieškovu, atsakovė ketino parduoti ir vėliau pardavė ir kitus savo turėtus sklypus, nors ir ne ieškovui. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2016 atmestas atsakovės priešieškinis, kuriuo ji prašė 2014 m. vasario 19 d. šalių sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia kaip apsimestinę. Teismas minėtu sprendimu padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog šia sutartimi buvo siekiama pridengti tarpininkavimo sandorį. Ieškovė neneigia, kad jai buvo sumokėta avanso sumokėjimo raštelyje nurodyta avanso suma. Nė viena iš šalių neteigė, kad sudarytais sandoriais nesiekė jokių teisinių padarinių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ex officio pripažinti preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo sandorį tariamaisiais ir dėl to niekiniais sandoriais.
Dėl preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio teisinio kvalifikavimo kaip apsimestinių sandorių, paslėpusių tikrąjį tarpininkavimo sandorį
29. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).
30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas).
31. Tiek tariamasis, tiek apsimestinis sandoriai turi valios trūkumų, juos sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, tačiau tariamojo sandorio atveju šalys apskritai neketina ir nesukuria jokių teisių ir pareigų pagal sudarytą sandorį, o apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 33 punktas).
32. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 19 punktas).
33. Taigi, sprendžiant dėl šalių valios trūkumų sudaryto sandorio kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius sandorius preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį, tačiau pirmosios instancijos teisme atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu teigė, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. preliminarioji sutartis yra apsimestinė, nes tikroji šalių valia buvo sudaryti ne pirkimo–pardavimo, bet tarpininkavimo sutartį.
35. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).
36. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad nustačius, jog išreikšta šalių valia rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, pripažintinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad savininkas, sudarydamas tarpininkavimo sutartį, siekia per tarpininką parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o tarpininkas – už atitinkamą atlyginimą suteikti savininkui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 30 punktas). Nustatant, ar šalis siejo atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai, svarbu tai, kad ieškovas įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat svarbūs yra šalių veiksmai tiek iki įrodinėjamos sutarties sudarymo, tiek po to, ir šalių bendradarbiavimas bei vykdoma verslo praktika. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017, 20, 28 punktai).
38. Tarpininkavimo kaip paslaugų sutarties rūšies tikslas – ieškovo, kaip profesionalo, paslauga surandant pirkėją atsakovės nekilnojamajam turtui ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama paslaugų sutartį su ieškovu, siekė, pasinaudodama jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą. Tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).
39. Taigi, preliminariosios sutarties dalykas yra šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, o tarpininkavimo paslaugų dalykas yra tarpininkavimo veiksmai – paslaugų suteikimas už atlygį. Atsakovė, teigdama, kad preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio tikslas buvo pridengti tarpininkavimo sutartį, turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį susitarti dėl tarpininkavimo veiksmų, šiuo atveju žemės sklypo pirkėjų suradimo ir (ar) kitų reikiamų tarpininkavimo veiksmų atlikimo bei atlygio už tarpininkavimo paslaugas sumokėjimą. Be to, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, atsakovė nagrinėjamoje byloje reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį negaliojančiais kaip apsimestinių sandorių nereiškė. Todėl tam, kad teismui būtų pagrindas ex officio pripažinti sandorį niekiniu pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį kaip apsimestinį sandorį, atsakovė turėjo įrodyti akivaizdžias niekinį sandorį patvirtinančias aplinkybes.
40. Atsakovė preliminariosios sutarties ir avanso sumokėjimo raštelio apsimestinumą ir aplinkybę, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo, t. y. siekė sudaryti tarpininkavimo sutartį, įrodinėjo šalių 2008 m. sausio 6 d. ir 2014 m. vasario 19 d. sudarytomis sutartimis bei liudytojų parodymais.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad preliminarioji sutartis ir avanso sumokėjimo raštelis yra (akivaizdžiai) niekiniai ir kad šalys siekė sudaryti ne preliminariąją, o tarpininkavimo paslaugų sutartį.
42. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė faktinių aplinkybių, kad šalys iš tikrųjų siekė sudaryti tarpininkavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nekonstatavo, kad ginčo sutartis yra tarpininkavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ginčo sandoriais nebuvo susitarta dėl paslaugų teikimo, pirkėjų suradimo, atsakovė neįrodė, kad buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis (CPK 178 straipsnis).
43. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties turinys, kuriame aptartas būsimos (pagrindinės) sutarties dalykas, kaina, sudarymo terminas, sankcijos už sutarties pažeidimą, ir rašytinė susitarimo forma atitinka preliminariosios sutarties požymius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad esant pasirašytai preliminariajai sutarčiai ir avanso sumokėjimo rašteliui atsakovė neįrodė egzistavus tarpininkavimo sandorį. Šalių 2008 m. sausio 6 d. ir 2014 m. vasario 19 d. sudarytos sutartys nepatvirtina tarpininkavimo paslaugų teikimo. Šių sutarčių spausdintas tekstas yra toks pat kaip ginčo preliminariosios sutarties, o ranka rašytos (individualizuotos) sąlygos skiriasi. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 28 punkte, Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2623-199/2016 nenustatė pagrindo tarp šalių sudarytą 2014 m. vasario 19 d. sutartį pripažinti apsimestine ir dėl to negaliojančia ir kvalifikuoti šalių santykius kaip tarpininkavimo teisinius santykius. Aplinkybė, kad šalys pagal visas tris preliminariąsias sutartis nesudarė atitinkamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, pati savaime nepatvirtina, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti ne preliminariąją, bet tarpininkavimo paslaugų sutartį. Ši aplinkybė gali patvirtinti tiek ieškovo, tiek atsakovės teiginius, todėl negali būti laikoma akivaizdžia aplinkybe, pagrindžiančia niekinio sandorio buvimą. Atsakovė neneigia, kad ji gavo avanso sumokėjimo raštelyje nurodytą sumą, o kokių nors įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui būtų mokėta už tarpininkavimo paslaugas, ji nepateikė. Liudytojų parodymai nėra pakankami ir detalūs, kad galėtų būti vertinami kaip pagrindžiantys akivaizdžias niekinio sandorio aplinkybes.
44. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą preliminariąją sutartį ir avanso sumokėjimo raštelį pripažinti apsimestiniais ir dėl to niekiniais sandoriais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 1.78 straipsnio 5 daliai taikyti nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias abejonių dėl tam tikrų santykių tarp šalių egzistavimo. Tam, kad teismas galėtų ex officio sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentais, kad jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai.
45. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo ginčo santykius kaip ikisutartinius ir, kadangi avansą gavusi atsakovė pardavė sklypą kitam asmeniui, taip neįvykdė preliminariosios sutarties įsipareigojimų, teismas pagrįstai įpareigojo grąžinti avanso sumą kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Dėl netinkamo preliminariąją sutartį, sandorių negaliojimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, nesuderinamo su formuojama kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
47. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
48. Kadangi panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, tai bylos baigtis yra ieškovo naudai, ieškovo kasacinis skundas tenkinamas. Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 600 Eur (1 t., b. l. 189). Panaikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą ieškovo naudai, ieškovui priteisiamas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
49. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas). Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų už procesą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
50. Ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 56 Eur žyminio mokesčio valstybei (2 t., b. l. 19). Ieškovas kasaciniu skundu neprašė priteisti advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo ir nepateikė advokato atstovavimo išlaidų dydį kasaciniame procese patvirtinančių įrodymų.
51. Atsakovės advokato atstovavimo išlaidos už atsiliepimą į kasacinį skundą neatlygintinos, nes ne jos naudai priimama teismo nutartis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet nepateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
52. Kasacinis teismas turėjo 22,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės V. R. ieškovui G. S. 656 (šešis šimtus penkiasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės V. R. 22,23 Eur (dvidešimt du Eur 23 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Birutė Janavičiūtė
Donatas Šernas