Civilinė byla Nr. 2A-1737-605/2011
(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16292-2010-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė
Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.; 11.8.; 11.9.12.;
(S)
121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės,
sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,
dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovams advokatams V. L. ir R. L., atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ atstovams H. D. ir E. J. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo panaikinimo iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-511-638/2011 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VšĮ „Kauno klinikos“ dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
Ieškovė prašė (t.1, b.l. 3-6, t. 2, b.l. 52-55) įpareigoti atsakovą pakeisti darbo sutarties sąlygą iš „terminuota“ sutartis į „neterminuota“; darbo vietos sąlygą pakeisti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ filialas Onkologijos klinikos Onkologijos ligoninė; panaikinti 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 skirtą drausminę nuobaudą - papeikimą; priteisti iš atsakovo 551,96 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 2002 m. spalio 8 d. buvo priimta dirbti gydytojo onkologo asistente Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau - KMUK) Onkologijos klinikoje. Darbo sutartyje Nr.9320 nustatytas darbo sutarties terminas - iki konkurso. Konkursinės komisijos sprendimu nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista, ieškovė buvo priimta dirbti gydytoja onkologe radioterapaeute pagal terminuotą darbo sutartį iki 2009 m. liepos 2 d. 2008 m. kovo mėnesį savo noru susimažino darbo krūvį nuo 1 etato iki 0,75 etato. Ieškovei buvo suteiktos 4-5 laisvos dienos per mėnesį, visi pirmadieniai ir vienas trečiadienis bendru susitarimu. Nuo tada tomis dienomis ji pradėjo dirbti Šiaulių ligoninėje. Darbo sutartis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui - nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2010 m. birželio 30 d. 2009 m. gruodžio 3 d. ieškovė pateikė prašymą perkelti ją dirbti į KMUK filialą - Onkologijos ligoninę konservatyvios onkologijos skyrių, tačiau įsakymas perkelti pastarąją nebuvo įformintas, darbo sutartis nebuvo pakeista, į prašymą nebuvo atsakyta. Nuo 2010 m. sausio mėn. ieškovė pradėjo dirbti KMUK filialo Onkologijos ligoninės konservatyvios onkologijos skyriuje. 2010 m. gegužės mėn. dalyvavo konkurse. 2010 m. birželio 30 d. konkursinės komisijos sprendimu darbo sutartis buvo pakeista, ieškovė priimta dirbti iki 2015 m. birželio 29 d. Terminuota darbo sutartis pažeidžia ieškovės teises, sudaro prielaidas darbo santykių nestabilumui. 2010 m. birželio 30 d. konkursinės komisijos sprendimas sudaryti terminuotą darbo sutartį buvo priimtas be jokio pagrindo. Priimant į darbą ieškovė nebuvo informuota, kad privalės dirbti visuose padaliniuose, kurie priklauso profilinei (onkologijos) klinikai. KMUK Onkologijos ligoninė yra filialas, esantis kitoje vietovėje. Reikalavimas pereiti dirbti iš KMUK Onkologijos ligoninės (Volungių g. Kaune) į KMUK Onkologijos kliniką (Eivenių g. 2, Kaune) yra perkėlimas į kitą darbo vietą ir tam reikalingas raštiškas ieškovės sutikimas. Sudarant 2010 m. atostogų grafiką, ieškovė išreiškė pageidavimą jai suteikti kasmetines atostogas, tame tarpe nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. Dėl nežinomų priežasčių ji nebuvo įtraukta į atostogų grafiką, todėl 2010-08-12 pateikė prašymą suteikti atostogas nurodytu laikotarpiu. Negavusi atsakymo į savo prašymą, 2010-08-19 pateikė pakartotinį prašymą. 2010-08-19 raštu KMUK Onkologijos klinikos vadovė atsakė, kad suteikti atostogas ieškovės prašomu laikotarpiu nėra galimybės, nes tuo laikotarpiu ji turės dirbti rotacijos būdu KMUK pagrindinėje ligoninėje. Atsisakymas suteikti ieškovei priklausančias kasmetines atostogas pažeidė pastarosios teises, be to, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi iš anksto buvo užsisakiusi lėktuvo bilietus ir už juos sumokėjusi 551,96 Lt, buvo sugriauti jos atostogų planai ir sugadinta nuotaika. Ieškovė patirtą neturtinę žalą dėl atostogų nesuteikimo, informacijos nepateikimo, darbo ginčų komisijos nesudarymo, be derinimo su ieškove ir darbuotojų atstovais pakeistų jos darbo grafikų,
vertina 10 000 litų. Atsakovas vienasmeniškai be ieškovės sutikimo pakeitė jos darbo grafiką, nustatydamas penkių darbo dienų savaitę, nepilną darbo dieną. Dėl darbo sąlygų pakeitimo ieškovė būtų priversta mesti darbą antraeilėje darbovietėje. 2009-09-29 iš pastarosios buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe 2009-09-27 - 2009-09-29. Savo pasiaiškinime ji nurodė, kad pirmadieniais (2009-09-27) turi laisvą dieną, o kitomis dienomis buvo darbe KMUK filialo Onkologijos ligoninės konservatyvios onkologijos skyriuje. 2010-10-21 ieškovei buvo įteiktas 2010-10-20 reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo 2010-10-18 - 2010-10-20 dienomis, į ką ji pakartotinai paaiškino, kad pirmadieniais (2010-10-18) pagal suderintas darbo sąlygas turi laisvadienį, o kitomis dienomis buvo darbo vietoje. Nežiūrint į tai, 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209, ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių 2010 m. spalio 18-20 dienomis. Atsakovas vienasmeniškai pakeitė sutartas darbo sąlygas, todėl drausminė nuobauda pareikšta nepagrįstai.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu (2 t., b.l. 76-82) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, įm.k. 135163499, 551,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 Lt, o iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, įm.k. 135163499, 77 Lt žyminio mokesčio ir 8 Lt pašto išlaidų. Bylą dalyje dėl drausminės nuobaudos - papeikimo, paskirto 2010-11-04 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-209, panaikinimo nutraukė.
Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog su ieškove 2002-10-07 buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovė priimta dirbti Kauno medicinos universiteto klinikų Onkologijos klinikoje gydytoja onkologe radioterapeute. Darbo sutarties terminas nurodytas - iki konkurso. Vėliau darbo sutartis buvo keičiama. Nuo 2002-12-01 darbo sutarties terminas nustatytas iki 2003-11-21; nuo 2003-11-22 terminas nustatytas iki 2004-07-31, nuo 2004-08-01 konkursinės komisijos sprendimu darbo sutartis sudaryta terminui iki 2009-07-02, nuo 2009-07-03 terminas nustatytas iki 2010-06-30, nuo 2010-06-30 konkursinės komisijos sprendimu terminas nustatytas iki 2015-06-29 (t.1, b.l.9-10). Iš ieškovės darbo sutarties analizės matyti, kad ieškovė nuo darbo santykių su atsakovu pradžios buvo priimama ne nuolatiniam, o terminuotam darbui ir tokius darbo sutarties pakeitimus pasirašydavo. Kadangi ieškovė dirbo universitetinėje ligoninėje, jos darbo sutarties pobūdis buvo sureguliuotas ne tik pagal Darbo kodekso normas, bet ir pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo normas. Dalyvaudama 2010-06-30 paskelbtame konkurse ieškovė sutiko, kad jos darbo sutartis, net jeigu ir buvo tapusi neterminuota, po konkurso vėl būtų transformuota į terminuotą pagal konkursinės komisijos nutarimą. Ieškovė, nesutikdama su darbo sutarties sąlyga dėl termino nustatymo, inicijavo darbo ginčą, 2010-09-01 pateikė prašymą sudaryti darbo ginčų komisiją (t.1, b.l.7), tačiau darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta. Teismas pripažino nesant pagrindo pripažinti ieškovės darbo sutartį neterminuota. Ieškovė prašė pakeisti dar vieną jos darbo sutarties sąlygą - darbo vietą. Darbo vieta ieškovės darbo sutartyje nurodyta Kauno medicinos universiteto klinikos, Onkologijos klinika (t.1, b.l.9). Iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Kauno medicinos universiteto Rektoriaus 2005-04-24 įsakymo Nr. V-429/V-171 „Dėl viešųjų įstaigų Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės ir Kauno medicinos universiteto klinikų reorganizavimo sąlygų tvirtinimo“ matyti, kad Onkologijos ligoninė buvo prijungta prie Klinikų (t.1, b.l.145). LR Seimo nutarimu 2010-06-30 Nr. XI-973 Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija buvo reorganizuotos sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu ir patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutas (t.1, b.l.106). Statuto IV skyriumi buvo nustatytas oficialus universiteto ligoninės pavadinimas - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (trumpinys - Kauno klinikos) (t.1, b.l.107). Atsakovo atstovai pateikė Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Onkologijos klinikos organizacinės struktūros schemą, iš kurios matyti, kad Onkologijos kliniką sudaro keturi skyriai: du skyriai yra Eivenių gatvėje (Onkologijos skyrius ir Spindulinės terapijos skyrius) ir du skyriai yra Onkologijos ligoninėje Volungių gatvėje (Konservatyviosios onkologijos skyrius ir Paliatyviosios onkologijos skyrius) (t.1, b.l.149). Teismas konstatavo, kad darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) yra būtinoji darbo sutarties sąlyga (DK 95 str. 1 d.). Tarp darbo sutarties šalių - ieškovės ir atsakovo kilo darbo ginčas, kokia būtinoji darbo sutarties sąlyga (darbo vieta) turi būti nurodyta sutartyje. Teismas pripažino, kad šalių susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo šiuo atveju nėra, nes faktinio ieškovės perkėlimo dirbti iš vieno filialo į kitą tam tikram laikui negalima laikyti susitarimu dėl darbo sutarties sąlygos pakeitimo. Ieškovė, sudarydama darbo sutartį su atsakovu, įsipareigojo dirbti Onkologijos klinikoje, nedetalizuojant, kokiame konkrečiai filiale ji dirbs. Prie Onkologijos klinikos prijungus papildomą filialą - Onkologijos ligoninę Volungių gatvėje, ieškovė kurį laiką dirbo filiale. Tai, kad ieškovė buvo skiriama dirbti viename ar kitame Onkologijos klinikos filiale, teismas nelaikė ieškovės darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimu. Įvertinęs tai, kad tiek Onkologijos klinikos pirminiai skyriai, tiek ir prijungtasis filialas yra tame pačiame mieste, teismas padarė išvadą, kad ieškovės padėtis nėra bloginama perkėlus ją dirbti į filialą ar atvirkščiai, iš filialo atgal į pirminius skyrius. Teismas neturi teisės priversti vieną iš sandorio, šiuo atveju, darbo sutarties, šalių pakeisti sutartį ar sudaryti naują sutartį. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ji neatvyko į darbą 2010 m. spalio 18-20 dienomis (t.1, b.l.50). Ieškovė neginčijo, kad ji nebuvo darbe - Onkologijos skyriuje (Eivenių g.2), tačiau teigė, kad nubausta nepagrįstai, nes pirmadieniais (2010 m. spalio 18 d. buvo pirmadienis) pagal suderintas su darbdaviu sąlygas ji turi laisvą dieną, o kitomis dienomis (spalio 19 ir 20) ji buvo darbe, tik kitoje vietoje - Onkologijos ligoninėje (Volungių gatvėje) (t.1, b.l.44, 87, 90). Ieškovė turėjo paklusti įstaigos vadovo nurodymams ir vykti dirbti ten, kur buvo nustatyta pagal grafiką. Iš KMUK Onkologijos klinikos posėdžio, įvykusio 2010-05-25 protokolo matyti, kad posėdyje svarstyta galimybė gydytojams dirbti tiek pagrindinės ligoninės, tiek filialo skyriuose, rotaciją nutarta pradėti nuo 2010-08-01 ir patvirtintas gydytojų rotacijos planas nuo 2010-08-01 iki 2011-07-31. Šiuo planu nustatyta, kad ieškovė nuo 2010-09-01 grįžta į KMUK pagrindinę ligoninę (t.2, b.l. 69-70). Iš 2010 m. rugsėjo mėnesio darbo grafiko Onkologijos klinikoje matyti, kad ieškovė turėjo dirbti pagal grafiką Onkologijos klinikoje (t.2, b.l.40), 2010 m. spalio 18-20 dienomis jai taip pat buvo nustatytas darbas Onkologijos klinikoje (t.2, b.l.42). Atsakovo atstovai paaiškino, kad darbo grafikai yra pakabinami viešai dvi savaitės iki mėnesio pradžios. Teismas konstatavo, kad ieškovė vėliausiai spalio 18 dieną, grįžusi po atostogų, turėjo sužinoti, kur yra numatytas jos darbas pagal grafiką, todėl jau spalio 19 ir 20 dienomis turėjo atvykti dirbti pagal grafiką. Ieškovė iš esmės neginčija, kad apie grafiką žinojo, tačiau jo nesilaikė, nes grafikas buvo jai nepatogus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, neatvykdama į darbą toje vietoje, kur darbdavys jai paskyrė dirbti. Ieškovė neįrodė, kad tai atsitiko ne dėl jos kaltės, dėl ko drausminė nuobauda paskirta pagrįstai. Kadangi ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir jau nebegali šia tvarka pasinaudoti, bylą dalyje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo teismas nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 2 p.). Iš pateikto atsakovo 2010 metų atostogų pageidavimų sąrašo matyti, kad ieškovė pageidavo 2010 metais gauti atostogas tris kartus - nuo kovo 1 iki 12, nuo liepos 19 iki rugpjūčio 6 dienos ir nuo rugsėjo 1 iki 20 dienos (t.1, b.l.16). Iš atsakovo pateikto 2010 metų Onkologijos klinikos bendro personalo atostogų grafiko matyti, kad ieškovė į atostogų grafiką apskritai nebuvo įtraukta (t.2, b.l.16). Atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad sudarant atostogų grafiką įvyko nesusipratimas, ieškovė nebuvo įtraukta į grafiką per klaidą. Ieškovei buvo suteiktos atostogos kovo ir liepos mėnesį taip, kaip ji ir pageidavo, tačiau atostogas nuo rugsėjo 1 iki 20 suteikti atsakovas atsisakė, motyvuodamas, kad neturi galimybės (t.1, b.l.13). Ieškovei tik 2010-08-20 gavus neigiamą atsakovo atsakymą tapo žinoma, kad jai nebus suteiktos atostogos nuo rugsėjo 1 d. Ieškovė prašė suteikti jai nemokamas atostogas nuo rugsėjo 6 iki rugsėjo 17 (t.1, b.l.14), tačiau atsakovas atsisakė (t.1, b.l.15). Ieškovė nurodė, kad ji buvo nusipirkusi bilietus skristi į Ispaniją, tačiau nesuteikus atostogų išskristi negalėjo, todėl patyrė turtinę žalą - 551,96 Lt. Ieškovė pateikė skrydžių elektroninių bilietų išklotines, iš kurių matyti, kad 2010-09-11 ji buvo nusipirkusi bilietą skristi iš Kauno į Barseloną (kaina 218,96 Lt) ( t.1, b.l.54), o 2010-09-16 ji buvo nusipirkusi bilietą skristi iš Barselonos į Kauną (kaina 333 Lt) ( t.1, b.l.56). Be to, ieškovė nuo 2010-09-01 iki 2010-09-24 turėjo nedarbingumo lapelį (t.1, b.l.139). Ieškovė paaiškino, kad nuo 2010-09-01 iki 2010-09-14 sirgo jos vaikas, o nuo 2010-09-15 iki 2010-09-24 sirgo ji pati (t.1, b.l.103). Nors faktiškai ieškovė nedirbo nuo rugsėjo 1 iki 24 dienos, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė skrido į Ispaniją ir išnaudojo nupirktus lėktuvo bilietus. Nesant priešingų įrodymų, teismas pripažino, kad ieškovė neskrido į Ispaniją ir pinigų už bilietus neatgavo. Įvertinęs tai, kad ieškovė turėjo išskristi rugsėjo 11 dieną, tą dieną sirgo ne ji pati, o jos vaikas, teismas padarė išvadą, kad dėl ieškovės neišskridimo yra atsakovo kaltė, nes atsakovas nesuteikė jai atostogų. Teismas pripažino, kad ieškovė patyrė turtinę žalą - 551,96 Lt, kuriuos išleido lėktuvo bilietams. Ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad jos prašymas suteikti atostogas rugsėjo mėnesį bus patenkintas, ji laiku išreiškė pageidavimus, tačiau atsakovas neįspėjo, kad pageidavimų nepatenkins, neįtraukė ieškovės į grafiką. Be to, teismas pripažino, kad atsakovas, neįtraukdamas ieškovės į 2010 metų atostogų grafiką, nepranešdamas jai apie tai, vėliau nesuteikdamas atostogų tokiu laiku, kaip ieškovė prašė, sukėlė jai neigiamus išgyvenimus, sutrukdė kelionę, išreiškė neigiamą požiūrį į darbuotoją. Ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad jos pageidavimai gauti atostogas konkrečiu laiku bus patenkinti. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, neieškojo jokio kompromiso, savo klaidą pripažino tik teismo posėdyje. Todėl reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniu skundu ieškovė (2 t., b.l. 88-92) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovą darbo sutarties sąlygą - terminuota darbo sutartis pakeisti į neterminuotą darbo sutartį, darbo vieta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ filialas Onkologijos ligoninė Onkologijos klinika; panaikinti 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos ir papildomai priteisti 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1204 redakcija) toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami penkeriems metams, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 49 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 109 straipsnio 2 daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Dėl darbo sutarties termino. Gydytojas specialistas verčiasi medicinos praktika, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (1996-09-25 Nr. I-1555), kurio 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją, kuri sutinkamai su šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi išduodama pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją. Sutinkamai su šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi medicinos praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui. Medicinos praktikos licencija išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-396 patvirtintomis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėmis. Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2009-06-19 įsakymu Nr. V-397 patvirtintų KMUK viešojo konkurso priimti į darbą sveikatos priežiūros specialistų nuostatuose nustatyta, kad konkurso sveikatos priežiūros specialistų pareigoms užimti skelbime nurodoma pareigos, kurioms skelbiamas konkursas (6.1 p.), kvalifikaciniai reikalavimai (6.3 p.). Pretendentas personalo skyriui privalo, be kita ko, pateikti savo privalumų sąrašą, nurodydamas dalykines savybes ir jeigu eiti pareigas, kurioms skelbiamas konkursas, būtini tam tikri įgūdžiai, privalumų sąraše taip pat turi būti nurodyti turimi įgūdžiai. Nurodyto įsakymo priede Nr. 2 pateiktas sveikatos priežiūros specialistų, kurie į darbą priimami viešojo konkurso būdu, pareigų sąrašas, tame tarpe - medicinos praktikos gydytojai. Šio įsakymo priede Nr.3 nurodyti gydytojo kvalifikaciniai reikalavimai: aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas, rezidentūra pagal specialybę ir specializuota licencija. Nei konkurso sąlygose, nei gydytojo kvalifikaciniuose reikalavimuose nėra keliama jokių papildomų kvalifikacinių reikalavimų, būdingų ar susijusių su universitetiniu klinikos profiliu. Analogiškų dokumentų (išskyrus licenciją) reikalavimas licencijai gauti yra nustatytas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-396 patvirtintų Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių III skyriuje. Tokie patys reikalavimai gydytojui specialistui yra keliami įsidarbinant ir į bet kurią ne universiteto sveikatos priežiūros įstaigą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 109 straipsnį terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui atlikti gali būti sudaroma tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į ginčijamo teisės akto dalį yra neaišku, kodėl skiriasi sveikatos priežiūros specialisto teisės sudarant darbo sutartį dirbančio universiteto ligoninėje nuo sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio kitokioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Sveikatos priežiūros specialisto darbas yra nuolatinio pobūdžio, tam, kad jis galėtų atlikti savo pareigas, jam yra išduodama neterminuota Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro licencija. Bylos aplinkybės rodo, jog ieškovės darbo atlikimas bei poreikis nėra objektyviai apriboti laiko. Universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistai nėra traktuojami vienodai su kitų ligoninių sveikatos priežiūros specialistais, nes dėl ginčijamo teisės akto nuostatos skiriasi ne tik jų priėmimo į darbą tvarka, bet ir atleidimo iš jo. Terminuotos ir neterminuotos darbo sutarties nutraukimo procedūros skiriasi. Terminuotos darbo sutarties nutraukimo procedūra yra ženkliai paprastesnė nei neterminuotos sutarties. Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad terminuota darbo sutartis yra nutraukiama, kai iki pasibaigiant terminuotai sutarčiai, bent viena sutarties šalių pareikalauja nutraukti darbo sutartį. Tai reiškia, kad darbdaviui norint atleisti darbuotoją, dirbantį pagal terminuotą darbo sutartį, jis tokį darbuotoją apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą gali įspėti ir pačią paskutinę terminuotos darbo sutarties galiojimo dieną, nes įstatymas jo neįpareigoja būtinai pratęsti terminuotos sutarties galiojimą ar apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą darbuotoją įspėti iš anksto; 2) Dėl darbo vietos. Teismas nustatė, kad sutinkamai su DK 295 straipsnio 2 dalimi ginčas dėl darbo sutarties sąlygų - darbo vietos sprendžiamas teisme, tačiau prieštaringai konstatavo, kad teismas neturi teisės priversti vieną iš sandorio šalių pakeisti sutartį ar sudaryti naują sutartį. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 265 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalį, nepasisakė ir nevertino bylos medžiagoje pateiktų įrodymų, kad: ieškovė buvo priimta į darbą Kauno medicinos universiteto klinikų Onkologijos klinikoje Eivenių gatvėje. Onkologijos klinika yra vidaus struktūrinis padalinys, apjungiantis vienarūšius skyrius ir specialistus; nuo 2010 metų ieškovė buvo perkelta bendru susitarimu su darbdaviu į filialą – Onkologijos ligoninę Volungių gatvėje, kurioje yra tos pačios Onkologijos klinikos du skyriai. Nors filialas yra tame pačiame mieste, tačiau tai yra kitas rajonas ir kita vietovė. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos prašymas dėl darbo vietos pakeitimo buvo išspręstas. Pats faktas, jog ji buvo perkelta dirbti į filialą, esantį Volungių gatvėje, patvirtina, kad apeliantės prašymas buvo įvykdytas, tačiau atsakovas jo tinkamai nesuformino. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino tų aplinkybių, kad atsakovas tik po ieškinio padavimo į teismą pateikė ieškovės prašomų dokumentų kopijas iš pastarosios asmens bylos, ir kad ji nežinojo, jog atsakovas neįformino pastarosios perkėlimo į filialą - Onkologijos ligoninę. Nepagrįstas teismo motyvas, kad sudarydama darbo sutartį ieškovė įsipareigojo dirbti Onkologijos klinikoje, nedetalizuojant, kokiame konkrečiai filiale ji dirbs. Onkologijos klinika yra ir Eivenių gatvėje, ir Onkologijos ligoninėje Volungių gatvėje. Tačiau, pasirašius darbo sutartį, atsakovas filialo neturėjo, todėl taip pat negalėjo numatyti, kad ieškovė dirbs ir filiale. Prijungus filialą, ji buvo pervesta dirbti į jį, todėl turėjo būti atitinkamai pakeista ir darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad teismas neturi teisės spręsti ginčo dėl darbo sutarties sąlygų, prieštarauja darbo kodekso normoms. Ieškinys dėl drausminės nuobaudos panaikinimo buvo papildytas ir pateiktas teismui 2010-11-30, t.y. tuo metu, kai terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją dar nebuvo pasibaigęs. Teismas papildytą ieškinį priėmė, nors sutinkamai su CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu privalėjo atsisakyti priimti ieškinį ir 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu priimti motyvuotą nutartį, kurioje turėjo būti nurodyta, kur privalu kreiptis. Ieškovė į darbo ginčų komisiją dėl drausminės nuobaudos nesikreipė, kadangi buvo informuota, jog darbo ginčų komisija nebus sudaryta. Atsakovas privalėjo su darbuotojų atstovais derinti ir darbo grafikus dėl rotacijos, tačiau jokie darbo grafikai su pastaraisiais derinti nebuvo. Apeliantės darbo grafikas sudarytas neteisėtai, pažeidžiant Darbo kodekso normas ir ieškovės teises, todėl drausminė nuobauda jai paskirta nepagrįstai. Teismas sprendime nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad atsakovas darbo ginčų komisijos nesudarė ir nesilaikė nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir įvertindamas tik atsakovui naudingas aplinkybes, pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintą principą kreiptis į teismą teisminės gynybos, 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės bei 17 straipsnyje nustatytą lygiateisiškumo principus bei darbo kodekso normas. Ieškovės ne visos darbo savaitės darbo grafikas buvo nustatytas bendru susitarimu nuo 2008 m. kovo mėnesio, ką patvirtina iki 2010 m. rugsėjo mėnesio sudaromi pastarosios darbo grafikai. Joks susitarimas dėl ne visos darbo savaitės grafiko pakeitimo į ne visos darbo dienos grafiką su ja nebuvo sudarytas. Kadangi darbo grafikas sudarytas neteisėtai, drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai. Neturtinės žalos atlyginimo ieškovė prašė dėl visų atsakovo padarytų darbo įstatymų ir jos teisių pažeidimo: 1) dėl atostogų nesuteikimo; 2) dėl informacijos nepateikimo; 3) dėl darbo ginčų komisijos nesudarymo; 4) dėl be derinimo su ieškove ir darbuotojų atstovais pakeistų jos darbo grafikų. Teismas, nepasisakydamas dėl visų ieškovės reikalavimų ir nurodytų aplinkybių, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies normą ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas netenkino tik dviejų reikalavimų, o dėl vieno reikalavimo bylą nepagrįstai nutraukė, todėl sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalimi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas (2 t., b.l. 99-104) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovas su ieškove R. V. teisėtai sudarė terminuotą darbo sutartį dirbti Kauno klinikų Onkologijos klinikoje onkologės - radioterapeutės pareigoms ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti nei darbo sutarties termino, nei darbo vietos. Ieškovė, neatvykdama į darbą, padarė darbo drausmės pažeidimą. Kauno klinikų administracija, tikėdamasi, kad situacija pasitaisys ir darbuotoja daugiau nepažeidinės darbo grafikų, gana ilgai taikstėsi su ieškovės R. V. piktybišku darbo grafikų nesilaikymu. 2010 m. lapkričio 4 d. Kauno klinikų administracijos įsakymu Nr. P-209 ieškovei R. V. buvo pareikšta drausminė nuobauda už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neatvykimą į darbą grafike nustatytu laiku. Ieškovė darbo grafikų nesilaikė ir toliau, į darbą atvykdavo tuomet, kada jai būdavo parankiau, pagal savo nuožiūrą. Todėl Kauno klinikų administracija 2011 m. balandžio mėnesį pateikė ieškovei raštą kartu įspėdama, kad jeigu ji ir ateityje be svarbių priežasčių nedirbs darbo grafike nustatytu laiku ir nurodytoje darbo vietoje, jos atžvilgiu bus taikomos griežtos drausminio poveikio priemonės. Tačiau ieškovė šio perspėjimo nepaisė, toliau nesilaikė nustatytų darbo grafikų ir 2011 m. balandžio 4 ir 18 dienomis vėl neatvyko į darbą. Dėl šios priežasties atsakovo Kauno klinikų administracijos 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P-79 su ieškove darbo sutartis 2011 m. balandžio 29 d. buvo nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių. Ieškovei R. V. drausminė nuobauda - papeikimas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra pareikšta pagrįstai ir teisėtai. Sprendžiant klausimus dėl ieškovei R. V. kasmetinių ir nemokamų atostogų 2010 metais suteikimo, nebuvo pažeisti teisės norminiai aktai ir tuo pačiu nėra atsakovo kaltės. Ieškovė minimais metais naudojosi kasmetinėmis atostogomis nuo kovo 1 iki 12 d. (12 k.d.) ir nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 6 d. (19 k.d.). Ieškovė prašė suteikti jai dar kasmetines atostogas nuo rugsėjo 1 d. iki 20 d., tačiau atsakovo administracija tuo laiku negalėjo ieškovės išleisti kasmetinių atostogų, nes Onkologijos klinikos trys gydytojai onkologai- radioterapeutai tuo laiku turėjo dalyvauti Europos onkologų radioterapeutų kongrese Barselonoje ir tokiu atveju sutriktų Onkologijos klinikos darbas. Dėl tos pačios priežasties tuo laiku nebuvo ieškovei suteiktos ir nemokamos atostogos, kaip turinčiai vaikų iki 14 metų amžiaus. Ieškovė, neturėdama darbovietės administracijos patvarkymo dėl atostogų suteikimo, savo nuožiūra nutarė atostogauti, pirktis bilietus užsienio kelionei. Kai administracija ieškovei atostogų nesuteikė, ji vis tiek nedirbo, o pateikė gydytojų pažymėjimą, kad nuo 2010 m rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 24 d. yra nedarbinga. Ieškovei vėliau buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2010 m. spalio 1 iki 15 d. (15 k.d.). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei R. V. suteikiant atostogas teisės normos nebuvo pažeistos. Be to, ieškovė prašomu atostogauti metu buvo laikinai nedarbinga, ir jeigu jai prašomos atostogos būtų buvę suteiktos, ji tomis atostogomis nebūtų galėjusi pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė iš atsakovo 551,96 litus turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovai prašė apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo atstovai – atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi ši norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX skyriaus normos. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo kodekso 289 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu Darbo kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tai tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją. Kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo kreipiasi tiesiogiai į teismą, t.y. nesilaikydamas įstatyme nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, ieškinio priėmimo teisme klausimas išsprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turėjo patikrinti, ar ieškovė laikėsi darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, bei taikyti ir Darbo kodekso XIX skyriaus normas, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamo sprendimo dalyje dėl drausminės nuobaudos padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir jau nebegali šia tvarka pasinaudoti, todėl yra pagrindas bylą dalyje dėl nuobaudos panaikinimo nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 2 p.). Priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškinys dėl drausminės nuobaudos panaikinimo buvo papildytas ir pateiktas teismui 2010-11-30 (1 t., b.l.42-45), t.y. tuo metu, kai terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją dar nebuvo pasibaigęs. Teismas papildytą ieškinį priėmė. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad teismas sutinkamai su CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu privalėjo atsisakyti priimti ieškinį ir 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu priimti motyvuotą nutartį, kurioje turėjo būti nurodyta, kur privalu kreiptis. Ieškovė į darbo ginčų komisiją dėl drausminės nuobaudos nesikreipė, kadangi buvo informuota, jog darbo ginčų komisija nebus sudaryta. Šias aplinkybes, kad darbo ginčų komisija nebus sudaryta, patvirtino ir atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti ieškovės reikalavimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, bet ne bylą šioje dalyje nutraukti.
Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta B. G. p.l.c. v. I. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-1103/2003, kat. 80,82,94.2,90., 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta A. P. v. E. Š. byloje Nr. 3K-3-760/2003, kat. 15.2.2.6; 15.2.27). Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu konstatuotas šios nuobaudos skyrimo teisėtumas ar neteisėtumas turės reikšmės ir kitai tarp šalių nagrinėjamai bylai – dėl ieškovės atleidimo iš darbo.
Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, ir atsižvelgus į tai, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra glaudžiai susiję, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Neringa Venckienė
Kolegijos teisėjos Galina Blaževič
Izolda Nėnienė