Civilinė byla Nr. e2-11516-476/2022

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01196-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Kizienei,

atsakovams L. A., L. A.,

trečiajam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. A. ir L. A. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo bei priteisto materialinio išlaikymo padidinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: biudžetinė įstaiga „Raseinių socialinių paslaugų centras“, D. K..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams L. A. ir L. A., kuriuo prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. A. vaiko K. A. atžvilgiu; 2) atskirti vaiką K. A. nuo motinos L. A.; 3) padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10198-476/2020 šalių susitarimu patvirtintą L. A. įsipareigojimą teikti 150 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. A. iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 7 d.); 4) priteisti iš L. A. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. A. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) patenkinus ieškinį, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (dalyje) nustatytą nepilnametės K. A. gyvenamąją vietą su motina L. A. pakeisti ir iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nustatyti tetos D. K. šeimoje; 6) patenkinus ieškinį, priteistą materialinį išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis D. K. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai kartu negyvena, dukros K. A. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina L. A., iš tėvo L. A. priteistas materialinis išlaikymas. 2021 m. gruodžio 10 d. K. A. laikinai apgyvendinta pas tetą D. K., nes jos motina išvežta į gydymo įstaigą, tėvas su mergaite nebendrauja. Po įvykio K. A. nustatytas apsaugos poreikis, priimtas sprendimas organizuoti vaikui laikinąją priežiūrą bei perduoti ją tetos D. K. priežiūrai, jos gyvenamojoje vietoje. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. sausio 13 d. su šeima intensyviai dirbo mobili komanda, kuri nurodė, jog atsakovai atsisakė priimti intensyvią pagalbą, vaiko motinai dėl sveikatos būklės kyla sunkumų siekiant patenkinti dukros poreikius bei tinkamą priežiūrą, nėra pajėgi atliepti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, užtikrinti saugią aplinką dukrai, vaiko tėvas nusišalinęs nuo dukros auginimo ir priežiūros. Atsižvelgiant į 2022 m. sausio 14 d. atvejo vadybos posėdyje priimtą sprendimą inicijuoti laikinosios globos nustatymą K. A., į tai, kad laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir neveiksmingos, vaiko tėvas L. A. nededa pastangų atkurti su dukra ryšius, neužtikrina tinkamų ir saugių jai gyvenimo sąlygų, atsisako priimti pagalbą, nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais, o vaiko motinos L. A. sveikatos būklė nėra stabili, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, 2022 m. sausio 19 d. nutraukta nepilnametei K. A. paskirta laikinoji priežiūra. 2022 m. sausio 27 d. teismas nutartimi išdavė leidimą paimti K. A. iš tėvų, nuo 2022 m. sausio 31 d. jai nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta teta D. K., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos šeimoje. L. A. šeimai nuo 2022 m. sausio 14 d. atvejo vadyba buvo nutraukta, kadangi atsakovas kategoriškai atsisakė siūlomos pagalbos. L. A. palaikė artimą ryšį su dukra K., tačiau dėl ligos negeba savarankiškai pasirūpinti savimi, reikalinga pagalba užregistruojant pas sveikatos specialistus, vartojant reguliariai medikamentus, tačiau pati atsisako asmeninio asistento paslaugų, nelanko veikiančio VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro užimtumo kambario užsiėmimų, dėl ligos negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir toliau reikalinga pagalba, užsiregistruojant pas sveikatos specialistus, neteikia finansinio išlaikymo dukrai. Tarnyba gavo informaciją iš socialinių paslaugų teikėjų apie blogėjančią situaciją L. A. šeimoje, jos negebėjimą užtikrinti dukrai saugios gyvenamosios aplinkos. Nepilnametės K. A. laikinoji globa trunka septynis mėnesius, tačiau tėvas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pašalintų laikinosios globos nustatymo priežastis, nevykdo tėvo pareigų, yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, neteikia vaikui materialinio išlaikymo ir nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad tėvo požiūris į vaiką dar gali pasikeisti ir egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką tėvui. Atsižvelgiant į tai, kad praėjus dvejiems metams nuo priteisto materialinio išlaikymo vaikui, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, ne kartą buvo didinamas minimalios mėnesinės algos dydis, todėl teismo sprendimu priteistas materialinio išlaikymo dydis – 150 Eur, negali užtikrinti visapusiškai vaiko poreikių, todėl tikslinga jį didinti iki 180 Eur, o iš atsakovės L. A. priteisti po 70 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad L. A. pačiai reikalinga visokeriopa specialistų pagalba, Tarnybos žiniomis, ja intensyviai rūpinasi sesuo D., kuri atsakovę kontroliuoja, užtikrina savalaikį medikamentų suleidimą. Globėja prisiėmė atsakomybę ir naštą padėti nepilnametės mamai. Tėvas paskutiniais mėnesiais pradėjo teikti dukrai išlaikymą.

Suinteresuotas asmuo – BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras atsiliepimu prašo tenkinti visus Tarnybos ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atsiliepime nurodė, kad tėvas L. A. nuo mergaitės auginimo ir priežiūros visiškai nusišalinęs, su mergaite nebendrauja, nesusitinka ir neskambina, nurodė, kad neturi galimybių pats auginti dukrą, atsisakė bet kokios pagalbos, nieko keisti nenori. Situacija L. A. šeimoje pablogėjo nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., kai moteris pradėjo keistai elgtis, nustojo bendrauti tiek su dukra, tiek su socialine darbuotoja. Lankantis šeimos namuose nuolat pastebima visur užtraukytos užuolaidos, kambariuose tamsu, namuose netvarka, paklausus, kodėl nesitvarko, moteris tarsi negirdi žiūri į tolį nekalba arba atsako trumpai „viskas čia gerai, nesikiškit“. Dukra K. A. vis dažniau su socialine darbuotoja paatviraudavo, kad mama elgiasi keistai, su kažkuo nematomu kalbasi arba barasi. Mergaitė prisipažino, kad bijo miegoti, nes būna, kad prabudusi pamato prie lovos stovinčią mamą, net ir dabar svečiuojantis mamai pas seserį arba K. pas mamą dažnai prabudus mergaitė randa prie lovos mamą, kas jai kelią didžiulį nerimą. Socialinė darbuotoja su artimųjų pagalba išsiaiškino, kad L. A. nevartoja jai pagal ligą gydytojų priskirtų medikamentų. L. A. buvo paguldyta stacionariam gydymuisi į (duomenys neskelbtini), ten gydėsi apie tris savaites, grįžus moters savijauta negerėjo, o darėsi vis blogiau, nors vaistai buvo vartojami, vėl buvo iškviesti medikai ir išvežta stiprinti sveikatą antrą kartą jau ilgesniam laikui. Po suteikto gydymo minėtoje ligoninėje, moters sveikata nepagerėjo, apsilankant šeimos namuose būna atvejų, kai moteris atidaro duris rankoje laikydama kirvį, paklausus kas nutiko, nieko neatsako, atidaro duris ir nueina į kitą kambarį. L. A. nuo atvejo vadybos pradžios negeba pati užsiregistruoti gydytojų konsultacijoms, nuolat reikalinga pagalba dėl transporto paslaugų vykstant pas gydytojus. Jai nuolat reikalinga tarpininkavimo paslauga tvarkantis įvairius dokumentus pas specialistus. Moteris negeba pati užtikrinti vaistų vartojimo ir jų įsigijimo. Pasiūlyta, kreiptis dėl asmeninio asistento paslaugų, bet moteris kategoriškai atsisakė. Taip pat posėdžio metu buvo rekomenduota ir tarpininkauta dėl galimybės lankyti VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichikos centre „Pacientų užsiėmimo užimtumo kambarį“, bet moteris kategoriškai atsisakė, nes ji „nieko nenori ir visi ją nervuoja“. L. A. šeimoje situacija nesikeičia, moteris vengia bendravimo, lankantis šeimos namuose akivaizdžiai matosi, kad L. A. nenori kalbėtis, įsileidžia ir nueina į kitą kambarį arba stovi ir žiūri į tolį, nekalba. Moteris negeba įvardinti, ar mergaitė lanko mokyklą kontaktiniu būdu ar mokosi nuotoliu, nežino, ir kokioje mokykloje, kurioje klasėje mokosi. Socialinei darbuotojai skambinant telefonu, niekada neatsiliepia, paklausus teigia, kad nenori su nieko nei kalbėtis nei atsiliepti. Esant tokiai šeimos situacijai, mamai sergant sunkia liga, mano, kad K. A. būtų užtikrinamas saugumas, ugdymas ir sveikatos priežiūra tetos D. K. šeimoje.

Atsakovai L. A., L. A. ir trečiasis asmuo D. K., kuriems procesiniai dokumentai įteikti, teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

L. A. teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimais. Visos Tarnybos atstovės išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Ji turi sveikatos problemų, šiuo metu truputi geriau. Palaiko ryšį su dukra, ją aplanko, padaro jai valgyti. Dukrai gerai pas seserį, ji mokosi (duomenys neskelbtini). Jos pajamos – 268 Eur, daug išleidžia mokesčiams, mažai lieka kitiems poreikiams, maistui 100 Eur, vėliau tenka skolintis. Kietuoju kuru dar nepasirūpinusi, dėl kompensacijos į seniūniją dar nesikreipė. Kitų pašalpų ji negauna. Gyvena nuosavame būste. Už tris mėnesius už elektrą mokėjo 75 Eur. Vaistai kompensuojami, jai papildomai lėšų jiems įsigyti nereikia skirti. Vaistus jai suleidžia sesuo, atvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) kas dvi savaites.

L. A. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, Tarnybos ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos. Jis nuo birželio mėnesio yra bedarbis, gauna bedarbio pašalpą. Priteistą išlaikymą mokėjo, darbovietė išskaitydavo iš darbo užmokesčio. Pajėgs mokėti 180 Eur išlaikymą. Paskutinį kartą dukrą matė maždaug prieš du mėnesius, jis gyvena per toli nuo dukros. Dukra buvo pati atvažiavusi su globėja, bet jo nerado, jis turi ir taip ką veikti, kažkur buvo, kažką veikė. Dukra jam neatsiliepia. Jos globėjos numerio neturi. Globėja su dukra bendrauti nedraudžia.

Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai žinoma visa situacija, ji nuo kūdikystės padėdavo prižiūrėti K.. Sesei liga atsirado prieš 5 metus. Ji pavargo važinėti iš (duomenys neskelbtini) kiekvieną kartą, skambindavo K. ir kad į mokyklą atsikeltų, kad išeitų į pamokas. Mergaitė šiuo metu gyvena su ja, mokosi (duomenys neskelbtini), ją tenkina gyvenimo sąlygos. Mama palaiko ryšį su dukra, atvažiuoja per mėnesį du kartus, vieną kartą ji važiuoja pas sesę suleisti vaistų, po dviejų savaičių ji atvažiuoja pas jas. Tarp mamos ir dukros yra labai artimas ryšys. Mergaitė norėtų gyventi su mama, tačiau ji suvokia, kad mamai nėra gerai, ji jaučia baimę pasilikti viena. Mergaitė lankė psichologą, tačiau šiuo metu nusprendė, kad nebereikia. Jos pačios vaikai suaugę. Su tėvu tokio didelio ryšio niekada nebuvo, jis šaltesnis žmogus, nerodo emocijų. K. pati neišreiškia didelio noro. Paskutinį kartą jį tėtį matė, kai pačios buvo užsukusios, prie parduotuvės pamatė. Vasarai buvo kelioms dienoms palikusi mamai, tai bendravo su tėvu. Ne toks ryšys kaip su mama, bet jis yra. Iki šiol turėdavo tėvas jos (globėjos) numerį, tačiau jai jis niekada nėra skambinęs. Jie nėra susipykę. Kiek reikia, tiek ji bendravo su juo. Po skyrybų iš vis buvo nutrūkęs bendravimas. Išlaikymo įsiskolinimo tėvas neturi. Mano, kad mergaitės motina nėra pajėgi mokėti išlaikymo, ji ir kita sesuo jai pačios padeda, siunčia pinigus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų – tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. A., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra L. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. A., gimusi (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10198-476/2020 nuspręsta patvirtinti atsakovų L. A. ir L. A. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 3.1 punktu susitarta, kad nepilnametės K. A. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. A., 3.2 punktu – L. A. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti išlaikymą K. A. po 150 Eur periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo prašymo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma atsakovei L. A. nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. pakartotinai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. 2022 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi priimti civilinėje byloje Nr. eS2-2064-674/2022 nutarta leisti paimti nepilnametė K. A. iš motinos L. A. ir tėvo L. A., nustačius, kad nepilnametė K. A. pagristai buvo laikinai paimta iš įstatyminių atstovų, esant realiam pavojui nepilnametės fiziniam ir psichiniam saugumui, jos sveikatai ar net gyvybei. Pastarąja teismo nutartimi tokia išvada padaryta įvertinus ir šioje byloje ieškovės nurodytas aplinkybes, užfiksuotas Raseinių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės 2021 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiške, Tarnybos 2021 m. gruodžio 14 d. Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2021 m. gruodžio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, Tarnybos mobiliosios komandos 2022 m. sausio 13 d. rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su K. A. šeima organizavimo, Tarnybos 2022 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliosios komandos darbo su L. A. šeima, 2021 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) rašte. Po teismo išduoto leidimo paimti K. A. iš jos įstatyminių atstovų, 2022 m. vasario4 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jai nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta D. K., laikinosios globos vieta – kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje. 2022 m. vasario 8 d. Tarnybos Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 6GVA-101 2.4 punkte pažymėta, kad, globėjos nuomone, nepilnametė K. A. yra labai atsakinga, nes buvo pripratusi rūpintis mama, kai jos sveikata suprastėjo, K. A. nurodė, kad su tėčiu bendrauja mažai, pati skambino per Kalėdas jį pasveikinti, su mama bendrauja, kai ji jausdavosi gerai, kai savijauta pablogėja – pasikalbėti mažai pavykdavo. Iš Tarnybos 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. liepos 27 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų matyti, kad Tarnyba nenustatė pagrindų nutraukti laikinąją globą, socialinė darbuotoja nurodė, kad nuo 2022m sausio mėnesio, L. A. grįžus iš gydymo įstaigos, jai nuolat buvo užtikrintas vaistų vartojimas, bet jos sveikata yra stabili ir pokyčių į gerąją pusę nematyti, VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro užimtumo lankymo, asmeninio asistento neįgaliesiems paslaugų ji atsisako; L. A. inicijuota atvejo vadyba 2022 m. sausio 14 nutraukta, jam atsisakius specialistų siūlomos pagalbos. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras 2022 m. liepos 27 d. rašte Nr. S-1583 nurodė, kad atsakovai su Globos centro specialistais nebendradarbiauja, apie savo dukterį nesiteirauja, L. A. su savo dukra bendrauja telefonu kiekvieną dieną, keletą kartų per mėnesį susitinka gyvai, jai rūpi, ką dukra veikia, ką ji valgo, tačiau apie dukros poreikius, sveikatos būklę bei ugdymosi pasiekimus susidomėjimo nereiškia; mergaitė su tėvu bendrauja retai. Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodė, kad L. A. nuosavo būsto neturi, seniūnija pranešimų dėl jo elgesio ir gyvenimo būdo nėra gavusi. Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2022 m rugpjūčio 2 d. rašte nurodė, kad L. A. nedirbanti, gauna neįgalumo pašalpą, nevartoja alkoholio, tačiau dėl ligos kartais būna ūmaus charakterio, nebendraujanti, seniūnija yra gavusi žodinių pranešimų iš gyventojų dėl jos sveikatos būklės ir tuo metu netinkamo ir nenuspėjamo elgesio. Raseinių socialinių paslaugų centro 2022 m liepos 28 d. rašte nurodyta, kad L. A. nuo dukros auginimo ir priežiūros visiškai nusišalinęs, siūlomos pagalbos atsisakė, L. A. nesugeba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir dukra, negeba pati užsiregistruoti pas gydytoją konsultacijoms, savarankiškai užtikrinti medikamentų vartojimą ir jų įsigijimą, jos pajamas sudaro 252,47 Eur netekto darbingumo pensija, 32 Eur vienišo asmens išmoka, L. A. teikiamos paslaugos nebuvo efektyvios dėl jos ligos. (duomenys neskelbtini) gimnazija 2022 m. liepos 27 d. rašte nurodyta, kad tėvai K. ugdymu nesidomėjo. Sudarant 2019 m. gruodžio 17 d./2021 m sausio 26 d./2021 m. liepos 9 d./2021 m. rugsėjo 15 d./ 2022 m. sausio 14 d./2022 m balandžio 20 d./2022 m. liepos 14 d. BĮ Raseinių socialinių paslaugų centro L. A. šeimos pagalbos planus, paskutiniojo metu padaryta išvada, kad L. A. dėl ligos negeba savarankiškai pasirūpinti savimi, jai reikalinga pagalba, 2022 m. sausio 14 d. L. A. šeimos pagalbos plane nuspręsta užbaigti atvejo vadybos procesą, L. A. atsisakius specialistų siūlomos pagalbos.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės L. A. atskyrimo nuo nepilnametės dukros grindžia objektyviomis aplinkybėmis (atsakovės liga), ribojančiomis atsakovės galimybes tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra. Atsakovė turi sveikatos problemų, dėl kurių jai pačiai reikalinga pagalba iš šono, nuolatinė kontrolė, savalaikis medikų paskirtų vaistų vartojimas, priešingu atveju – jos elgesys gali tapti neprognozuojamas, keliantis realią grėsmę ne tik jai pačiai, tačiau ir aplinkiniams, tame tarpe jos dukrai. Nors L. A. ir jos dukrą sieja artimas emocinis ryšys, tačiau L. A. dėl objektyvių priežasčių (jos ligos) nesugeba atpažinti nepilnametės dukros poreikių, užtikrinti jai saugios gyvenamosios aplinkos. Nepilnametė K. A. globos peržiūros metu išsakė norą gyventi su mama, tačiau pripažino, jog supranta, kad, atsižvelgiant į mamos savijautą, kuri, be kita ko, kaip nurodė socialinė darbuotoja, net ir vartojant vaistus, negerėja, jai nėra saugu gyventi su ja. Taigi, iš byloje esančių duomenų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė L. A. negyvena kartu su savo nepilnamete dukra K. A. dėl objektyvių priežasčių – ligos, dėl kurios negali savarankiškai užtikrinti dukros interesų ir ją prižiūrėti. Laikinosios globos laikotarpiu, net ir intensyviai teikiant paslaugas atsakovei, situacija išliko tokia pati ne dėl L. A. kaltės, todėl, esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra pagrindas atskirti nepilnametę K. A. nuo jos motinos L. A..

L. A. išaiškintina, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Tuo tarpu nepilnametės tėvui L. A. taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, nustačius esant dviems savarankiškiems tėvų valdžios apribojimo pagrindams, numatytiems CK 3.180 straipsnyje, t. y. jis vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą bei nesirūpina ja. Byloje nustatyta, kad L. A. iš esmės yra nusišalinęs nuo dukros auginimo, jo ryšys su dukra yra silpnas, tačiau, nepaisant to, jis jo dukros laikinosios globos laikotarpiu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad užmegztų artimesnį ryšį su dukra, nesidomėjo jos poreikiais, ugdymu, laisvalaikiu, jos psichologine būsena, nesiekė iš esmės keisti susidariusios situacijos, priešingai – vietoj to atsisakė bet kokios socialinių darbuotojų pagalbos bei sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia. Nors atsakovas teigė teikęs dukrai išlaikymą, ką, be kita ko, patvirtina ir mergaitės globėja, tačiau teismas pažymi, kad nepakanka vien tik materialiai išlaikyti vaiką, tėvai turi domėtis vaiku, jį auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). O šiuo atveju bylos duomenimis ir byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymais nustatyta, kad L. A. sistemingai nevykdo tėvo pareigų ir nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad jas pradės vykdyti ateityje. Išdėstyto pagrindu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti L. A. tėvo valdžia dukros K. A. atžvilgiu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovo sutikimo, vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš L. A. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. A. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma yra simbolinė (nedidelė), tai, kad atsakovė turi nuosavą būstą, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka, Tarnybos atstovės teigimu, jai tikėtina priklauso ir būsto šildymo išlaidų kompensacija, atsakovė išlaikytinių daugiau neturi, prieštaravimų dėl išlaikymo priteisimo jos nepilnametei dukrai atsakovė nepateikė (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis), tenkina ieškovės prašymą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisia iš atsakovės L. A. išlaikymą nepilnametei dukrai K. A., mokamą po 70,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10198-476/2020 šalių susitarimu patvirtintą L. A. įsipareigojimą teikti 150 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. A. iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 7 d.).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, tuo tarpu, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.).

Pagal 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 607,00 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. taikoma minimali mėnesinė alga – 730,00 Eur. Iš to darytina išvada, kad nuo 2020 m. rugsėjo  3 d. iki šios dienos yra padidėję nepilnametės atsakovo dukros būtinieji poreikiai, tuo pačiu, padidėjus mėnesinei algai, padidėjo ir atsakovo galimybės teikti didesnį išlaikymą dukrai. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iš esmės pablogėjo atsakovo L. A. turtinė padėtis, byloje nenustatyta, t. y. nėra duomenų, kad atsirado daugiau išlaikytinių ar sveikatos problemų, dėl kurių kiltų jam kliūčių susirasti darbą ar kt. Be to, pats atsakovas pripažino, kad gali dukrai teikti 180 Eur išlaikymą. Todėl pastarasis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo priteistas materialinis išlaikymas pavestinas valdyti uzufrukto teisėmis D. K.. Globėjui išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

2022 m. vasario 4 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas patvirtina, kad K. A. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta D. K., laikinosios globos vieta – kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės K. A. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, nustatytina laikinosios globėjos D. K. gyvenamojoje vietoje (CPK 403 straipsnis).

Ieškovė ir atsakovai šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir tėvo valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14 punktai). Ieškovė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo byloje nepateikta, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei L. A. motinos valdžia ribojama, o tiksliau – nuo jos dukra atskiriama, dėl objektyvių priežasčių, nesant atsakovės kaltei, atsakovė su ieškiniu sutiko, byla išnagrinėta vieno posėdžio metu, į atsakovės sunkią turtinę padėtį: mėnesines pajamas sudaro vos 268 Eur, be to, ji turi prievolę išlaikyti savo nepilnametę dukrą, jai nustatytas neįgalumas, (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, kas iš esmės sumažina jos bet kokį konkurencingumą darbo rinkoje, papildomų, pastovių pajamų gavimui, į atsakovės sesers D. K. teismo posėdžio metu nurodytą, kad atsakovė su gaunamomis pajamomis sunkiai išgyvena, jai tenka papildomai teikti finansinę pagalbą, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, atleidžia atsakovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nuo 150 Eur iki 180 Eur, t. y. išlaikymas padidintas 30 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 24,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, puse išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 12,27 Eur (24,54/2) valstybės naudai priteistina iš atsakovo. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 32,27 Eur (20,00+12,27).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

atskirti vaiką K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos L. A., (duomenys neskelbtini);

padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10198-476/2020 šalių susitarimu patvirtintą L. A. įsipareigojimą teikti 150 (vieno šimto penkiasdešimt) Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki 180 (vieno šimto aštuoniasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 7 d.);

nuo 2022 m rugsėjo 6 d. nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10198-476/2020 šalių susitarimu patvirtinto L. A. K. A. teiktino išlaikymo po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išieškojimą.

priteisti iš L. A. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 70 (septyniasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

pavesti D. K. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo valdyti K. A. priteistą materialinį išlaikymą uzufrukto teisėmis;

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį dėl nepilnametės K. A. gyvenamosios vietos ir iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nustatyti K. A. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos D. K. šeimoje. 

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 32,27 Eur (trisdešimt du eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                Irena Narbutienė