Civilinė byla Nr. e2-629-560/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00121-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.; 2.6.11.7.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. P.,
atsakovės atstovui advokatui M. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Plasta“ ir M. K. dėl pagal Preliminarią sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo, nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Vilmstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. K. ir akcinės bendrovės (toliau - AB) „Plasta“ 1 161 000 Eur sumą, sumokėtą preliminariosios sutarties pagrindu, 34 485 Eur nuostolių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (el. bylos t. 1, l. 1-6).
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovė „Plasta“ 2020 m. kovo 18 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį dėl būsimos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už bendrą 1 161 000 Eur kainą. Pinigai pagal sutartį turėjo būti įmokėti į atsakovo advokato M. K. depozitinę sąskaitą. Šalys susitarė, jog Pagrindinė sutartis bus sudaryta per 6 mėnesius nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos. Ieškovei sutartą sumą pervedus į atsakovo depozitinę sąskaitą, 2020 m. kovo 24 d. AB „Plasta“ įformino pakvitavimą, kuriuo patvirtino ieškovės įsipareigojimų visišką ir savalaikį įvykdymą. Nepaisant to, kad ieškovė buvo įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį ir sumokėjusi visą kainą už turtą, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl AB „Plasta“ kaltės, todėl nei vienas iš atsakovų neturi pagrindo turėti ieškovės sumokėtus pinigus.
3. Ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, 2020 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį su UAB „Archipoint LT“ dėl turto projektavimo darbų atlikimo, pagal kurią ieškovė sumokėjo 30 250 Eur. Taip pat už turto Breeam In-Use standarto įdiegimą 2020 m. spalio 12 d. buvo sumokėta 4 235 Eur. Ieškovė teigia, jog patyrė 34 485 Eur plius PVM išlaidas, susijusias su parengiamaisiais turto pagerinimo darbais.
4. 2021 m. sausio 5 d. ieškovė raštu kreipėsi į AB „Plasta su reikalavimu sudaryti pagrindinę sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo arba grąžinti 1 161 000 Eur sumą, taip pat atlyginti faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su turto planuotais pagerinimais. AB „Plasta“ 2021 m. sausio 7 d. rašte nurodė, jog preliminarios sutarties nepasirašinėjo. Ieškovė 2021 m. sausio 30 d. kreipėsi į atsakovą M. K. su reikalavimu grąžinti į jo depozitinę sąskaitą įmokėtą sumą, tačiau jis to nepadarė. Ieškovė teigia, kad AB „Plasta“ vadovas V. P. ir M. K. yra geri bičiuliai, todėl preliminariosios sutarties sudarymo metu veikė bendrai, o dabar atsakovai nesąžiningai vengia prisiimtų prievolių ir gautų pinigų grąžinimo. Atsakovų atsakomybė solidari, nes jie veikė kartu ir dėl abiejų atsakovų nesąžiningų veiksmų, ieškovei nėra grąžinta jos įmokėta suma, taip pat dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos prašo priteisti solidariai iš atsakovų.
5. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. bylos t. 1, l. 24-28), kuriuo prašė ieškinį atmesti bei pripažinti, kad tarp jo ir ieškovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai dėl 1 161 000 Eur sumos, pripažinti, kad atsakovo prievolė grąžinti 1 161 000 Eur paskolą ieškovei pasibaigė tinkamu prievolės įvykdymu, ieškovei perėmus UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas ir turtą.
6. Nurodė, jog į advokato M. K. kontoros atsiskaitomąją sąskaitą ieškovės pervesta 1 161 000 Eur suma buvo ilgalaikių ir nevienkartinių M. K. ir ieškovės bei jos vadovo V. G. paskolinių teisinių santykių pasekmė. Per 2017-2018 metus iš ieškovės ir V. G. buvo pasiskolinta 1 100 000 Eur, iš kurių mokėjimo pavedimu 2020 m. grąžinta 200 000 Eur bei sumokėta 316 800 Eur palūkanų. 2020 m. kovo mėnesį M. K. turėjo vykdytinų įsipareigojimų UAB IVA Futurum 575 000 Eur sumai, dėl kurių įvykdymo jis kreipėsi į ieškovę ir V. G., kad šie paskolintų reikalingas sumas įsipareigojimų UAB IVA Futurum įvykdymui. Teigia, jog visą paskolos sumą, t. y. 1 161 000 Eur iš ieškovės yra gavęs, savo skolą pripažįsta, tai yra asmeniniai įsipareigojimai ieškovei ir V. G.. Nurodo, jog 2018 m. M. K. įsteigė UAB „Pilaitės investicijos“, kurios įsteigimui ir investicinių projektų įsigijimui bei tolimesniam vystymui buvo naudotos pasiskolintos sumos. Suėjus paskolų grąžinimo terminams jis, kaip paskolų sutartimis prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas notariniu sandoriu perleido ieškovei už nominalią vertę, t. y. 2 500 Eur. AB „Plasta“ atžvilgiu reiškiami reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes AB „Plasta“ nedalyvavo M. K. asmeniniuose paskoliniuose santykiuose su ieškove ir jos vadovu, atsakovė AB „Plasta“ preliminariosios sutarties bei pakvitavimo nepasirašinėjo.
7. Atsiliepime taip pat nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, nes ieškovė įsipareigojimus UAB „Archipoint LT“ 30 250 Eur sumai ir UAB „Vesta Consulting“ 4 235 Eur sumai prisiėmė savo iniciatyva ir rizika, atsakovas nebuvo šių teisinių santykių šalimi, todėl šis ieškovės reikalavimas turi būti atmestas.
8. Atsakovė AB „Plasta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė ieškinį atmesti (el. bylos t. 1, l. 30-44). Nurodė, jog jos atžvilgiu pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, nes AB „Plasta“ tuometinis generalinis direktorius V. P. nesudarė ir nepasirašė preliminariosios sutarties ir pakvitavimo, šiuose dokumentuose esantys V. P. parašai yra suklastoti. Atsakovė apie preliminariąją sutartį sužinojo tik gavusi iš ieškovės 2021 m. sausio 5 d. pretenziją. Teigia, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu nekilnojamasis turtas priklausė UAB „Finiens“, todėl atsakovė neturėjo jokių teisių į jį. AB „Plasta“ iš atsakovo M. K. ar jo advokatų kontoros nėra gavusi ieškovės nurodomos 1 161 000 Eur sumos, todėl atsakovės atžvilgiu ieškovės reikalavimai dėl be pagrindo įgytų 1 161 000 Eur piniginių lėšų priteisimo negali būti tenkinami. Preliminariosios sutarties ir pakvitavimo turinys gali būti vertinami kaip patvirtinantys, kad ieškovės 1 161 000 Eur pinigines lėšas gavo ir realiai turi bei jomis disponuoja atsakovas M. K.. Ieškovė, jos vadovas ir M. K. yra anksčiau turėję paskolinių ar kitų santykių, šios aplinkybės patvirtina ieškovės reiškiamų reikalavimų atsakovės atžvilgiu nepagrįstumą.
9. Teigia, jog M. K. nebuvo įgaliotas atstovauti AB „Plasta“ nei dėl preliminariosios sutarties su ieškove sudarymo, nei dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo. Atsakovė advokatui M. K. buvo teikusi pavedimus dėl teisinių paslaugų teikimo kituose santykiuose, nesusijusiuose nei su ieškove ir preliminariąja sutartimi, nei su nekilnojamuoju turtu. Atsakovės žiniomis, M. K. yra siūlęs tuometiniam AB „Plasta“ generaliniam direktoriui V. P. asmeniškai įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą ir kitą (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą iš AB „Swedbank“, išperkant AB „Swedbank“ turimas reikalavimo teises į šio turto savininką, tačiau V. P. šiuo pasiūlymu nesusidomėjo.
10. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovės reikalavimai atsakovei dėl 34 485 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti, nes AB „Plasta“ ieškovės atžvilgiu nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir negalėjo pažeisti ikisutartiniuose santykiuose taikytinų pareigų, todėl atsakovės civilinė atsakomybė už ieškovės nurodomus nuostolius negalima.
11. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas solidariai iš AB „Plasta“ priteisti be pagrindo gautas 1 161 000 Eur pinigines lėšas ir tariamų nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas. Atsakovė ieškovės atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų bendri su atsakovu M. K. ar kitais asmenimis, ji nesudarė, nepasirašė preliminariosios sutarties ir pakvitavimo, todėl AB „Plasta“ atsakomybė nei dėl 1 161 000 Eur grąžinimo, nei dėl ieškovės nurodomų nuostolių atlyginimo solidariai su M. K. ar kitais asmenimis negalima.
12. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus (el. bylos t. 1, l. 47-54). Papildomai nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo M. K. susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai neturi nieko bendro su šiuo ginču ir nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Ieškovė sumokėjo atsakovui M. K. 1 161 000 Eur vykdydama preliminariąją sutartį, tai patvirtina su ieškiniu pateikti mokėjimų nurodymai, kurių paskirtyje nurodyta, kad mokėjimai atliekami pagal preliminariąją sutartį. Atsakovo reiškiami reikalavimai dėl paskolos teisinių santykių pripažinimo bei jo prievolės grąžinti 1 161 000 Eur paskolą ieškovei pasibaigus tinkamu prievolės įvykdymu nesusiję su ieškinyje reiškiamais reikalavimais, todėl atmestini.
13. Teigia, jog šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad tiek iki preliminariosios sutarties pasirašymo, tiek po jos ir pakvitavimo pasirašymo, rengiantis pagrindinės sutarties sudarymui, atsakovas advokatas M. K. atstovavo atsakovės interesams ir veikė jos naudai, derino preliminariosios sutarties ir pakvitavimo sąlygas, todėl atsakovai veikė kartu ir bendrais veiksmais siekė bendro rezultato, t. y. perleisti ieškovei preliminariojoje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas el. laišku atsiuntė 2020 m. kovo 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su AB „Swedbank“, kuria kreditorius AB „Swedbank“ perleidžia naujajam kreditoriui AB „Plasta“ turimas užtikrinimo priemones dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis pasirašyta AB „Swedbank“ atstovo ir AB „Plasta“ generalinio direktoriaus V. P.. Tai paneigia atsakovų argumentus, kad advokatas M. K. nebuvo įgaliotas atstovauti AB „Plasta“ nei dėl preliminariosios sutarties su ieškove sudarymo, nei dėl turto įsigijimo, pardavimo. Tarp atsakovų atstovavimo ar kitu pagrindu susiklostę teisiniai santykiai dėl pagal preliminariąją sutartį sulygto turto perleidimo ieškovei buvo susiklostę ne tik de facto, bet ir de jure.
14. Papildomai nurodė, jog ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, užsakė turto rekonstrukcijos projektavimo darbus, už kuriuos sumokėjo 34 485 Eur. Ieškovės sutartys dėl turto rekonstrukcijos projektavimo darbų sudarytos po preliminariosios sutarties ir pakvitavimo pasirašymo, todėl ieškovė turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad atsakovė sudarys pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, todėl atsakovei jos nesudarius, ieškovei kyla teisė iš atsakovų reikalauti nuostolių atlyginimo, kurie yra realūs, nes pagrįsti sudarytų sutarčių pagrindu atliktais mokėjimų pavedimais.
15. Atsakovas M. K. pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti (el. bylos t. 1, l. 57-62). Papildomai nurodė, jog šalių elektroninis susirašinėjimas neatspindi šalis siejusių santykių esmės ir turinio. Visi el. paštu siųsti priedai buvo ieškovės (jos vadovo) prašytų parengti dokumentų projektai, kurie buvo reikalingi paaiškinant piniginių srautų (paskolos sumų) judėjimą (išmokėjimą) iš paskolos davėjo į paskolos gavėjo sąskaitą. Jis nei grynais pinigais, nei mokėjimo pavedimais nėra perdavęs AB „Plasta“ nei vieno euro iš ieškovės gautos paskolos sumos, nes gautais pinigais buvo įvykdytas turėtas įsipareigojimas UAB IVA Futurum bei buvo grąžinta dalis senos skolos ieškovei.
16. Atsakovė AB „Plasta“ pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti (el. bylos t. 1. l. 63-78). Papildomai nurodė, kad nepagrįsti ieškinio argumentai, kad atsakovė dalyvavo ikisutartiniuose santykiuose su ieškove. Ji apie 2020 m. kovo 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su AB „Swedbank“ ir M. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipimąsi į VĮ Registrų centras sužinojo tik gavusi dubliką. Ji su ieškove jokių santykių dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo neturėjo, taip pat nėra turėjusi su AB „Swedbank“ arba UAB „Finiens“ jokių santykių dėl nekilnojamojo turto ar dėl AB „Swedbank“ reikalavimo teisių į BUAB „Finiens“, kuriai preliminariosios sutarties sudarymo metu priklausė ginčo nekilnojamasis turtas. Ieškovės pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepagrindžia ieškovės argumentų apie atsakovės ir ieškovės santykius dėl nekilnojamojo turto. Ieškovė komunikaciją dėl preliminarios sutarties ir dėl nekilnojamojo turto vykdė ne su AB „Plasta“ ar tuometiniu vadovu V. P., o su atsakovu M. K.. Teigia, kad advokatas M. K. nebuvo įgaliotas atstovauti ar kaip nors kitaip tarpininkauti AB „Plasta“ nei dėl preliminariosios sutarties su ieškove sudarymo, reikalavimo teisių perleidimo sutarties su AB „Swedbank“ sudarymo, nei dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kreipimosi į VĮ „Registrų centras“. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje, preliminariojoje sutartyje ir pakvitavime V. P. parašai yra suklastoti, šiose sutartyse AB „Plasta“ antspaudo nėra. Ieškovė, remdamasi suklastotais dokumentais, nepagrįstai ir neteisėtai siekia prisiteisti 1 161 000 Eur, be to atsakovas pripažino, kad jis gavo ieškovės pervestus 1 161 000 Eur, turi šias lėšas ir naudoja jas savo nuožiūra. Atsakovė ieškovės, jos vadovo ir M. K. paskoliniuose santykiuose nedalyvavo. Ieškovė taip pat nepagrindė jos nurodomų 34 485 Eur nuostolių realumo, taip pat kyla pagrįstos abejonės, jog ieškovė šių išlaidų nėra patyrusi. Atsakovė neturi ieškovės piniginių lėšų, todėl nėra galima ir atsakomybė už tokių piniginių lėšų ieškovei grąžinimą.
Ieškinys tenkinamas.
17. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog“ ieškovė UAB „Vilmstata“ ir atsakovė AB „Plasta 2020 m. kovo 18 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020-03-18/01, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti bei pasirašyti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (Ieškinio priedas Nr. 1). Sutarties 1 punktu AB „Plasta“ kaip pardavėjas įsipareigojo UAB „Vilmstata“ kaip pirkėjui parduoti šį nekilnojamąją turtą: pastatą – prekybos pastatą su kavinės, vaistinės ir kirpyklos patalpomis, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas); pastatą su jam priskiriamu žemės sklypu, kuris sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklauso BUAB „Finiens“ (sutarties 1.2 punktas); žemės sklypo nuomos teisę (turtinę teisę), kuri sutarties sudarymo momentu yra įkeista Swedbank, AB (su visais pakeitimais ir papildymais) (sutarties 1.3 punktas); pastatą, kuris šios sutarties sudarymo momentu yra įkeistas Swedbank, AB (su visais pakeitimais ir papildymais) (sutarties 1.4 punktas). Preliminariosios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pagrindinę sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo sudarys ir ją pasirašys per 6 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. Šalys numatė, jog tarpusavio susitarimo pagrindu, esant poreikiui, gali pratęsti Sutarties 2.1 punkte nurodytą terminą, papildomam 6 mėnesių terminui (sutarties 2.2 punktas). Preliminariosios sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl turto kainos ir atsiskaitymo tvarkos, t. y. pardavėjas AB „Plasta“ įsipareigojo parduoti, o pirkėjas UAB „Vilmstata“ nupirkti turtą už bendrą 1 161 000 Eur kainą (sutarties 3.1 punktas), turto kainą sumokant per 3 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos mokėjimo pavedimu iš advokato M. K. depozitinėje sąskaitoje laikomų lėšų, skirtų šio sandorio finansavimui (sutarties 3.2.1 punktas).
18. Ieškovė 1 161 000 Eur sumą į advokato M. K. sąskaitą pervedė trimis pavedimais: 2020 m. kovo 18 d. 575 000 Eur, 2020 m. kovo 20 d. 400 000 Eur ir 2020 m. kovo 20 d. 186 000 Eur. Šalys 2020 m. kovo 24 d. pasirašė pakvitavimą, kuriuo AB „Plasta“ neatšaukiamai patvirtino, kad UAB „Vilmstata“ visiškai ir savalaikiai įvykdė preliminariosios sutarties 3 punkto nuostatas, t. y. įmokėjo į advokato M. K. kontoros sąskaitą 1 161 000 Eur sumą, kurios įmokėjimas yra laikomas tinkamu preliminariosios sutarties 3 punkto prievolių įvykdymu ir pardavėjas (AB „Plasta“) pretenzijų pirkėjui (UAB „Vilmstata“) neturi ir ateityje neturės (Ieškinio priedas Nr. 2).
19. Byloje nėra ginčo dėl to, jog preliminariojoje sutartyje numatyta pagrindinė sutartis nei preliminariojoje sutartyje numatytu terminu, nei vėliau sudaryta nebuvo. Ieškovė 2021 m. sausio 5 d. ir 2021 m. sausio 30 d. raštais kreipėsi į atsakovus dėl 1 161 000 Eur sumos grąžinimo (Ieškinio priedai Nr. 5 ir 7). Atsakovė AB „Plasta“ 2021 m. sausio 7 d. raštu ieškovei pateikė atsakymą, jog atsakovė nesudarinėjo 2020 m. kovo 18 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties ir tuometinis Bendrovės generalinis direktorius V. P. šios sutarties bei prie jos pridedamo 2020 m. kovo 24 d. pakvitavimo nepasirašinėjo, o jų nuomone, Sutartyje ir pakvitavime V. P. parašai yra suklastoti (Ieškinio priedas Nr. 6).
20. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad UAB „Vilmstata“ ir UAB „Archipoint LT“ 2020 m. gegužės 6 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. Archipoint LT/TP-20/05/01 dėl administracinės paskirties pastato ir požeminio parkingo, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projekto darbų atlikimo. Šios sutarties pagrindu ieškovė atliko tris mokėjimo nurodymus bendrai 30 250 Eur sumai: 2020 m. gegužės 15 d. sumokėjo 15 000 Eur avansą bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. 10 000 Eur sumai ir 2020 m. gruodžio 15 d. 5 250 Eur sumai atliko dalinius atsiskaitymus (Ieškinio priedas Nr. 3). UAB „Vilmstata“ ir UAB „Vesta Consulting“ 2020 m. birželio 23 d. sudarė sutartį Nr. VES2020-06-23 dėl administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Breeam strategijos paruošimo ir šios sutarties pagrindu ieškovė 2020 m. spalio 12 d. atliko mokėjimo nurodymą 4 470,95 Eur sumai (Ieškinio priedas Nr. 4).
21. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų AB „Plasta“ ir M. K. įsipareigojimų pagal 2020 m. kovo 18 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį vykdymo, t. y. sumokėtų piniginių lėšų (1 161 000 Eur) priteisimo (grąžinimo) ieškovei, nesudarius pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties, bei 34 485 Eur patirtų nuostolių atlyginimo.
Dėl 1 161 000 Eur priteisimo
22. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
23. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 44 punktas).
25. Šiuo atveju byloje nėra ginčijamos aplinkybės, jog ieškovė į atsakovo advokato M. K. kontoros sąskaitą 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. kovo 20 d. laikotarpiu yra sumokėjusi 1 161 000 Eur sumą, taip pat tai, jog nei suėjus 2020 m. kovo 18 d. preliminariojoje sutartyje numatytam terminui – 2020 m. rugsėjo 18 d., nei vėliau pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė AB „Plasta“ procesiniuose dokumentuose kvestionuoja 2020 m. kovo 18 d. preliminariosios sutarties bei 2020 m. kovo 24 d. pakvitavimo sudarymą ir nurodo, jog minėtų dokumentų tuometinis AB „Plasta“ generalinis direktorius V. P. nepasirašė, o jo parašai yra suklastoti. Jos teigimu atsakovas M. K. nebuvo įgaliotas atstovauti ar kitaip tarpininkauti AB „Plasta“ dėl preliminariosios sutarties sudarymo bei ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo / pardavimo. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso normomis sprendžia, kad atsakovė AB „Plasta“ neįrodė šių argumentų pagrįstumo (CPK 12, 176-185 straipsniais), taip pat teismas neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo M. K. argumentais, jog į M. K. sąskaitą ieškovės pervesta 1 161 000 Eur suma buvo UAB „Vilmstata“ paskolinių teisinių santykių pasekmė.
26. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 83 punktas).
27. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 84 punktas).
28. Teismo vertinimu atsakovo M. K. atsiliepime į ieškinį suformuotas prašymas pripažinti, kad tarp jo ir ieškovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai dėl 1 161 000 Eur sumos, bei pripažinti, kad jo prievolė grąžinti 1 161 000 Eur paskolą ieškovei pasibaigė tinkamu prievolės įvykdymu, ieškovei perėmus UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas ir turtą, nenagrinėtinas. 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovo M. K. paduotą priešieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir įsiskolinimo priteisimo buvo atsisakyta priimti, konstatavus, jog tarp priešieškinio ir ieškinio nėra tarpusavio ryšio. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021, kurioje M. K. reiškė tapačius nagrinėjamoje byloje paduotame priešieškinyje taip pat ir atsiliepime į ieškinį nurodytus reikalavimus UAB „Vilmstata“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia tinkamu įvykdymu. Kadangi civilinėje byloje Nr. e2-2190-258/2021 M. K. atsisakė ieškinio, byla Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo nutraukta, nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-2190-258/2021, atsakovo M. K. atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai, kuriais jis grindžia jo prievolės grąžinti 1 161 000 Eur paskolą ieškovei įvykdymą, nebenagrinėtini, nes M. K. iš naujo minėtų reikalavimų reikšti nebegali (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Be to atsakovas neįrodė procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, jog pagal 2020 m. kovo 18 d. preliminariąją sutartį gauta 1 161 000 Eur suma yra ieškovės jam suteikta paskola (CPK 12, 185 straipsniai). Kaip minėta, 1 161 000 Eur sumą ieškovė pervedė į atsakovo advokato M. K. kontoros sąskaitą trimis pavedimais, kurių visų paskirtyje nurodyta, kad tai yra atsiskaitymas pagal preliminarią sutartį Nr. 2020-03-18/01 už pastatą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo M. K. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos paskolos sutartys, sudarytos tarp jo ir ieškovės bei ieškovės vadovo V. G., nepatvirtina 1 161 000 Eur sumos kaip paskolos dalyko, taip pat nei viena iš pateiktų paskolos sutarčių nepatvirtina šios aplinkybės. Teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentais, kad M. K. pateiktos paskolos sutartys suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai šalys siekdavo sudaryti paskolinius teisinius santykius, juos taip ir įformindavo - paskolos sutartimis, o ne preliminariosiomis nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimis.
29. Atsakovė AB „Plasta“ argumentus dėl preliminariosios sutarties ir pakvitavimo nesudarymo bei AB „Plasta“ tuometinio generalinio direktoriaus V. P. parašo suklastojimo iš esmės grindžia rašysenos eksperto A. B. išvadomis ir V. P., apklausto teismo posėdyje liudytoju, paaiškinimais. Iš atsakovės pateikto 2021 m. gegužės 14 d. Ekspertizės akto Nr. 20210514/01 matyti (el. bylos 1 t., l. 123-126), jog ekspertas A. B. tyrimą darė iš jam pateiktų preliminariosios sutarties ir pakvitavimo kopijų, t. y. tyrė dokumentų kopijose esančius V. P. parašus ir padarė tikėtinas išvadas, kad minėtuose dokumentuose pasirašė ne V. P.. Teismas pažymi, kad nors šias išvadas pateikė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, tačiau šio įrodymo nėra pagrindo laikyti kaip eksperto išvados, nes jos gautos ne teismo paskirtos ekspertizės pagrindu, o pačios atsakovės AB „Plasta“ iniciatyva. Tokiu atveju šios išvados vertintinos kaip šalies pateiktas rašytinis įrodymas visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 197 straipsnis). Ekspertas A. B., tirdamas dokumentų kopijas, t. y. parašo kopiją, padarė tik tikėtinas išvadas, ką jis patvirtino ir apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu. Neginčytina aplinkybė, jog Lietuvoje neegzistuoja pripažintos ekspertinėse įstaigose, patikimos, tinkamai sertifikuotos parašų kopijų tyrimo metodikos ir procedūrų. Iš byloje esančių rašysenos ekspertės R. T. paaiškinimų matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre, kurio kvalifikacinė komisija ir išdavė A. B. teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, parašų kopijos nėra tiriamos ir tokia metodika Lietuvoje nėra patvirtinta (sertifikuota procedūra neegzistuoja), tokia kvalifikacija Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra įgyjama ir šioje įstaigoje nesuteikiama. Kad parašų kopijų rašysenos ekspertai netiria nurodyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinių rekomendacijų dėl rašysenos, parašų ekspertizės (el. bylos 2 t., l. 188-193). Liudytojas A. B. pripažino, jog pateikė tik tikėtinas išvadas, kurioms pateikti vadovavosi tradicinėmis rašysenos ir parašų tyrimo metodikomis ir Europos teismo ekspertizės institutų tinklo patvirtintais atskirų ekspertizės rūšių gerosios praktikos vadovais, nors tokia metodika Lietuvoje nėra patvirtinta. Vien šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl eksperto A. B. atlikto tyrimo patikimumo. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad parašai dokumentų kopijose nėra tiriami, teismas laiko pagrįstais ieškovės argumentus, kad eksperto A. B. atliktos ekspertizės (tyrimo) iš dokumentų kopijos išvados nėra patikimas ir objektyvus įrodymas, be to, prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos rašysenos ekspertizės išvadoms, kurios padarytos tiriant tiek preliminariosios sutarties, tiek pakvitavimo originalus.
30. Preliminariosios sutarties ir pakvitavimo rašysenos tyrimas buvo atliekamas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00020-21, kurį atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertės A. K., I. J. ir D. K., kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Į bylą pateiktoje 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti, ar preliminariojoje sutartyje bei pakvitavime pasirašė V. P., M. K. ar kitas asmuo negalima dėl transkripcijų skirtumų, V. P. parašų variantiškumo ribų (el. bylos 3 t., l. 12-15). Taip pat nustatyta, kad tirti pateiktų dokumentų – preliminariosios sutarties ir pakvitavime šalia spausdintinio įrašo „V. P.“ esantys parašai nėra išspausdinti techninių priemonių pagalba, o yra atlikti rašikliu, be išankstinio techninio pasiruošimo. Atsižvelgiant į Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą specialisto išvadą, teismas sprendžia, kad atliktus preliminariosios sutarties ir pakvitavimo rašysenos ekspertizę, nebuvo nustatyta, jog minėti dokumentai būtų suklastoti. Teismas neturi pagrindo šią specialisto išvadą laikyti neobjektyvia ir/ar nepatikima, be to šia išvada yra paneigti AB „Plasta“ argumentai dėl preliminariojoje sutartyje ir pakvitavime V. P. parašų suklastojimo. Liudytojo V. P. teismo posėdyje duoti paaiškinimai laikytini subjektyviais, todėl vertintini kritiškai, be to, prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertų pateiktoms išvadoms (CPK 176, 185 straipsniai). Taigi, nesant pakankamo pagrindo išvadai, jog preliminariąją sutartį ir pakvitavimą būtų pasirašęs ne AB „Plasta“ tuometinis generalinis direktorius V. P., teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo principu sprendžia, kad 2020 m. kovo 18 d. preliminarioji sutartis buvo sudaryta ir atsakovė ieškovės atžvilgiu prisiėmė joje numatytus įsipareigojimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo, o tokiu būdu preliminariosios sutarties pagrindu tarp ją sudariusių šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai.
31. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis). Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756-6.765 straipsniai). CK 6.756 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Esant sudarytai pavedimo sutarčiai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises bei pareigas įgaliotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).
32. Byloje esančių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad preliminarios sutarties sudaryme atsakovas M. K. veikė atsakovės AB „Plasta“ interesais kaip jos atstovas. Priešingai, nei teigia atsakovė AB „Plasta“, šias išvadas patvirtina į bylą pateiktos 2020 m. sausio 4 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutartys, pagal kurias advokato M. K. kontora įsipareigojo teikti klientui AB „Plasta“ visapusišką teisinę pagalbą, reikalingą kliento pavedimams vykdyti. Taip pat AB „Plasta“ pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už M. K. suteiktas teisines paslaugas patvirtina, jog M. K. teikė AB „Plasta“ įvairias teisines paslaugas - atstovavimas, konsultavimas, procesiniai dokumentai, sutarčių rengimas. Nesant pateiktų advokato M. K. suteiktų paslaugų ataskaitos (detalizacijos), nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė galėjo sumokėti M. K. už preliminarios sutarties rengimą tiek pagal 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, tiek pagal 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, juo labiau, kad byloje esantis 2020 m. kovo 12 d. M. K. elektroninis laiškas ieškovės vadovui patvirtina, kad būtent M. K. persiuntė preliminariąją sutartį ieškovei susipažinimui (Dubliko priedas Nr. 1). Dar vienas įrodymas, kuris paneigia AB „Plasta“ poziciją, jog ji nebuvo įgaliojusi M. K. su preliminariąja sutartimi susijusiais klausimais, byloje esantis VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštas adresuotas AB „Plasta“ įgaliotam asmeniui advokatui M. K., iš kurio matyti, jog būtent M. K., kaip AB „Plasta“ atstovas 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo kreipęsis į VĮ Registrų centras dėl ginčo turto įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (Dubliko priedas Nr. 6). Pastarasis įrodymas patvirtina, jog M. K., kaip AB „Plasta“ atstovas, rūpinosi ginčo turto įregistravimu VĮ Registrų centras. Teismas pažymi, kad teismo posėdyje atsakovas M. K., liudytojai V. P. ir A. M. patvirtino, kad po preliminariosios sutarties sudarymo buvo susitikę Swedbank dėl klausimų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimu į ginčo nekilnojamąjį turtą. Taip pat iš teismo posėdyje ieškovės vadovo V. G. paaiškinimų matyti, jog ieškovei nekilo abejonių, jog M. K. veikė kaip AB „Plasta“ atstovas, be to, AB „Plasta“ ne kartą teikė užtikrinimo priemones – laidavimus, santykiuose, susijusiuose su M. K., o V. P. ir M. K. siejo ne tik verslo, bet ir bičiulystės santykiai, ką patvirtino ir liudytojas A. Z..
33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad atsakovas M. K. turėjo atsakovės AB „Plasta“ įgaliojimus atstovauti teisiniuose santykiuose dėl ginčo nekilnojamojo turto, kas taip pat suponuoja išvadą, kad preliminariosios sutarties sudaryme atsakovas veikė AB „Plasta“ interesais. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ji nebuvo įgaliojusi atsakovo M. K. jos vardu priimti pinigines lėšas, nes iš preliminariosios sutarties 3.2.1 punkto matyti, kad atsiskaitymas tarp ieškovės ir atsakovės buvo numatytas per advokatą M. K..
34. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nagrinėjamu atveju pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Preliminariosios sutarties 7.1 punktu šalys sutarė, jog dėl pardavėjo – AB „Plasta“ kaltės (veikimo ar neveikimo) šalims nepasirašius pagrindinės sutarties šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais, pardavėjas – AB „Plasta“, įsipareigoja pirkėjo raštiško pareiškimo pagrindu grąžinti visą pagal šią sutartį sumokėtą kainą. Nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovė 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į AB „Plasta“ dėl 1 161 000 Eur sumos grąžinimo, tačiau ši suma iki šiol ieškovei nėra grąžinta. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, kas įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų: pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis bus sudaryta. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. T. y. tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi būti turtą įgijęs be teisinio pagrindo - daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, arba kai turto įgijimo pagrindas išnyksta po turto įgijimo. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 1 161 000 Eur, vykdydama preliminariąją sutartį, šiuos pinigus pervesdama į atsakovės AB „Plasta“ atstovo advokato M. K. kontoros sąskaitą. Atsakovai neįrodė piniginių lėšų gavimo teisinio pagrindo egzistavimo, t. y. nei atsakovė neturi jokių teisių į ieškovės sumokėtas pinigines lėšas, nei atsakovas nebeturi pagrindo turėti šių lėšų, kas reiškia, kad ieškovei turi būti grąžinta jos sumokėta 1 161 000 Eur suma (CK 6.237 straipsnis).
35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. K. veikė kaip atsakovės AB „Plasta“ atstovas, teismas sprendžia, jog atsakovams kyla įsipareigojimai pagal preliminariąją sutartį, kas leidžia daryti išvadą, kad pagal preliminarią sutartį ieškovės atžvilgiu jie yra atsakingi solidariai. Be to, atsakovei AB „Plasta“ skirta pinigų suma pagal preliminariosios sutarties 3.2.1 punktą buvo įmokėta į jos atstovo advokato M. K. kontoros sąskaitą ir yra negrąžinta ieškovei dėl abiejų atsakovų veiksmų (neveikimo). Teismas laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, jog ji nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto ir negalėjo pažeisti ikisutartiniuose santykiuose taikytinų pareigų. Tuo tarpu, jei M. K., teikdamas teisines paslaugas atsakovei, viršijo pastarosios suteiktus įgaliojimus, tai ieškovė kaip sąžininga šalis už tai negali būti atsakinga, kaip negali būti atsakinga ir už piniginių lėšų ne pagal paskirtį panaudojimą. Tokiu būdu esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 161 000 Eur sumos priteisimo solidariai iš atsakovų M. K. ir AB „Plasta“ yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Dėl 34 485 Eur nuostolių atlyginimo
36. Minėta, ieškovė reikalavimą priteisti 34 485 Eur žalos atlyginimo grindžia sudarytomis sutartimis bei atliktais mokėjimais (sprendimo 20 punktas).
37. CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakoma dėl pagrindinės sutarties nesudariusiai preliminariosios sutarties šaliai atsiradusios civilinės atsakomybės atlyginti kitos preliminariosios šalies nuostolius, išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209- 695/2018).
38. Byloje iš esmės nebuvo neginčytos aplinkybės, jog ieškovė tiek projektavimo sutartį su UAB „Archipoint LT“, tiek sutartį su UAB „Vesta Consulting“ dėl Breeam strategijos paruošimo sudarė po preliminariosios sutarties sudarymo ir tai, kad jose numatyti darbai susiję būtent su preliminariojoje sutartyje numatytu nekilnojamuoju turtu. Tai, kad ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai yra realiai patirti, patvirtina į bylą pateiktos sutartys bei ieškovės mokėjimus patvirtinantys dokumentai, t. y. ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos. Šalims nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 34 485 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl ši suma priteistina solidariai iš abiejų atsakovų, nes pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl abiejų atsakovų veiksmų (neveikimo).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
39. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymas ar sutartinis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 195 485 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2021 m. vasario 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju tenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 9 979,00 Eur dydžio žyminį mokestį bei patyrė 19 344,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. bylos 4 t., l. 137-161). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovės bendra prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkinamas ir jos naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiama 29 323,87 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės „Plasta“ (į. k. 110639887) uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ (į. k. 300044576) naudai 1 161 000 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 34 485 Eur nuostolių atlyginimo, viso priteisti 1 195 485 Eur; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 195 485 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 29 323,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno atsakovo priteisti po 14 661,93 Eur).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius