Baudžiamoji byla Nr.1-13-564/2017

Proceso Nr. 1-01-1-41464-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.;

(S)

1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2017 m. vasario 13 d.

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei Pečkienei,

kaltinamajam D. L. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai,

nukentėjusiajam -civiliniam ieškovui A. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje DONATAS LEONAVIČIUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-10-17, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.

Teismas,

              NUSTATĖ:

Kaltinamasis D. L. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra: 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 21:30 val., Marijampolės mieste, Vytauto ir Seminarijos gatvių nereguliuojamoje nelygiareikšmėje sankryžoje, neatsargiai vairuodamas automobilį „OPEL ZAFIRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p. reikalavimus - vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, važiuodamas šalutiniu keliu – Seminarijos  gatve, nepraleido iš kairės pagrindiniu keliu - Vytauto gatve dviračiu važiuojančio A. S., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas A. S., padarant jam kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasi D. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-08-31, apie 21.30 val., vairuodamas automobilį „Opel Zefira“ Marijampolės m., iš šalutinio kelio sukdamas į pagrindinį, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko ir jį kliudė. Baigdamas manevrą pamatė į automobilio priekio dešinę pusę atsitrenkiantį dviratininką ir šis nugriuvo. Pribėgęs jį pakėlė, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Automobilį vairavo blaivus, teisę vairuoti transporto priemones turi, civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino pagal susitarimą 1500 eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Nukentėjusysis  A. S. parodė, kad 2016-08-31 važiavo dviračiu Marijampolės m., Vytauto gatve. Matė šalutine Seminarijos gatve atvažiuojantį automobilį, tačiau galvojo, kad šis jį praleis. Bebaigiant pravažiuoti sankirtą automobilis dešine puse kliudė dviračio galinį ratą ir jį partrenkė. Automobilio vairuotojas pribėgo prie jo, padėjo atsistoti. Eismo įvykio metu lūžo koja, buvo sutrenktas kelis. Gydantis, dėl vidinio kraujavimo, atsirado stafilokoko infekcija kelio sąnaryje. Gydymas dar nebaigtas, gali reikėti daryti operaciją. Iki eismo įvykio dirbo „Arvi kalakutai“ vairuotoju. Šiuo metu nedirba. Kaltinamasis atlygino žalą, civilinio ieškinio jam nereiškia, su juo susitaikė ir prašo bylą nutraukti. Kadangi žalai atlyginti pakaktų draudimo išmokos, prašo tenkinti civilinį ieškinį, pareikštą draudimo bendrovei. Iki eismo įvykio dirbdamas vairuotoju vykdavo į komandiruotes į Lenkiją, buvo mokami komandiruočių metu dienpinigiai-už vieną dieną 38 eurai. Pastovaus komandiruočių grafiko nebuvo. Dirbdamas vairuotoju gaudavo darbo užmokestį ir dienpinigius. Iki eismo įvykio buvo nustatytas neįgalumas- darbingumo lygis 55 proc. dėl susirgimų. Nuo 2017-01-26 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl infarkto ir kojos sužalojimo. Neįgalumas buvo nustatytas iki 2016 m. rugsėjo 14-15 d., gaudavo nedarbingumo išmoką. Kadangi tuo metu buvo laikinai nedarbingumas, komisija dėl neįgalumo kol jis  gydėsi nesprendė, tuo laikotarpiu negavo ir šios išmokos. Nuo 2017-01-26 vėl nustatytas neįgalumas iki 2018-01-28, darbingumo lygis – 50 procentų. Iki 2017 m. sausio 26 d. gaudavo laikino nedarbingumo pašalpą.  Prašo ieškinį dėl turtinės žalos – negautų pajamų –tenkinti, likusioje dalyje ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako, kadangi atlyginta. Teismo posėdžio metu apžiūrėtas neįgaliojo pažymėjimas, Nr. 1101087, išduotas A. S., išdavimo data 2017-01-25, galioja iki 2018-01-24, nustatytas 2017-01-25 darbingumo lygis 50 procentų.

Nukentėjusiojo atstovas  advokato padėjėjas Laimutis  Ramanauskas paaiškino, kad kaltinamasis D. L. atlygino jam pareikštą ieškinio dalį, t. y. pinigų sumą, viršijančią galimą draudimo išmoką. Kaltinamasis sumokėjo 350 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei 1150 eurų neturtinei žalai atlyginti, todėl jam civilinio ieškinio atsisako. Prašo tenkinti 3000 eurų civilinį ieškinį, pareikštą draudimo bendrovei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi draudimo bendrovė jau atlyginusi 2000 eurų neturtinės žalos, prašo priteisti dar 3000 eurų, tai yra maksimalią draudimo išmoką atitinkančią pinigų sumą. Mano, kad tokia suma yra protinga, atitinkanti padarytą neturtinę žalą- nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, buvo užkrėstas sąnarys, nustatyta stafilokoko infekcija, praėjus pusei metų po įvykio sveikatos būklė dar neatsistatė. Po ieškinio pateikimo draudimo bendrovė atlygino dalį turtinės žalos, t. y. gydymo išlaidas, tyrimų išlaidas, transportavimo išlaidas, dokumentų gavimo išlaidas ir žalą dėl dviračio sugadinimo, kaltinamasis atlygino bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje dalyje civilinio ieškinio atsisako. Atsakovas–draudimo bendrovė- atlygino dalį ieškinio dėl negautų pajamų- 360 eurų, tačiau nesutinka su atsakovo atsikirtime nurodytais motyvas dėl likusios neatlygintinos ieškinio dalies ir prašo ieškinį dėl negautų pajamų tenkinti visiškai (  747,59 eurai ).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad eismo įvykis įvyko Marijampolės m., Vytauto – Seminarijos gatvių sankryžoje,  kelio ženklų Nr. 203, Nr. 332, Nr. 201 galiojimo zonoje . kelio dangos būklė- sausas asfaltas. Įvykio vietoje, Vytauto g. dešinėje pusėje, prie šaligatvio stovi automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ant šaligatvio atremtas į medį stovi dviratis. Apžiūros metu sudarytas eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis Seminarijos g., kelio ženklo Nr. 203 (duoti kelią) galiojimo zonoje. Taip pat pažymėta Nr. 4 dviračio žymės (1 t., b. l. 30-43).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto seka, kad apžiūrėtas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu  nustatyta, jog nulūžusi priekinio bamperio apatinė apdaila 1t., (b. l. 44).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, savanoriško daiktų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs dviratis "MG KENZIE". Apžiūros metu nustatyta, jog ant priekinio rato pritvirtinti du oranžiniai šviesą atspindintys atšvaitai. Dviračio priekyje pritvirtintas baltos spalvos žibintas. Ant galinio rato pritvirtinti du oranžinės spalvos atšvaitai. Dviračio gale pritvirtintas raudonos spalvos žibintas. Dviračio pedalo priekis apgadintas. Matomas galinio rato defektas (sulinkimas) (1 t., b. l. 45, 48-57).

Iš alkotesterio duomenų seka, kad eismo įvykio metu kaltinamasis D. L. ir nukentėjusysis A. S. buvo blaivūs ( 1t., b. l. 46-47).

Iš specialisto išvados Nr. G 645/2016(09) seka, kad A. S. klinikiniais duomenimis konstatuotas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimas buvo padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis autotransporto dalimis, o taip pat galimai nukentėjusiam krentant ir kontaktuojant su kelio važiuojamosios dalies nelygumais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. A. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienmomentiškai kontaktuojant su žalojančiu paviršiumi. A. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2016-08-31 įvykusio eismo įvykio metu (b. l. 70). .

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. L. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko A. S., dėl ko jį kliudė ir šio eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, eismo įvykio vietos apžiūros duomenų ir kitos bylos medžiagos seka, kad nukentėjusysis A. S. kelių eismo taisyklių nepažeidė. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad eismo įvykio priežastimi buvo D. L. padaryti kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p. pažeidimai. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d. sudėtį.

Nukentėjusysis A. S. prašo priteisti 747,59 eur turtinei žalai dėl negautų pajamų bei 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, likusioje dalyje šiam atsakovui civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu atsisakė. Taip pat atsisakė ieškinio kaltinamajam D. L., kadangi jis žalą pagal jam pateiktą ieškinį atlygino.

Civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė atsiliepimą ( 2 t., b. l. 1-22). Atsakovas atsiliepimu pripažįsta, kad sudarytos su transporto priemonės automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu turi pareigą atlyginti draudėjo padarytą žalą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatyta apimtimi. Ieškovui atlyginta 2000 eurų neturtinės žalos ir mano, kad atsižvelgiant į eismo įvykio pasekmes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, toks neturtinės žalos dydis pakankamas, o ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis akivaizdžiai per didelis, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, tokio dydžio žala paprastai nustatoma esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, be to iš pateiktų duomenų seka, kad dar iki įvykio ieškovui jau buvo nustatytas netektas darbingumas. Atsakovas atlyginęs dalį ieškinyje nurodomos turtinės žalos, kurią pripažino pagrįsta, iš jų 360,67 eur negautų pajamų. Atsakovas nurodo, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neturi būti atsižvelgta į laikotarpius, kai buvo gautas užmokestis už kasmetines atostogas, taip pat nepagrįstai į darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukti dienpinigiai, kurie savo esme nėra asmens pajamos, o kompensacija už komandiruotėse patiriamas didesnes išlaidas, nedarbingumo metui į komandiruotes nevykstama, todėl ieškovas jokių išlaidų, susijusių su komandiruotėmis, nepatyrė. Be to atsakovas netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo negali vienareikšmiškai laikyti priežastiniu ryšiu susijusiu su eismo įvykiu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. D. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje Seesam Insurance AS Lietuvos filiale. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civiliniam ieškovui padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas- ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.).

Neabejotinai nustatyta, kad D. L. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam  A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į eismo įvykio faktines aplinkybes, neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė didelį stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sužalojimų pobūdžio ir gydymo. Nukentėjusiajam  A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kojos lūžimo. Iš medicininių dokumentų seka, kad jis gana ilgą laiką dėl sužalojimo ir kilusių komplikacijų gydėsi stacionare, buvo apribotas judėjimas, taigi dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų gydymo jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus dėl judėjimo apribojimo. Iš medicininių dokumentų seka, kad gydymas, reabilitacija tęsiama, yra liekamieji reiškiniai- patinimas, riboti kelio sąnario judesiai. Nukentėjusysis po eismo įvykio darbinės veiklos netęsia, iš jo paties paaiškinimo ir pateiktų dokumentų seka, kad jam 2017-01-25 nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Tačiau iš paties nukentėjusiojo paaiškinimų ir bylos duomenų seka, kad dar iki eismo įvykio dėl bendrų susirgimų jam buvo nustatytas netektas darbingumas (buvo nustatytas darbingumo lygis- 55 proc. iki 2016-09-15), taigi darbingumo lygis po eismo įvykio sumažėjo tik 5 procentais, iš darbingumo lygio pažymos seka, kad jam nustatyta ir daug kitų susirgimų, nesusijusių su eismo įvykio metu patirta trauma, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nustatytas 50 procentų darbingumas yra tik eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmė. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. D. L. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėto, tačiau neatsargaus elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, D. L. kelių eismo taisykles pažeidė būdamas blaivus.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 eurų.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusio nurodoma patirtos neturtinės žalos suma ( 7000 eurų ) yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. žymiai per didelė. o taip pat civilinio atsakovo draudimo bendrovės išmokėta 2000 eurų draudimo išmoka ir kaltinamojo D. L. atlyginta 1150 eurų suma  yra per maža. Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –4500 eurų. Kadangi įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovui neatlyginta neturtinės žalos dalis -1350 Eur- priteistina iš civilinio atsakovo AS Seesam Insurance AS Lietuvos filialo.

Teismas sutinka su civilinio atsakovo AS Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atsiliepime nurodytais motyvais ir pateiktais skaičiavimais dėl turtinės žalos susijusios su negautomis pajamomis atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, ( su vėlesniais pakeitimais ) patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 6.1 p., 6.5 p., į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas užmokestis už kasmetines atostogas ir dienpinigiai, todėl ieškovas šias išmokas nepagrįstai įtraukė į skaičiuotiną vidutinį A. S. darbo užmokestį. Civilinio atsakovo atsiliepime nurodytas teisingas negautų pajamų apskaičiavimas, įvertinus vidutinį darbo dienos užmokestį, gautą ligos pašalpą ir nedirbtų dienų skaičių, atsakovas šią sumą atlyginęs, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Taip pat teismas sprendžia, kad nepagrįstai prašoma priteisti negautas pajamas- negautą netekto darbingumo pensiją. Iš nukentėjusiojo-civilinio ieškovo A. S. paaiškinimo, Sodros duomenų  seka, kad jam dar iki eismo įvykio buvo nustatytas netektas darbingumas ir mokama netekto darbingumo pensija, paskutinį kartą netekto darbingumo pensija išmokėta 2016-09-23. Tačiau iš paties A. S. paaiškinimo seka, kad išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, kadangi netektas nedarbingumas jam buvo nustatytas terminuotai, t. y. iki 2016-09-16 , iš darbingumo lygio pažymos seka, kad vėl netektas nedarbingumas buvo nustatytas tik 2017-01-25. Taigi, iš šių duomenų seka, kad netekto nedarbingumo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas ne dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, o pasibaigus nustatytam nedarbingumo terminui, kaltinamasis nėra kaltas dėl to, kad naujai netektas darbingumas buvo nustatytas tik 2017-01-25, byloje nėra jokių duomenų, kad neginčijamai iš karto vėl būtų nustatytas tokio pat dydžio netektas darbingumas A. S. ir jam mokama tokio paties dydžio netekto darbingumo pensija, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ( BK 59 str. 1d. 1 p.,3 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. L. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo vairavimo stažas nemažas ( nuo 2006 m. ), per šį laikotarpį eismo įvykių nebuvo padaręs. Jis dirba, charakterizuojamas gerai. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios.

Kaltinamasis D. L. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, pats atlygino dalį žalos, nors teismas sprendė, kad žalai atlyginti pilnai pakanka draudimo išmokos ir neatlyginta žalos dalis priteistina tik iš draudimo bendrovės. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

Kadangi kaltinamasis D. L. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, pareigą atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį pagal CK 6.254 str. 2d. turi draudikas, o ne kaltinamasis, jis nėra atsakingas už draudiko veiksmus sprendžiant dėl žalos atlyginimo, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų, teistumų neturi, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo, jis, vadovaujantis BK 38 str., atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. D. L. neteistas, todėl teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgiant į tai, kad D. L. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pasekmės nėra sunkios, duomenų, kad buvo padaręs kitus grubius KET pažeidimus, nėra, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

D. L. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinio ieškovo A. S. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietiuvos filialo, įmonės kodas 302677744, Konstitucijos per. 29, Vilnius, civiliniam ieškovui A. S. 1350 ( vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt ) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį civiliniam atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui atmesti.

Civilinio ieškovo A. S. atsisakymą ieškinio atsakovui D. L. priimti ir tenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-dviratį „MG KENZIE“, pagal pakvitavimą grąžintą nukentėjusiajam A. S., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam pilnam disponavimui.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                   Audronė Šiupšinskaitė