Civilinė byla Nr. e2-276-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00130-2022-2

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.6; 2.6.11.18; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei,

dalyvaujant ieškovės direktoriui M. Š., atstovams advokatams Liudui Paltanavičiui ir Juliui Sakalauskui,

atsakovės atstovams G. Č. ir advokatui

trečiojo asmens atstovui advokatui Teisučiui Jasiulioniui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Birštono sanatorijai „Versmė“ dėl skolos bei palūkanų priteisimo ir atsakovės akcinės bendrovės Birštono sanatorijos „Versmė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Poolservice.LT“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VA STATYBA“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovės reikalavimai

1.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:

1.1.                      iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Birštono sanatorijos „Versmė“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Poolservice.LT“ naudai priteisti 19 541,11 Eur skolą;

1.2.                      iš atsakovės AB Birštono sanatorijos „Versmė“ ieškovės UAB „Poolservice.LT“ naudai priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos pagal šį ieškinį iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško

1.3.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės reikalavimai

2.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

2.1.                      priteisti atsakovei AB Birštono sanatorijai „Versmė“ iš ieškovės UAB ,,Poolservice.LT“ 42 141,76 Eur nuostoliams atlyginti;

2.2.                      6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

2.3.                      ieškinį atmesti;

2.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovės paaiškinimai

3.       Ieškovė prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

4.       Ieškovė nurodo, kad 2021 m. birželio 4 d. tarp AB Birštono sanatorijos „Versmė“ (užsakovas) ir UAB „Poolservice.LT“ (rangovas) buvo sudaryta baseino remonto darbų pirkimo sutartis Nr. 21-06 (toliau – Sutartis) (pastaba – sutartis pasirašyta 2021 m. birželio 10 d.) dėl baseino, esančio Birštone, (duomenys neskelbtini), remonto darbų (1 t., b. l. 34-37).

5.       Iš prie Sutarties pridėtos 2021 m. kovo 26 d. lokalinės sąmatos Nr. 1, matyti, jog baseino remonto darbus sudaro: 1) PVC baseino danga, baseino dugno plotas, gyliai trijų zonų, visas paviršiaus plotas 120 kv. m, su montavimo darbais; 2) kaskada, nerūdijančio plieno su montavimo darbais (1 vnt.); 3) įlipimo į baseiną turėklas, nerūdijančio plieno su montavimo darbais (1 vnt.); 4) vidaus baseino turėklai, nerūdijančio plieno su montavimo darbais (33 vnt.); 5) persipylimo grotelės su montavimo darbais (36 vnt.); 6) baseino pasiurbimo ir grąžinimo detalių apdailos su montavimo darbais (18 vnt.); 7) dugno šviestuvai su montavimo darbais (3 vnt.). Kaina su PVM – 27 757,93 Eur (1 t., b. l. 38).

6.       Pagal Sutarties 14.2 punktą atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai, kokybiškai, laiku atliktus darbus, pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, o Sutarties 14.3 punkte atsakovė įsipareigojo už tinkamai, kokybiškai, laiku atliktus darbus sumokėti ieškovei šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą.

7.       Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi tik 13 800 Eur avansą (pastaba – tokio dydžio avansas sumokėtas iki papildomų darbų, kai visa sutarties suma buvo 27 757,93 Eur su PVM, vėliau papildomi darbai dėl PVC dangos keitimo sudarė 4 614,20 Eur + PVM = 5 583,18 su PVM). Ieškovei atlikus darbus, kviečiant juos priimti, atsakovė atsisakė mokėti už atliktus darbus (pastaba – bendra akto suma yra 33 341,11 Eur su PVM, įskaičius sumokėtą avansą, likusi mokėti suma yra 13 957,93 Eur + 5 583,18 Eur = 19 541,11 Eur su PVM), nurodant neva darbai buvo atlikti netinkamai, nepaisant to, kad darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovės nurodyti trūkumai atsirado ne dėl ieškovės kaltės, jie nesusiję su ieškovės atliktais darbais.

8.       2022 m. sausio 19 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad vienašališkai pasirašė 2022 m. spalio 22 d. atliktų darbų priėmimo aktą. Su pranešimu ieškovė pateikė atsakovei: 1) 2021 m. spalio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1; 2) PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAS-0009022; 3) kaskados atitikties deklaraciją; 4) ES – atitikties deklaraciją 12 100 2059 4 (dėl baseino įdėtinių detalių: purkštukų, dugno trapo, cirkuliacinių purkštukų ir persipylimo latako grotelių); 5) CGT baseino membranos atitikties deklaraciją; 6) eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 2022-01; 7) atitikties deklaraciją Nr. 21/44 (dėl nerūdijančio plieno gaminio – turėklo, parduoto pagal PVM sąskaitą faktūrą MET Nr. 007741); 8) ES – atitikties deklaraciją 93/68/CEE (dėl baseino povandeninio šviestuvo). Atsakovė neapmokėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. BAS-0009022, todėl ieškovė prašo likusį įsiskolinimą (19 541,11 Eur) priteisti iš atsakovės.

9.       Nesutikdama su atsakovės priešieškiniu, ieškovė nurodo, kad vanduo į baseiną pateko per nesandarų persipylimo lataką, kurio ieškovė neremontavo, todėl nėra atsakinga už atsakovės prašomus priteisti nuostolius. Atsakovei dar 2021 m. liepos 27 d. buvo pateiktas elektroninis laiškas su pastabomis dėl baseino paviršių – ieškovė rekomendavo hermetizuoti persipylimo lataką (1 t., b. l. 68-69). 2021 m. spalio 20 d. atlikus visus darbus ir hidraulinį bandymą, ieškovė rado dviejų šviestuvų užveržiamų jungčių nesandarumus, šią problemą pašalino juos užverždama, nedelsiant pranešė, kad vanduo laša iš senų (tarybinių laikų) nupjautų vamzdžių, kurie yra palikti rūsio lubose, t. y. techninėje patalpoje; ieškovė atsakovės prašymu ieškojo nesandarumo ir pūslių priežasčių. 2021 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas pakartotinis hidraulinis bandymas, tikrinant latako sandarumą, nustatyta, kad latakas nesandarus, tačiau atsakovė vis tiek laikėsi pozicijos, kad vanduo bėga iš baseino, o ne iš persipylimo latako, tad ieškovė 2021 m. lapkričio 23–24 d. pakartotinai atliko hidraulinį bandymą dažant vandenį latake fluoroacetino tirpalu, po ko nustatyta, kad latakas nesandarus, rūsyje (techninėje patalpoje) lubose ir ant grindų buvo žalios spalvos dažai, ką matė ir atsakovė; ieškovė paaiškino, kad nesandarumo atsiradimo priežastis yra nesandarus persipylimo latakas, kadangi jo niekas nehermetizavo (pagal Sutartį ieškovė šių darbų atlikti ir neprivalėjo), kad vanduo prasiskverbė per latako nesandarias plyteles į naujai įrengtą išlyginamąjį sluoksnį ir ėmė jį ėsdinti, kad būtent statybininkai panaudojo ne tas medžiagas, kurias rekomendavo ieškovė, t. y. neatsparias chloro ir rūgščių poveikiui, dėl ko tinkas atšoko, o po PVC danga susidarė maišai, taip pat įtvirtinti ankeriai bei flanšai prarado sandarumą dėl kritinio slėgio po PVC danga, iš po PVC dangos flanšų ir ankerių vietose ėmė skverbtis rūdys (rūdija armatūra įmirkusiame betono, tinko sluoksnyje) bei hermetinimo medžiagos (silikonas).

10.       Ieškovė mano, kad 2024 m. kovo 22 d. teismo ekspertizės aktą (teismo ekspertas E. Lenkevičius) reikėtų vertinti kritiškai, nes išklausius teismo ekspertą, paaiškėjo, kad rengiant eksperto išvadą nebuvo vadovaujamasi visa ekspertui pateikta bylos medžiaga ir netgi tais bylos duomenimis, kurių pats reikalavo ekspertas. Ekspertas nesurinko ekspertizės išvadoms pagrįsti būtinų duomenų, nors galėjo ir privalėjo juos gauti. Ekspertas vadovavosi teisės aktais, kurie nėra aktualūs vertinant ginčo objektą. Padarė išvadas, kurios ne tik nėra pagrįstos jokiais ištyrimo rezultatais, bet nėra paremtos ir jokiais eksperto argumentais. Maža to, ekspertas net neapžiūrėjo paties ekspertizės objekto – nepadarė nei vienos nuotraukos baseino techninėje patalpoje, kuri yra išlikusi tokia pati, kaip ir pratekėjimo, t. y. žalos atsiradimo metu. Nors vandens pratekėjimo priežastimi ekspertas nurodo „netinkamą dangų suvedimą“, apklausos metu išsiaiškinta, kad, prieidamas šios išvados, ekspertas neišnagrinėjo nei vieno su tuo susijusio teisės akto ar baseino prilydomos PVC dangos montavimo instrukcijos, nors pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą ekspertas turi teisę ir pareigą gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms atlikti reikalingą informaciją. Apklausiamas teisme, ekspertas negalėjo paneigti, kad konkrečiu atveju, kaip tą numato Higienos norma HN109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros sveikatai reikalavimai“, visas baseino vandens tūris per parą persifiltruoja per lataką 4 kartus, t. y. konkrečiu atveju per lataką 4 kartus per parą persifiltruoja apie 320 kūb. m vandens, arba 13 kūb. m per valandą, kas sudaro apie 216 l per minutę. Todėl ekspertas galiausiai buvo priverstas paneigti savo paties išvadą, kad vanduo latake nesikaupia.

Atsakovės paaiškinimai

11.       Atsakovė prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

12.       Nurodo, kad Sutarties 21 punktas numato, jog užsakovas (t. y. atsakovė) turi teisę nepasirašyti faktiškai atliktų darbų priėmimo perdavimo akto, jei rangovas (t. y. ieškovė) darbus atlieka nekokybiškai ir neatsižvelgdamas į užsakovo pastabas per 5 darbo dienas nepašalina trūkumų ir (ar defektų). Sutarties 21 punkte taip pat numatyta užsakovo teisė nevykdyti mokėjimo, kol nebus ištaisyti Sutarties pažeidimai.

13.       Ieškovė tinkamai neatliko Sutartimi sulygtų baseino statybos remonto darbų, padarytų defektų neištaisė, dėl ko baseino eksploatacija tapo negalima. Atsakovė ieškovės parengto baseino remonto darbų 2021 m. spalio 22 d. Darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 nepasirašė dėl netinkamai, nekokybiškai atliktų remonto darbų ir atsiradusių esminių akivaizdžių darbų defektų, dėl ko darbų rezultatas nebegalėjo būti naudojamas pagal Sutartyje nurodytą paskirtį.

14.       Atsakovės direktorės 2021 m. lapkričio 25 d. įsakymu (2 t., b. l. 7) buvo sudaryta komisija ieškovės atliktų baseino remonto darbų defektams įvertinti. Į komisijos sudėtį buvo įtraukti direktoriaus pavaduotojas ūkui A. N., direktoriaus pavaduotojas komercijai D. S. ir inžinierius M. J.. Apie komisijos sudarymą buvo pranešta ieškovei. Atsakovės komisija 2021 m. lapkričio 26 d. surašė baseino defektų apžiūros aktą (2 t., b. l. 9), kuriame konstatavo, jog: 1) baseinas netinkamas eksploatuoti dėl susidariusių šonų ir dugno nelygumų ir pratekėjimų (vanduo prateka į rūsį po baseinu per du šviestuvus ir tris senus vamzdžius); 2) vanduo skverbiasi per senus vamzdžius, pro dugno vandens išleidimo vietą, sudrėko sienos gabalas; ant baseino sienų ir grindų atsirado pūslės, pūslėse yra atšokęs tinkas, pūslėse yra vanduo; 3) pastebėtas turėklų atskirų vietų rūdijimas; 4) nestabilus įlipimo turėklas (tvirtinimo plokštė yra su dviem varžtais); 5) įtrūkęs persipylimo paaukštėjimas.

15.       Ieškovei 2022 m. sausio 7 d. buvo išsiųsta atsakovės pretenzija „Dėl darbų atlikimo kokybės“ (2 t., b. l. 10–11), kurioje atsakovė prašė ieškovės iki 2022 m. sausio 24 d. savo lėšomis ir medžiagomis neatlygintinai pašalinti visus baseino defektų apžiūros akte nurodytus trūkumus ir defektus, tačiau ieškovė pretenzijoje išdėstytų reikalavimų neįvykdė.

16.       Antstolės Angelės Kvaraciejinės 2022 m. sausio 18 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 2 (2 t., b. l. 13–88) užfiksuoti ieškovės atliktų darbų baseino defektai. Visi baseino defektai detaliai atsispindi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prieduose – vaizdo įraše ir nuotraukose. Ypač informatyvus yra vaizdo įrašas, kurio filmavimo metu buvęs atsakovės direktoriaus pavaduotojas ūkui A. N. aiškiai parodė kiekvieną konkretų defektą.

17.       Taigi, ieškovė nesilaikė Sutarties sąlygų ir Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl darbų kokybės (Sutarties 15.1 punktas), t. y. naudojo netinkamas medžiagas, gaminius ar kitus darbų komponentus, nekokybiškai atliko baseino remonto darbus, nepaisė atsakovės nurodymų pašalinti trūkumus nustatytais terminais. Atsakovės sudarytos komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. akte ir antstolės Angelės Kvaraciejinės 2022 m. sausio 18 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esantys duomenys akivaizdžiai rodo, kad baseinas dėl defektų pobūdžio ir masto negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį ne tik dėl blogo baseino estetinio vaizdo, bet ir dėl pavojaus baseino lankytojams. Pūslių po ieškovės sumontuota PVC danga atsiradimas, turėklų rūdijimas, netinkamas pritvirtinimas, kitų metalinių dalių rūdijimas reiškė, kad, išskyrus nerūdijančio plieno kaskados ir persipylimo grotelių montavimo darbus, visus darbus reikia atlikti iš naujo (išmontuojant visą PVC dangą, turėklus ir kt.). Atsakovė negalėdama naudoti baseino pagal paskirtį, 2021 m. spalio 22 d. Darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1 pagrįstai atsisakė pasirašyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4, 6 dalys). 

18.       Baseino remonto darbų sutartis Nr. 21-06, sudaryta 2021 m. birželio 4 d. tarp atsakovės ir ieškovės, 2022 m. vasario 21 d. buvo vienašališkai nutraukta (2 t., b. l. 91-93). Sutarties 15.2 punkte numatyta, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Sutarties 18 punktas numato, kad rangovas dėl savo kaltės atlygina užsakovui atsiradusius nuostolius dėl netinkamo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ar nevykdymo.

19.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), kurias atsakovė turėjo dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

20.       Atsakovė 2022 m. vasario 7 d. sudarė su UAB „VA STATYBA“ papildomą susitarimą Nr. 9 prie 2021 m. balandžio 16 d. sutarties, pagal kurį UAB „VA STATYBA“ greta įvairių bendrastatybinių darbų atliko ir baseino defektų šalinimo darbus (būtent, demontavimo, baseino dugno, baseino sienų, laiptų ir latako vidaus išlyginimo ir gruntavimo darbus). Objektinėje ir lokalinėse sąmatose numatyta, kad šių baseino defektų šalinimo darbų kaina yra 11 314,99 Eur. Visi sąmatoje numatyti darbai yra atlikti, dėl jų yra pasirašyti 3 darbų atlikimo aktai. Už juos atsakovė su „VA STATYBA“ yra atsiskaičiusi.

21.       Atsakovė, šalindama baseino defektus, vietoje nuimtos PVC dangos nusprendė baseino paviršių iškloti plytelėmis. 2022 m. kovo mėn. atliktų darbų aktas, 2022 m. vasario 8 d. bei 2022 kovo 2 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad plytelių ir jų klojimo darbų kaina sudarė 17 660,87 Eur (6 489,48 + 3 154,25 + 8 017,14). Kaip matyti iš ieškovės vienašališkai pasirašyto 2021 m. spalio 22 d. Darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1, PVC dangos ir jos montavimo kaina be PVM sudarė 12 384 Eur, o su PVM – 14 984,64 Eur (12 384 + 21 %). Kadangi plytelių ir jų klojimo darbų bendra kaina yra didesnė už ieškovės nurodytą PVC dangos ir jos montavimo darbų kainą (14 984,64 Eur), atsakovė savo nuostoliais laiko 14 984,64 Eur sumą, kurią būtų išleidusi, jeigu būtų sumontavusi PVC dangą.

22.       Atsakovė 2022 m. vasario 28 d. sudarė su UAB „VA STATYBA“ papildomą susitarimą Nr. 10 prie 2021 m. balandžio 16 d. sutarties, pagal kurį UAB „VA STATYBA“, vietoje ieškovės sumontuotų nekokybiškų sumontavo naujus turėklus, žibintus ir kitas metalines dalis. Lokalinėje sąmatoje numatyta, kad naujų turėklų, žibintų ir kitų metalinių dalių kaina yra 15 842,13 Eur. Visi sąmatoje numatyti darbai yra atlikti, dėl jų yra pasirašytas atliktų darbų aktas.

23.       Taigi, atsakovės turėtų tiesioginių nuostolių bendra suma yra 42 141,76 Eur, kurią sudaro:

1)       11 314,99 Eur išlaidos už demontavimo, baseino dugno, baseino sienų, laiptų ir latako vidaus išlyginimo ir gruntavimo darbus;

2)       14 984,64 Eur išlaidos, susijusios su būtinumu įsigyti ir pakeisti ieškovės sumontuotą PVC dangą kita danga;

3)       15 842,13 Eur naujų turėklų, žibintų ir kitų metalinių dalių įsigijimo ir sumontavimo išlaidos.

24.       Priešingai nei savo procesiniuose dokumentuose teigia ieškovė, baseino latako nesandarumas nėra pratekėjimo priežastis. Pirma, iki baseino remonto darbų pradžios baseinas nepertraukiamai veikė daug metų, per kuriuos nebuvo nė vieno pratekėjimo per lataką atvejo. Antra, latako paskirtis – perteklinio vandens surinkimas ir išleidimas į baseino persipylimo sistemą, todėl vanduo latake nesikaupia. Kai vanduo, besimaudant baseino lankytojams, pakyla virš baseino kraštų, jis pro groteles patenka į lataką ir laisvai nuteka atgal į baseiną. Trečia, iš visų vandeniu užpildomos erdvės („baseino vonios“) šonų ir apačios yra masyvi gelžbetoninė konstrukcija. Atsakovės įsitikinimu, latake nesikaupiantis vanduo jokiu būdu negali prasiskverbti pro storą gelžbetonio sluoksnį. Atsakovė pažymi, kad tarp latako krašto ir baseino gelžbetoninės konstrukcijos storis yra apie 30 cm.

25.       Nors ieškovė nurodo, kad 2021 m. lapkričio 23–24 d. pakartotinai atlikus hidraulinį bandymą dažant vandenį latake fluoroacetino tirpalu, atsakovė tariamai matė, jog latakas yra nesandarus, atsakovė šio fakto nepripažįsta. Hidraulinių bandymų rezultatai jokiu dokumentu nebuvo įforminti ir atsakovei nebuvo pateikti, o pratekėjimo problemos atsirado tik po ieškovės atlikto remonto.

26.       Atsakovė atkreipia dėmesį į nuotrauką (2 t., b. l. 26), esančią prie 2022 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kurioje matomos didelės vandens pūslės prie „jacuzzi“ vonios turėklo. Šioje vietoje nėra latako, kas reiškia, kad vandens pūslių susidarymas nėra susijęs su latako nesandarumu.

27.       Ieškovės teiginiai, kad atsakovės statybininkai tariamai panaudojo ne tas medžiagas, kurias rekomendavo ieškovė, t. y. neatsparias chloro ir rūgščių poveikiui, dėl to atšoko tinkas, po PVC danga susidarė maišai, įtvirtinti ankeriai bei flanšai prarado sandarumą dėl kritinio slėgio po PVC danga, iš po PVC dangos flanšų ir ankerių vietose ėmė plisti rūdys, yra nepagrįsti. Visos baseine panaudotos medžiagos yra įsigytos tokio pobūdžio produkcija prekiaujančiose parduotuvėse ir atitinka visus kokybės reikalavimus. Ieškovės teiginiai dėl neva atsakovės panaudotų netinkamų medžiagų yra jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovės prasimanymai.

28.       Ieškovė pripažino, jog vandens pratekėjimas įvyko dėl dviejų šviestuvų užveržiamų jungčių nesandarumo. Ieškovė taip pat pripažino ir tai, kad prarado sandarumą ieškovės pritvirtinti ankeriai bei flanšai, be jokio pagrindo teigdama, kad tai įvyko dėl nehermetizuoto latako ir atsakovės panaudotų netinkamų medžiagų. Taigi, ieškovė pripažino, kad vanduo prasiskverbė dėl jungčių, už kurių sumontavimą ji buvo atsakinga, nesandarumo.

29.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vanduo po PVC danga pateko ne tik pro šviestuvų, turėklų, pasiurbimo ir grąžinimo detalių tvirtinimo jungtis, bet ir pro PVC dangos sujungimo siūles. Atsakovė kartu su tripliku papildomai pateikė 30 nuotraukų ir 2 vaizdo įrašus, kurie buvo padaryti išleidus vandenį prieš pradedant šalinti ieškovės atliktų darbų defektus. Pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matomas įdrėkis baseino sienose, ypatingai tose vietose, kur buvo turėklų tvirtinimai. Tai reiškia, kad būtent pro šias vietas vanduo pateko po PVC danga. Pirmame vaizdo įraše matoma PVC dangos nesandari siūlė, o antrame vaizdo įraše matomas susikaupęs didžiulis vandens kiekis po PVC danga. Atsakovė atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad PVC dangos siūlių nesandarumas aiškiai matomas ir nuotraukoje (2 t., b. l. 56) prie 2022 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo.  

30.       CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, pagal šias CK nuostatas ieškovė galėjo atsisakyti Sutarties, bet negalėjo pradėti darbų, jeigu, ieškovės įsitikinimu, buvo nesandarūs latakai ir/ar atsakovė buvo panaudojusi netinkamas medžiagas (su kuo atsakovė nesutinka). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl susidariusios situacijos yra kalta išimtinai ieškovė.

31.       Atsakovė pažymi, kad visa išmontuota PVC danga, turėklai, šviestuvai, kitos metalinės dalys šiuo metu yra saugomi pas atsakovę ir bet kada gali būti grąžinti ieškovei. 

Trečiojo asmens paaiškinimai

32.       Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti, o priešieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

33.       Nurodo, kad ieškovė (rangovas) negalėjo tęsti darbų, jeigu matė trūkumus, kurie galėjo turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui (CK 6.659 straipsnis). Taip pat pažymėjo, kad išklojus baseiną PVC danga, vanduo negalėjo turėti sąlyčio su baseino tinkuotu paviršiumi, todėl naudojamų statybinių medžiagų tinkamumas/netinkamumas negalėjo paveikti darbų rezultato.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

34.       Ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

35.       Nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. tarp AB Birštono sanatorijos „Versmė“ (užsakovas) ir UAB „Poolservice.LT“ (rangovas) buvo sudaryta baseino remonto darbų pirkimo sutartis Nr. 21-06 (toliau – Sutartis) (pastaba – sutartis pasirašyta 2021 m. birželio 10 d.) dėl baseino, esančio Birštone, (duomenys neskelbtini), remonto darbų (1 t., b. l. 34–37).

36.       Iš prie Sutarties pridėtos 2021 m. kovo 26 d. lokalinės sąmatos matyti, jog baseino remonto darbus sudaro: 1) PVC baseino danga, baseino dugno plotas, gyliai trijų zonų, visas paviršiaus plotas 120 kv. m, su montavimo darbais; 2) kaskada, nerūdijančio plieno su montavimo darbais (1 vnt.); 3) įlipimo į baseiną turėklas, nerūdijančio plieno su montavimo darbais (1 vnt.); 4) vidaus baseino turėklai, nerūdijančio plieno su montavimo darbais (33 vnt.); 5) persipylimo grotelės su montavimo darbais (36 vnt.); 6) baseino pasiurbimo ir grąžinimo detalių apdailos su montavimo darbais (18 vnt.); 7) dugno šviestuvai su montavimo darbais (3 vnt.). Kaina su PVM – 27 757,93 Eur (1 t., b. l. 38).

37.       2021 m. liepos 27 d. ieškovė parašė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė „apžiūrėjus baseino paruošimą ir priimant darbų frontą informuoju, kad baseino paviršių glaistymas atliktas tinkamai yra tik kelios pastabos: 1. Flanšų tvirtinimo angos vienoje pasiurbimo grotelėje yra užtinkuotos; 2. Persipylimo latako pažymėtą zoną rekomenduoju ištepti cementine hidroizoliacija, nes matomi trūkiai ir yra atšokusios plytelės“ (1 t., b. l. 68–69).

38.       2021 m. spalio 20 d. atlikus visus darbus ir hidraulinį bandymą, buvo nustatytas dviejų šviestuvų užveržiamų jungčių nesandarumus, ieškovė šį defektą pašalino juos užverždama.

39.       2021 m. lapkričio 23–24 d. ieškovė atliko hidraulinį bandymą dažant vandenį latake fluoroacetino tirpalu, po ko nenustatyta, kad baseine atsirastų latake supiltas tirpalas, tačiau, ieškovės teigimu, jis atsirado po baseinu rūsyje (techninėje patalpoje) lubose ir ant grindų (1 t., b. l. 59–63, 64–65).

40.       Atsakovės komisija 2021 m. lapkričio 26 d. surašė baseino defektų apžiūros aktą, kuriame konstatavo, jog: 1) baseinas netinkamas eksploatuoti dėl susidariusių šonų ir dugno nelygumų ir pratekėjimų (vanduo prateka į rūsį po baseinu per du šviestuvus ir tris senus vamzdžius); 2) vanduo skverbiasi per senus vamzdžius, pro dugno vandens išleidimo vietą sudrėko sienos gabalas; ant baseino sienų ir grindų atsirado pūslės, pūslėse yra atšokęs tinkas, pūslėse yra vanduo; 3) pastebėtas turėklų atskirų vietų rūdijimas; 4) nestabilus įlipimo turėklas (tvirtinimo plokštė yra su dviem varžtais); 5) įtrūkęs persipylimo paaukštėjimas (2 t., b. l. 9).

41.       Ieškovei 2022 m. sausio 7 d. buvo išsiųsta atsakovės pretenzija „Dėl darbų atlikimo kokybės“, kurioje atsakovė prašė ieškovės iki 2022 m. sausio 24 d. savo lėšomis ir medžiagomis neatlygintinai pašalinti visus baseino defektų apžiūros akte nurodytus trūkumus ir defektus (2 t., b. l. 10–11).

42.       Antstolės Angelės Kvaraciejienės 2022 m. sausio 18 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 2 (apžiūra atlikta 2022 m. sausio 10 d.) ir prie jo pridėtose nuotraukose bei vaizdo įraše matyti akivaizdūs baseino remonto trūkumai, t. y. įvairiose baseino vietose PVC danga atšokusi, yra pūslės, dangos susiraukšlėjimai; PVC danga atšokusi ir toje vietoje, kur nėra vandens persipylimo griovelio; dugno PVC jungimo siūlėje matyti juodos dėmės; persipylimo griovelyje įtrūkimai; surūdiję išleidimo grotelės; deformuotas turėklas (sulinkęs); turėklas ir jo laikikliai surūdiję, baseino dugne matosi metalinių dalių juoda sandarinimo medžiaga; netvirtai pritvirtintas įlipimo turėklas (juda, prisukti viename laikiklyje tik du varžtai, tvirtinimo vietoje matyti sandarinimo juoda medžiaga), matyti surūdijimo požymiai (2 t., b. l. 13–88).

43.       2022 m. sausio 19 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad vienašališkai pasirašė 2022 m. spalio 22 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1 (1 t., b. l. 12).

44.       Atsakovė 2022 m. vasario 7 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „VA STATYBA“ papildomą susitarimą Nr. 9 prie 2021 m. balandžio 16 d. sutarties, pagal kurį UAB „VA STATYBA“ greta įvairių bendrastatybinių darbų atliko ir baseino defektų šalinimo darbus (demontavimo, baseino dugno, baseino sienų, laiptų ir latako vidaus išlyginimo ir gruntavimo darbus).

45.       Baseino remonto darbų sutartis Nr. 21-06, sudaryta 2021 m. birželio 4 d. tarp atsakovės ir ieškovės, 2022 m. vasario 21 d. buvo vienašališkai nutraukta (2 t., b. l. 91–93).

46.       Apklaustas liudytoju A. N. (buvęs ieškovės direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams) nurodė, kad viskas prasidėjo nuo baseino pusės. Mano, kad persipylimo paaukštėjimas įtrūko, nes vanduo tempė PVC dangą žemyn. Atliekant hidraulinį bandymą su žaliu skysčiu, t. y. jo pripylus į persipylimo lataką, buvo pastebėti lašėjimai apačioje – techninėje patalpoje, tačiau tik virš latako, vienoje vietoje. Vanduo negalėjo patekti į baseiną iš persipylimo latako.

47.       Apklaustas liudytoju J. I. (trečiojo asmens darbų vadovas) nurodė, kad atliko parengiamuosius darbus prieš ieškovei dengiant PVC danga baseiną, t. y. baseiną tinkavo, glaistė „ATLAS“ medžiagomis, rekomenduotomis UAB „IRIS“, jos vandeniui atsparios, tokiomis pačiomis medžiagomis buvo daromas baseinas Druskininkuose. Persipylimo latako tuo metu neremontavo, nes tam nebuvo poreikio, tai dvi atskiros plokštumos. Vėliau, kai jau dėjo baseine plyteles, persipylimo lataką remontavo, t. y. sudėjo jame naujas plyteles. Mano, kad iš persipylimo latako negalėjo vanduo patekti į baseiną, vanduo pateko per baseino vandenyje esančius tvirtinimus, nes matė baseine plaukiojančias sandarinimo medžiagas.

48.       2024 m. kovo 22 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad: 1) vanduo prasiskverbė po PVC danga, nes buvo netinkamas dangų suvedimas toje vietoje, kur vandens intensyvumas yra didelis. Ar naudota PVC danga yra tinkama baseinui, nėra aišku, nes pateikta eksploatacinių savybių deklaracija yra netinkama; 2) įvertinus visą byloje esančią medžiagą bei apžiūrą, į persipylimo lataką patenkantis vanduo negalėjo prasiskverbti į baseino vidų (4 t., b. l. 47–105).

49.       Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 19 541,11 Eur skolą už atliktus baseino remonto darbus. Tuo tarpu atsakovė iš ieškovės prašo tiesioginių nuostolių (42 141,76 Eur), kuriuos sudaro: 1) 11 314,99 Eur išlaidos už demontavimo, baseino dugno, baseino sienų, laiptų ir latako vidaus išlyginimo ir gruntavimo darbus; 2) 14 984,64 Eur išlaidos, susijusios su būtinumu įsigyti ir pakeisti ieškovės sumontuotą PVC dangą kita danga; 3) 15 842,13 Eur naujų turėklų, žibintų ir kitų metalinių dalių įsigijimo ir sumontavimo išlaidos.

Dėl ginčo esmės

50.       Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. 

51.       Byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, nes, ieškovei atlikus darbus, buvo pastebėtas vandens patekimas po PVC danga. Ieškovė teigia, kad ji tinkamai atliko baseino remonto darbus, todėl už juos turi būti atsiskaityta. Atsakovė teigia, kad ieškovė netinkamai (nekokybiškai) atliko baseino remonto darbus, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius, šalindama darbų trūkumus.

52.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 107 punktas).

53.       Pagal Sutartį ieškovė (rangovas) įsipareigojo atlikti atsakovės baseino remonto darbus (Sutarties 1 punktas). Darbų apimtis matyti lokalinėje sąmatoje. Sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos. Taigi, atsižvelgiant į objekto specifiką (baseinas) ir darbų apimtį (ieškovė turėjo iškloti baseiną PVC danga, sumontuoti turėklus ir kitas baseine esančias detales), ieškovė turėjo suremontuoti baseiną taip, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį, t. y. vanduo laikytųsi baseine ir nepratekėtų po PVC danga (nei per dangos sujungimus, nei per baseine įmontuotas detales – šviestuvus, laikiklius ir pan.).

54.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

56.       Taigi, šiuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti baseino defektų faktą, o šiam faktui esant įrodytam, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad dėl nustatytų defektų ji nėra atsakinga. 

57.       Byloje nėra ginčo, kad baseino, po ieškovės atliktų darbų, nebuvo galima naudoti pagal jo paskirtį, tačiau nesutariama, kas yra atsakingas už šių defektų atsiradimą.

58.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

59.       Ieškovė teigia, kad baseino defektai atsirado, nes vanduo pateko į baseiną po PVC danga iš persipylimo latako, kurio viršuje buvo įtrūkimų ir kurio ieškovė neremontavo (neturėjo pareigos tą daryti). Taip pat teigia, kad atsakovės pasamdytas rangovas (trečiasis asmuo UAB „VA STATYBA“) baseino bendrastatybiniams darbams (baseino paviršiaus išlyginimui) naudojo netinkamas medžiagas (neatsparias vandeniui).

60.       Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės ar jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų vanduo pateko po ieškovės išklota PVC danga ir sukėlė baseino defektus. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus (jų visumą):

60.1.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieš ieškovei atliekant darbus, persipylimo latako viršuje buvo įtrūkimų. Byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti įtrūkimai, darytos po ieškovės atliktų darbų (išklojus PVC dangą), todėl labai tikėtina, kad būtent ieškovės atliekamų darbų metu atsirado šie (tokio dydžio) įtrūkimai. Tai, kad ieškovė 2021 m. liepos 27 d. elektroniniame laiške rekomendavo persipylimo latako viršutinę zoną ištepti cementine hidroizoliacija, nes matomi trūkiai, nesudaro pagrindo spręsti, jog trūkiai buvo tokie, kurie galėjo įtakoti ieškovės darbų rezultato kokybę, juo labiau, kad iš pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 69) ieškovės nurodomi trūkiai nematomi (nėra galimybės nustatyti jų lokalizacijos, galimai šiuos trūkius uždengė ieškovės PVC danga). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai, be kita ko: užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui ar yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Jeigu užsakovas nevykdo rangovo prašymų pakeisti medžiagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, rangovas ne tik turi teisę, bet privalo sutartį nutraukti (CK 6.682 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 52 punktas). Kaip matyti, ieškovė tik rekomendavo ištepti hidroizoliacija, o ne reikalavo ir nenurodė, kad šie trūkiai trukdo ieškovei kokybiškai atlikti savo darbus bei Sutarties nenutraukė, tuo prisiimdama riziką dėl jos pastebėtų trūkių;

60.2.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo UAB „VA STATYBA“ baseino bendrastatybiniams darbams (baseino paviršiaus išlyginimui) naudojo netinkamas medžiagas (neatsparias vandeniui). Liudytojas J. I. (trečiojo asmens darbų vadovas) nurodė, kad baseino išlyginimo darbams naudojo atsparias vandeniui medžiagas („ATLAS“), tuo tarpu ieškovės teiginys, kad baseino bendrastatybiams darbams atlikti buvo panaudotas visiškai tam netinkamas „SAKRET BAM“ tinkas, laikytinas nepagrįstu, nes: 1) byloje nėra duomenų, kad baseino bendrastatybiniams darbams buvo panaudotas būtent „SAKRET BAM“ išlyginamasis mišinys. Tai, kad ieškovės darbų metu, šone matosi maišas su „SAKRET BAM“ mišiniu (3 t., b. l. 71, 81–83), nereiškia, jog šis mišinys buvo naudojamas būtent pačio baseino (jo dugno, šonų) bendrastatybiniams darbams. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šis mišinys buvo naudojamas baseino patalpos bendrastatybiniams darbams, kurie buvo nebaigti (o pačio baseino bendrastatybiniai darbai baigti), tuo metu, kai ieškovė atlikinėjo savo baseino PVC dangos klojimo darbus (1 t., b. l. 45–46); 2) net jeigu baseino išlyginimo darbams ir būtų buvęs naudojamas „SAKRET BAM“ išlyginamasis mišinys, tai pagal aprašymą, prieinamą viešojoje erdvėje, „SAKRET BAM“ išlyginamasis mišinys – cementinis mišinys vidaus ir išorės darbams, taip pat drėgnose patalpose (rūsiuose, garažuose, plovyklose). Taigi, šis mišinys tinkamas ir darbams drėgnose patalpose (atsparus drėgmei). Tuo tarpu ieškovė pateikė į bylą specifikacijas (tuo klaidindama teismą ir kitus proceso dalyvius) ne „SAKRET BAM“ mišinio, o „SAKRET BE“, „SAKRET BF“, „SAKRET BH“ mišinių, (3 t. b. l. 73–80, 84), apie kurių panaudojimą nėra jokių duomenų;

60.3.                      2021 m. spalio 20 d. ieškovei atlikus visus darbus ir hidraulinį bandymą, buvo nustatytas dviejų šviestuvų užveržiamų jungčių nesandarumus, ieškovė šį defektą pripažino ir šalino;

60.4.                      2021 m. lapkričio 23–24 d. ieškovės atliktas hidraulinis bandymas dažant vandenį persipylimo latake fluoroacetino tirpalu (žalios spalvos) (1 t., b. l. 59–60, 63–65), priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina, kad iš persipylimo latako vanduo nepateko po PVC danga, į baseiną, nes žalios spalvos skysčio baseine neatsirado, žalios spalvos skystis pradėjo lašėti techninėje patalpoje po lataku ir tik vienoje vietoje, kas leidžia spręsti, jog iš persipylimo latako vanduo galėjo prasiskverbti tik po lataku, bet ne į baseiną;

60.5.                      Iš 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovės komisijos baseino defektų apžiūros akto matyti, kad jau po mėnesio nuo darbų atlikimo, dar nepradėjus baseino eksploatuoti, buvo atsiradę žymūs baseino darbų defektai;

60.6.                      Antstolės Angelės Kvaraciejienės 2022 m. sausio 18 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 2 (apžiūra atlikta 2022 m. sausio 10 d.) ir prie jo pridėtose nuotraukose bei vaizdo įraše matyti akivaizdūs baseino remonto trūkumai, t. y. įvairiose baseino vietose po PVC danga atšokusi, yra pūslės, dangos susiraukšlėjimai; PVC danga atšokusi ir toje vietoje, kur nėra vandens persipylimo griovelio; dugno PVC jungimo siūlėje matyti juodos dėmės; persipylimo griovelyje įtrūkimai; surūdiję išleidimo grotelės; deformuotas turėklas (sulinkęs); turėklas ir jo laikikliai surūdiję, baseino dugne matosi metalinių dalių juoda sandarinimo medžiaga; netvirtai pritvirtintas įlipomo turėklas (juda, prisukti viename laikiklyje tik du varžtai, tvirtinimo vietoje matyti sandarinimo juoda medžiaga), matyti surūdijimo požymiai; 

60.7.                      Liudytojas A. N. (buvęs ieškovės direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams) nurodė, kad vanduo niekaip negalėjo patekti iš persipylimo latako, baseinas buvo naudojamas daug metų ir viskas buvo gerai;

60.8.                      Liudytojas J. I. (trečiojo asmens darbų vadovas) nurodė, kad vanduo niekaip negalėjo į baseiną patekti iš persipylimo latako, nes tai dvi atskiros plokštumos. Nurodė, kad vanduo pateko per baseino vandenyje esančius tvirtinimus, nes matė baseine plaukiojančias jų sandarinimo medžiagas;

60.9.                      2024 m. kovo 22 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad: 1) vanduo prasiskverbė po PVC danga, nes buvo netinkamas dangų suvedimas toje vietoje kur vandens intensyvumas yra didelis. Ar naudota PVC danga yra tinkama baseinui, nėra aišku, nes pateikta eksploatacinių savybių deklaracija yra netinkama; 2) įvertinus visą byloje esančią medžiagą bei apžiūrą, į persipylimo lataką patenkantis vanduo negalėjo prasiskverbti į baseino vidų. Nors ieškovė nesutinka su tesimo eksperto išvada, teigia, kad ją reikėtų vertinti kritiškai, nes: 1) išklausius teismo ekspertą, paaiškėjo, jog rengiant eksperto išvadą nebuvo vadovaujamasi visa ekspertui pateikta bylos medžiaga ir netgi tais bylos duomenimis, kurių pats reikalavo ekspertas; 2) ekspertas nesurinko ekspertizės išvadoms pagrįsti būtinų duomenų, nors galėjo ir privalėjo juos gauti; 3) ekspertas vadovavosi teisės aktais, kurie nėra aktualūs vertinant ginčo objektą, – teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto išvadomis. Pirmiausia pažymėtina, kad eksperto išvada vertinama visų byloje esančių įrodymų visumoje, t. y. eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų šioje byloje. Antra, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti eksperto išvadomis, apsiribodama deklaratyviais teiginiais. Trečia, ekspertas atliko ekspertizę ne tik pagal pateiktą (surinktą byloje) medžiagą, bet ir reikalavo papildomų duomenų (kuriuos pateikė atsakovė, tuo tarpu ieškovė neteikė jokių papildomų duomenų). Ketvirta, tesimo ekspertas, teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadas. Penkta, visiškai nepagrįstu laikytinas ieškovės argumentas „apklausiamas teisme ekspertas negalėjo paneigti, kad konkrečiu atveju, kaip tą numato Higienos norma HN109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros sveikatai reikalavimai“ visas Baseino vandens tūris per parą persifiltruoja per lataką 4 kartus, t. y. konkrečiu atveju per lataką 4 kartus per parą persifiltruoja apie 320 kūb. m vandens, arba 13 kūb. m per valandą, kas sudaro apie 216 l per minutę. Todėl ekspertas galiausiai buvo priverstas paneigti savo paties išvadą, kad vanduo latake nesikaupia“. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė vadovaujasi negaliojančia šio akto redakcija. Baseino darbų atlikimo metu galiojusioje Lietuvos higienos normos HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ redakcijoje numatyta, kad baseino vandens pasikeitimo trukmė – laikas, per kurį baseino vanduo prateka vandens filtravimo ir paruošimo sistema ir grįžta į baseiną (17.4 punktas); baseino vandens persipildymo sistema – baseino perimetru įrengti vandens išsiliejimo per kraštus kanalai, latakai ir angos, skirtos vandeniui nuo paviršių surinkti ir (ar) pertekliniam baseinų vandeniui pašalinti ir grąžinti į cirkuliacijos sistemą (17.5 punktas). Taigi, ieškovė painioja vandens pasikeitimo (filtravimo) sistemą, kuriai numatyti baseino vandens pasikeitimo parametrai, su vandens persipylimo sistema, kuri neskirta vandens pakeitimui baseine ir kuriai nenumatyti jokie baseino vandens persipylimo per lataką parametrai;

60.10.                      Ieškovės išklotos PVC dangos baseino dugno siūlės nesandarumas (sujungimuose matyti pajuodavusios / parudavusios vietos) aiškiai matomas ir nuotraukoje (2 t., b. l. 56) bei vaizdo įraše prie 2022 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, t. y. sujungimuose matyti pajuodavusios / parudavusios vietos. 

61.       Teismas, įvertinęs šio sprendimo 60 punkte nurodytas aplinkybes bei įrodymus, sprendžia, kad ieškovė ne tik neįrodė CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, bet ir yra pakankamas pagrindas išvadai, jog būtent dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų (netinkamas dangų suvedimas, netinkamas jų sujungimas, netinkamas tvirtinimo detalių, šviestuvų susukimas) atsirado baseino defektai ir baseino nėra galimybės naudoti pagal jo paskirtį.

62.       Sutarties 15.2 punkte numatyta, kad ieškovė (rangovas) įsipareigoja savo sąskaita atlyginti visus nuostolius atsakovei (užsakovui) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Sutarties 18 punktas numato, kad ieškovė (rangovas) dėl savo kaltės atlygina atsakovei (užsakovui) atsiradusius nuostolius dėl netinkamo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ar nevykdymo.

63.       Pripažinus, kad ieškovė yra atsakinga už baseino defektus, ieškovės ieškinys (dėl įsiskolinimo priteisimo už atliktus darbus) laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, tuo tarpu atsakovės priešieškinis pareiškimas dėl nuostolių, kurie patirti šalinant defektus, atsiradusius dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, atlyginimo laikytinas iš esmės pagrįstu. Tačiau teismas turi įvertinti ar atsakovės prašomas priteisti nuostolių dydis yra pagrįstas ir įrodytas.

64.       Atsakovė prašo tiesioginių nuostolių (42 141,76 Eur), kuriuos, kaip nurodo, sudaro: 1) 11 314,99 Eur išlaidos už demontavimo, baseino dugno, baseino sienų, laiptų ir latako vidaus išlyginimo ir gruntavimo darbus; 2) 14 984,64 Eur išlaidos, susijusios su būtinumu įsigyti ir pakeisti ieškovės sumontuotą PVC dangą kita danga; 3) 15 842,13 Eur naujų turėklų, žibintų ir kitų metalinių dalių įsigijimo ir sumontavimo išlaidos.

65.       CPK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) <...>. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

66.       Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi tik 13 800 Eur avansą, o likusios 19 541,11 Eur sumos už atliktus darbus nėra sumokėjusi. Taip pat nustatyta, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl kaskados su montavimo darbais ir persipylimo grotelių su montavimo darbais kokybės, t. y. atsakovė pripažino, kad šie darbai, kurių vertė 5 984,89 Eur (su PVM), atlikti tinkamai. Taigi, atsakovės ieškovei sumokėta suma, už kurią nėra tinkamai atlikti darbai (reiškiamos pretenzijos), yra 7 815,11 Eur (13 800 Eur - 5 984,89 Eur).

67.       Prašydama priteisti 11 314,99 Eur nuostolius už tai, kad reikėjo iš naujo paruošti baseiną dangos išklojimui ir įrangos sumontavimui, atsakovė remiasi 2022 m. vasario 8 d. lokaline sąmata ir atliktų darbų aktais (2 t., b. l. 127–135). Tačiau, kaip matyti iš šių dokumentų, buvo atlikti ir persipylimo latako demontavimo bei jo vidaus gruntavimo ir lyginimo darbai, už kuriuos ieškovė nėra atsakinga (ieškovės darbai nebuvo susiję su persipylimo latako remontu). Atsakovė šių išlaidų neišskyrė, o prašo jas priteisti iš ieškovės. Darbų, susijusių su persipylimo lataku, kaina nėra išskirta nei lokalinėje sąmatoje, nei atliktų darbų aktuose taip, kad galima būtų tiksliai įvertinti jų apimtį ir nustatyti šiems darbams tenkančias išlaidas, todėl teismas sprendžia, kad už latako demontavimo darbus (atsižvelgiant į tai, jog reikėjo demontuoti sudėtas plyteles) prašoma priteisti suma mažintina 250,18 Eur (10 proc. demontavimo darbų kainos), už latako gruntavimą ir lyginimą prašoma priteisti suma mažintina 1 226,12 Eur (80 proc. baseino laiptų ir latako gruntavimo ir lyginimo), t. y. viso atsakovės prašoma priteisti suma mažintina 1 476,30 Eur  (250,18 Eur + 1 226,12 Eur). Taigi, šioje dalyje atsakovės pagrįsti nuostoliai – 9 838,69 Eur  (11 314,99 Eur - 1 476,30 Eur), kurie priteistini atsakovei, nes šias išlaidas atsakovė patyrė atstatant baseiną į tą būklę, kuri buvo iki ieškovei perduodant darbų frontą.

68.       Atsakovė, prašydama priteisti naujų turėklų, šviestuvų ir kitų metalinių dalių įsigijimo ir sumontavimo išlaidos (15 842,13 Eur), remiasi 2022 m. vasario 28 d. lokaline sąmata ir atliktų darbų aktu (2 t., b. l. 142–143). Byloje nustatyta, kad turėklai yra deformuoti, aprūdiję, jų tvirtinimo detalės aprūdiję, kitos metalinės detalės taip pat aprūdiję, per šviestuvus bėgo vanduo, visa įranga išmontuota, todėl teismas sprendžia, kad pakartotinis išmontuotos baseino įrangos montavimas nėra galimas dėl juose atsiradusių defektų. Taip pat pažymėtina, kad pakartotinis (naudotos) įrangos montavimas baseine, net ir nesant joje defektų, kurį atliktų tretieji asmenys, negali būti pateisinamas, nes tokios įrangos patikimumas (atsižvelgiant jog ši įranga nuolat sąveikauja su vandeniu) keltų abejones ir neužtikrintų atsakovės (užsakovo) lūkesčių (gauti patikimai, ilgą laiką funkcionuojantį baseiną su nauja, patikima įranga). Tačiau, tuo pačiu, teismas pažymi, kad atsakovė negali ieškovės sąskaita pasigerinti baseino įrangos. Tiek pagal 2021 m. kovo 26 d. lokalinę sąmatą prie Sutarties (1 t., b. l. 38), tiek pagal 2021 m. spalio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, turėklų, šviestuvų ir kitų metalinių dalių įsigijimo ir sumontavimo išlaidos (išskyrus kaskados su montavimo darbais ir persipylimo grotelių su montavimo darbais išlaidas, dėl kurių atsakovė pretenzijų nereiškė) sudarė 6 788,40 Eur (su PVM), tuo tarpu pagal atsakovės lokalinę sąmatą (sudarytą pagal 2021 m. spalio kainas) ir atliktų darbų aktą baseine sumontuota įranga su montavimo darbais kainavo 15 842,13 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į itin didelį kainų skirtumą, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo įsigyta analogiška įranga, kurią reikėjo išmontuoti ir pakeisti, į tai, kad atsakovės atliktų darbų akte nurodyta, jog sumontuoti 4 šviestuvai, kai pagal Sutartį su ieškove buvo montuojami tik 3 šviestuvai, sprendžia, kad pagrįstais atsakovės nuostoliais gali būti laikoma tik 6 788,40 Eur suma.

69.       Atsakovė, šalindama baseino defektus, vietoje nuimtos PVC dangos nusprendė baseino paviršių iškloti plytelėmis. Atsakovė nurodė, kad plytelių ir jų klojimo darbų kaina sudarė 17 660,87 Eur, o pagal ieškovės vienašališkai pasirašytą 2021 m. spalio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, PVC dangos ir jos montavimo kaina su PVM – 14 984,64 Eur (12 384,00 + 21%). Kadangi plytelių ir jų klojimo darbų bendra kaina yra didesnė už ieškovės nurodytą PVC dangos ir jos montavimo darbų kainą (14 984,64 Eur), atsakovė savo nuostoliais laiko 14 984,64 Eur sumą, kurią būtų išleidusi, jeigu būtų sumontavusi PVC dangą. Teismas neturi pagrindo sutikti su šia atsakovės prašoma nuostolių suma, nes atsakovė iš esmės nebuvo įsigijusi PVC dangos su montavimo darbais (nebuvo sumokėjusi už ją ir jos montavimą).

70.       Kaip jau minėta, atsakovė už netinkamai atliktus ieškovės darbus yra sumokėjusi tik 7 815,11 Eur (avanso likutis). Nustačius, kad atsakovės baseine buvo sumontuota įvairi baseino įranga (turėklai, šviestuvai ir pan.), kurios pakartotinis panaudojimas negalimas (sprendimo 68 punktas), kad baseinas buvo išklotas PVC danga, kuri buvo nuimta ir pakartotinai nenaudotina, teismas sprendžia, jog atsakovės patirtas nuostolis yra pagrįstas 7 815,11 Eur sumoje, nes atsakovė avansu šią sumą buvo sumokėjusi ieškovei už atliktus darbus, kuriuos reikėjo perdaryti. Pažymėtina, kad atsakovė daugiau neturėjo išlaidų, ieškovei remontuojant baseiną. Atsakovės reikalavimas dėl 14 984,64 Eur nuostolių, galėtų būti pagrįstas tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei už atliktus darbus ir šiuos darbus būtų reikėję perdaryti (antrą kartą įsigyti ir iškloti naują dangą). Tačiau šiuo atveju atsakovė prašo nuostoliais pripažinti pinigų sumą, kurią ji būtų išleidusi, sumontuodama PVC dangą, nors šios sumos neišleido. Pripažinus atsakovės prašomą sumą nuostoliais, susidarytų situacija, kad atsakovė susimontuoja PVC dangą baseine už ją visiškai nesumokėdama (sumoka ieškovė atlygindama neva nuostolius), t. y. atsakovė įgyja turtą už jį nesumokėdama. 

71.       Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teismas sprendžia, kad pagrįstas atsakovės nuostolių dydis yra 17 653,80 Eur (9 838,69 Eur + 7 815,11 Eur), nes būtent tokioje apimtyje atsakovė patyrė praradimus, t. y. reikėjo papildomų išlaidų remontuojant baseiną, palyginus su tomis išlaidomis, kurias atsakovė būtų patyrusi, ieškovei tinkamai atlikus darbus. 

72.       Priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (17 653,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73.       Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o iš ieškovės atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

74.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).

75.       Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 6 410 Eur (3 990 Eur (3 t., b. l. 49–61) + 2 420 Eur (4 t., b. l. 178–180) už advokatų suteiktas teisines paslaugas; 2) 440 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 45 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 3) 2 420 Eur išlaidos už teismo ekspertizę ir 484 Eur už eksperto dalyvavimą teisme. Teismas sprendžia, kad ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinus, sumokėti žyminiai mokesčiai ieškovei nepriteistini. Nepagrįstomis laikytinos išlaidos už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą (360 Eur), nes jis nebuvo patenkintas. Taigi, pagrįstomis išlaidomis už advokatų suteiktas teisines paslaugas laikytinos 6 050 Eur. Viso, pagrįstomis išlaidomis, kurias būtų galimybė prisiteisti (esant ieškovei palankiam teismo sprendimui), laikytinos 8 954 Eur (6 050 Eur + 2 420 Eur + 484 Eur). 

76.       Atsakovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 1 900 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas; 2) 857 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis pareiškimas patenkintas iš dalies (42 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistina 360 Eur sumokėto žyminio mokesčio. 

77.       Trečiasis asmuo, kuris dalyvavo atsakovės pusėje, patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (4 t., b. l. 189–191). Šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovės, nes trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu ir ieškinys buvo atmestas. 

78.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, o priešieškinis pareiškimas yra patenkintas iš dalies (42 proc.), teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra 29 proc. (50 × 58 / 100), o atsakovei – 71 proc. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 596,66 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 1 709 Eur (1 349 Eur + 360 Eur) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Subendrinus priteistinas išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 887,66 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

79.       Byloje susidarė 17,76 Eur bylinėjimosi išlaidos (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei, kurių dalis priteistina iš ieškovės, t. y. 12,61 Eur (17,76 Eur × 71 proc.). Likusi bylinėjimosi išlaidų dalis (5,15 Eur) iš atsakovės nepriteistina, nes sprendimo priėmimo metu atsakovei tenkanti sumokėti suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Birštono sanatorijai „Versmė“, kurios juridinio asmens kodas 152814478, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Poolservice.LT“, kurios juridinio asmens kodas 124089161, 17 653,80 Eur (septyniolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 80 ct) nuostoliams atlyginti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Poolservice.LT“, kurios juridinio asmens kodas 124089161, iš atsakovės akcinės bendrovės Birštono sanatorijos „Versmė“, kurios juridinio asmens kodas 152814478, 887,66 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „VA STATYBA“, kurios juridinio asmens kodas 300957555, iš ieškovės UAB ,,Poolservice.LT“, kurios juridinio asmens kodas 124089161, 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Poolservice.LT“, kurios juridinio asmens kodas 124089161, 12,61 Eur (dvylika eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Apmokėti pateiktą 2024 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą SPV3788 (gavėjas UAB „Statybos procesų valdymas“; 4 t., b. l. 164), už teismo eksperto Eriko Lenkevičiaus atvykimą į teismo posėdį, iš į teismo specialiąją sąskaitą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ 2023 m. rugpjūčio 27 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 347869) įmokėtų lėšų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Evaldas Burzdikas