Civilinė byla Nr. e2A-1519-661/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25433-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.16.8.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Evridika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evridika“ ir tretiesiems asmenims ieškovo pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybei ir I. L. dėl įpareigojimo pakeisti sutartį.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuomojamos valstybinės žemės sklypo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB ,,Evridika“ pakeisti 2001-06-29 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 222 N01/2001-24680, pakeistą 2004-05-17 susitarimu Nr. K01/2004-688, joje nurodant, kad „Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 1088 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 3127 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0015:94, unikalus Nr. 0101-0015-0094, Justiniškių g. 124, Vilniuje“.

3.       Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 1/42334) 3127 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0015:94, esantis Justiniškių g. 124, Vilniuje (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Vilniaus miesto savivaldybės. Žemės sklypo paskirtis – kita. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data: 2001-07-19. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 10/140397) Žemės sklype yra pastatas - dirbtuvės, autoservisas, parduotuvė, unikalus Nr. 1099-0003-3036, žymėjimas plane 3P2p (toliau - Pastatas) nuosavybės teise priklausantis UAB „Evridika“ 2003-12-15 pirkimo pardavimo sutarties Nr. JS-6887 pagrindu. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis - paslaugų. Žemės sklypas 2001-06-29 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 222 N01/2001-24680 (toliau - Sutartis), pakeista 2004-05-17 susitarimu Nr. K01/2004-688 (toliau - Susitarimas) išnuomotas UAB ,,Evridika“.

4.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2019-­01-14 raštu Nr. 49SJN-62-(14.49.105.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“ informavo UAB „Evridika“ apie 2019-02-25 11.00 val. planuojamą atlikti faktinių duomenų patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypo dalis nenaudojama pagal paskirtį ir surašytas 2019-02-25 Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas Nr. FD-119-(14.49.140.). Patikrinimo metu nustatyta, kad šiaurinė Žemės sklypo dalis nėra naudojama Žemės sklype esančiam Pastatui eksploatuoti.

5.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2022-06-13 raštu Nr. 49SD-6167-(14.49.104.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“ (toliau - Raštas 6167), UAB „Evridika“ pateikė derinimui patikslintą valstybinė žemės nuomos sutarties pakeitimo projektą, parengtą, atsižvelgiant į parengtą ankščiau nurodytą Planą ir informavo, kad negavus atsakymo į pasiūlymą pakeisti Sutartį, Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis CK 6.223 straipsniu, inicijuos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo procedūrą.

6.       Nacionalinėje žemės tarnyboje 2022-07-18 gautas UAB „Evridika“ 2022-07-14 skundas ,,Dėl 2022-06-13 rašto Nr. 49SD-6167-(14.49.104.)“ (skundo registracijos Nr. 1GS-523), kuriuo prašoma panaikinti Raštą 6167.

7.       Nacionalinė žemės tarnyba 2022-08-22 raštu Nr. 1SS-1278-(5.59E) ,,Dėl skundo“ išnagrinėjusi UAB „Evridika“ 2022-07-14 skundą nusprendė jį atmesti.

8.       Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2022-11-22 atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypo pietinėje dalyje stovi pastatas. Pietinėje pastato pusėje stovi automobiliai, šiaurinėje pastato pusėje stovi keletas automobilių. Centrinėje Žemės sklypo dalyje arčiau rytinės ribos yra elektros transformatorinė pastotė. Šiaurinėje Žemės sklypo dalyje, statinių nėra, stovi keletas automobilių, dalis šiaurinės žemės sklypo dalies išvažinėta, matomos transporto priemonės vėžės. Ties vakarine ir ties šiaurine Žemės sklypo riba sudėtos gelžbetoninių luitų eilės. Žemės sklypas tvoromis neaptvertas. Taip pat buvo surašytas 2022-11-22 Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas Nr. FD-4348-(14.49.140.). Vilniaus miesto skyrius 2022-10-24 raštu Nr. 49SD-13356-(14.49.136 E.) ,,Dėl faktinių duomenų patikrinimo“ informavo UAB ,,Evridika“ apie planuojamo atlikti Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

9.       Žemės sklypo dalis patenka į buvusio savininko E. L. ir J. L. buv. Pašilaičių kaime, Vilniaus mieste iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas / žemėvaldą.

10.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Evridika“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti.

11.       Nurodė, kad ieškinyje nurodyti ieškovės pranešimai atsakovei apie planuojamą atlikti faktinių duomenų patikrinimą, taip pat siūlymai pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį atsakovei nebuvo įteikti. Atsakovė gavo tik vieną 2022 m. birželio 14 d. pristatytą siuntą bei šios siuntos turinį yra apskundusi. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad UAB „Žemės plėtra“ būtų susisiekusi su atsakove ir domėjusis atsakovės valdomo pastato poreikiais į jį patekti, vykdyti pakrovimo – iškrovimo darbus ir tam reikalingo žemės sklypo. Nebendravimo padariniai yra UAB „Žemės plėtra“ parengtas sklypo planas, kuris nenumato galimybės į atsakovės pastatą patekti krovininiam transportui, nes dėl gabaritų joks krovininis transportas negalėtų įvažiuoti į pastatą, jei teismas patvirtintų tokį ieškovės siūlomą sklypo sumažinimo planą. Atsakovės nuomojamame valstybiniame žemės sklype yra pastatas – dirbtuvės, autoservisas, parduotuvė, unikalus Nr. 1099-0003-3036, nuosavybės teise priklausantis atsakovei. Pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – paslaugų. Žemės sklypas naudojamas automobilių serviso pastato aptarnavimui. Atsakovė atsisako pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes mano, kad ieškovė nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, kuriame būtų išskirta pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį reikalinga dalis.

12.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Žemės sklypo dalies dydžio, reikalingo sklype esančiam pastatui eksploatuoti, nustatyto remiantis UAB „Žemės plėtra“ matininko M. K. 2021 m. kovo 18 d. parengtu žemės sklypo dalies eksploatavimo planu M1:500, kurį pateikė ieškovas, Vilniaus miesto savivaldybė įvertinti negali, nes plane nėra pateikta jokių duomenų, kad nustatant statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį buvo vadovautasi kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40. Minėtos metodikos 2.1.2. papunktyje įtvirtinta, kad būtent šia kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, nustatant žemės sklypų dydžius arba, kai yra duomenų, kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos vadovaujamasi, prireikus nustatyti statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingą ir naudojamą valstybinės žemės plotą, kai atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

13.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo registro Nr. 1/42334 matyti, jog žemės sklypas Justiniškių g. 124 (kadastro Nr. 0101/0015:94) yra kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdas neįrašytas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalies nuostatas, Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, o tai reiškia, kad nuomos sutartyje turėtų būti nurodyti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje nustatoma pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše. t. y. jo 4 punkte. Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, trečiasis asmuo mano, kad pirmiau turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo Justiniškių g. 124 (kadastro Nr. 0101/0023:66) naudojimo būdo, nustatyto šio žemės sklypo suprojektavimo dokumentais, įregistravimo, o tik tada galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šio žemės sklypo išnuomojimo (nuomos sutarties pakeitimo).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Evridika“ pakeisti 2001 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 222 N01/2001-24680, pakeistą 2004 m. gegužės 17 d. susitarimu Nr. K01/2004-688, joje nurodant, kad „Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 1088 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 3127 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0015:94, unikalus Nr. 0101-0015-0094, Justiniškių g. 124, Vilniuje“.

15.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti nereikalingas visas išnuomotas žemės sklypas, o remiantis matininko parengtu planu nustatyta, kad 3127 kv. m ploto žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti reikalinga 1088 kv. m ploto žemės sklypo dalis pažymėta indeksu ,,B“ ir skaičiais 6-7-8-9-6, todėl UAB „Evridika“ gali būti išnuomota tik 1088 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Tai sudaro pagrindą pakeisti su atsakove sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kadangi atsakovė atsisako pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį, sutartis turi būti keičiama teismine tvarka, tenkinant ieškovės reikalavimą. Nustačius naują žemės sklypo dydį, pasikeitę duomenys apie žemės sklypą turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikant žemės nuomos sutarties pakeitimo institutą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Evridika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

17.       Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės laikėsi panašių argumentų, nurodytų savo atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose. Apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu bei su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra būtinybė sumažinti apeliantės naudojamą sklypą. Nėra nurodyti teisiniai argumentai ir pagrindai, kodėl Sutartis turėtų būti modifikuojama anksčiau jos pasibaigimo laiko. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo vertintais įrodymais ir UAB „Žemės plėtra“ geodezininko inžinieriaus M. K. parengtu Planu.

18.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė iš esmės laikėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad: 

18.1.                      Valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, kai ji užstatyta šiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais, tačiau tik tokio ploto, kuris būtinas šiems statiniams pagal tiesioginę jų paskirtį eksploatuoti. Be to, išnuomojamos valstybinės žemės sklypas turi būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka.

18.2.                      Nutarimu Nr. 260 ,,Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) buvo patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės) (teisės akto redakcija įsigaliojusi nuo 2024-03-29).

18.3.                      Taisyklių redakcija galiojusi iki 2024-03-29 numatė, kad vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4. punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose papunkčiuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

18.4.                      Nutarimo 2.12 papunktyje (teisės akto redakcija galiojusi iki 2024-03-29) numatyta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės nuomotoja ir patikėtinė, privalo kontroliuoti, kaip nuomininkai vykdo imperatyvias teisės normas ir sutarčių sąlygas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 13, 14 dalys (teisės akto redakcija galiojusi iki 2023-12-31), 32 straipsnio 3 dalies 15 punktas (teisės akto redakcija galiojusi iki 2023-12-31), Nutarimo 2.12 papunktis).

18.5.                      Ieškovė pažymėjo, kad nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tačiau tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą (arba nustačius, kad jau sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo tokios prielaidos), negali būti pakeista nuomojamo žemės sklypo dydis.

18.6.                      Ieškovės vertinimu, Žemės sklypo formavimo metu Žemės sklype esančiam pastatui skirtas žemės plotas nėra besąlyginis pagrindas visą nustatytą plotą ir toliau nuomoti Atsakovei, jeigu nustatoma, kad žemės naudojimo būtinumas nėra pagrįstas arba nustatoma, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama.

18.7.                      Ieškovės manymu apeliantės Pastatui eksploatuoti nereikalingas visas išnuomotas Žemės sklypas, o remiantis matininko parengtu Planu nustatyta, kad 3127 kv. m ploto Žemės sklype esančiam Pastatui eksploatuoti reikalinga 1088 kv. m ploto Žemės sklypo dalis pažymėta indeksu ,,B“ ir skaičiais 6-7-8-9-6, todėl ieškovės vertinimu, UAB „Evridika“ gali būti išnuomota tik 1088 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.

18.8.                      Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, UAB „Evridika“ nei teisminio nagrinėjimo metu, nei pateiktame apeliaciniame skunde ir jo argumentuose nepaneigė Nacionalinės žemės tarnybos įrodinėjamų aplinkybių dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžio reikalingo Pastato eksploatavimui, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas 2024-04-17 sprendime visiškai pagrįstai įvertino, jog Nacionalinės žemės tarnybos reiškiami reikalavimai yra įrodyti rašytiniais įrodymais.

19.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šiuo atveju, Nacionalinė žemės tarnyba pagal galiojusio Žemės įstatymo 9 straipsnio 13, 14 dalis (teisės akto redakcija galiojusi iki 2023-12-31), 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą (teisės akto redakcija galiojusi iki 2023-12-31), Nutarimo 2.12 papunktį, kaip valstybinės žemės nuomotoja ir patikėtinė, turėjo pareigą kontroliuoti, kaip nuomininkai vykdo imperatyvias teisės normas ir sutarčių sąlygas. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo atsakovės UAB „Evridika“ apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). 

21.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23.       Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

24.       Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžio keitimo

25.        Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

26.       Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 16–17 punktus).

27.        CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte.

28.       Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą).

29.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).

30.       Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

31.       Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 24–25 punktus).

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).

33.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir Nekilnojamojo turto registro bei kadastro duomenys patvirtina, kad pastatui, unikalus Nr. 1099-0003-3036, eksploatuoti nereikalingas visas 0,3127 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0015-0094, o užtenka tik 1088 kv. m ploto sklypo dalies.

34.       Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnio ploto žemės sklypo poreikį minėto pastato eksploatavimui. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog jai reikalingas papildomas žemės sklypo plotas automobilių parkavimui, kuris būtinas vykdant ūkinę komercinę automobilių serviso veiklą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, nesuteikia atsakovei teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu.

35.       Apeliantė (atsakovė) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos nuomojamame žemės sklype yra kiti pastatai, statiniai ar jos nuosavybės teise valdomo pastato, unikalus Nr. 1099-0003-3036, priklausiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. T. y. Nekilnojamojo turto registro duomenimis valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0015-0094, yra įregistruotas tik vienas atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurio unikalus Nr. 1099-0003-3036, duomenų apie minėto pastato priklausinius ar kitus statinius nėra.

36.       Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą (2022 m. sausio 29 d. redakcija) laikiniems statiniams, inžineriniams tinklams bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, eksploatuoti valstybinis žemės sklypas negali būti išnuomojamas ne aukciono tvarka. Taip pat pagal minėtą įstatymo normą ne aukciono tvarka išnuomojami valstybiniai žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, negali būti didesnio ploto, nei būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

37.       Sutarties, įskaitant ir žemės nuomos sutartį, pakeitimą reglamentuoja CK 6.223 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas.

38.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju įstatymo numatyto pagrindo nutraukti su atsakove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nėra, tačiau yra pagrindas pakeisti sutartį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatacijai reikalingas mažesnio ploto, nei išnuomotas, valstybinės žemės sklypas.

39.       CK 6.564 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė vienašališkai nutraukti tik dalį žemės nuomos sutarties. Taikant CK 6.564 straipsnį yra nutraukiama visa žemės nuomos sutartis ir žemės nuomos santykiai tarp šalių baigiasi. Dalies žemės nuomos sutarties nutraukimas, sumažinant nuomojamo žemės sklypo dydį, savo esme yra žemės nuomos sutarties dalyko (CK 6.546 straipsnis) pakeitimas, todėl kvalifikuotinas ne kaip sutarties dalies nutraukimas, o kaip jos pakeitimas. Tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (dėl to, kad pasikeitė statinių skaičius ar dydis, ar paaiškėjus, kad sudarant žemės nuomos sutartį jis buvo netinkamai nustatytas, ar dėl kitų priežasčių), atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nustačius naują žemės sklypo dydį, pasikeitę duomenys apie žemės sklypą turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikant žemės nuomos sutarties pakeitimo, o ne žemės nuomos sutarties nutraukimo institutą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

40.       Nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tačiau tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą (arba nustačius, kad jau sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo tokios prielaidos), negali būti pakeistas nuomojamo žemės sklypo dydis. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546 straipsnis). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas (jo dalis) būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, turi būti objektyvūs ir aiškūs.

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių).

42.       Žemės sklypo, reikalingo atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato, unikalus Nr. 1099-0003-3036, eksploatavimui plotą ieškovė grindė UAB ,,Žemės plėtra“ geodezininko inžinieriaus M. K. 2021 m. kovo 31 d. parengtu planu M1:500. Tačiau apeliantė (atsakovė) laiko, kad minėtas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų žemės valdos projektams.

43.       Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys.

44.       Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą valstybinės žemės nuomos sutarties dalyku gali būti tiek visas žemės sklypas, tiek jo dalis, kuri būtina sklype esančiam statiniui eksploatuoti. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog UAB ,,Žemės plėtra“ geodezininko inžinieriaus M. K. 2021 m. kovo 31 d. parengtame plane M1:500 būtų neteisingai nurodytos valstybinio žemės sklypo plotas, ribos ir kt., taip pat kad nustatant atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį būtų pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos“ reikalavimai.

45.       Žemės įstatymo 30 straipsnyje ,,Reikalavimai žemės sandoriams“, be kita ko, nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis; žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia (be kita ko), susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir pan.

46.       UAB ,,Žemės plėtra“ geodezininko inžinieriaus M. K. 2021 m. kovo 31 d. parengtame plane M1:500 yra grafiškai pavaizduoti žemės sklypo išorinių ribų matavimai ir aiškios vidinės šio žemės sklypo ribos, identifikuojančios atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies plotą, ribas. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, kurios tinkamas vykdymas turi visuomeninę reikšmę. Ši veikla taip pat reikalauja specialaus pasirengimo ir kvalifikacijos. Matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-201-706/2015). Taigi matininkas, parengęs žemės sklypo planą, atsako už jame esančių duomenų tikslumą ir už parengto plano kokybę.

47.       Nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti nereikalingas visas išnuomotas žemės sklypas, o remiantis matininko parengtu planu nustatyta, kad 3127 kv. m ploto žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti reikalinga 1088 kv. m ploto žemės sklypo dalis pažymėta indeksu ,,B“ ir skaičiais 6-7-8-9-6, todėl UAB ,,Evridika“ gali būti išnuomota tik 1088 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Tai sudaro pagrindą pakeisti su atsakove sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

48.       Kadangi atsakovė atsisako pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį, sutartis turėtų būti keičiama teismine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą. Nustačius naują žemės sklypo dydį, pasikeitę duomenys apie žemės sklypą turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikant žemės nuomos sutarties pakeitimo institutą.

49.       Pažymėtina, kad apeliantė UAB „Evridika“ nei teisminio nagrinėjimo metu, nei pateiktame apeliaciniame skunde nepaneigė Nacionalinės žemės tarnybos įrodinėjamų aplinkybių dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo Pastato eksploatavimui, todėl sutiktina pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Nacionalinės žemės tarnybos reiškiami reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti rašytiniais įrodymais.

50.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad dėl ieškovės reikalavimo teisės pakeisti valstybinės žemės sutartį, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo 64 straipsnio 23 punktas numato, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis; 24 punkte numatyta, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Kadangi ši civilinė byla iškelta iki 2023 m. gruodžio 31 d., buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Procedūras, susijusias su ginčo sklypu užbaigti ir vykdyti Teismo sprendimą pareiga išlieka ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai.

Dėl bylos baigties

51.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nustačiusi akivaizdų teisinį ir faktinį pagrindą inicijuoti Sutarties, pakeistos Susitarimu, pakeitimo būtinumą, turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į teismą dėl Sutarties, pakeistos Susitarimu, pakeitimo, pakeičiant apeliantės UAB „Evridikos“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies plotą, remiantis Planu ir jo sprendiniais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

52.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                Alvydas Barkauskas

                                        Vaclovas Paulikas

                                        Inga Staknienė