Administracinė byla Nr. A-1886-629/2022

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00057-2022-1 

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. H. I. B., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei, 

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Godai Palijanskaitei,

vertėjaujant Ingridai Nasvytei ir Azad Shilani,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. I. B. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       (duomenys neskelbtini) pilietis M. H. I. B. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61852 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo sąlygų ir taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės ribojimų – arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

2.       Užsienietis skunde nurodė, jog 2022 m. sausio 28 d. buvo supažindintas su Departamento Sprendimu įleisti jį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo registracijos Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinio statuso, bei apgyvendintas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalį. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad pareiškėjo tapatybė nenustatyta, jis nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais.

3.       Užsienietis teigė, kad Sprendime buvo nurodyti neteisingi faktiniai duomenys dėl asmenybės nustatymo. Užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentų originalus, todėl jo asmenybė yra nustatyta.

4.       Užsieniečio vertinimu, jo apgyvendinimas nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento yra faktinis sulaikymas. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygų prilyginimo sulaikymui klausimas, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, sprendžiamas pagal judėjimo laisvės ribojimo pobūdį, o ne pagal tai, ar užsienietis gauna šiltą maistą, gali nusiprausti ir t. t. Byloje nėra ginčo, jog užsieniečiai Medininkų užsieniečių registracijos centre gali judėti tik itin mažoje teritorijoje, t. y. ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje. Taigi, Užsienietis jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio nei faktinio nei teisinio pagrindo, o Departamento priimtas sprendimas yra pažeidžiantis visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose elgesiui prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Užsienietis buvo apgyvendintas Rūdininkų stovykloje, kurioje teko pabūti ir be maisto ir šaltyje, vėliau jis buvo perkeltas į Kybartų užsieniečių registracijos centrą, kurios sąlygas nežmoniškomis pripažino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs patikrinimą ir viešai paskelbęs savo išvadas. Prieš keletą savaičių Užsienietis jo prašymu buvo perkeltas į Medininkų stovyklą ir apgyvendintas kartu su broliu ir seserimi, tačiau čia gyvenimo sąlygos nėra geresnės, nes laisvė judėti taip pat yra ribojama maksimaliai, (duomenys neskelbtini) gyventojams įprasto maisto nėra, o gyvenimui skirta keletas kvadratinių metrų.

5.       Užsieniečio teigimu, Departamentas Sprendimu patvirtino, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pažymėtina, kad Užsienietis su artimųjų pagalba turi galimybę pats pilnai apsirūpinti, neužkraudamas šios naštos Lietuvos valstybei.

6.       Užsienietis akcentuoja ir tai, kad jau ilgą laiką gyvena sulaikymo sąlygomis, o jo prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas ne dėl jo kaltės – Departamentas nepateisinamai ilgai neapklausė užsieniečio ir neatliko jokių veiksmų jo prieglobsčio byloje, o po apklausos skubotai priėmė sprendimą, kuris buvo apskųstas teismui. Taigi, Departamentas itin ilgą laiką nėra priėmęs sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties. Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu.

7.       Užsieniečio vertinimu, spręstinas klausimas dėl taikomos priemonės termino, nes atšaukus ekstremalią padėtį išnyks pagrindas taikyti tokias priemones, bet palikus galioti Departamento sprendimą, jis bus taikomas nepriklausomai nuo ekstremalios padėties atšaukimo iki nustatyto termino, o tam tokiu atveju nebebus teisinio pagrindo.

8.       Departamentas atsiliepimu į Užsieniečio skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

9.       Departamento teigimu, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2022 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 22S60530, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. 

10.       Departamentas nurodė, jog aplinkybė, kad Užsienietis neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas, Užsienietis gali išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, pasislėpti. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos įstaigų darbuotojais (nepateikė jokių dokumentų įrodančių jos pasakojimo tikrumą). Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

II.

11.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad:

12.1.        Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai kirtęs sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės.

12.2.       Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022 m. sausio 24 d, priėmė sprendimą Nr. 22S60530, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

12.3.       Sprendimu Departamentas nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

13.       Teismas sprendė, jog tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, bei tai, kad užsieniečio teigimu jo atvykimą į Lietuvos Respubliką lėmė neapibrėžtos grėsmės dėl religijos, kurių jis negalėjo pagrįsti įrodymais, kad apklausos metu teikė bendro pobūdžio, neišsamius paaiškinimus, rodo, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrįstai Departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

14.       Teismas nurodė, jog Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti Užsieniečio tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

III.

15.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat panaikinti Departamento Sprendimo dalį dėl Užsieniečio apgyvendinimo ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų – arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

16.       Užsienietis apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

17.       Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

18.       Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į Užsieniečio skundą pirmosios instancijos teismui, konstatuodamas, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o Užsienietis nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

19.        Apeliacijos dalykas – Departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61852, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesiams, pagrįstumas ir teisėtumas.

20.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Užsieniečio skundą, konstatavo, jog Departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl Užsieniečio skundą atmetė. 

21.       Apeliaciniu skundu Užsienietis prašo panaikinti Sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – Užsieniečio skundą tenkinti.

22.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23.       Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

24.       Primintina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

25.       Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

26.       Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

27.       Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

28.       Departamentas Sprendimą motyvavo tuo, jog yra pagrįsta tikimybė, kad Užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, nes jis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.). Departamentas Sprendime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik būdamas sulaikytas, apklausos metu vardino bendro pobūdžio aplinkybes, negalėjo atskleisti tariamo persekiojimo detalių.

29.       Apeliacinio teismo teisėjų kolegija negali sutikti su Departamento traktavimu, kad šios nutarties 27 punkte įvardintos aplinkybės vertintinos kaip Užsieniečio nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų piktybiškai nebendradarbiavęs su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad Užsienietis nebendradarbiauja, o klausimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022), todėl konstatuotina, jog Užsieniečio pasakojimo pagrįstumas iki kol nėra baigta jo prieglobsčio svarstymo procedūra negali būti tinkamai vertinamas.

30.       Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad Užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, Departamentas Sprendime nenurodė, o, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai. 

31.       Dėl Užsieniečio apgyvendinimo sąlygų Medininkų užsieniečių registracijos centre teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje yra nurodyta, jog Medininkų užsieniečių registracijos centre užsieniečiai gyvena šildomuose moduliniuose nameliuose, kurie suskirstyti į atskiras zonas pagal ten apgyvendintų užsieniečių lytį, amžių, kitas demografines charakteristikas, Medininkų užsieniečių registracijos centre gyvenantiems užsieniečiams užtikrinamos visos materialinės priėmimo sąlygos, galima naudotis ryšio priemonėmis, pagal nustatytą grafiką ir poreikius teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos bei kita reikalinga pagalba (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1485-575/2022).

32.       Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ir šios nutarties 29 ir 30 punktuose aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Departamento Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies: Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Užsieniečio skundas tenkinamas iš dalies – ginčijama Departamento Sprendimo dalis yra naikinama.

33.       Pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Departamentas, ką patvirtino ir jo atstovė teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. H. I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) piliečio M. H. I. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61852 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. I. B. laikino apgyvendinimo sąlygų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Artūras Drigotas 

        Milda Vainienė