Pranešėjas D. Jocys                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-361/2017

Teisėja L. Venckuvienė                                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43711-2016-8

                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                              1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12;

1.2.26.2.; 2.4.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

nuteistajam L. A., jo gynėjai advokatei Julijai Manako-Galminei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė. Teismas nustatė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2016 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

L. A. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent už tai, kad 2016 m. rugsėjo 13 d., apie 20.40 val., viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų, turėdamas menkavertę dingstį, t. y., kad buvo priverstas atsiprašyti dėl parduotuvėje sukelto konflikto ir sugadintų durų, elgdamasis ypač įžūliai, matant pašaliniams asmenims, du kartus kumščiu sudavė G. M. į veidą ir krūtinę, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis L. A. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti – sušvelninti nuosprendžiu skirtą realią 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Argumentuoja, jog tokia bausmė yra per griežta, neatitinka protingumo kriterijų. Teismas neįvertino, jog apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, o lengvinančių net trys: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus bei nekilo neigiamų padarinių aplinkiniams. Paaiškina, jog nusikaltimo prieš G. M. padarymo metu, parduotuvėje jokių pašalinių asmenų nebuvo. Todėl priešingi teismo motyvai ir šios nukentėjusiosios parodymai yra neteisingi. Nusikaltimas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, yra filmuota medžiaga. Teigia nesupratęs, kodėl turėjo atsiprašyti G. M., kai dviejų asmenų buvo parvestas į parduotuvę iš lauko. Po to, išėjęs iš parduotuvės, sutriko, supyko ir sugrįžęs į parduotuvę sudavė pardavėjai G. M. per veidą, ją pastūmė, sakydamas, jog meluoti kitiems apie jį negalima. Tačiau agresyviai prieš G. M. nusiteikęs nebuvo, o buvo linksmas, todėl neigiamų emocijų aplinkiniams ar kitoms pardavėjoms sukelti negalėjo. Priešingus liudytojų parodymus vertina kaip neadekvačius, nekonkrečius.

2017 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas A. K. prašymas skirti L. A. švelnesnę bausmę. Nurodo, jog jai vienai sunku auginti jų bendrą sūnų  A. K., be to, vaikui reikalingi abu tėvai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės dėl nusikalstamo viešosios tvarkos pažeidimo, o kelia bausmės individualizavimo klausimą. Nuosprendžiu skirtą realią 3 metų laisvės atėmimo bausmę vertina kaip per griežtą. Teigia, jog teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo, provokuojančio nukentėjusiosios elgesio. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus.

Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą – viešame teismo posėdyje peržiūrėjusi parduotuvės vaizdo kamerų įrašus bei patikrinusi kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas L. A. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino L. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vienos atsakomybę lengvinančios – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2  punktas), buvimą ir sunkinančių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) sumažino vienu trečdaliu BK 641 straipsnio pagrindu ir teisingai subendrino su 2016 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui skirta subendrinta bausme.

Peržiūrėjusi parduotuvės vaizdo kamerų užfiksuotą ginčo įvykio situaciją, teisėjų kolegija įsitikino, jog L. A. atliko tyčinius smurtinius veiksmus viešoje vietoje prieš nukentėjusiąją – pardavėją G. M., beje, tai matant ir girdint kitoms pardavėjoms. Iš įrašo gerai matyti, jog L. A. įėjus į parduotuvės prekybos salę, joje buvo trys pardavėjos, o iš jų G. M. pradėjus eiti link alkoholio skyriaus, L. A. greitai nužingsniavo jai iš paskos ir pasivijęs už prekystalio, smogė jai kumščiu į veidą, krūtinę bei ją stipriai pastūmė (t. 1, b. l. 155, žr. kompaktinis diskas su vaizdo kamerų įrašais pridėtas prie bylos). Jokio pokalbio ar provokuojančių veiksmų prieš apeliantą nei G. M., nei kitos pardavėjos ar kiti asmenys neatliko ir tokių aplinkybių teismas nenustatė. Tai paneigia apelianto teiginius, jog nusikalstamą jo elgesį išprovokavo G. M., o parduotuvėje tuo metu kitų asmenų nebuvo, todėl viešosios tvarkos jis nepažeidė.

Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog jam iš skundžiamu nuosprendžiu skirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės tik 7 mėnesiai šios bausmės pridėti prie 2016 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pastaroji bausmė apeliantui buvo skirta visai už kitą, t. y. už 2016 m. gegužės 22 d., apie 21.00 val., prie parduotuvės „Grūstė“ padarytą viešosios tvarkos pažeidimą. Tokiu būdu susidarė galutinės subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dydis. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, jam už nagrinėjamą konkretų nusikaltimą skirta reali laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Skirtos galutinės subendrintos tokios rūšies bausmės dydis nustatytas bausmes teisingai subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse nustatytą tvarką. Be to, teismas pagrįstai nurodė, jog į skundžiamu nuosprendžiu skiriamą bausmę įskaitoma bausmė, atlikta pagal minėtą 2016 m. gruodžio 9 d. apylinkės teismo nuosprendį.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino tai, kad L. A. nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai padarė esant neišnykusiam teistumui, būdamas teistas paskutinį kartą, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d., už analogišką nusikaltimą, be to, yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau iki suėmimo niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, yra baustas administracine tvarka, net 10 kartų teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šių aplinkybių visuma, leidžia teigti, jog apeliantas nesistengė integruotis į darbo rinką, įgyti profesiją ar dirbti nekvalifikuotą darbą, turėti legalų pragyvenimo šaltinį, gyventi dorai ir sąžiningai. Matyti, jog anksčiau L. A. paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, L. A. pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Apelianto gyvenimo draugės prašymas skirti švelnesnę bausmę, vertinamas kaip savaime nešalinantis jo asmenybės ir veikos pavojingumo bei yra nepakankami įžvelgti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti apeliantui laisvėje rūpinantis jų bendro vaiko gyvenimo gerove.

Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų L. A. nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padarytos atsitiktinai ar spontaniškai. Priešingai, ši tyčinė nusikalstama veika – tai nuteistojo netinkamo, lengvabūdiško, socialiai neatsakingo gyvenimo būdo pasekmė ir rezultatas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamo padarymą paskirta ir vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, beje, yra mažesnis nei sankcijose už tokią nusikalstamą veiką numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, skirta bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti L. A. realiai atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtos bausmės dar labiau švelninti. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo L. A. priteisti valstybei 42,38 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 42,38 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš nuteistojo L. A. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.

Teisėjai                                                                                                             Regina Bertašienė

Dalius Jocys

                                                                                                   Eduardas Maškevičius