KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B. ir G. L. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir G. L. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Mano šeimos gydytojas“, VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Klaipėdos miesto savivaldybei ir VĮ Turto bankui dėl administracinių aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo į buto priklausinį, rūsio patalpų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir ginčo turto išreikalavimo, tretieji asmenys R. U., J. B., Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, D. R., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas, AB SEB bankas, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notaras Gintaras Bastakys, pagal atsakovo UAB „Mano šeimos gydytojas“ priešieškinį ieškovams J. B., G. L., tretiesiems asmenims R. U., J. B., D. R., Klaipėdos miesto savivaldybei ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, tretieji asmenys VĮ Turto bankas, VĮ „Registrų centras“,  Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas, AB SEB bankas, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notaras Gintaras Bastakys,

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami:

1. Pripažinti negaliojančiais 1995-12-21 Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 667, 1995-12-21 perdavimo ir priėmimo aktą dalyje dėl rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-6, R-8, R-1, R-2, R-7, esančių adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato techninės – ekspedicinės tarnybos balansą ir Lietuvos Respublikai;
2. Pripažinti negaliojančiais 2008-02-06 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-09 papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-11-03 priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-6, R-8, R-1, R-2, R-7, esančių adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo akcinei bendrovei Turto bankas;
3. Pripažinti ieškovei J. B. nuosavybės teisę į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinį – 13,85 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą R-6, pripažinti ieškovui G. L. nuosavybės teisę į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinį – 14,06 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą R-8;
4. Pripažinti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas: 3,99 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-1, 1,86 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2, 2,55 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-7, ieškovų J. B. ir G. L. bei atsakovės UAB „Mano šeimos gydytojas“ bendrąja daline nuosavybe.
5. Pripažinti iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu 2011-02-15 įvykusį aukcioną dėl rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-6, R-8, R-1, R-2, R-7, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini);
6. Pripažinti negaliojančiais 2011-03-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-6, R-8, R-1, R-2, R-7, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei UAB „Mano šeimos gydytojas“;
7. Išreikalauti iš atsakovės UAB „Mano šeimos gydytojas“ 13,85 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą R-6, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią ieškovei J. B., ir 14,06 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą R-8, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią ieškovui G. L., bei įpareigoti atsakovę UAB „Mano šeimos gydytojas“ netrukdyti ieškovams naudotis bendromis rūsio patalpomis: 3,99 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-1, 1,86 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2, 2,55 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-7, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini);
8. Įpareigoti atsakovą VĮ „Registrų centras“ išregistruoti atsakovės UAB „Mano šeimos gydytojas“ nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas indeksais R-6, R-8, R-1, R-2 ir R-7, esančias pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini);
9. Priteisti ieškovams iš atsakovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad administraciniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti 5 nekilnojamojo turto vienetai – 2 gyvenamosios paskirties patalpos ir 3 negyvenamosios paskirties patalpos. Ieškovei J. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui G. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Mano šeimos gydytojas“ nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos – poliklinika, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate esanti palėpė ieškovams ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė J. B. įsigijo minėtą butą pagal 1992-12-15 pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašytą su Klaipėdos miesto savivaldybe, šioje sutartyje nurodoma, jog įgyjamas butas su rūsiu. Ieškovas G. L. butą įsigijo 2008-09-19 pirkimo – pardavimo sutartimi iš J. B., J. B. butą įsigijo iš D. R. 2007-03-21 pirkimo – pardavimo sutartimi, D. R. butą įsigijo iš R. U., kuris butą įsigijo 1993-03-31 pirkimo – pardavimo sutartimi, pasirašyta su Klaipėdos miesto savivaldybe. 1993-03-31 sutartyje nurodoma, kad butas įgyjamas su rūsiu. Ieškovai paaiškino, kad iki buto privatizavimo ieškovė J. B. ir R. U. naudojosi rūsio patalpomis, plane pažymėtomis R-6  ir R-8. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus asmenims buvo suteikiama teisė privatizuoti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose esančius butus, o jei buvo naudojamasi ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įgyti kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Atitinkamai pagal galiojusį reglamentavimą gyvenamuosiuose namuose esančios negyvenamosios patalpos – rūsiai atitiko daikto priklausiniams keliamus reikalavimus. Ieškovai pateikė duomenis teismui, patvirtinančius, kad 1992-10-20 inventorizavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), inventorinėje knygoje buvo įtrauktas įrašas, jog rūsys yra. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinė byla nėra išlikusi, nes keitėsi keli buto savininkai. Ieškovai nurodė, kad vienas iš kriterijų, pagal kuriuos galima nustatyti privatizuotas patalpas pagal buto privatizavimo sutartį, yra buto bendras plotas ir kaina, tačiau, kadangi balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtų sandėliukų plotas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą nebuvo įskaičiuojamas, nagrinėjamu atveju rūsių plotas į pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įtrauktas ir nebuvo papildomai įkainuotas. Ieškovai pažymėjo, kad rūsiai laikytini privatizuotų butų priklausiniais, jokių išimčių, kad butų priklausiniai rūsiai kartu neprivatizuojami, sutartyse nebuvo numatyta, todėl turėtų būti pripažinta, kad ieškovė ir R. U. kartu su butais privatizavo rūsio patalpas, pažymėtas R-6 ir R-8.  Tuo tarpu rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2 ir R-7 niekada nebuvo priskirtos jokioms gyvenamosioms ar administracinėms patalpoms, jos nebuvo privatizuotos su konkrečiu butu kaip priklausinys, pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį šios rūsio patalpos yra bendrojo naudojimo paskirties patalpos, tai yra jos yra skirtos patekti į atskiras rūsio patalpas. Ieškovai nurodė ir tai, kad, pripažinus ieškovams nuosavybės teisę į ginčo patalpas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95-4.97 straipsnių pagrindu šios patalpos turėtų būti perduotos valdyti ir naudotis ieškovams. Ieškovai papildomai nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ atsako už viešajame registre nurodomų duomenų teisingumą ir tikslumą, tačiau šiuo atveju viršijant įgaliojimus buvo įregistruotas rūsio patalpų nuosavybės teisės pasikeitimas po to, kai ieškovai jau buvo privatizavę ir įgiję nuosavybės teisę į minėtas rūsio patalpas.

Atsakovė UAB „Mano šeimos gydytojas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė skirti ieškovams baudą, numatytą Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovė UAB „Mano šeimos gydytojas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

1. Atnaujinti terminą ieškiniui dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiomis pareikšti;
2. Pripažinti niekine ir negaliojančia 1992-12-15 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir J. B., dalyje, kur J. B. buvo parduotas rūsys, esantis (duomenys neskelbtini);
3. Pripažinti niekine ir negaliojančia 1993-03-31 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir R. U., dalyje, kur R. U. buvo parduotas rūsys, esantis (duomenys neskelbtini);
4. Pripažinti negaliojančia 2003-05-21 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. U. ir D. R., dalyje, kur D. R. buvo parduotas rūsys, esantis (duomenys neskelbtini);
5. Pripažinti negaliojančia 2007-03-21 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. R. ir J. B., dalyje, kur J. B. buvo parduotas rūsys, esantis (duomenys neskelbtini);
6. Pripažinti negaliojančia 2008-09-19 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. B. ir G. L., dalyje, kur G. L. buvo parduotas rūsys, esantis (duomenys neskelbtini);
7. Pripažinti negaliojančia 2008-09-30 įkeitimo sutartį, sudarytą tarp G. L. ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, dalyje, kur yra įkeistas rūsys, esantis (duomenys neskelbtini);
8. Priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad 1992-12-15 ir 1993-03-31 pirkimo – pardavimo sutartyse, pagal kurias J. D. (B) ir R. U. privatizavo butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atskirai nenurodyti rūsių įkainavimai, jų plotai, indeksai, rūsiai neįtraukti į inventorinę bylą, todėl jie negalėjo būti parduoti J. D. (B) ir R. U., o po to atitinkamai negalėjo būti perleisti kitiems asmenims – D. R., J. B. ir G. L.. Dėl šių priežasčių minėtos sutartys dalyje dėl rūsio pardavimo turėtų būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, nes jas sudarant buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reikalaujančios rūsio patalpas įkainoti atskirai. Be to, taip pat yra pagrindas šias sutartis dalyje dėl rūsio patalpų pripažinti negaliojančiomis ir kaip sudarytas suklydimo įtakoje, tai yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalį, nes viena sandorio šalis – Klaipėdos miesto savivaldybė, suklydo sutartyje įrašydama objektą, kuris nebuvo pardavimo sutarties objektu. Kadangi minėti sandoriai pripažintini negaliojančiais, atitinkamai toje dalyje yra negaliojantys ir vėliau sudaryti sandoriai, kuriais šis turtas buvo perleistas kitiems asmenims.

Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė patikslintą ieškinį atmesti, su priešieškinio reikalavimais sutiko, prašė priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovė UAB „Mano šeimos gydytojas“ tapo VĮ Turto bankas 2011-02-15 organizuotų aukcionų, vykdytų vadovaujantis Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr. 641, pakeistu 2011-03-09 nutarimu Nr. 288, kuriuose buvo parduodamos administracinės patalpos, laimėtoju. Šiuo pagrindu 2011-03-23 tarp atsakovių UAB „Mano šeimos gydytojas“ ir VĮ Turto bankas buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią VĮ Turto bankas pardavė, o UAB „Mano šeimos gydytojas“ nupirko administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir administracines patalpas su rūsiu 73,81 kv. m., pažymėtas indeksais nuo R-1 iki R-8, nuo 1-1 iki 1-16, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėtos administracinės patalpos su rūsiu buvo perduotos VĮ Turto bankas 2009-11-03 patikėjimo teise iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuris šias patalpas 1995-12-21 Klaipėdos miesto savivaldybės valdymo sprendimo Nr. 667 ir priėmimo – perdavimo akto pagrindu perėmė valdyti patikėjimo teise iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Visą nurodomą laikotarpį administracinėms patalpoms buvo priskirtas 73,81 kv. m. bendro ploto rūsys. Taigi atsakovas VĮ Turto bankas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir 2011-03-23 pirkimo – pardavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia. Be to, 1995-12-21 Klaipėdos miesto savivaldybės valdymo sprendimo Nr. 667 nėra nuginčytas, taigi visa turto registracija bei sandoriai, atlikti šio dokumento pagrindu yra teisėti ir galiojantys.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė patikslintą ieškinį atmesti, su priešieškinio reikalavimais sutiko, prašė priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-21 sprendimas Nr. 667 buvo priimtas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Be to, ieškovai praleido senaties terminą Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-21 sprendimo Nr. 667 apskundimui. Ieškovai turėjo kreiptis dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šį aktą dienos. Atsakovė sutiko, jog 1992-12-15 ir 1993-03-31 privatizavimo sutartys turi būti iš dalies pripažintos negaliojančiomis dėl suklydimo pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalį.

Atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė patikslintą ieškinį atmesti, atsiliepimo į priešieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Nurodė, kad registracija yra atliekama VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų pagrindu, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

Trečiasis asmuo R. U. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą 1993-03-31 įsigijo butą su rūsiu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), visą laiką, kol gyveno minėtame bute, rūsio patalpomis naudojosi. 2003 metais butą kartu su rūsio patalpomis pardavė D. R..

Trečiasis asmuo D. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad iš R. U. įsigijo butą su rūsiu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), visą laiką rūsiu, priklausančiu prie minėto buto naudojosi, vėliau butą kartu su rūsiu pardavė J. B..

Trečiasis asmuo J. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad 2007-03-21 iš D. R. įsigijo butą su rūsiu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), visą laiką rūsiu, priklausančiu prie minėto buto naudojosi, 2008-09-19 butą kartu su rūsiu pardavė ieškovui G. L..

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2011-03-23 pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis visų teisės aktų reikalavimų, prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, su priešieškiniu sutiko, prašė priešieškinį tenkinti visiškai.

Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti visiškai.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras Gintaras Bastakys atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-17 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino iš dalies negaliojančia 1992-12-15 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir J. B., dalyje, pagal kurią ieškovei J. B. kartu su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas rūsys; pripažino iš dalies negaliojančia 1993-03-31 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir R. U., dalyje, pagal kurią R. U. kartu su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas rūsys; pripažino iš dalies negaliojančia 2003-05-21 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. U. ir D. R., dalyje, pagal kurią D. R. kartu su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas rūsys; pripažino iš dalies negaliojančia 2007-03-21 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. R. ir J. B., dalyje, pagal kurią J. B. kartu su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas rūsys; pripažino iš dalies negaliojančia 2008-09-19 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. B. ir G. L., dalyje, pagal kurią G. L. kartu su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas rūsys; pripažino iš dalies negaliojančia 2008-09-30 įkeitimo sutartį, sudarytą tarp G. L. ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, dalyje, pagal kurią kartu su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas rūsys; priteisė atsakovei UAB „Mano šeimos gydytojas“ iš J. B., G. L., R. U., J. B., D. R., Klaipėdos miesto savivaldybės ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, po 6 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2015-09-17 gautas ieškovų apeliacinis skundas, jame prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės UAB „Mano šeimos gydytojas“ priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovams iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai mano, kad ginčo patalpų perdavimas į Klaipėdos miesto vyriausiojo komisariato techninės-ekspedicinės tarnybos balansą, šių patalpų įregistravimas Lietuvos Respublikos vardu, vėliau perdavimas AB Turto fondas ir pardavimas atsakovei UAB „Mano šeimos gydytojas“ yra neteisėti, pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, todėl administraciniai aktai ir pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinti iš dalies neteisėtais ir negaliojančiais. Ieškovų nuomone, ginčijami administraciniai aktai, 2011-03-23 pirkimo-pardavimo sandoris pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą, įtvirtintą LR Konstitucijoje, apgaulės būdu iš ieškovų buvo atimtos teisėtai įstatymų nustatyta tvarka įgytos rūsio patalpos. Ieškovai mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-17 sprendime sprendžiant šalių ginčą dėl negyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės normas aiškino ir taikė formaliai, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, neįvertino situacijos individualių aplinkybių, todėl sprendimas yra neteisėtas ir dėl to naikintinas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl ginčo rūsio patalpų privatizavimo

Apeliantų nuomone Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė J. B. ir R. U. neturėjo teisės pagal Butų privatizavimo įstatymą kartu su privatizuojamais butais įsigyti asmeninėn nuosavybėn po gyvenamuoju namu esančių rūsio patalpų.

Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.3 punktas). Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-468/2005; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-363/2013).

Butus privatizavę asmenys nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto objektus gyvenamajame name – butus, taip pat butų savininkai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrojo naudojimo objektus. Bendrojo naudojimo objektai – tai konstrukcijos, įranga, patalpos ar kiti objektai, kurie tarnauja bendriesiems savininkų poreikiams, nes susiję su viso namo įrengimu, funkcionavimu ar kitokiu naudojimu ir nėra atskirų namo patalpų savininkų ar trečiųjų asmenų nuosavybė. Patalpos keliems savininkams priklausančiame name gali būti individualaus ir bendrojo naudojimo. Pagal tai gali būti sprendžiama, ar jos privatizacijos procese buvo privatizuotos kartu su butu kaip butą įgijusio asmens buto dalis ar priklausinys, ar privatizacijos metu jos privatizuotos kaip namo dalis ir bendroji dalinė nuosavybė visų (ar kelių) jame butus įgijusių asmenų. Ar patalpos yra individualaus, ar bendrojo naudojimo sprendžiama pagal tai, ar yra sprendimas jas suteikti naudotis individualiai, ar jos suprojektuotos ir numatytos taip naudoti, ar jų suteikimo individualiai naudotis klausimas išspręstas privatizacijos dokumentuose ar vėlesniuose butų savininkų susitarimuose, taip pat ir pagal kitas aplinkybes. Jeigu patalpas funkcine paskirtimi galima naudoti buto gyventojų poreikiams patenkinti ir jos fiziškai susijusios tik su vienu butu, o kitų butų savininkai neturi galimybės jomis naudotis, tai pagal konkrečias aplinkybes gali būti daroma išvada, kad šis objektas yra ne bendrojo naudojimo ir įgytas privatizacijos metu ne bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitų butų savininkais kaip namo dalis, bet įgytas butą nuosavybės teise privatizavusių asmenų kartu su butu. Kas privatizuota pagal butų privatizavimo sutartį, nustatoma aiškinant butų privatizavimo sutarties sąlygas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Turi būti aiškinamos sutarties sąlygos, šalių ketinimai, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės (pvz., butų privatizavimą reglamentuojantys teisės aktai, parengiamieji dokumentai buto privatizavimo sutarčiai sudaryti, privatizavimo sutarties ir jos priedų įrašai (techninio inventorizavimo duomenys, planai ir kt.), privatizavimo sutarties šalių pateikiamas sutarties aiškinimas ir kt.).

Privatizuojamo buto plotas yra vienas iš duomenų, pagal kurį galima spręsti, kokios patalpos yra privatizuotos pagal buto privatizavimo sutartį. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, Butų privatizavimo įstatyme, Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. posėdžio protokolo Nr. 37 išaiškinime patalpos palėpėse, rūsiuose galėjo būti parduodamos kartu su butu, jeigu jos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Šie objektai privatizuoti kartu su konkrečiu butu, jeigu pagal aplinkybes rūsio ar palėpės patalpos yra izoliuotos, negalėjo būti priskirtos bendriems namo gyventojų poreikiams naudoti ir tam nebuvo naudojamos, bet buvo susietos su konkrečiu butu ir apie tai nurodyta namo inventorizavimo byloje. Apie tai, ar tam tikra pastato dalis (patalpa, izoliuota erdvė ar kt.) yra susieta su konkrečiu butu ir ar pakanka susiejimo duomenų, gali būti sprendžiama iš inventorizacinės bylos įrašų informatyvumo, taip pat iš buto privatizavimo sutarties sąlygų, pareiškimo ir kitų dokumentų dėl buto privatizavimo, namo butų skaičiaus, jų išsidėstymo, patalpų funkcinio ryšio ir kt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, jog ieškovė J. D. (B) 1991-12-05 kreipėsi į Valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę Nr. 2 su pareiškimu, kuriuo prašė leisti išsipirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), vieno kambario su atskira virtuve ir palėpę, esančią trečiame aukšte, kuria naudojasi su kaimynu, taip pat nurodė, kad naudojasi sandėliuku. Tarp ieškovės J. D. (B) ir Klaipėdos miesto valdybos 1992-12-15 sudaryta sutartis, pagal kurią, vadovaujantis Klaipėdos miesto valdybos 1992-12-07 potvarkiu Nr. 823 ir įkainavimo aktu, Klaipėdos miesto valdyba pardavė, o J. D. (B) nupirko butą, kurio bendras plotas 26,64 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu, buto kaina 5038 talonai. Iš ieškovės J. B. pateiktos buto techninės apskaitos bylos kopijos matyti, kad 1992-10-20 buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacija. Gyvenamojo buto techniniame pase nurodyta, kad bute yra dvi patalpos: 17,01 kv. m. kambarys ir 9,63 kv. m. pagalbinė patalpa – virtuvė, taip pat nurodyta, kad yra rūsys ar kita patalpa. Analogiški duomenys nurodyti ir 1996-01-08 atlikus inventorizaciją. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad nėra konkretizuota, kokia patalpa priklauso, rūsio ar kitų patalpų plotas nėra nurodytas, techninės apskaitos byloje nėra pridėtas rūsio ar kitos patalpos planas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat nustatė, kad R. U. 1992-11-11 kreipėsi į Valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę Nr. 2 su prašymu, kuriuo prašė leisti išsipirkti trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad naudojasi dviem sandėliukais. Tarp R. U. ir Klaipėdos miesto valdybos 1993-03-31 sudaryta sutartis, pagal kurią, vadovaujantis Klaipėdos miesto valdybos 1993-03-24 potvarkiu Nr. 193 ir įkainavimo aktu, Klaipėdos miesto valdyba pardavė, o R. U. nupirko butą, kurio bendras plotas 77,06 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu, buto kaina 13345 talonai. Ieškovai paaiškino, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų pasikeitimo nėra išlikusi buto techninės apskaitos byla. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad konkrečios rūsio patalpos inventorizuojant butą buvo įtrauktos kaip buto priklausinys, byloje nepateikta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad po abiejų butų privatizavimo butų inventorizavimas daugiau atliktas nebuvo. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizavimas atliktas 1996-01-08, papildomai atlikti buto kadastrinių duomenų patikslinimą atsisakyta (b. l. 66-67, t. 1). Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, jog būtina atsižvelgti į tai, kad nei ieškovė, nei R. U. prašymuose dėl butų privatizavimo nenurodė, jog kartu pageidauja privatizuoti rūsius. Vien fakto, kad ieškovai prašymuose dėl butų privatizavimo nurodė, jog naudojasi sandėliukais, neužtenka, kad ieškovai būtų įgiję nuosavybės teises į ginčo rūsio patalpas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai teismo posėdyje patvirtino, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme buvo pastatyti sandėliukai, kuriais namo gyventojai naudojosi, tačiau juos privatizuoti nebuvo leista, nes sandėliukai buvo laikini statiniai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (8 l.), kurios inventorinėje techninėje kortelėje nurodyta, jog yra pagalbinis pastatas – sandėlis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė J. D. (B) pareiškime, kuriuo prašė leisti išsipirkti butą su rūsiu ir palėpę, taip pat neįgijo nuosavybės teisių į palėpę, palėpė namo gyventojų ir kitų patalpų savininkų susitarimu tarpusavyje buvo pasidalinta tik 2003-12-15, tai reiškia, kad ieškovams buvo žinoma, kad nurodymas apie negyvenamųjų patalpų naudojimą prašymuose dėl butų privatizavimo savaime nereiškia, kad buvo įgyjamos nuosavybės teisės į šias patalpas.

Būtina įvertinti ir tai, kad nei ieškovės J. B. 1992-12-15 sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, nei R. U. 1993-03-31 sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, taip pat jokiuose šias sutartis lydinčiuose dokumentuose, nebuvo detalizuotas rūsio patalpų žymėjimas plane, rūsio plotas ir pan. Tuo tarpu 1995-12-21 Klaipėdos miesto valdybos sprendime Nr. 667 detaliai nurodoma, jog perduodamos trys administracinės patalpos, nurodomas jų detalus plotas, kiekviena iš patalpų atskirai įkainota. Be to, iš minėto valdybos sprendimo matyti, kad patalpos, kurių bendras plotas 150,76 kv. m., esančios pastato (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, ir patalpos, kurių bendras plotas 73,81 kv. m., tai yra rūsys, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui buvo perduotos naudotis 1994-04-10 nuomos sutarties Nr. 488 A pagrindu. Ši aplinkybė patvirtina, kad 73,81 kv. m. ploto rūsys buvo pirmame aukšte buvusių 150,76 kv. m. ploto administracinių patalpų priklausinys.

Kilus ginčui, pagal priklausiniui nustatytus kriterijus konkrečiu atveju sprendžiama, ar to daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai įgijo nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas kaip priklausinius, ar tos negyvenamosios patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Tai, kad negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys. Turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).

Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog duomenų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir R. U. privatizuotų butų ir ginčo rūsio patalpų būtų funkcinis, techninis ryšys, byloje nepateikta. Vien tai, jog rūsio patalpos galimai buvo faktiškai naudojamos ieškovų, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo susiformavę nuomos ar kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovai galėjo privatizuoti šias rūsio patalpas. Ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių teisės naudotis ginčo rūsio patalpomis ieškovams suteikimo iki privatizuojant butą, taip pat nėra nurodyta, kad šios konkrečios rūsio patalpos būtų name esančių butų priklausiniu.

Dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais

Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo rūsio patalpos liko valstybės viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, dėl ko jos negalėjo būti perduotos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto vyriausiojo komisariato techninės-ekspedicinės tarnybos balansą ir įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, vadovaujantis 1995-12-21 Klaipėdos m. savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 667 ir 1995-12-21 priėmimo perdavimo aktu. Taip pat ginčo rūsio patalpos negalėjo būti perduotos 2009-11-03 priėmimo-perdavimo aktu VĮ Turto bankas bei 2011-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotos atsakovei. Mano, kad visi šie administraciniai aktai yra iš dalies neteisėti, todėl pripažintini negaliojančiais dalyje dėl rūsio patalpų.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei į tai, kad ginčo rūsio patalpos nepripažintos ieškovų butų priklausiniais, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo motyvais, kad ieškovai nenurodė kitų argumentų, kurie būtų pagrindas pripažinti 1995-12-21 valdybos sprendimą negaliojančiu, į tai, kad byloje nenustatyta procedūrinių ar kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų priimant ginčijamą teisės aktą, bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovų reikalavimas pripažinti iš dalies 1995-12-21 Klaipėdos miesto valdybos sprendimą Nr. 667 ir 1995-12-21 priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiais yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). 

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovų reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančiais aktus: 2008-02-06 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-09 papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-11-03 priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-6, R-8, R-1, R-2, R-7, esančių adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo akcinei bendrovei Turto bankas, yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp AB Turto bankas  ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-02-06 pasirašytas susitarimas dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-09-09 pasirašytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie minėto 2008-02-06 susitarimo, pagal kuriuos administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1082 patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir bus parduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka aukciono būdu. 2009-11-03 buvo pasirašytas valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktas, pagal kurį AB Turto bankas iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato perėmė minėtas administracines patalpas. Pažymėtina, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą matyti, kad administracinių patalpų, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausiniu nurodomas rūsys, kurio bendras plotas 73,81 kv. m., pažymėtas nuo R-1 iki R-8. Visos administracinės patalpos su rūsiu Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-21 sprendimu Nr. 667, buvo perduotos į Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato balansą teisėtai ir pagrįstai, pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė jokių procedūrinių ar kitų teisės aktų pažeidimų sudarant ginčijamą 2008-02-06 susitarimą, 2009-09-09 papildomą susitarimą ir 2009-11-03 priėmimo – perdavimo aktą.

Apeliantai prašo pripažinti iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu 2011-02-15 įvykusį aukcioną dėl rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-6, R-8, R-1, R-2, R-7, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais 2011-03-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-6, R-8, R-1, R-2, R-7, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei UAB „Mano šeimos gydytojas“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių turto pardavimo ar perdavimo aukcioną laimėjusiai atsakovei UAB „Mano šeimos gydytojas“, neatitikimą teisės aktų reikalavimams ar įstatymų nuostatų pažeidimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiais aukcioną, pirkimo – pardavimo sutartį ir priėmimo – perdavimo aktą dėl rūsio patalpų.

Dėl rūsio patalpų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

Pirmos instancijos teismas iš rašytinės bylos medžiagos nustatė, kad ginčo rūsio patalpos nebuvo perduotos neatlygintinai butų savininkams dalinės nuosavybės teise. Minėtos patalpos Klaipėdos miesto valdybos 1995-12-21 sprendimu Nr. 667 buvo perduotos į Klaipėdos miesto vyriausiojo komisariato techninės-ekspedicinės tarnybos balansą. Taigi, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčijamų rūsio patalpų nuosavybės teise, bei į tai, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių ieškovų nuosavybės teisę į konkrečias rūsio patalpas, pagrįstai konstatavo, kad šie ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir dėl to netenkintini (CPK 178 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Pirmos instancijos teismas konstatavo įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pripažino, kad ieškovė J. B. ir R. U. neturėjo teisės pagal Butų privatizavimo įstatymą kartu su privatizuojamais butais įsigyti asmeninėn nuosavybėn po gyvenamuoju namu esančių rūsio patalpų (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnis, Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2, 4.2.1, 4.2.1.1, 4.2, 4.2.2, 4.2.2.2 punktai). Konstatavus, kad ieškovė J. B. ir R. U. neturėjo teisės pagal Butų privatizavimo įstatymą kartu su privatizuojamais butais įsigyti asmeninėn nuosavybėn po gyvenamuoju namu esančių rūsio patalpų, pripažino ginčijamas 1992-12-15 ir 1993-03-31 pirkimo – pardavimo sutarčių dalis dėl ginčo rūsio patalpų perleidimo ieškovės ir R. U. nuosavybėn kaip prieštaraujančias imperatyviosioms teisės normoms negaliojančiomis (1964 m. CK 47 straipsnis, 2000 m. CK 1.80 straipsnis). Pripažinus niekine ir negaliojančia 1993-03-31 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir R. U., dalyje, kur R. U. buvo parduotas rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), tai yra pripažinus neteisėtu ir negaliojančiu dokumentą, kurio pagrindu R. U. atsirado nuosavybės teisė į ginčo rūsio patalpą, atitinkamai 2003-05-21, 2007-03-21 ir 2008-09-19 pirkimo – pardavimo sutarčių bei 2008-09-30 įkeitimo sandorio dalys, pagal kurias šios ginčo rūsio patalpos perėjo pirmiausia D. R., vėliau J. B. ir G. L. nuosavybėn bei buvo įkeistos Nordea Bank Finland Plc kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, pripažino negaliojančiomis kaip sandorius, prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatė konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog už tam tikras perleidžiamas ginčo rūsio patalpas buvo sumokėtas tam tikro dydžio užmokestis ir ginčijamų sandorių šalys gavo tam tikrą finansinę naudą, padarė išvada, jog restitucijos taikymas prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ir restitucijos netaikė. (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Apeliacinės instancijos instancijos teismas sutinka

su pirmos instancijos teismo motyvais ir argumentais dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo. Byloje nesant duomenų pagrindžiančių ieškovų nuosavybės teisę į konkrečias rūsio patalpas, pagrįstai konstatuota, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.