Civilinė byla Nr. e2-282-431/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01795-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė
sekretoriaujant Anai Prutkovskai
dalyvaujant ieškovo atstovei L. N.
atsakovo UAB „VIPC Vilnius“ atstovui advokatui N. Š.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams UAB "VIPC Vilnius", UAB „Donseta“ dėl hipotekos turtui panaikinimo, leidimo paimti turtą visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymo,
n u s t a t ė:
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2018-09-04 įsakymu Nr. 1P-347-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reikalingo visuomenės poreikiams (socialinei infrastruktūrai plėsti – kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti (Tautos namų projektui įgyvendinti)) naudojimo teisės nutraukimo“ – nurodytą kultūros paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytiems tikslams, panaikinant hipoteką negyvenamajai patalpai – kavinės patalpoms (duomenys neskelbtini); bei negyvenamajai patalpai – kultūros paskirties patalpoms (duomenys neskelbtini), ir leisti šią teismo nutartį vykdyti skubiai. Nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esantį atsakovui UAB „VIPC Vilnius“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – kultūros rūmus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą dydį – 5 996 000 Eur.
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso 0,5730 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Šiame žemės sklype stovi negyvenamasis pastatas – kultūros rūmai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), visos šiame pastate esančios patalpos (kultūros paskirties patalpos, (duomenys neskelbtini) ir kavinės patalpos, (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso privačiam juridiniam asmeniui UAB ,,VIPC Vilnius“ (remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis ši įmonė yra bankrutavusi, bendrovės bankroto administratorius UAB “Valeksa”).
Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja ieškovo ieškinyje nurodytiems reikalavimams dėl nekilnojamojo turto paėmimo valstybės poreikiams, tačiau nesutinka su nustatytu atlyginimu už paimamą turtą visuomenės poreikiams. Atsakovo turimais duomenimis dar 2014 metais tos pačios Savivaldybės užsakymu nepriklausomo turto vertintojo atliktas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymas, patvirtino daugiau nei du kartus didesnę BUAB „VIPC Vilnius“ priklausančio nekilnojamojo turto vertę – 12 137 685,36 Eur. Susipažinus su kartu su ieškiniu pateikta turto vertinimo ataskaita, kyla pagrįstų abejonių dėl pasirinktos vertinimo metodikos, lyginamųjų pavyzdžių parinkimo ir pan.: vertinimo metu neatsižvelgta, kad vertinamų patalpų kompleksas sudaro atskirą statinį su atskira jam priskirta teritorija, lyginamaisiais objektais parinktos savo charakteristikomis iš esmės skirtingos patalpos, o vienos patalpos palyginimui parinktos Kauno mieste, nors žinoma, kad nekilnojamojo turto kainos Kauno mieste yra ženkliai mažesnės nei Vilniaus miesto centrinėje dalyje. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „VIPC Vilnius“ prašė nustatyti ne mažesnį nei 12 137 685,36 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimame žemės sklype esantį kultūros paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), dydį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pareiškė, kad sutinka su teismo ekspertizės metu nustatyta turto verte.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1-1332 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. nutraukti naudojimosi juo teisę, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), reikalingas visuomenės poreikiams (socialinei infrastruktūrai plėsti, kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1P-123(1.17E) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Tautos namų projektui įgyvendinti) proceso pradžios“ buvo pradėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Šiuo įsakymu nustatyta, kad 0,5730 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei pastatas – kultūros rūmai (duomenys neskelbtini), yra reikalingi visuomenės poreikiams (Tautos namų projektui įgyvendinti). Paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytam tikslui – socialinei infrastruktūrai plėsti – kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas pradėti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ginčijamas nebuvo ir yra galiojantis, bei remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalimi, laikoma, kad visuomenės poreikis įgyvendinti sprendime nurodytą Tautos namų projektą objektyviai egzistuoja ir ginčo tarp šalių dėl paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo nagrinėjamu atveju nėra.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018-09-04 įsakymu Nr. 1P-347-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reikalingo visuomenės poreikiams (socialinei infrastruktūrai plėsti – kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti (Tautos namų projektui įgyvendinti)) naudojimo teisės nutraukimo“, nuspręsta nutraukti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi UAB „VIPC Vilnius“ jai šiame žemės sklype nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui (pastatui – kultūros rūmams, (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, naudojimo teisę.
Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
Ieškovas įrodė, kad egzistuoja pagrindas priimti nutartį leisti įregistruoti žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams, pagrindė, jog egzistuoja visos trys sąlygos – neatidėliotinas poreikis; parengta turto ataskaita; pinigų sumokėjimas į depozitinę sąskaitą (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, patvirtinančias paimamo visuomenės poreikiams atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto svarbą. Valstybinę Tauro kalno teritorijoje esančio žemės sklypo bei jame stovinčio pastato atkūrimo bei pritaikymo visuomenės poreikiams reikšmę yra pripažinęs Lietuvos Respublikos Seimas, kuris 2018 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIII-1467 “Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir nacionalinės koncertų salės – Tautos namų” pritarė 2018 m. sausio 10 d. pasirašytam Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017–2022 m., kuriame numatyta, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigys Vilniaus miesto savivaldybė.
Ginčas byloje yra kilęs dėl teisingo kompensacijos dydžio už paimtą turtą nustatymo.
Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Vykdydama Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalies nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybė 2018-09-24 pervedė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-09-04 įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) nurodytą atlyginimo sumą – 5 996 000 Eur į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą bei nepraleisdama įstatymo nustatyto 60 dienų termino kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti ginčo žemės sklypą su statiniais visuomenės poreikiams, hipotekos panaikinimo bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esantį atsakovui UAB „VIPC Vilnius“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – kultūros rūmus (duomenys neskelbtini) bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą nustatymo.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą valstybės vardu ir pradėti šį turtą naudoti sprendime paimti turtą visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, turto savininkas UAB "VIPC Vilnius" bankroto administratorius UAB „Valeksa“ tapo 5 996 000 Eur, kurie yra turto paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos 2018-09-24 Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6543 pervesti į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą, savininku ir įgijo teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 str. 7 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Pagal CK 4.100 straipsnį paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina. Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą.
Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Įstatyme įtvirtintas individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
Vilniaus apygardos teismo 2019-03-04 nutartimi šioje byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui D. G., atsakant į teismo užduotą klausimą: kokia yra nekilnojamojo turto – pastato – kultūros rūmų, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 10459,27 kv. m., (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018-03-06 datai?
Ekspertas D. G. pateikė teismui 2019-03-22 Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės aktą Nr. DGE190322r.
Ekspertas, apklausęs nekilnojamojo turto rinkos dalyvius, išanalizavęs analogiško ir panašaus savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis į vertinamąjį nekilnojamojo turto pasiūlą laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje bei visas kitas parduotų lyginamųjų nekilnojamojo turto objektų charakteristikas, kurios buvo pateiktos ekspertui iš VĮ Registrų centro duomenų, pateikė išvadą, kad vertinamo turto – Pastato - Kultūros rūmų, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10459.27 kv. m, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. kovo 6 dienai (retrospektyvinė), nustatyta lyginamuoju metodu, yra 7 781 000 Eur (septyni milijonai septyni šimtai aštuoniasdešimt vienas tūkstantis eurų).
Atliekant retrospektyvinį vertinimą galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje), galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje). Atliekant retrospektyvų vertinimą buvo remtasi – Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto vertinimo metodika ir kitais tuo metu galiojančiais teisės aktais ir dokumentais.
Atlikęs analizę ekspertas vertinamo pastato vertei nustatyti naudojo lyginamąjį metodą ir išlaidų (kaštų) metodą, pritaikydamas vietos pataisos koeficientą. Naudojant lyginamąjį metodą ir išlaidų (kaštų) metodą vertei nustatyti naudojo turimus faktinius duomenis bei NTR statistines suvestines, kitą aktualią informaciją, turimus dokumentus, ir, vertindamas išlaidų (kaštų) metodu, naudojosi UAB „Sistela“ kainynu NTK 2018 m. (LR Aplinkos ministerijos atestuota įmonė (atestato Nr. 4506, Nr. 5639) ir VĮ RC nustatytais vietovės pataisos koeficientais pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintais valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. Nr. v-334). Atlikus skaičiavimus, remiantis įvairiais šaltiniais (NTR statistika, NT IP, vadybininkų bei vertintojų nuomonė) papildomai buvo atliktas sąlyginis verčių palyginimas su bendra rinkos konjunktūra ir vertinimo vietovės rinkos konjunktūra.
Ekspertas įvertino ekspertizės objektų lokalizaciją, aplinkos charakteristikas. Verčių zona – tai dalis Naujamiesčio seniūnijos ir nedidelė dalis Senamiesčio seniūnijos teritorijos: (duomenys neskelbtini) ir kitos populiarios šioje teritorijoje esančios gatvės, užstatytos iki 1940 metų bei po karo statytais pastatais, iki 6 aukštų gyvenamaisiais namais, kurių pirmuosiuose aukštuose yra administracinės bei komercinės patalpos. Šioje verčių zonoje yra ir (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) rūmais. Pastaraisiais metais šioje teritorijoje pasatyti ir statomi nauji daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Nustatė, kad dėl išplėtotos infrastruktūros, patogios lokalizacijos ši verčių zona populiari ir paklausi, todėl pasižymi gan aukštomis nekilnojamojo turto kainomis. Atsižvelgiant į konkrečią pastato vietovę jį yra unikali net vertingesnių zonų atžvilgiu.
Vertinamo turto rinkos vertės skaičiavimai ekspertizės akte remiasi nagrinėjamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikų palyginimu bei jų skirtumų įtakos vertinamojo objekto vertės nustatymui įvertinimu. Patikslinimai buvo skaičiuojami atžvelgiant į kainų lygius bei dinamiką vertės nustatymo datai ir lyginamųjų objektų pirkimo – pardavimo metu, taip pat vertinamojo ir lyginamųjų objektų dislokaciją, būklę, privažiavimo galimybes, inžinerinę infrastruktūrą, panaudojimo perspektyvas ir kitus faktorius įtakojančius vertinamo turto vertę.
Ekspertas išanalizavo pirkimo-pardavimo sandorius, įvykusius ne vėliau nei prieš 36 mėnesius ir lentelėse pateikė VĮ Registrų centro ir/ar įmonės „NT sandoriai“ fiksuotus sąlyginai panašaus savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis į vertinamą nekilnojamojo turto pardavimo atvejus. Daugumoje atveju pateikiami tik charakteringi pirkimo-pardavimo sandorių atvejai, kurie buvo parduoti per artimiausią laikotarpį, bet ne vėliau nei paskutinius 36 kalendorinius mėnesius ir kurie buvo pasirinkti kaip palyginamieji objektai vertinamo turto rinkos vertei nustatyti lyginamuoju metodu. Atrenkant lyginamuosius objektus ekspertas atsižvelgė į vertinamų turtą parinko tokios pačios paskirties – kultūros/mokslo ir/ar maitinimo paskirties objektus.
Ekspertas nurodė, kad sąlyginai panašaus (vertinamajam) nekilnojamojo turto pasiūlos atvejai nekilnojamojo turto pardavimo rinkoje yra reti. Be to dažnai pardavėjų aukšti lūkesčiai neatitinka galimų pirkėjų finansinių galimybių ir realių panašaus turto pirkimo – pardavimo sandorių verčių, t.y. pasiūlos kainos būna aukštesnės už pirkimo – pardavimo sandorių kainas, fiksuotas VĮ Registrų centras duomenyse.
Ekspertas pagal turimus pardavimo sandorius, nurodytus 1 lentelėje atrinko vertinimui naudojamus įvykusius sandorius. Mišriame sandoryje 2018-02, (duomenys neskelbtini), kurį naudojo, kai lyginamąjį nustatė aktualių pagal paskirtį pastatų, kurių naudojimo paskirtis - kultūros ir mokslo, 1 kv.m pardavimo kainas, kurias naudojo mokslo - kultūros paskirties objektų rinkos vertei apskaičiuoti. Vilniaus miesto savivaldybės 2013–2017 pradinių rinkos duomenų statistiniai rodikliai pagal paskirties grupes masiniam vertinimui galioja nuo 2018 m. ir patvirtinta Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. v-334. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 6 punktu, nekilnojamojo turto rinkos duomenys tikrinami pagal statistinio patikimumo kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkantys duomenys laikomi patikimais ir naudojami nekilnojamojo turto verčių zonoms ir vertinimo modeliams sudaryti.
Atlikęs modeliavimą, korekcijas ir skaičiavimus gautą lyginamojo objekto kainą, esančią 2 lentelėje, ekspertas naudojo vertinamų mokslo/kultūros paskirties objektų verčių skaičiavimui. Atkreipė dėmesį, kad pasinaudojus VĮ RC informacija, bei NT Internetiniais portalais ir atlikus gautų kainų analizę bei turėdamas pakankamai patirties vertinant ir praktikos pardavimo srityje ekspertas teigė, kad nustatytos kainos atitinka rinkos konjuktūrą ir pagal vietovę artėja/atitinka vidutines vertes Vilniaus miesto zonoje ir yra teisingos vertinamo objekto vertei nustatyti. Nekilnojamojo turto masiniam vertinimui panaudoti įvykę pastatų ir patalpų sandoriai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pradinių rinkos duomenų statistiniai rodikliai pateikiami lentelėse 4 ir 5. Pagal eksperto tarpinę išvadą - kultūros, švietimo ir mokslo paskirčių grupės nekilnojamasis turtas per metus brango iki 13 procentų arba vidutiniškai 1 procentą per mėnesį, viešbučių, prekybos, paslaugų ir maitinimo paskirčių grupės nekilnojamasis turtas per metus brango iki 3 procentų arba vidutiniškai 1/3 procento per mėnesį.
Pagal vidinį teismo įsitikinimą eksperto išvada yra pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pagrindų, kuriais remiantis būtų galima nesutikti su eksperto išvada, nenustatyta (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, laikytini pagrįstais, patikimais ir neturinčiais kitokių trūkumų, nes priešingoms išvadoms padaryti įrodymų byloje nėra. Teismas nenustatė, kad teismo paskirta ekspertizė būtų atlikta pažeidžiant kriterijus, reikšmingus teisingam atlyginimui už paimamą turtą nustatyti.
Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje taip pat nėra.
Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.
Ieškovas argumentavo, kad nei vienas eksperto parinktas lyginamasis objektas nėra toje pačioje verčių zonoje 57.5, kurioje yra vertinamas turtas, nei vienas lyginamasis objektas neatitinka vertinamų patalpų pagal plotą ir statybos baigtumą, savo plotu artimesni objektai yra kitos paskirties nei vertinamos patalpos ir dalis jų dargi rekonstruotos, galiausiai savo paskirtimi vertinamas patalpas atitinkantys lyginamieji objektai yra absoliučiai nepanašūs savo plotu, taigi visų šių savo savybėmis į vertinamą turtą nepanašių lyginamųjų objektų sandorių pagrindu nustatyta ginčo pastato kultūros paskirties patalpų vertė nėra ir negali būti laikoma objektyvia ir atitinkančia rinkos sąlygas verte, todėl eksperto D. G. nustatyta pastato verte negali būti nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi dėl eksperto naudotų netinkamų palyginamųjų objektų pastato vertei nustatyti, o objektyvia ir teisinga pastato paėmimo visuomenės poreikiams ir naudojimosi žemės sklypu teisės nutraukimo atlyginimo suma laikytina Vilniaus miesto savivaldybės teismui pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18/323 nustatyta 5 996 000 Eur suma.
Kaip teisingai pažymėjo pats ieškovas, eksperto išvada dėl 7 781 000 Eur pastato vertės yra tik 1,298 karto didesnė už savivaldybės sumokėtą 5 996 000 Eur atlyginimo dydį ir toks pokytis gali būti visiškai suprantamas dėl parinktų lyginamųjų objektų specifikos (kaip minėta, pavyzdžiui, eksperto buvo parinkti mišrių nekilnojamojo turto kompleksų sandoriai neturint tikslių duomenų apie vertinimui aktualaus nekilnojamojo turto objekto kainą sandoryje, vertinant kavinės patalpas pasirinkta mažiau lyginamųjų objektų, ir t. t.). Tuo tarpu gi paties atsakovo atsiliepime nurodyta 12 137 685,36 Eur pastato vertė buvo didesnė už savivaldybės sumokėtą 5 996 000 Eur sumą daugiau nei dvigubai.
Nors teismas nėra saistomas eksperto D. G. nustatytos pastato vertės, o ekspertizės aktas vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, šiuo atveju su Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18/323, tačiau nenustačius, kad ekspertizės aktas prieštarauja Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai, vadovautinasi įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vertinant ekspertizės išvadas nenustatyta kokių nors jų trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvadų patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo, o ieškovo nesutikimas su išvadomis buvo grindžiamas tik parinktų lyginamųjų objektų specifika, kuri nepagrindžia ekspertizės trūkumų. Todėl teismas remiasi ekspertizės išvadomis.
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, atsakovui UAB "VIPC Vilnius" iš ieškovo priteistinos 2800 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos sumokant už ekspertizės atlikimą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,
N u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį atsakovui UAB „VIPC Vilnius“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – kultūros rūmus (duomenys neskelbtini) bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą dydį 7 781 000 Eur (septyni milijonai septyni šimtai aštuoniasdešimt vienas tūkstantis eurų).
Priteisti UAB "VIPC Vilnius" iš Vilniaus miesto savivaldybės 2800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė