Civilinė byla Nr. e2-999-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01446-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;
3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. (I. S.) pareiškimas ir patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Nordstreet“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo startas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslo startas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Alisanta”. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 6 d. Teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Verslo startas“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
2. Antrosios eilės kreditoriai M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G., I. S. (I. S.) (toliau – ir kreditoriai), nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties dalimi, kuria buvo patvirtintas hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinis reikalavimas, pateikė atskirąjį skundą, prašydami šią nutarties dalį panaikinti.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi sutiko su kreditorių atskiruoju skundu ir pasinaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinis reikalavimas; teismas šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą, nustatė kreditoriams terminą pareiškimui (teismo nutartyje įvardinta – skundui) dėl ginčijamo finansinio reikalavimo pateikti.
4. Kreditoriai 2024 m. birželio 27 d. pateikė teismui skundą (pareiškimą), kuriame prašė netvirtinti UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinio reikalavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad 2022 m. birželio 30 d. maksimaliosios hipotekos sandoris, iš kurio kildinamas UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinis reikalavimas, laikytinas nesąžiningu. Bendrovė šio sandorio sudarymo metu jau buvo nemoki (nemoki buvo bent jau nuo 2021 metų), nepaisant to, sandorį vis tiek sudarė. Hipotekos sandoris buvo sudarytas ne siekiant užtikrinti sandorio objektu esančio turto įkeitimą, bet, bendrovės vadovams ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims žinant apie faktinį bendrovės nemokumą, siekiant apsaugoti bendrovės turtą nuo būsimų finansinių reikalavimų į bendrovę tvirtinimo bendrovės bankroto bylos iškėlimo atveju.
6. UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinis reikalavimas nėra pagrįstas ir pažeidžia kreditorių interesus, kurių preliminariosios nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartys buvo sudarytos anksčiau (2021 metais) nei sudarytas hipotekos sandoris (2022 metai), kuriuo grindžiamas UAB „Nordstreet“ finansinis reikalavimas.
7. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Nordstreet“, sudarydama hipotekos sandorį, buvo atidi ir įsitikino, jog šio sandorio sudarymas nepažeis kitų bendrovės kreditorių teisių ir pareigų, t. y. dėl to, ar nuosavybės teisė į įkeičiamą turtą nėra suvaržyta, įskaitant ir preliminariųjų sutarčių su kreditoriais sudarymą. Todėl antrosios eilės kreditorių, kurie laikytini vartotojais, teisės negali būti nepagrįstai suvaržytos (sumažinant jų galimybę patenkinti savo reikalavimus), patvirtinus hipotekos kreditorės finansinį reikalavimą vien tik remiantis tuo, kad sandoris formaliai galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles.
8. Vienintelis dokumentas, kuris galėjo turėti reikšmės bendrovei ir (ar) UAB „Nordstreet“ vertinant, ar hipotekos sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, sandorio sudarymo metu galėjo būti Poilsio paskirties pastato vertinimo ataskaita Nr. VN-22-2649. Tačiau šios ataskaitos duomenų teisingumas yra paneigtas Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 4S-109610; taigi realus pastato baigtumas ataskaitos parengimo metu objektyviai negalėjo būti 100 proc. Rėmimasis neteisingais duomenimis nepatvirtina, kad UAB „Nordstreet“ ir bendrovė hipotekos sandorio sudarymo metu ėmėsi visų objektyvių priemonių įsitikinti, ar sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
9. Nors UAB „Nordstreet“ save įvardija sutelktinio finansavimo platforma, kreditorių atstove, tačiau vykdyti tokią veiklą ji teisę įgijo tik 2023 m. lapkričio 10 d., o UAB „Startela“ ir UAB „Nordstreet“ paskolos sutartis pasirašyta 2022 m. birželio 23 d. UAB „Nordstreet“ neturėjo licencijos ir nebuvo registruota kaip Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais asmuo, turintis teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą; toks asmuo veiklą vykdyti turi teisę tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į Viešąjį nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašą.
10. Paskolos sutartis yra realinė, tačiau UAB „Nordstreet“ nepateikė įrodymų, kad būtent ji suteikė paskolą UAB „Startela“ ir turėjo teisę 2022 m. birželio 23 d. paskolos sutarties pagrindu savo, o ne kitų asmenų naudai sudaryti hipotekos sandorį. Kredito teikimo veiklos „maskavimas“ kitokio pobūdžio veiklomis sudaro pagrindą konstatuoti, kad nebuvo laikytasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Jeigu bankroto byloje, kurioje egzistuoja viešasis interesas, kyla pakankamos abejonės sandorio, iš kurio kildinamas finansinis reikalavimas, teisėtumu, tokio sandorio pagrindu reiškiamas reikalavimas negali būti tvirtinamas.
11. Tarp UAB „Nordstreet“ ir UAB „Startela“ 2022 m. birželio 23 d. paskolos sutartis buvo sudaryta UAB „Nordstreet“ žinant (arba jai turėjo būti žinoma) apie BUAB „Verslo startas“ mokumo problemas; UAB „Startela“ formaliai buvo nurodyta paskolos gavėja, o BUAB „Verslo startas“ įkeitė savo turtą. Paskolos sutartyje nurodyti R. M. – buvusio BUAB „Verslo startas“ vadovo M. M. (M. M.) brolio ir, manytina, neatsiskleidusio BUAB „Verslo startas“ faktinio vadovo – kontaktiniai duomenys.
12. UAB „Nordstreet“ abstrakčiai nurodo, kad jos finansinį reikalavimą sudaro 302 400 Eur maksimaliosios hipotekos suma, tačiau nedetalizuoja ir nepagrindžia šio reikalavimo sudėties. Kadangi UAB „Nordstreet“ reikalavimą kildina iš paskolos sutarties, ji turi pagrįsti, iš ko susideda reikalavimo suma, nes matyti, jog buvo taikomi 2 užtikrinimo būdai (vekselis ir hipoteka), tačiau neaišku, koks ir kaip apskaičiuotas paskolos sumos likutis, palūkanų, netesybų dydis ir pan.
13. R. M. nėra pateikęs nemokumo administratorei dokumentų, kurie yra susiję su BUAB „Verslo startas“ valdymu ir galėtų patvirtinti, kad sandoris, kurio pagrindu yra reiškiamas UAB „Nordstreet“ finansinis reikalavimas, yra nepagrįstas ir sudarytas siekiant pažeisti bendrovės kreditorių interesus. Be to, nemokumo administratorė nesuteikė galimybės kreditoriams susipažinti su bendrovės dokumentais, esančiais jos žinioje, tokiu būdu apribojo jų teises, įtvirtintas JANĮ 43 straipsnio 4 punkte.
14. Teismas, nagrinėdamas UAB „Nordstreet“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, privalo būti aktyvus ir imtis visų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) bei JANĮ numatytų priemonių, siekdamas pašalinti abejones dėl bendrovės mokumo 2022 m. birželio 30 d., be kita ko, išreikalauti iš nemokumo administratorės ar kreditorių su tuo susijusius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019–2023 metus, dokumentus dėl bendrovės prievolių vykdymo tretiesiems asmenims, kt. Tik išreikalavus dokumentus ir įvertinus juose užfiksuotus duomenis, ištyrus, ar bendrovė galėjo būti moki 2022 m. birželio 30 d., būtų galima pašalinti abejones dėl to, ar UAB „Nordstreet“ finansinio reikalavimo tvirtinimas yra pagrįstas ir nepažeidžia bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
15. Be to, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, byloje yra būtina organizuoti žodinį teismo posėdį, į teismo posėdį kaip liudytojus kviesti R. M., M. M. ir N. J.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi kreditorių pareiškimo netenkino ir patvirtino hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje.
17. Teismas, įvertinęs kreditorių argumentus ir byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Teismo vertinimu, šį reikalavimą patvirtino: BUAB „Verslo startas“ ir UAB „Nordstreet“ atsiliepimų į pareiškimą priedai: paskolos sutarties Nr. 2022/06/23 specialiosios ir bendrosios sąlygos su pakeitimais ir papildymais, 2022 m. birželio 30 d. maksimaliosios hipotekos sutartis, notaro E. N. 2023 m. gegužės 23 d. vykdomasis įrašas. Teismas pažymėjo, kad finansinio reikalavimo pagrindą sudarantys sandoriai ir vykdomasis įrašas nėra nuginčyti, sandoriuose nurodytų prievolių įvykdymo terminai suėję, duomenų apie prievolių įvykdymą nėra, dėl sandorių nuginčijimo nėra iškelta civilinių bylų.
18. Teismas pastebėjo, kad pagal paskolos sutarties nuostatas paskola buvo suteikta ne BUAB „Verslo startas“, o kitam juridiniam asmeniui – UAB „Startela“, tačiau paskolos sutarties sąlygų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas BUAB „Verslo startas“ priklausantis turtas (pastatas – sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tai ne tas objektas, kuriame nuosavybę ketino įsigyti kreditoriai (daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad pagal JANĮ 94 straipsnio 1 dalies nuostatas likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto; to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Teismo vertinimu, pardavus UAB „Nordstreet“ naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kreditorių teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, jiems savo numanomą teisių pažeidimą siejant su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).
19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinį reikalavimą patvirtinantys sandoriai ir vykdomasis dokumentas nenuginčyti, konstatavo, jog jos finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir jį patvirtino, o kreditorių pareiškimo netenkino.
20. Teismas kitas dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes vertino kaip neturinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti, kaip nepaneigiančias galiojančius finansinį reikalavimą patvirtinančius sandorius ir vykdomąjį dokumentą.
21. Netenkinęs kreditorių pareiškimo, teismas jų patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino. UAB „Nordstreet“ duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Kreditoriai M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G., I. S. (toliau – ir apeliantai) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinio reikalavimo netvirtinti arba skundžiamą nutartį panaikinti ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas neatsižvelgė į viešojo intereso egzistavimą, nebuvo aktyvus ir neišnaudojo visų galimybių nustatyti, ar UAB „Nordstreet“ gali būti laikoma teisėtai įgijusia reikalavimo teisę, iš kurios yra kildinamas jos finansinis reikalavimas. Teismas, neatlikęs savarankiško teisinio vertinimo, tik nurodė, kad UAB „Nordstreet“ turėjo teisę sudaryti tokį sandorį.
22.2. Teismas nevertino to, kas yra tikrieji naudos gavėjai pagal sandorius, iš kurių yra kildinamas UAB „Nordstreet“ finansinis reikalavimas. Kreditorių teismui nurodytos aplinkybės pagrindė, kad, labiau tikėtina, jog paskolos sutartis tarp UAB „Nordstreet“ ir UAB „Startela“ buvo sudaryta todėl, kad UAB „Nordstreet“ buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie BUAB „Verslo startas“ mokumo problemas, dėl to buvo sudarytas ir įkeitimo sandoris, formaliai paskolos gavėja nurodžius UAB „Startela“, o bendrovei įkeitus savo turtą. Tokiu būdu, bendrovė siekė nesąžiningai išvengti prievolių kitiems jos kreditoriams vykdymo, tarp jų ir apeliantams.
22.3. Teismas nevertino to, ar UAB „Nordstreet“ 2022 m. birželio 30 d. hipotekos sandorio sudarymo metu turėjo priežiūros institucijos suteiktus leidimus vykdyti sutelktinio finansavimo platformos veiklą, nors kreditoriai nurodė, kad tokią veiklą vykdyti UAB „Nordstreet“ įgijo tik 2023 m. lapkričio 10 d. (po 2022 m. birželio 23 d. paskolos sutarties sudarymo). UAB „Nordstreet“ nuo 2017 m. spalio 18 d. buvo tik sutelktinio finansavimo platformos operatorė, t. y. galėjo tik administruoti tokią platformą, bet ne teikti skolinimo paslaugas. Teismas turėjo būti aktyvus ir išreikalauti iš UAB „Nordstreet“ visus dokumentus, kurie pagrindžia jos teisę 2022 m. birželio 23 d. atlikti veiksmus, priskiriamus sutelktinio finansavimo platformų kompetencijai.
22.4. UAB „Nordstreet“ neturėjo licencijos ir nebuvo registruota kaip Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais asmuo, turintis teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą. Toks asmuo turi teisę nurodytą veiklą vykdyti tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į Viešąjį nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašą. Apeliantų žiniomis, UAB „Nordstreet“ 2022 metais į šį sąrašą įrašyta nebuvo.
22.5. Paskolos sutartis yra realinė, tačiau UAB „Nordstreet“ nepateikė įrodymų, kad būtent ji suteikė paskolą UAB „Startela“ ir turėjo teisę 2022 m. birželio 23 d. paskolos sutarties pagrindu savo, o ne kitų asmenų naudai sudaryti hipotekos sandorį. Kredito teikimo veiklos „maskavimas“ kitokio pobūdžio veiklomis sudaro pagrindą, konstatuoti, jog nebuvo laikytasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
22.6. Teismas klaidingai aiškino JANĮ 41 ir 42 straipsnių bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas ir padarė neteisingą išvadą, kad sandorio nuginčijimas yra pagrindas netvirtinti finansinio reikalavimo. JANĮ 41 ir 42 straipsniai yra specialiosios normos, jų taikymo apimtis yra siauresnė nei CK, todėl reiškiami finansiniai reikalavimai gali būti sandoriais, bet ne visi sandoriai gali būti patvirtintais finansiniais reikalavimais. Sandoris, kurio pagrindu yra reiškiamas finansinis reikalavimas, yra platesnės apimties teisinė sąvoka negu finansinis reikalavimas. O tai reiškia, kad finansinio reikalavimo nepatvirtinimas savaime nereiškia sandorio, iš kurio kildinamas šis reikalavimas, neteisėtumo ir kartu leidžia spręsti, jog finansinis reikalavimas turi būti netvirtinamas kilus abejonių tokio sandorio teisėtumu. Pripažinus skundžiamoje nutartyje nurodytų JANĮ nuostatų aiškinimą pagrįstu, būtų paneigtas finansinio reikalavimo instituto egzistavimas, nes nesutinkantys su finansiniu reikalavimu kreditoriai pirmiausia turėtų nuginčyti sandorį, nors tą padarius nebebūtų poreikio ginčyti finansinį reikalavimą.
22.7. Teismas neatliko savarankiško UAB „Nordstreet“ finansinio reikalavimo turinio vertinimo. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad UAB „Nordstreet“ pasirinko neįrodinėti to, kas ir ar išvis buvo sumokėtos paskolos lėšos UAB „Startela“. Be to, teismas, deklaratyviai konstatuodamas reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą, pats neskaičiavo, ar UAB „Nordstreet“ nurodytą sandorį sudarantys apskaičiavimai yra pagrįsti (neaišku, kokio teisės akto taikymo pagrindu, koks ir kaip apskaičiuotas paskolos sumos likutis, palūkanų, netesybų dydis ir pan.).
22.8. Teismas nepagrįstai susiaurino antrosios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtį. Tai, kad UAB „Nordstreet“ sudarytas sandoris nėra nukreiptas į antrosios eilės kreditorių įsigytą turtą, negali atimti kreditoriams galimybės ginčyti tokį finansinį reikalavimą. Kreditoriai, siekdami užtikrinti savo interesų įgyvendinimą, gali ginčyti visus reiškiamus finansinius reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra tiesiogiai kildinami iš kreditorių turto arba jų teisių į bankrutuojančią bendrovę, ar ne (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis).
22.9. Teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl UAB „Nordstreet“ finansinio reikalavimo tenkinimo dar prieš pradėdamas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Nutarties metaduomenys patvirtina, kad jos turinys buvo sukurtas 2024 m. spalio 25 d. 14:29 val, t. y. likus daugiau nei 4 dienoms iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka pradžios momento. Be to, iš nutarties metaduomenų matyti, kad jos, kaip elektroninio dokumento, autore yra nurodoma kita Vilniaus apygardos teismo teisėja – R. M., kuri nenagrinėja nei bendrovės bankroto bylos, nei UAB „Nordstreet“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kodėl nutarties autoriumi yra kitas teisėjas nei paskirtas nagrinėti ginčo klausimą. Šios aplinkybės taip pat kelia abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumo.
22.10. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą žodinio proceso tvarka. Tokiu būdu byloje nebuvo sudaryta galimybė kaip liudytojus apklausti M. M., R. M. ir N. J. dėl bendrovės valdymo, taip pat aplinkybių, užfiksuotų išreikalautuose dokumentuose (jeigu toks prašymas būtų patenkintas). Be to, žodinis bylos nagrinėjimas būtų leidęs nustatyti, ar sudarant įkeitimo sandorį šie asmenys ir (ar) bendrovė buvo informuoti apie tai, kad UAB „Nordstreet“ neturi teisės sudaryti sandorių, kurie patenka į sutelktinio finansavimo veiklos platformų vykdomos veiklos apimtį, taigi ir nustatyti, ar nebuvo pažeisti antrosios eilės kreditorių interesai.
22.11. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti kreditorių prašomus įrodymus, kurių dėka būtų buvę galimą nustatyti, ar R. M. tinkamai užtikrino sandorių, sudarytų jo vadovavimo bendrovei metu, teisėtumą. Be to, tikėtina, kad prašomuose išreikalauti dokumentuose buvo užfiksuota informacija, susijusi su N. J., M. M. bei kitų su bendrove susijusių asmenų veiksmais, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl bendrovės sandorių teisėtumo.
22.12. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kodėl nevertina kreditorių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų: i) dėl UAB „Nordstreet“ veiklos teisėtumo 2022 m. birželio 23 d.; ii) pagrindžiančių finansinio reikalavimo turinio nepagrįstumą.
23. UAB „Nordstreet“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditorių atskirąjį skundą atmesti; priimti naują įrodymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai patvirtino UAB „Nordstreet“ finansinį reikalavimą.
23.2. Nesutiktina su apeliantais, kad UAB „Nordstreet“ neturėjo teisės sudaryti hipotekos sandorio, taip pat skolinti lėšas UAB „Startela”. UAB „Nordstreet“ 2017 m. spalio 18 d. buvo įtraukta į Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą. Paskolą UAB „Startela” suteikė ne UAB „Nordstreet“, o per visus 3 etapus 388 su paskelbtu (duomenys neskelbtini), projektu nesusiję asmenys. Teisę investuotojų vardu sudaryti įkeitimo sandorius UAB „Nordstreet“ numatė sandorio sudarymo metu galiojęs įstatymas ir tam atskiro sutikimo (leidimo) UAB „Nordstreet“ turėti nereikėjo (Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis; 2022 m. birželio 23 d. paskolos sutarties sąlygų 9.1.1 punktas; 2022 m. birželio 30 d. maksimaliosios hipotekos sutartis).
23.3. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad UAB „Nordstreet“ nepateikė įrodymų, jog jos veiklos priežiūrą vykdė Lietuvos bankas. UAB „Nordstreet“ veikla nuo pat 2017 m. spalio 18 d. buvo stebima priežiūros institucijos, ji niekada nebuvo išbraukta iš Viešojo sutelktinio finansavimo platformos operatorių sąrašo, o tai tik įrodo, kad ji veiklą vykdė pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, dar iki paskolos sutarties su UAB „Startela” sudarymo Lietuvos bankas atliko UAB „Nordstreet“ veiklos vertinimą bei paskelbė vertinimo rezultatus viešai.
23.4. Nepagrįsti apeliantų argumentai, susiję su ginčijamo finansinio reikalavimo turiniu ir pagrindu. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktas aiškiai įtvirtino, kad paskolos sumos išmokėjimą atlieka ne investuotojai, o UAB „Nordstreet“; įrodymai, jog paskola UAB „Startela“ buvo išmokėta, buvo pateikti su tripliku. UAB „Nordstreet“, prašydama patvirtinti 302 400 Eur finansinį reikalavimą, nurodė, kad jį kildina išimtinai iš hipotekos sandorio; šį faktą patvirtina tai, jog finansinio reikalavimo suma yra lygi maksimaliosios hipotekos sumai (šiai sumai buvo išduotas vykdomasis įrašas). Apie tikslią įsiskolinimo sumą pagal paskolos sutartį buvo išsamiai pasisakyta triplike.
23.5. BUAB „Verslo startas“ nėra ir nebuvo paskolos gavėja pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir taisykles, o UAB „Nordstreet“ nebuvo įpareigota vertinti įkaitų davėjų mokumo; paskolos sutarties sudarymo metu buvo vertinamas tik paskolos gavėjos – UAB „Startela“ – mokumas. Todėl apeliantų teiginiai, kad UAB „Nordstreet“ žinojo apie BUAB „Verslo startas“ galimą nemokumą, nepagrįsti ir deklaratyvūs.
23.6. Apeliantų argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti. Vien tai, kad teismas neorganizavo žodinio bylos nagrinėjimo ir neišreikalavo papildomų įrodymų į bylą, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nemotyvuota. Teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje įvertino apeliantų prašymus bei argumentus, kuriais jie rėmėsi, ir pagrįstai jų netenkino. Tai, kad apeliantai nesutinka su tokiu teismo procesiniu sprendimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamos nutarties neteisėtumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
25. Apeliantai atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nešališkumą, teigia, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, kadangi iš skundžiamos teismo nutarties metaduomenų matyti, jog ji buvo sukurta 2024 m. spalio 25 d., t. y. iki bylos nagrinėjimo rašytiniame teismo posėdyje dienos (2024 m. spalio 30 d.), be to, nutarties autore yra nurodyta kita Vilniaus apygardos teismo teisėja, o ne bylą išnagrinėjęs teisėjas. Taigi apeliantai iš esmės kelia klausimą dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, buvimo.
26. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka teismo sudėčiai įstatyme nustatytų reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 19 punktas). Atvejų, kai gali būti konstatuota, kad civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 31 punktas).
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. spalio 30 d., 9.30 val. ir šią dieną ji buvo išnagrinėta, priimta bei paskelbta skundžiama nutartis. Nors apeliantai teisingai nurodo, kad šios nutarties metaduomenys atskleidžia, jog jos, kaip elektroninio procesinio dokumento, sukūrimo data yra 2024 m. spalio 25 d., vis dėlto ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, jog buvo šališkas.
29. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad teisminis bylos nagrinėjimas apima ne vien tik bylos nagrinėjimą iš esmės rašytiniame ar žodiniame teismo posėdyje, tačiau ir pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadiją, kurioje atliekami paruošiamieji ir sklandžiam bylos nagrinėjimui iš esmės būtini veiksmai. Pasirengimo stadijoje šalys aiškiai ir galutinai suformuluoja jų reiškiamus reikalavimus ir atsikirtimus, išdėsto su tuo susijusias aplinkybes, pateikia įrodymus, esant poreikiui, pareiškia prašymus (CPK 226 straipsnis). Atitinkamai teismas šioje stadijoje taip pat atlieka pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmus, tarp kurių gali būti ir byloje priimtino galutinio teismo procesinio sprendimo (nutarties) projekto, kuriame aprašomi bylos duomenys (nustatytos faktinės aplinkybės, šalių pozicijos, byloje esantys įrodymai, kt.), parengimas (CPK 225 straipsnio 6 punktas), ir tai negali būti vertinama kaip teismo išankstinio nusistatymo bylos baigtimi turėjimas. Priešingai, tokie teismo paruošiamieji veiksmai ne tik atitinka pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos esmę, bet ir užtikrina proceso operatyvumo, ekonomiškumo principų įgyvendinimą, sudaro sąlygas greitesniam ir efektyvesniam bylos išnagrinėjimui teismo posėdyje, savalaikiam nutarties, kuria ginčo klausimas išsprendžiamas iš esmės, priėmimui ir paskelbimui.
30. Antra, aplinkybė, kad skundžiama nutartis buvo sukurta 2024 m. spalio 25 d., t. y. iki bylos nagrinėjimo rašytiniame teismo posėdyje dienos (2024 m. spalio 30 d.), nereiškia to, jog byla iš esmės buvo išnagrinėta anksčiau nei paskirtas teismo posėdis. Šiuo atveju nėra pagrįsta tapatinti nutarties metaduomenyse nurodytą jos sukūrimo datą (fiksuotą elektroninio procesinio dokumento sukūrimo pradžios momentą) su jos, kaip teismo procesinio sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, priėmimu ir paskelbimu. Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija apskritai pažymi, kad apeliantai atskirajame skunde skundžiamos nutarties metaduomenis pateikia selektyviai, t. y. pateikia tik tų nutarties metaduomenų vaizdinę dalį, kuri baigiasi ties įrašu apie jos sukūrimo datą. Vis dėlto paskesni įrašai akivaizdžiai patvirtina, kad skundžiama nutartis po jos sukūrimo (2024 m. spalio 25 d.) dar buvo redaguojama (be kita ko, bylą nagrinėjusio teisėjo) ir paskutinį kartą išsaugota (užfiksuotas jos turinio keitimas) 2024 m. spalio 30 d., t. y. būtent bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dieną, kurią ir buvo priimta bei paskelbta skundžiama nutartis. O tai tik patvirtina, kad byla buvo nagrinėjama iš esmės ir jos nagrinėjimas baigtas paskirto rašytinio teismo posėdžio dieną – 2024 m. spalio 30 d., o ne apeliantų nurodomą 2024 m. spalio 25 d.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantai atskirojo skundo argumentais neįrodė pirmosios instancijos teismo šališkumo, taigi ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo buvimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad atskirojo skundo turinys apskritai patvirtina, jog apeliantai motyvus dėl teismo šališkumo iš esmės dėsto tik dėl to, kad nesutinka su jiems nepalankiu teismo procesiniu sprendimu. Tačiau ši aplinkybė nelaikytina kaip įrodanti teismo šališkumą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo pagrindas; teismo šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais, tuo, jog teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 37 punktas).
32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad skundžiamą nutartį priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą, t. y. jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Tokios išvados byloje esantys duomenys daryti neleidžia.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, konstatuoja, kad, priešingai nei bando įteigti apeliantai, aptariama nutartis yra priimta šią bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo V. K. – tiek nutarties įžanginėje, tiek rezoliucinėje dalyse bylą nagrinėjusiu teisėju yra nurodomas šis teisėjas, nutartis 2024 m. spalio 30 d. 14.30:20 val. yra pasirašyta jo elektroniniu kvalifikuotu parašu, o tai, remiantis Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtinto Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacine ir elektroninių ryšių technologija tvarkos aprašo 17 punktu, reiškia, jog būtent šis teisėjas yra skundžiamos nutarties sudarytojas, ją priėmęs asmuo.
34. Aplinkybė, kad skundžiamos nutarties metaduomenų skiltyje ,,autorius” nurodytas kitas asmuo (šiuo atveju – kita to paties teismo teisėja) nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados dėl nutartį priėmusio teisėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad elektroninio dokumento metaduomenyse autoriumi nurodomas (užfiksuojamas) asmuo, pirmą kartą sukūręs šį dokumentą, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog šis dokumentas (jo turinys) yra priimtas (o būtent – surašytas ir pasirašytas) šio asmens. Kitaip tariant, šiuo atveju nėra pagrįsta elektroninio teismo procesinio dokumento metaduomenyse nurodytą autorių tapatinti su tokį teismo procesinį dokumentą, kuris atitinka jam įstatymo keliamus formos ir turinio reikalavimus ir kuriame yra įtvirtintas teismo procesinis sprendimas atitinkamu ginčo klausimu, konkrečioje byloje priėmusiu (jį surašiusiu ir pasirašiusiu) subjektu – teisėju. Dėl šios priežasties apeliantų su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
35. Nors aptarta aplinkybė dėl nutarties metaduomenyse nurodytų duomenų neturi įtakos anksčiau padarytoms išvadoms dėl bylą nagrinėjusio teisėjo, vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokių dalyvaujantiems byloje asmenims neaiškumų galinčių sukelti situacijų turėtų būti vengiama ir su tuo susijusių klaidų atsiradimo rizika turi būti minimizuojama administravimo priemonėmis užtikrinant parengtų elektroninių teismo procesinių dokumentų projektų (įskaitant jų metaduomenų) peržiūrą. Priešingu atveju byloje dalyvaujantiems asmenims gali susidaryti įspūdis apie atmestiną tiek teisėjo, tiek jam padedančių teismo darbuotojų požiūrį į teisingumo vykdymo procesą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-948-1120/2022 15 punktą).
36. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino jų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų dėl UAB „Nordstreet“ veiklos teisėtumo, jos finansinio reikalavimo turinio nepagrįstumo. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija neturi pagrindo sutikti.
37. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą yra nurodęs, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 63 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog UAB „Nordstreet“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas, atsakė į esminius šalių argumentus, kurie, teismo vertinimu, buvo reikšmingi ginčui išspręsti, ir dėl to padarytas išvadas motyvavo. Kadangi teismas pažymėjo, kad kitos dalyvaujančių byloje asmenų, taigi ir apeliantų atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės, neturi reikšmės ginčui išspręsti, nes jomis nėra paneigiami UAB „Nordstreet“ finansinį reikalavimą patvirtinantys galiojantys sandoriai ir vykdomasis dokumentas, teismas neturėjo pagrindo dėl šių aplinkybių pasisakyti iš esmės. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, ir dėl to, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ji turi būti panaikinta. Skundžiamoje nutartyje nurodytais aspektais pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nulemtos būtent jo atlikto savarankiško faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų teisinio vertinimo, o tai, ar šios išvados yra teisėtos ir pagrįstos, teisėjų kolegija pasisakys toliau, apeliacine tvarka nagrinėdama UAB „Nordstreet“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta nei apeliantų nurodomų, nei kitų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniu ir faktiniu pagrindu, kartu įvertindama ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus atsikirtimus.
40. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorių pareiškimas ir patvirtintas UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
41. UAB „Nordstreet“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – išrašą iš Lietuvos banko sistemos apie 2021 m. vasario 22 d. pranešimą dėl Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos sprendimų, kuriame, be kita ko, nurodyti tikslinio planinio UAB „Nordstreet“ veiklos patikrinimo rezultatai – ir prašo jį priimti į bylą. Teigia, kad šis įrodymas paneigia apeliantų iškeltas abejones dėl UAB „Nordstreet“ vykdomos veiklos priežiūros, taip pat įrodo, jog Lietuvos bankas, atlikęs UAB „Nordstreet“ veiklos patikrinimą, nenustatė, kad pastaroji savavališkai ar neturėdama atitinkamų leidimų būtų sudarinėjusi kokius nors sandorius.
42. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi naujo įrodymo turinį, jo sukūrimo datą, prieina prie išvados, kad jis ne tik galėjo būti pateiktas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ir neturi esminės reikšmės ginčui pagal jo apibrėžtas ribas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, todėl jį atsisako priimti. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
44. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Verslo startas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Alisanta”; nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 6 d. Teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Verslo startas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinis reikalavimas.
45. Apeliantai (antrosios eilės bendrovės kreditoriai), nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties dalimi, kuria patvirtintas UAB „Nordstreet“ finansinis reikalavimas, pateikė atskirąjį skundą, prašydami šią nutarties dalį panaikinti. Aptariama nutartis, patenkinus apeliantų atskirąjį skundą, panaikinta teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi; UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą, kreditoriams nustatytas terminas pareiškimui dėl ginčijamo finansinio reikalavimo pateikti. Kreditoriai pateikė teismui pareiškimą (skundą), kuriame prašė UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinio reikalavimo netvirtinti.
46. UAB „Nordstreet“, įrodinėdama prašomo patvirtinti 302 400 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, į bylą pateikė: i) tarp UAB „Nordstreet“ ir UAB „Startela“ 2022 m. birželio 23 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 2022/06/23 specialiąsias sąlygas su 2022 m. liepos 14 d. ir 2022 m. liepos 20 d. pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 2 bei bendrąsias sąlygas; ii) tarp UAB „Nordstreet“, UAB „Startela“ ir UAB „Verslo startas” 2022 m. birželio 30 d. sudarytą maksimaliosios hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. 5528), kuria įkeistas UAB „Verslo startas” priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); maksimalia hipoteka užtikrinta suma – 302 400 Eur; iii) UAB „Nordstreet“ 2023 m. balandžio 26 d. pranešimą UAB „Startela“ dėl paskolos sutarties Nr. 2022/06/23 nutraukimo; iv) Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. 2023 m. gegužės 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3208 dėl maksimaliąja hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo maksimaliosios hipotekos sumos priverstinio išieškojimo iš skolininkės UAB „Startela“ ir įkaito davėjos UAB „Verslo startas” kreditorių atstovei UAB „Nordstreet“; išieškoma maksimaliosios hipotekos suma – 302 400 Eur; v) antstolio A. B. 2024 m. kovo 26 d. patvarkymą Nr. S-24-42-11623 dėl vykdomosios bylos Nr. 0042/23/00969 užbaigimo įkaito davėjos atžvilgiu ir vykdomojo dokumento persiuntimo BUAB „Verslo startas” bankroto bylą iškėlusiam teismui; vi) UAB „Nordstreet“ vadovo 2021 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2021-06-21 VĮ-1 patvirtintas UAB „Nordstreet“ projektų savininkų patikimumo vertinimo taisykles; vii) UAB „Startela“ finansinės būklės įvertinimo ataskaitą (vertinimo data: 2022 m. birželio 8 d.); viii) Išrašus iš Lietuvos banko sistemos apie UAB „Nordstreet“ įtraukimą į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą (2017 m. spalio 18 d.), jai suteiktą sutelktinio finansavimo paslaugų tiekėjos licenciją pagal Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse galiojantį Sutelktinio finansavimo reglamentą (SFR) (2023 m. lapkričio 10 d.), Lietuvos banko 2023 m. lapkričio 10 d. UAB „Nordstreet“ išduotą Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją Nr. 11; ix) irašus iš UAB „Nordstreet“ puslapio apie projekte (duomenys neskelbtini), 1, 2, 3 etapuose finansavusius asmenis (jų skaičių), UAB „Startela“ 2022 m. liepos 25 d. prašymą dėl paskolos išmokėjimo tvarkos ir 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. liepos 15 d., 2022 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymus dėl finansuotos sumos išmokėjimo UAB „Startela“.
Dėl apeliantų pirmosios instancijos teismui pateiktų prašymų
47. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo UAB „Nordstreet“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl to nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, nebuvo sudaryta galimybė byloje kaip liudytojus apklausti su bendrovės valdymu susijusius asmenis. Be to, pasak apeliantų, teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą išreikalauti įrodymus, kurie būtų leidę įvertinti aplinkybes dėl bendrovės valdymo, jos sudarytų sandorių teisėtumo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų teiginiais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
48. Pagal JANĮ 31 straipsnio 2 dalį ginčuose, kylančiuose nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pasirinkimas, kokia tvarka (žodinio ar rašytinio proceso) nagrinėti klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, yra priskirtas bylą nagrinėjančiam teismui. Šį klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į veiksmingo nemokumo proceso tikslą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), nemokumo proceso principus (JANĮ 3 straipsnis) bei kolektyvinį nemokumo proceso pobūdį, kuris suponuoja, kad nemokumo procese turi būti atsižvelgiama į visų kreditorių interesus kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 68 punktas). Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos šioje byloje rengti teismo posėdžio žodinio proceso tvarka, nenustatęs tam būtinumo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su UAB „Nordstreet“ finansiniu reikalavimu, buvo galima nustatyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, be to, dalyvaujantys byloje asmenys savo pozicijas turėjo galimybę nurodyti procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju siekis tas pačias aplinkybes išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju žodinė proceso forma nebūtų papildomai prisidėjusi prie bylos aplinkybių visapusiško atskleidimo.
51. Priešingos išvados daryti neleidžia ir ta aplinkybė, kad apeliantai žodinio teismo posėdžio siekė dėl to, kad jame kaip liudytojai būtų apklausti bendrovės valdyme dalyvavę asmenys. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantai nepagrindė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie asmenys būtų galėję patvirtinti. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, pastebi tai, kad aplinkybės, kurias liudytojų parodymais apeliantai siekė įrodinėti (dėl bendrovės valdymo, jos sudarytų sandorių teisėtumo), yra pernelyg nutolusios nuo šioje byloje sprendžiamo klausimo, be kita ko, ir peržengiančios jo ribas, ir nebūtų nei patvirtinusios, nei paneigusios ginčui išspręsti reikšmingų aspektų (CPK 180–181 straipsniai). Todėl šiuo konkrečiu atveju rengti žodinį bylos nagrinėjimą tam, kad būtų apklausti apeliantų prašomi asmenys, nebuvo tikslinga ir dėl šios priežasties. Pirmosios instancijos teismas apeliantų prašymą dėl liudytojų apklausos atmetė pagrįstai.
52. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir apeliantų prašymą dėl įrodymų (bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų) išreikalavimo (CPK 199 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą buvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių buvo kildinamas UAB „Nordstreet“ finansinis reikalavimas, ir kurių pakako teismo vidiniam įsitikinimui rašytiniame procese susiformuoti, padarant išvadą dėl šio reikalavimo pagrįstumo (CPK 176, 185 straipsniai). Be to, atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį, apeliantų prašyti išreikalauti įrodymai apskritai neatitinka sąsajumo reikalavimo, jų pateikimas į bylą būtų buvęs perteklinis. Teisėjų kolegija šiuo aspektu papildomai pažymi ir tai, kad tam tikri duomenys teismo gali būti išreikalauti tik tuomet, kai jie yra būtini būtent tai konkrečiai nagrinėjamai bylai tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, tačiau nėra pagrįsta įrodymų išreikalavimo institutu remtis, siekiant surinkti įrodymus, kurie gali būti vėliau panaudoti kituose procesuose, sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus.
53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta, jog byla pirmosios instancijos teisme negalėjo būti tinkamai išspręsta, remiantis vien turima bylos rašytine medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų rašytiniais paaiškinimais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų prašymus dėl žodinio proceso organizavimo, liudytojų apklausos ir įrodymų išreikalavimo. Apeliantų nurodomos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad teismas, atmetęs nurodytus prašymus, padarė proceso teisės normų pažeidimus ar būtų paneigęs apeliantų teisę į teisingą procesą.
Dėl UAB „Nordstreet“ finansinio reikalavimo pagrįstumo
54. Bankrutuojančios bendrovės finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).
55. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
56. Taigi esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
57. Nagrinėjamu atveju BUAB „Verslo startas“ nemokumo administratorė UAB „Alisanta” neginčija hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ pateikto 302 400 Eur finansinio reikalavimo, tačiau su šio reikalavimo patvirtinimu nesutinka dalis kreditorių (apeliantai), kurių bendrovės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai tenkinami antrąja eile.
58. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs UAB „Nordstreet“ veiklos teisėtumo (jos galimybės 2022 m. birželio 23 d sudaryti paskolos sutartį su UAB „Startela“ ir šios sutarties įtakos 2022 m. birželio 30 d. maksimaliosios hipotekos sandorio teisėtumui, 2023 m. gegužės 25 d. vykdomojo įrašo išdavimui), be kita ko, neatskleidęs paties finansinio reikalavimo turinio (nenustatęs aplinkybių, ar paskolos lėšos iš tiesų buvo suteiktos UAB „Startela“, nepateikęs skaičiavimų dėl paskolos sumos likučio, palūkanų, netesybų dydžio, kt.) patvirtino hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų teiginiais neturi pagrindo sutikti.
59. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių finansiniai reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktas; 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 115 punktas).
60. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 116 punktas).
61. Šioje byloje apeliantų ginčijamas UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinis reikalavimas yra grindžiamas Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. 2023 m. gegužės 25 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. 3208, kuriuo pasiūlyta pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti maksimaliąja hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo maksimaliąją hipotekos sumą – 302 400 Eur (tame tarpe ir 361,11 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu), iš skolininkės UAB „Startela“ ir įkaito davėjos UAB „Verslo startas” kreditorių atstovei UAB „Nordstreet“ pagal maksimaliosios hipotekos sandorį, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N., notarinio registro Nr. 5528. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. B. (vykdomoji byla Nr. 0042/23/00969); antstolio 2024 m. kovo 26 d. patvarkyme Nr. S-24-42-11623 dėl vykdomosios bylos užbaigimo įkaito davėjos atžvilgiu ir vykdomojo dokumento persiuntimo BUAB „Verslo startas” bankroto bylą iškėlusiam teismui nurodyta, kad skola išieškota nebuvo, skolos likutis – 302 400 Eur.
62. CK 4.192 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimo, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius, be kitų duomenų, turi nurodyti negrąžintos skolos dydį; hipotekos kreditorius atsako už prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, bei išsiųsti skolininkui pranešimą, siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomasis įrašas – vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu priverstinai išieškoma skola pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Notaro diskrecija išduoti vykdomąjį įrašą dėl hipotekos sandoriu užtikrintos skolos išieškojimo ribojama Hipotekos registro duomenimis dėl hipoteka užtikrintų reikalavimų; notaras negali išduoti vykdomojo įrašo, jeigu kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodyti duomenys neatitinka Hipotekos registro duomenų, todėl jeigu kreditoriaus prašyme nurodyta išieškotinos skolos suma viršija nurodytą Hipotekos registre arba prašoma išieškoti Hipotekos registre neįregistruotas pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumas, notaras turi atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą; šalių ginčai dėl skolų išieškojimo tokiu atveju turi būti sprendžiami bendrąja ginčo teisenos tvarka teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98- 469/2020).
63. Įstatymu notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnis). Kaip pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje, notaro statusas, įtvirtintas Notariato įstatyme, lemia jam taikomus didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
64. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams.
65. Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ pareikštas finansinis reikalavimas kildinamas iš nenuginčyto bei neginčijamo notaro atlikto vykdomojo įrašo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai (ar kiti suinteresuoti asmenys) būtų pasinaudoję galimybe ginčyti paskolos sutartį, maksimaliosios hipotekos sandorį ir jo pagrindu notaro 2023 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą (CPK 178 straipsnis; 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantų procesiniuose dokumentuose nurodyti nesutikimo su UAB „Nordstreet“ finansiniu reikalavimu argumentai (dėl UAB „Nordstreet“ galimybės sudaryti paskolos, hipotekos sandorius, jų teisėtumo, kreditoriaus reiškiamo reikalavimo turinio, kt.), savaime nereiškia reikalavimų, kurie būtų vertinami kaip savarankiškas ieškinys (atitinkantis jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, su jame aiškiai suformuluotu ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 135 straipsnis)), kuriuo ginčijami paminėti sandoriai, notaro vykdomasis įrašas.
66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad 2022 m. birželio 30 d. maksimaliosios hipotekos sandorio pagrindu 2023 m. gegužės 25 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuris nėra nuginčytas, tvirtinant jo pagrindu atsiradusį finansinį reikalavimą, laikytinas turinčiu privalomąją galią ir vykdytinas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patvirtinti hipotekos kreditorės UAB „Nordstreet“ 302 400 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Verslo startas” bankroto byloje visa apimtimi (nesant duomenų, kad bent dalis skolos buvo išieškota), netikrindamas vykdomajame įraše nurodytų duomenų pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
67. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso ir materialines teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
68. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
69. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). UAB „Nordstreet“ nepateikus duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas šioje byloje nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Aldona Tilindienė
Vigintas Višinskis