Civilinė byla Nr. e2A-291-431/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37516-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.;
(S)
2.6.10.2.4.2.; 2.6.20.1.; 3.3.1.20.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avitelos prekyba“ dėl sumokėtos už prekę sumos grąžinimo ir netesybų priteisimo.
Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Avitelos prekyba“ 717,97 Eur, sumokėtų už nekokybišką prekę – nešiojamą kompiuterį bei krepšį jam laikyti. Nurodė, kad prekę 2011 m. gruodžio 21 d. pristatė atsakovei garantiniam remontui, tačiau atsakovė kompiuterio nesuremontavo, neteikė informacijos apie jo būklę, o vėliau pripažino, kad kompiuteris iš viso yra dingęs. Taip pat prašė priteisti 154,72 Eur materialiųjų palūkanų bei 5 proc. metines palūkanas už reikalaujamą priteisti, iš viso - 872,69 Eur sumą.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepime prašė taikyti CK 6.363 straipsnio 10 dalyje numatytą 2 metų senaties terminą ieškovo reikalavimui. Nurodė, kad atsakovė buvo pateikusi ieškovui pasiūlymą – naują ir su geresniais parametrais kompiuterį vietoj buvusio, tačiau ieškovas atsisakė naujo kompiuterio. Atsakovė nesutiko su apskaičiuotomis daugiau kaip už 4 metų laikotarpį palūkanomis ir, jos teigimu, ieškovas reikalauja dvigubų palūkanų. Pagal atsakovę, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai reikalauja sumokėti už paties ieškovo nudėvėtą elektrotechnikos prekę, kuri neturėjo defektų, priskirtų garantiniam aptarnavimui.
3. Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovė akivaizdžiai meluoja, jog niekada nepardavinėjo kompiuterių su 3 metų garantijos terminu ir nurodė gamintojo tinklalapio adresą. Ieškovas sugedusį kompiuterį pateikė nepasibaigus 3 metų garantiniam terminui, t. y. 2011 m. gruodžio 21 d. ir tuo metu atsakovė neužsiminė apie garantijos termino pasibaigimą bei, ieškovo teigimu, garantijos laikotarpis tęsiasi. Atsakovės nurodyti negarantiniai gedimai – neveikianti kompiuterio baterija, sulaužyta kompiuterio įkrovimo jungtis, nudėvėtas korpusas ieškovui nebuvo žinomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.
5. Teismas, remdamasis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu, kuriuo buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl reikalavimo grąžinti 2 479 Lt (717,97 Eur) sumą, sumokėtą už kompiuterį ir kompiuterio krepšį bei byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, jog ieškovas pridavė atsakovei remontuoti nešiojamąjį kompiuterį DELL STUDIO 1535 kartu su krepšiu. Atsakovė priėmė kompiuterį garantiniams gedimams pataisyti. Rašytinių įrodymų apie tai, kokie tiksliai buvo nustatyti kompiuterio garantiniai gedimai, atsakovė nepateikė ir priimtinas ieškovo argumentas apie tai, jog priimdama daiktą garantiniam remontui atsakovė nenurodė ieškovui kokių nors negarantinių gedimų. Atsakovei priėmus kompiuterį garantiniam remontui, neturi esminės reikšmės, ar buvo pasibaigęs garantijos terminas. Tačiau ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas leidžia teigti, kad atsakovė pripažino suteikusi kompiuteriui 3 metų garantiją, o visos abejonės dėl garantijos termino vertinamos ieškovo, kaip vartotojo naudai. Teismo nuomone, šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovė iš viso prarado ieškovo kompiuterį kartu su krepšiu. CK 6.363 straipsnis reglamentuoja pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, todėl CK 6.363 straipsnio 10 dalyje numatytas 2 metų ieškininės senaties terminas taikytinas, kai parduotas netinkamos kokybės daiktas. Šiuo atveju atsakovė yra atsakinga už daikto praradimą, t. y. ieškovas neteko daikto dėl atsakovės veiksmų. Kadangi atsakovė nurodė negalinti grąžinti ieškovui jo daikto, tai toks tęstinis ieškovo teisių pažeidimas (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) leidžia teigti, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido arba yra pagrindas jį atnaujinti. Kadangi atsakovė negrąžina ieškovui nei daikto, nei už jį sumokėtos kainos, tai ieškovas pareiškė pagrįstą reikalavimą. Atsakovė nurodė apie kompiuterio visišką nuvertėjimą, tačiau remiantis CK 3.363 straipsnio 8 dalimi pirkėjas vietoj šio straipsnio 4–7 dalyse numatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. Kadangi kompiuterio praradimo aplinkybės yra susiję su ginčo kompiuterio trūkumais, teismo nuomone, nėra pagrindo sumažinti sumokėtos už ginčo kompiuterį sumos, kurios ieškovas reikalauja iš atsakovės. Dėl nurodyto ieškovui iš atsakovės priteistina 717,97 Eur suma, sumokėta atsakovei už prarastą nešiojamąjį kompiuterį DELL STUDIO 1535 kartu su krepšiu.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas taip pat turi teisę reikalauti iš atsakovės 5 procentų materialiųjų palūkanų iki ieškinio pateikimo – 154,72 Eur, kurias apskaičiavo už 1 572 dienų nuo ieškovo pretenzijos pateikimo datos, t. y. nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2016 m. spalio 14 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2318-466/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismui manant, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konkrečiai nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo būtent remdamasis, ieškinį tenkino.
7.2. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės yra įtvirtintos tiek įstatyme, tiek suformuotos teismų praktikoje. Šiuo atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, deja, daugelį jų grubiai pažeidė. Teismas aiškiai nesivadovavo nei CPK 185 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o taip pat ir CPK 265 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja, jog, priimdamas sprendimą, teismas turi pareigą įvertinti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir CPK 263 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.
7.3. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovės reikalaujamą ieškinio senatį. Tokia teismo išvada eilinį kartą padaryta nesant absoliučiai jokių įrodymų, neegzistuojant jokiam teisiniam pagrindui bei konstatuojanti akivaizdžiai prieštaringas aplinkybes. Apeliantės teigimu, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas tik tokiu atveju, kai jis praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė visiškai jokių (nei svarbių, nei nesvarbių) priežasčių, dėl kurių praleistą ieškinio senaties terminą teismas galėtų jam atnaujinti, o ir atlikti minėtą procesinį veiksmą teismo apskritai net neprašė.
7.4. Atsakovės teigimu teismas nepagrįstai priteisė iš pastarosios materialinių palūkanų iki ieškinio pateikimo 154,72 Eur ir procesinių palūkanų.
8. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2318-466/2017; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kompiuteris atsakovei buvo perduotas taisyti galiojant 3 metų garantijos terminui (likus pusmečiui iki garantijos pabaigos). Vadovaujantis CK 6.335 straipsnio 4 dalimi po to, kai ieškovas pristatė kompiuterį atsakovei garantiniam remontui, garantijos terminas nustojo būti skaičiuojamas. Tai reiškia, kad garantija galioja iki šios dienos (nes kompiuteris nėra sutaisytas ir grąžintas, ieškovas negali juo naudotis). Kadangi garantijos terminas yra nepasibaigęs, atsakovės pažeidimas yra tęstinis, kaip teisingai nurodė teismas pateikdamas nuorodą į CK 1.127 straipsnio 5 dalį. Tai reiškia, kad ieškovas visą šį laiką turi teisę kreiptis į teismą įgyvendindamas savo teisę atgauti visus sumokėtus pinigus už nekokybišką prekę (CK 6.363 straipsnio 7, 4 dalys). 6.338 straipsnyje numatyti pretenzijų terminai siejami su garantijos terminu, o vadovaujantis 6.335 straipsniu garantijos terminas tebesitęsia. Kitoks nurodytų teisės normų aiškinimas motyvuotų elgesį, kuris yra priešingas visuomenės interesams – skatintų pardavėjus garantiniam remontui pateiktas prekes pradanginti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
10. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl prarasto daikto patirtų nuostolių atlyginimo.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovės 2009 m. liepos 21 d. už 2 479 Lt (717,97 Eur) nusipirko kompiuterį. Sugedus kompiuteriui, ieškovas 2011 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į atsakovę, kad būtų atliktas garantinis remontas, tačiau atsakovė kompiuterio nesuremontavo, o vėliau kompiuteris neaiškiomis aplinkybėmis dingo, t. y. atsakovė ginčo kompiuterio ieškovui negrąžino. Atsakovė pateikė ieškovui pasiūlymą – naują ir su geresniais parametrais kompiuterį vietoj buvusio, tačiau ieškovas atsisakė naujo kompiuterio ir reikalavo, kad jam būtų grąžinti jo sumokėti pinigai CK 6.363 straipsnio pagrindu. Apeliantės teigimu, ieškovas praleido ieškininės senaties terminą bei nesąžiningai naudojasi savo teisėmis siekdamas susigrąžinti pinigus už nudėvėtą daiktą bei nepagrįstai reikalauja dvigubų palūkanų.
12. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, taigi, konstatavo CK 6.363 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes. Vertinant tarp šalių susiformavusius teisinius santykius, atsakovės atsakomybės sąlygų buvimą, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamoje byloje prašomos atlyginti žalos specifiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip teisiškai reikšmingą ir esminę aplinkybę, nustatė, kad ieškovas dėl atsakovės kaltės (praradus kompiuterį su jame visa esančia informacija) patyrė žalą (nuostolius). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė yra atsakinga už daikto praradimą, t. y. ieškovas neteko daikto dėl atsakovės veiksmų, nepagrįstai apsiribojo vien tik CK 6.363 straipsnio taikymu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog atsakovei praradus patikėtą ir jos žinioje esantį daiktą, negali būti įgyvendinama ieškovo nuosavybės teisė į įsigytą kompiuterį, kadangi nebeliko daikto, atitinkamai ir galimybės įvertinti ar naudojamas daiktas atitiko sutartyje daiktų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus. Vadinasi, ieškovui 2012 m. birželio 5 d. pareiškus reikalavimą dėl pinigų už kompiuterį grąžinimo ir savo reikalavimą kildinant dėl prarasto daikto patirtų nuostolių atlyginimo bei siekiant teisminės gynybos buvo pagrindas tiesiogiai taikyti civiliniame kodekse numatytas žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.249 straipsnis).
13. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota įstatymų, ji turi būti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
14. Tiek sutartinės tiek deliktinės civilinės atsakomybės atveju be kitų civilinės atsakomybės sąlygų pirmiausia ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad ieškovas pateikęs kompiuterį remontui, atsakovė kompiuterio nesuremontavo, o vėliau pripažino, kad kompiuteris iš viso yra dingęs. Kaip paminėta, esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė yra ta, kad atsakovė prarado ieškovo daiktą (kompiuterį su krepšiu) patikėtą garantiniam servisui. Šiuo atveju atsakovė yra atsakinga už daikto praradimą, t. y. ieškovas neteko daikto valdymo teisės dėl atsakovės veiksmų, kas patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumą. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui tinkamai nevykdė, kadangi neišsaugojo jai patikėto turto. Atsakovės kaltė pasireiškė nepakankamu atidumu, rūpestingumu ar apdairumu, kurio reikalaujama iš konkrečiomis sąlygomis veikiančio subjekto. Kadangi nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, egzistuoja priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Taigi, neperdavusi kompiuterio ieškovui, ir daiktą praradusi, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas neteko 717,97 Eur vertės turto ir įgijo reikalavimo teisę dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti arba didinti nurodytą žalos dydį, arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį, nes žala atsirado dėl atsakovės neteisėto neveikimo: atsakovė nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kiek atitinkamose sąlygose buvo būtina. Tai sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovei atlyginti ieškovui padarytą žalą 717,97 Eur sumai.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu pareiškė prašymą skaičiuoti ir priteisti įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio materialines ir procesines palūkanas. Šis ieškovo reikalavimas atitinka CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, ką nagrinėjamu atveju teismas ir padarė. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovės palūkanas už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles bei procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra teisėta ir pagrįsta.
17. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tęstinį ieškovo teisių pažeidimą, sprendė, jog yra pagrindas ieškinio senaties terminą, numatytą CK 6.363 straipsnio 9 dalyje, atnaujinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl termino atnaujinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, turėjo būti taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Nurodyto straipsnio netaikymas ne tik nėra aiški teisės normų taikymo klaida, bet ir neturi esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo spręstas ginčas tarp tų pačių šalių kaip ir nagrinėjamoje byloje dėl reikalavimo grąžinti 2 479 Lt (717,97 Eur) sumą už prarastą kompiuterį ir kompiuterio krepšį. Kadangi ginčas tarp šalių jau buvo išspręstas, teismo vertinimu, tai galėjo ieškovui sudaryti klaidingą nuomonę dėl šiems santykiams taikytino ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vertinant kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tęstiniu ieškovo kaip vartotojo teisių pažeidimu, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Aukščiau aptarta aplinkybė dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo ginčo santykį reguliuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškovas Š. P. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti atsiliepime į apeliacinį skundą, atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas Š. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 860 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą šios išlaidos teisinei pagalbai yra pagrįstos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Avitelos prekyba“ ieškovui Š. P. 860 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.
Teisėja Laima Gerasičkinienė