Administracinė byla Nr. A-1672-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02821-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Afalita“, uždaroji akcinė bendrovė „Amber Bay“, uždaroji akcinė bendrovė „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos uždaroji akcinė bendrovė „Astramara“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Forwarding and Shipping“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltnautic Shipping Ltd“, uždaroji akcinė bendrovė „BPA“, uždaroji akcinė bendrovė „Fertimara“, uždaroji akcinė bendrovė „Fregatų aptarnavimo agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Green Terminal“, uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė ekspedicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrtransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrų agentūra Forsa“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, uždaroji akcinė bendrovė „Koralita“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Translit“, uždaroji akcinė bendrovė „Lepūnas“, uždaroji akcinė bendrovė „Limarko“, uždaroji akcinė bendrovė „Limarko jūrų agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Litma“, uždaroji akcinė bendrovė „MK Laivyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordis Shipping Service“, uždaroji akcinė bendrovė „Nurminen Maritime“, uždaroji akcinė bendrovė „Okeaninių konteinerių servisas“, uždaroji akcinė bendrovė „Passat“, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Skelmė“, uždaroji akcinė bendrovė „Unitek“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų laivų agentai“, uždaroji akcinė bendrovė „Uosto vartai“, uždaroji akcinė bendrovė „Volfra – Klaipėda“, uždaroji akcinė bendrovė „WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija) dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas):

1. pripažino UAB „Afalita“, UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociaciją (toliau – ir Asociacija, LLMAA) sudariusias draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidusias Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ, Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas);
2. įpareigojo UAB „Afalita“, UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB Jūrų agentūra „Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociaciją nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar yra tęsiamas (Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas);
3. už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skyrė pinigines baudas: UAB „Afalita“ – 42 400 (keturiasdešimt du tūkstančius keturi šimtai) Lt; UAB „Amber Bay“ – 510 500 (penki šimtai dešimt tūkstančių penki šimtai) Lt; UAB „Arijus“ – 1 223 600 (vienas milijonas du šimtai dvidešimt trys tūkstančiai šeši šimtai) Lt; Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“ – 50 500 (penkiasdešimt tūkstančių penki šimtai) Lt; UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ – 450 400 (keturi šimtai penkiasdešimt tūkstančių keturi šimtai) Lt; UAB „Baltijos pervežimai“ – 1 861 900 (vienas milijonas aštuoni šimtai šešiasdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai) Lt; UAB „Baltlanta“ – 1 389 700 (vienas milijonas trys šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai septyni šimtai) Lt; UAB „Baltnautic Shipping Ltd“ – 235 000 (du šimtai trisdešimt penki tūkstančiai) Lt; UAB „BPA“ – 321 700 Lt (trys šimtai dvidešimt vienas tūkstantis septyni šimtai) Lt; UAB „Fertimara“ – 138 400 Lt (vienas šimtas trisdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai) Lt; UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“ – 69 600 (šešiasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai) Lt; UAB „Green Terminal“ – 189 600 (vienas šimtas aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai) Lt; UAB „Jungtinė ekspedicija“ – 171 600 (vienas šimtas septyniasdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai) Lt; UAB „Jūrtransa“ – 27 500 (dvidešimt septyni tūkstančiai penki šimtai) Lt; UAB „Jūrų agentūra Forsa“ – 321 600 (trys šimtai dvidešimt vienas tūkstantis šeši šimtai) Lt; UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ – 1 184 100 (vienas milijonas vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi tūkstančiai šimtas) Lt; UAB „Klaipėdos Translit“ – 150 900 (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių devyni šimtai) Lt; UAB „Lepūnas“ – 241 900 (du šimtai keturiasdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai) Lt; UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ – 626 300 Lt (šeši šimtai dvidešimt šeši tūkstančiai trys šimtai) Lt; UAB „Litma“ – 518 600 (penki šimtai aštuoniolika tūkstančių šeši šimtai) Lt; UAB „MK Laivyba“ – 420 000 (keturi šimtai dvidešimt tūkstančių) Lt; UAB „Nordis Shipping Service“ – 21 600 (dvidešimt vienas tūkstantis šeši šimtai) Lt; UAB „Nurminen Maritime“ – 108 200 (vienas šimtas aštuoni tūkstančiai du šimtai) Lt; UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ – 347 300 (trys šimtai keturiasdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai) Lt; UAB „Passat“ – 151 200 (vienas šimtas penkiasdešimt vienas tūkstančiai du šimtai) Lt; UAB Prekybos namai „Skelmė“ – 127 100 (vienas šimtas dvidešimt septyni tūkstančiai šimtas) Lt; UAB „Unitek“ – 8 200 (aštuoni tūkstančiai du šimtai) Lt; UAB „Vakarų laivų agentai“ – 211 500 (du šimtai vienuolika tūkstančių penki šimtai) Lt; UAB „Uosto vartai“ – 73 100 (septyniasdešimt trys tūkstančiai šimtas) Lt; UAB „VPA Logistics“ – 337 700 (trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai) Lt; UAB „Volfra – Klaipėda“ – 44 900 (keturiasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai) Lt; UAB „WM H. Muller & Co“ – 106 500 (vienas šimtas šeši tūkstančiai penki šimtai) Lt; Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija – 800 (aštuoni šimtai) Lt (Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas);
4. įpareigojo UAB „Afalita“, UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociaciją per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimų įvykdymo ir Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas);
5. bylą dėl AB „DFDS SEAWAYS“, UAB „Ferteksos transportas“, UAB „Forlika“, UAB „Jurtinga“, UAB „Jurtinga Shipping“, UAB „MTA Maritime Transport and Agencies“, UAB „MSC Vilnius“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties, ir pripažinti, kad nėra pagrindo dėl šių veiksmų imtis priemonių, taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį (Nutarimo rezoliucinės dalies 5 punktas).

Pareiškėjas UAB „VPA Logistics“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti:

1) rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriame pripažinta, kad UAB „VPA Logistics“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Veikimo sutartis) 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

2) rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriame pareiškėjas įpareigotas nutraukti pažeidimą;

3) nutarimo rezoliucinės dalies 3.30 punktą, kuriuo pareiškėjui už rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą paskirta 337 700 Lt piniginė bauda.

Paaiškino, kad pareiškėjas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo išreiškęs valios sudaryti susitarimą dėl agentavimo tarifų. Nesant pareiškėjo valios išraiškos nėra pagrindo teigti, kad jis sudarė draudžiamą susitarimą. Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos nariu pareiškėjas tapo 2008 m. gruodžio mėnesį. Taryba nutarimu nustatė, kad Asociacijos nariai susitarė dėl agentavimo tarifų 1998 m. birželio mėnesį, galutinis ir iki šiol galiojantis susitarimas dėl tarifų dydžio buvo pasiektas 2002 m., todėl pareiškėjas negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo sudarant draudžiamą susitarimą, nes jo sudarymo metu nebuvo įsteigtas, nevykdė veiklos ir nebuvo Asociacijos nariu. Prisijungdamas prie Asociacijos, nebuvo informuotas apie jokį Asociacijos ar jos valdymo organų priimtą sprendimą dėl minimalių agentavimo tarifų nustatymo, nes nebuvo jokio oficialaus sprendimo tokius tarifus patvirtinti. Nesant įrodymų, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Asociacijos sprendimu ar jos narių susitarimu dėl agentavimo tarifų nustatymo, nėra pagrindo teigti, kad jis išreiškė valią prisijungti prie susitarimo. Nutarimu nėra neginčijamai įrodyta, jog draudžiamas susitarimas gyvavo ir po 2008 metų. Nutarime nėra nurodoma nei viena aplinkybė, kuri leistų teigti, jog po 2008 metų Asociacijos nariai svarstė ar kitokiu būdu siekė užtikrinti rekomendacinių tarifų, kurie taip ir nebuvo patvirtinti Asociacijos organų sprendimu, privalomumą. Pranešime neįrodytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo narystės Asociacijoje ir dalyvavimo susitarime. Tapimas Asociacijos nariu pats savaime negali būti prilyginamas tokiam bendradarbiavimo lygiui, kuris galėtų būti laikomas konkurencijos teisės normomis draudžiamam susitarimui. Nuo įstojimo į Asociaciją pradžios pareiškėjas nepriklausomai sprendė dėl agentavimo paslaugų kainų nustatymo, t. y. praktikoje nesivadovavo rekomendacijomis dėl agentavimo paslaugų tarifų nustatymo, pagrindinė jo veikla yra ne agentavimo paslaugų teikimas, bet į Klaipėdos jūrų uostą atvežamų prekių sandėliavimas ir krova. Pareiškėjo pajamos iš agentavimo paslaugų 2008?2010 m. sudarė 1,3?2 proc. visų jo pajamų. Pareiškėjas pateikė įtikinamus ir atsakovo nepaneigtus įrodymus, patvirtinančius, jog į Asociaciją įstojo ir jos veikloje dalyvavo objektyviai neturėdamas antikonkurencinio tikslo, nekonkuravo ir nekonkuruoja laivų agentavimo paslaugos rinkoje kainos aspektu, todėl negalėjo būti pripažintas kitų Asociacijos narių konkurentu.

Nurodė, kad pareiškėjo narystės Asociacijos metu rekomendacinių tarifų (juolab privalomo jų taikymo) klausimas nebuvo keliamas, jokių duomenų apie šių tarifų privalomumą pareiškėjas neturėjo, todėl neturėjo ir pagrindo informuoti kitų Asociacijos narių, jog šių tarifų laikytis neketina. Pareiškėjo nuomone, visi Asociacijos nariai žinojo ir suprato, jog rekomendaciniai tarifai neturi įtakos pareiškėjo elgesiui rinkoje. Konkurencijos tarybos nurodomi argumentai, kad nepaisant pateiktų įrodymų reikia vertinti, kad pareiškėjas laikėsi Asociacijos rekomendacijų, nes kai kurie pareiškėjo taikyti tarifai buvo aukštesni už rekomenduojamus, yra neprotingi ir nepagrįsti. Išvada, kad rekomendacijos yra įgyvendinamos praktikoje, jų laikomasi, turėtų būti daroma tuomet, kai asmenų taikomos paslaugų kainos didele dalimi sutampa su rekomenduotomis ar matomas sistemingas, nuolatinis praktikoje taikomų ir rekomenduotų kainų atitikimas. Tuo tarpu atsitiktinis ir retai pasitaikantis (pareiškėjo atveju tik 16 proc. atvejų jo taikomos kainos buvo didesnės nei rekomenduota) praktikoje taikomų kainų atitikimas rekomendacijoms negali būti pripažįstamas kaip įrodymas, kad Asociacijos rekomendacijos buvo įgyvendinamos praktikoje. Net jei būtų žinojęs, kad 2002 m. Asociacija buvo patvirtinusi rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad praėjus daugiau kaip 6 metams po tokių rekomendacijų nustatymo, šie tarifai yra vis dar galiojantys ir privalomi Asociacijos nariams. Rekomendaciniai tarifai buvo panaikinti 2010 m. liepos 2 d. Asociacijos drausminio komiteto posėdžio protokolu. Kad rekomendaciniai tarifai niekada nebuvo oficialiai įtvirtinti Asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu pripažįsta ir atsakovas, nurodydamas, jog šie tarifai tebuvo įtvirtinti de facto, t. y. nesilaikant Asociacijos įstatuose nustatytos tvarkos. Pareiškėjo manymu, forma, kuria buvo panaikinti rekomendaciniai tarifai, yra priimtina ir atitinka tikrąją Asociacijos ir jos narių valią. Dėl šios priežasties pažeidimo pabaiga laiko 2010 m. liepos 2 d., o pareiškėjo padaryto pažeidimo trukmė yra ne 3 metai, o 1,5 metų.

Pareiškėjo nuomone, Nutarimu paskirta 337 700 litų bauda, sudaranti 1,3 proc. pareiškėjo bendrųjų metinių pajamų 2010 metais, yra neproporcingai didelė ir buvo paskirta netinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Skiriant baudą buvo nepagrįstai neatsižvelgta į pareiškėjo antraeilį vaidmenį ir formalų dalyvavimų draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba netinkamai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjo pajamos iš agentavimo paslaugų sudaro labai nedidelę dalį visų pareiškėjo pajamų. 2010 m. pareiškėjas gavo 451 318,85 Lt pajamų iš agentavimo paslaugų, kas sudarė 1,7 proc. nuo visų pajamų. Kitos pareiškėjo pajamos buvo gautos iš su pažeidimu nesusijusios veiklos. 2010 m. pareiškėjas viso uždirbo 1 535 824 Lt grynojo pelno. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis pareiškėjo pelningumas yra 5,9 proc. iš veiklos, susijusios su Konkurencijos tarybos nustatytu pažeidimu, pareiškėjas gavo 26 627,8 Lt grynojo pelno. Tarybos paskirta 337 700 litų bauda sudaro 74,8 proc. nuo pajamų, gautų iš agentavimo paslaugų bei yra 12 kartų didesnė nei nauda, kurią gavo pareiškėjas iš minėtos veiklos. Kadangi vidutinė Konkurencijos tarybos nurodyta skiriama bauda yra 5 procentai nuo pajamų, daro išvadą, kad tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų vykdęs teisėtos, su nustatytu pažeidimu nesusijusios veiklos, jam paskirtos baudos dydis būtų 22 565,95 Lt. Nutarimu nepagrįstai atsisakyta pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog pareiškėjas neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų. Konkurencijos taryba netinkamai taiko Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies kriterijų ? pareigą atsižvelgti į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Toks atsakovo vertinimas yra ydingas iš esmės ir neatitinka proporcingumo bei teisėtumo principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu ir kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Taryba neįvertino kiekvieno ūkio subjekto įtakos pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Atsakovas neatsižvelgė į skirtingą ūkio subjektų indėlį į sprendimo, kuris pripažintas neteisėtu, priėmimą ir įgyvendinimą. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas pakeisti Konkurencijos tarybos nutarimu pareiškėjui pritaikytos baudos dydį sumažinant baudą iki 22 565,95 Lt.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (II t., b. l. 69?92) dėl bendrovės „VPA Logistics“ žinojimo apie draudžiamo susitarimo buvimą ir valios prisijungti prie susitarimo išreiškimo paaiškino, kad buvimas asociacijos nariu, reiškia, kad ūkio subjektas žino apie asociacijos pagrindinius dokumentus ir apie jos veiklą. Šioje byloje nebuvo būtina papildomai įrodinėti, kad pareiškėjas žinojo apie sudarytą draudžiamą susitarimą ir expressis verbis išreiškė valią prie jo prisijungti, nes priklausymas asociacijai pats savaime įrodo, kad ūkio subjektas žinojo apie asociacijos sprendimus ir įstodamas į asociaciją išreiškė valią dalyvauti draudžiamame susitarime bei prisiėmė su tuo susijusią riziką. Asociacijos sprendimų, įstatų ir Etikos kodekso visuma įtvirtina Asociacijos narių susitarimą laikytis Asociacijos rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų. Bendrovė „VPA Logistics“ turėjo žinoti, kad viena iš pagrindinių buvimo Asociacijos nare sąlygų yra jos įstatų ir etikos kodekso laikymasis. Etikos kodekso 2.4.4.6. punkte nurodyta, kad drausminės procedūros gali būti  pradėtos dėl „užsakovams (principalams) siūlomos laivo agento paslaugos su žymiai žemesniais nei rekomenduojama tarifais“. Taigi, šios Etikos kodekso nuostatos faktiškai nustatė pareigą laikytis agentavimo tarifų, nes jų nesilaikymas galėjo turėti neigiamų pasekmių įmonei gaunant laivų agentavimo licenciją, galėjo būti inicijuojama drausminė procedūra, ar net galėjo grėsti pašalinimas iš Asociacijos.

Atsakovo nuomone, atmestinas pareiškėjo teiginys, kad nesant įrodymų, jog jis buvo supažindintas su Asociacijos sprendimu ar jos narių susitarimu dėl tarifų nustatymo, nėra pagrindo teigti, kad prisijungdamas prie Asociacijos tuo pačiu išreiškė valią prisijungti ir prie susitarimo, nes stodamas į Asociaciją, pagal Asociacijų įstatymą, pareiškėjas privalėjo pats susipažinti su jos įstatais, kurie tiesiogiai nurodė, kad Asociacijos nariai privalo laikytis Etikos kodekso, o pastarasis ? kad yra privaloma laikytis Asociacijos tarifų. Pareiškėjas galėjo žinoti apie Asociacijos tarifus įstojimo į Asociaciją metu dar ir dėl to, kad tarifai buvo patalpinti Asociacijos internetiniame puslapyje. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad stojimo į Asociaciją metu ji nesutiko laikytis Asociacijos nustatytų rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų ir apie tai pranešė visiems Asociacijos nariams. Atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo turi būti viešas ir vienareikšmiškas. Jei pareiškėjas iš tikrųjų norėjo atsiriboti nuo Asociacijos tarifų taikymo, jis galėjo stodamas į Asociaciją raštu pranešti Asociacijos nariams, kad jis jokiu būdu nenori būti laikomas kartelio nariu ir taikyti Asociacijos rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus. Žinodamas, kad narystės Asociacijoje sąlyga yra jos įstatų ir priimtų sprendimų laikymasis, niekaip nepareikšdamas savo nepritarimo Etikos kodekso nuostatoms ir tarifams, kurie buvo skelbiami internetiniame puslapyje, tyliai pritarė draudžiamam susitarimui ir taip prie jo prisijungė. Tai, kad pareiškėjas daugeliu atvejų netaikė Asociacijos tarifų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis tinkamai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo ir jame nedalyvavo ir todėl turėtų būti atleistas nuo atsakomybės, nes susitarimai dėl minimalių kainų nustatymo, nepriklausomai nuo jų realaus įgyvendinimo ar poveikio rinkai, yra savaime draudžiami ir sudaro pagrindą ūkio subjektams taikyti atsakomybę už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio (ir Veikimo sutarties 101 straipsnio) reikalavimų pažeidimą. Ūkio subjektų elgesys ar kainos, priešingos toms, kurios buvo aptartos susitarimu, neįrodo, kad subjektas nedalyvavo susitarime.

Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad jis lygiai taip pat kaip ir bendrovė „DFDS SEAWAYS“ bei bendrovė „MSC Vilnius“ nekonkuravo su kitais Asociacijos nariais laivų agentavimo paslaugos kainos aspektu, todėl buvo nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, pažymėjo, kad nutarimu nebuvo susiaurinta Konkurencijos įstatyme įtvirtinta „konkurento“ sąvoka. Pareiškėjas teisine prasme nėra jo agentuotų įmonių dukterinė įmonė ir teikė laivų agentavimo paslaugas iš išorės atplaukusiems laivams, neįrodė, kad agentavimo paslaugas teikė išimtinai tik motininei įmonei, todėl jo argumentai dėl nebuvimo konkurentu laivų agentavimo paslaugų teikimo rinkoje atmestini. Pareiškėjo argumentas, kad laivų agentavimo paslauga buvo suteikiama tik kaip šalutinė paslauga prie pagrindinės pareiškėjo teikiamos paslaugos, ir kad buvo aptarnaujami daugiausiai laivai ? šaldytuvai, kurie naudojo pareiškėjo šaldytuvus, niekaip nepaneigia to, kad pareiškėjas teikė ar galėjo teikti laivų agentavimo paslaugas kitiems ūkio subjektams ir todėl konkuravo laivų agentavimo rinkoje. Tai, kad agentavimo paslaugų pirkėjai naudojo pareiškėjo šaldytuvus, dar nereiškia, kad tie pirkėjai kartu su pareiškėju sudarė vieną ekonominį vienetą (t. y. ūkio subjektą Konkurencijos įstatymo prasme ir įmonę – Veikimo sutarties 101 straipsnio prasme) ir, kad laivų agentavimo paslaugos teikimas tarp jų buvo tik kaip vidinis užduočių pasiskirstymas. 2012 m. sausio 2 d. skunde pareiškėjas pats nurodė, kad Asociacijos nariai yra jo konkurentai (2.6 punktas).

Atsakovo nuomone, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad taryba neįrodė, kad draudžiamas susitarimas gyvavo ir po 2008 m. (t. y. UAB „VPA Logistics“ įstojus į Asociaciją). Po 2008 m. galiojo Asociacijos įstatų nuostatos, kad Asociacijos nariams yra privaloma laikytis Etikos kodekso ir Asociacijos valdymo organų sprendimų, galiojo Etikos kodekso 2.4.4.6. punktas, Asociacijos internetiniame puslapyje buvo patalpinti konkretūs minimalūs tarifai, 2010 m. liepos 2 d. vyko drausminio komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomi klausimai, susiję su Tarifų ir atitinkamų Etikos kodekso nuostatų panaikinimu. Tai, kad po 2006 m. Asociacijos tarifai nebuvo aktyviai svarstomi Asociacijos valdymo organuose ir, kad drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas  keičiasi.  Tačiau  šios  aplinkybės  niekaip  neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė.

Dėl pareiškėjui paskirtos baudos pagrįstumo nurodė, kad tiek Konkurencijos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos „Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės“ numato baudų skaičiavimą nuo bendrųjų ūkio subjektų pajamų (Baudos nustatymo taisyklės). 2011 m. balandžio 21 d. įstatymu priimti Konkurencijos įstatymo pakeitimai, kuriais inter alia buvo įtvirtinta ir nuostata, kad ūkio subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (2011 m. gegužės 3 d.) turėjo parengti ir patvirtinti naują baudų dydžio nustatymo tvarkos  aprašą,   kuris   reglamentuotų,   kokiais   kriterijais   vadovaujantis   turėtų būti diferencijuojamos baudos pagal ūkio subjektų pajamas, susijusias su pažeidimu. Vis dėlto naujos baudų skaičiavimo taisyklės įsigaliojo tik 2012 m. sausio 27 d., t. y. po skundžiamo nutarimo priėmimo. Todėl, skirdama baudą pareiškėjui, Konkurencijos taryba galėjo vadovautis tik galiojančiais teisės aktais, t. y. Konkurencijos įstatymu bei Baudų nustatymo taisyklėmis, kuriose nebuvo įtvirtinta taisyklių, kaip turėtų būti skaičiuojamos baudos atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Pareiškėjas  pagal pajamas iš laivų agentavimo veiklos pateko į grupę tų įmonių, kurių atitinkamos pajamos sudarė nežymią dalį bendrosiose pajamose, bauda jam buvo sumažinta 80 proc. Pažymėjo, kad tokį grupavimą atsižvelgiant į pajamų iš tam tikros veiklos dalį bendrosiose pajamose pripažįsta ir ESTT praktika.

Pareiškėjo skunde pateikiama pozicija, kad bauda turėjo būti sumažinta 90 proc. yra nemotyvuota ir nepagrįsta bei nerodo, jog Konkurencijos taryba netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę. Konkurencijos teisėje pripažįstama, jog skiriamos baudos dydis yra tiesiogiai susijęs su atgrasymu, todėl gali būti, kad, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, didesniems ir didesnę ekonominę galią 36 turintiems ūkio subjektams yra skiriamos didesnės baudos nei mažoms įmonėms, nors jos ir vykdytų tik laivų agentavimo veiklą. Pareiškėjui skirta bauda sudaro tik apie 1,3 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 m., tuo tarpu kai kurioms įmonėms, kurioms laivų agentavimas yra pagrindinė veikla, skirta bauda sudaro 10 proc. ar beveik 10 proc. jų bendrųjų metinių pajamų. Vien ta aplinkybė, kad bendrovei „VPA Logistics“ skirta bauda viršija jos pajamas ar pelną, gautą iš laivų agentavimo veiklos, nereiškia, kad jai skirta bauda yra neproporcinga ar neteisinga bei pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas vėliau prisijungė prie draudžiamo susitarimo, objektyviai įvertinta skaičiuojant baudos dydį už pažeidimo trukmę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui taikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl draudžiamo susitarimo neįgyvendinimo, nes jo pateikti duomenys nepagrindžia to, jog jis sąmoningai nukrypo nuo draudžiamo susitarimo, t. y. iš esmės nesilaikė susitarimo, nė karto netaikė Asociacijos nustatytų tarifų. Ta aplinkybė, jog pareiškėjo taikyti tarifai nebuvo lygūs Asociacijos rekomenduojamiems tarifams, nereiškia, kad jis neįgyvendino draudžiamo susitarimo, nes, taikydamas didesnius, nei Asociacijos rekomenduojami, tarifus, pareiškėjas laikėsi Asociacijos rekomenduojamų minimalių tarifų, kas reiškia, kad jis laikėsi draudžiamo susitarimo.

Asociacijos nustatytų tarifų priėmimo faktas turėjo būti žinomas visiems Asociacijos nariams. Tuo tarpu tam, kad būtų panaikintas draudžiamas susitarimas, visi susitarimo dalyviai privalo išreikšti valią panaikinti susitarimą ir suprasti, kad jis yra panaikinamas. To nebuvo padaryta 2010 m. liepos 2 d. drausminio komiteto posėdyje. Pats drausminis komitetas negali pakeisti Etikos kodekso, o gali tik pasiūlyti jį pakeisti visuotiniam Asociacijos susirinkimui. Be to, pagal Asociacijos įstatų 5.2 punktą aukščiausias asociacijos organas yra būtent visuotinis asociacijos narių susirinkimas, o pagal įstatų 5.12.8 punktą valdyba tik įgyvendina asociacijos narių susirinkimuose priimtus sprendimus. Pareiškėjas skunde nemini, kad jis buvo supažindintas su 2010 m. liepos 2 d. drausminio komiteto protokolu, ar kad jis žino apie šio protokolo priedą (UAB „VPA Logistics“ atstovo parašo šiame priede nėra), kuriame kai kurie Asociacijos nariai pasirašinėjo, jog pritaria Asociacijos drausminio komiteto sprendimui panaikinti Etikos kodekso 2.4.4.6. punktą ir minimalius laivų agentavimo tarifus. Todėl šis Asociacijos drausminio komiteto sprendimas nebuvo visuotinai žinomas ir neturėjo visų Asociacijos narių pritarimo, taigi jokiu būdu negali būti pripažįstamas kaip draudžiamo susitarimo ir tuo pačiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Veikimo sutarties 101 straipsnio pažeidimo nutraukimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.30 punktą ir už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą UAB „VPA Logistics“ skyrė 259 752 Lt dydžio piniginę baudą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad draudžiamą susitarimą įrodo tai, jog laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai, dalyvaudami Asociacijos veikloje, tarėsi dėl laivų agentavimo paslaugų kainų derinimo. Veiksmų derinimas nustatant agentavimo paslaugų kainas  prasidėjo 1998 m. birželio 18 d., dalyvaujant Klaipėdos laivų agentavimo ir krovinių ekspedicijos asociacijos ir Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos nariams priėmus rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus, kurie po 1999 m. liepos mėnesį įvykusio abiejų asociacijų susivienijimo buvo toliau svarstomi jau Asociacijos susirinkimuose, valdybos ir Drausminio komiteto posėdžiuose. Asociacijos drausminio komiteto 2010 m. liepos 2 d. posėdyje posėdžio pirmininkui pažymėjus, kad rekomenduojami tarifai ir Etikos kodekso 2.4.4.6 punktas nėra taikomi ir aktualūs, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, buvo nutarta panaikinti Asociacijos 2003 metais nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir 2003 m. birželio 5 d. Etikos kodekso 2.4.4.6 punktą. Taigi šiame Asociacijos posėdyje buvo pripažinta, kad egzistavo rekomenduojami tarifai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Asociacijos visuotinis narių susirinkimas 2003 m. birželio 5 d. priėmė Etikos kodeksą, kuriame nustatyti ne tik narių geros praktikos agentavimo versle standartai, principai, kurių turi laikytis laivo agentas savo veikloje, bet ir drausminės procedūros, taikytinos nariams dėl nekorektiškos veiklos ar dėl netinkamo elgesio. Asociacijos veikloje ne kartą Drausminiame komitete buvo svarstomas narių elgesys, susijęs su minimalių laivų agentavimo tarifų nesilaikymu bei Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, apie priimtus sprendimus viešai buvo skelbiama visuotiniame susirinkime. Nustatė, kad klausimai, susiję su šiais tarifais, buvo svarstyti ne viename Asociacijos posėdyje. Susitarimo taikyti rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus pagrindu buvo sudarytas konkurencijos teisės draudžiamas susitarimas (kartelis). Minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymas pats savaime nėra draudžiamas, tačiau konkurencijos teisė draudžia tartis ir derinti konkurentų veiksmus taikant tokio pobūdžio tarifus, nes tokiu būdu sudaromos kliūtys veikti natūraliais rinkos dėsniais pagrįstai konkurencijai. Susitarimo tikslas buvo nustatyti aukštesnes laivų agentavimo kainas, taip ribojant konkurenciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja abu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėčiai nustatyti reikalingi elementai – susitarimas tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktas ir šio susitarimo objektas – minimalių laivų agentavimo tarifų kainos nustatymas. Be to, buvo priimtas Etikos kodeksas, kuriame nustatyti ne tik narių geros praktikos agentavimo versle standartai, principai, kurių turi laikytis laivo agentas savo veikloje, bet ir įsteigtas Drausminis komitetas, kuris svarstė Asociacijos narių laikymąsi nustatytų minimalių laivų agentavimo tarifų. Teismo įsitikinimu, Asociacija ir jos nariai, tarp jų ir pareiškėjas, prisijungdamas prie Asociacijos veiklos 2008 metais, išreiškė valią, dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo, neprieštaravo, tyliai jiems pritarė, tokiu būdu siekė riboti konkurenciją Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies ir 5 straipsnio prasme.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Konkurencijos taryba teisingai įvertino susitarimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo tarifus galimą poveikį prekybai ne mažiau kaip tarp dviejų valstybių narių, todėl pagrįstai konstatavo SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Poveikį prekybai tarp valstybių narių nagrinėjamas susitarimas galėjo daryti tik nuo 2004 m. gegužės 1 d., kai Lietuvos Respublika įstojo į Europos Sąjungą, o susitarimo poveikis iki 2004 m. gegužės 1 d. galėjo būti vertinamas tik nacionaliniu lygmeniu. Vertindamas Nutarimo motyvuojamąją dalį ir rezoliucinę dalį, kaip neatskiriamas Nutarimo dalis, teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą ginčijamu nutarimu pagrįstai inkriminavo nuo 2008 m. gruodžio mėnesio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad bendrovė „VPA Logistics“ įsteigta 2008 m. sausio 22 d., Asociacijos nare tapo 2008 m. gruodžio mėn. Neterminuotas atestavimo pažymėjimas, suteikiantis teisę teikti laivų agentavimo paslaugas, išduotas 2008 m. birželio 12 d. Pažymėjo, kad pareiškėjo įstojimas į Asociaciją reiškia tai, kad bendrovė išreiškė pritarimą (valią) Asociacijos tikslams, iki jos įstojimo priimtiems sprendimams, tarp jų ir nustatytiems minimaliems laivų agentavimo tarifams. Prisijungimas prie Asociacijos taip pat sudarė pagrindą kitiems asociacijos dalyviams pagrįstai tikėtis, jog naujas narys pritaria Asociacijos sprendimams ir juos vykdys. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nesutikimą su Asociacijos priimtais sprendimais dėl laivų agentavimo tarifų nustatymo. Remdamasis nustatytais faktiniais duomenimis, minėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais išreiškė valią ir pritarimą laikytis Asociacijos patvirtintų minimalių laivų agentavimo tarifų.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nekonkuravo ir nekonkuruoja laivų agentavimo paslaugos rinkoje kainos aspektu, o laivų agentavimo paslauga yra tik šalutinė nuolatiniams užsakovams siūlomame paslaugų pakete, todėl pareiškėjas negalėjo būti pripažintas kitų Asociacijos narių konkurentu. Pažymėjo, kad tai, jog minėtoje rinkoje pareiškėjas laivų agentavimo paslaugas teikė kaip papildomą paslaugą nuolatiniams savo klientams, nereiškia, kad kitiems ūkio subjektams laivų agentavimo paslaugų negalėjo teikti.

Teismas pabrėžė, kad konkurencijos teisėje nereikšmingais laikomi asmeniniai draudžiamo susitarimo (kartelio) sudarymo motyvai. Ūkio subjektas, siekdamas įrodyti, kad dalyvavo draudžiamame susitarime neturėdamas antikonkurencinio tikslo, turi įrodyti, kad savo konkurentams aiškiai nurodė, jog jo dalyvavimo tikslas draudžiamo susitarimo sudarymo metu buvo visai kitas nei jo konkurentų antikonkurencinis tikslas. Tyrimo medžiagoje tokių įrodymų nėra, jų pareiškėjas nepateikė nei Konkurencijos tarybai, nei teismui.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas neįrodė draudžiamo susitarimo egzistavimo po 2008 m. Nurodė, kad Asociacijos įstatai, Etikos kodeksas ir jame įtvirtinta nuostata dėl drausminių procedūrų taikymo Asociacijos nariams dėl nekorektiškos veiklos ar dėl netinkamo elgesio (Etikos kodekso 2.4.4.6 punktas) galiojo, todėl Drausminis komitetas galėjo bet kada susirinkti, svarstyti su Etikos kodeksu susijusius pažeidimus, taikyti nariams nuobaudas. Pasyvus Asociacijos valdymo organų elgesys nereiškia, kad susitarimas taikyti minimalius laivų agentavimo tarifus nustojo galioti.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nėra absoliučiai jokių įrodymų, jog inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010 m. liepos 2 d. Rekomenduojami laivų agentavimo tarifai buvo patvirtinti visuotiniame Asociacijos narių susirinkime. 2010 m. liepos 2 d. Drausminio komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad rekomenduojami tarifai ir Etikos kodekso 2.4.4.6 punktas nėra taikomi ir aktualūs, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. Šiame posėdyje nutarta panaikinti Asociacijos 2003 metais nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir 2003 m. birželio 5 d. Etikos kodekso 2.4.4.6 punktą. Tačiau pagal Asociacijos įstatų 5.2 punktą visuotinis asociacijos narių susirinkimas yra aukščiausias asociacijos valdymo organas. Duomenų, kad kiti Asociacijos nariai žinojo apie pareiškėjo pritarimą 2010 m. liepos 2 d. protokoliniam sprendimui, byloje nėra. Vilniaus apygardos administracinis teismas nenustatė pagrindų taikyti išimtį pareiškėjui Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio ir SESV 101 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Vertindamas skirtos baudos pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paskirta bauda yra neproporcinga, nes laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė UAB „VPA Logistics“ veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 metais sudarė itin mažą dalį (1,7 proc.) bendrųjų pajamų. Teismas nurodė, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į įmonės pajamas iš skirtingų veiklų, o tai reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A858-294/2011). Atsakovas nepakankamai įvertino kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimui, ne visiškai atsižvelgė į skirtingą ūkio subjektų indėlį į sprendimo, kuris pripažintas neteisėtu, priėmimą ir įgyvendinimą. Pareiškėjo pažeidimo trukmė buvo 3 metai, o visas pažeidimas tęsėsi 13 metų. Todėl paskirtos baudos sumažinimas iki 1 proc. nuo bendrųjų įmonės pajamų 2010 metais, šiuo atveju atitiktų protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, taip pat išlaikytų atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjas praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš laivų agentavimo veiklos. Teismas nusprendė, kad galutinė sumažinta bauda yra 259 752 Lt.

III.

Pareiškėjas UAB „VPA Logistics“ apeliaciniame skunde (III t., b. l. 151–162) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas dalyvavo draudžiamame susitarime, neanalizavo valinio elemento kaip privalomos susitarimo egzistavimo sąlygos. Pažymi, kad valios išraiška elgtis rinkoje tam tikru apibrėžtu būdu kartu su kitais ūkio subjektais yra būtina sąlyga draudžiamam susitarimui konstatuoti. Nėra tokios bylų praktikos, kur ūkio subjektas būtų pripažintas išreiškusiu valią sudaryti susitarimą, jei jis nedalyvavo tariantis dėl jo, bei nežinojo apie tokio susitarimo egzistavimą. Teismas ignoravo įrodymus, kad pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios sudaryti susitarimą, t. y. nedalyvavo sudarant susitarimą dėl minimalių agentavimo paslaugų tarifų nustatymo; nedalyvavo įgyvendinant minėtą susitarimą; prisijungdamas prie Asociacijos nei raštu, nei žodžiu nebuvo informuotas apie tokio susitarimo ar Asociacijos sprendimo egzistavimą ir negalėjo protingai numanyti, kad jis prisijungia prie kokio nors susitarimo dėl tarifų ar yra saistomas kokio nors Asociacijos sprendimo ar jos narių susitarimo dėl minimalių agentavimo tarifų; pareiškėjo elgesys rinkoje rodė, kad jis nėra sudaręs jokio susitarimo ar išreiškęs valios jį sudaryti; jis neturėjo jokio suinteresuotumo dalyvauti susitarime ar derinti savo agentavimo paslaugų kainas. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad įstodamas į Asociaciją pareiškėjas tuo pačiu prisijungė prie draudžiamo susitarimo.

Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo baudos dydį. Pareiškėjo nuomone, net ir sumažinus baudą teismo nurodytu dydžiu, ji išlieka diskriminacinė, nes sudaro 57,6 proc. nuo pajamų, susijusių su agentavimo veikla, kai tuo tarpu tiems ūkio subjektams, kurie nevykdė krovos, transportavimo ir kitos su tirtu pažeidimu nesusijusios veiklos, bauda paskirta iki 10 procentų nuo pajamų, susijusių su pažeidimu. Sprendimu šioje byloje bei sprendimu analogiškoje byloje Nr. I-1832-331/2012 pagal UAB „BPA” skundą, teismas panaikinto diferenciaciją pagal pažeidimo trukmę, nors Konkurencijos taryba savo sprendimu tokią baudų diferenciaciją buvo atlikusi, Vilniaus apygardos administracinis teismas sulygino pareiškėjui ir UAB „BPA” paskirtą baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, neatsižvelgdamas į tai, kad Konkurencijos tarybos nustatytas pareiškėjo pažeidimo laikotarpis yra 3 metai, o UAB „BPA” ? 7 metai. Teismas, kaip ir Konkurencijos taryba, neįvertino kiekvieno ūkio subjekto įtakos pažeidimo padarymui

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniame skunde (III t., b. l. 136–150) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui sumažinta bauda, atmetant pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir pripažįstant Nutarimą visa apimtimi pagrįstu ir teisėtu.

Nurodo, kad Nutarime, skiriant baudą, yra atsižvelgta į aplinkybę, jog laivų agentavimas kai kuriems ūkio subjektams nėra pagrindinė veikla. Pajamų grupavimą, atsižvelgiant į pajamų iš tam tikros veiklos dalį bendrosiose pajamose, pripažįsta ir ESTT. Lygiateisiškumo principo prasme yra svarbu ne konkretus pajamų dydis, kuriuo remiantis ūkio subjektai priskirti tam tikrai grupei, ar dydis, kuriuo mažintos baudos, bet tai, ar atlikdama vertinimą Konkurencijos taryba vadovavosi objektyviais kriterijais. Priskyrimas tam tikrai grupei padarytas vadovaujantis objektyviais kriterijais ir šie kriterijai įvardyti Nutarime. UAB „VPA Logistics“ galutinio paskirtos baudos dydžio lyginimas su kitomis įmonėmis yra ydingas bei neobjektyvus. Teismas sumažino baudą, remdamasis ne teisės aktuose numatytais kriterijais, bet lygindamas skirtingų ūkio subjektų su pažeidimu susijusių pajamų dalį bendrosiose pajamose. Skiriant baudą nėra įpareigojimo nustatyti, kad pažeidimas suteikė ūkio subjektui naudos, taip pat neprivaloma atsižvelgti ir į tai, jog pelno iš pažeidimo nebuvo įgyta visai. Naudos negavimas negali būti pažeidimą lengvinanti aplinkybė. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę, sumažino baudą du kartus, o tai nėra numatyta nei Konkurencijos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintose Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėse. Vien tas faktas, kad įmonė dalyvavo pažeidime trumpesnį laikotarpį negu kitos įmonės, negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe, nes į tai jau buvo atsižvelgta nustatant baudos pagrindinį dydį.

Teismas nepagrindė ir nenurodė konkrečių faktų, kodėl, jo vertinimu, UAB „VPA Logistics” turėjo mažą įtaką pažeidimo padarymui. Pareiškėjo dalyvavimo susitarime negalima laikyti visiškai pasyviu. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „VPA Logistics” būtų ėmusis kokių nors veiksmingų priemonių atsiribodama nuo Asociacijos sprendimo taikyti minimalius Tarifus ir bent asociacijos narius informuodama apie tai, kad neketina šių Tarifų laikytis, ar būtų kreipusis į Konkurencijos tarybą dėl draudžiamo susitarimo. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja specifinės ar išskirtinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo dalyvavimu draudžiamame susitarime, kurios rodytų, kad bauda jam turėtų būti dar labiau sumažinta. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas vėliau prisijungė prie draudžiamo susitarimo objektyviai įvertinta skaičiuojant baudos dydį už pažeidimo trukmę.

Atsakovas taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo taikyti Tarifai nebuvo lygūs Asociacijos rekomenduojamiems, t. y. buvo tiek didesni, tiek mažesni, nereiškia, kad jis neįgyvendino draudžiamo susitarimo, nes taikydamas didesnius tarifus, nei Asociacijos rekomenduojami, pareiškėjas niekaip neįrodė, kad nesilaikė Asociacijos rekomenduojamu minimaliu tarifu, todėl teigti, jog jis neįgyvendino draudžiamo susitarimo nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (III t., b. l. 174–180) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Konkurencijos tarybos diskrecija, skiriant baudas, nėra absoliuti.  Pareiškėjo nuomone, atsakovo pritaikyta baudos skaičiavimo formulė neužtikrino teisingo ir nediskriminacinio baudos dydžio. Bauda buvo skaičiuojama ne individualiai įvertinant pareiškėjo pajamas, susijusias su pažeidimu, o suskirstant ūkio subjektus į tam tikras grupes ir taikant tam tikrus apibendrintai grupei priskirtus vertinimo kriterijus. Lieka neaišku, kodėl, skiriant baudą nuo bendrųjų pareiškėjo metinių pajamų, ji mažinama 80 proc., jei pareiškėjo pajamos iš su pažeidimu susijusios veiklos sudarė tik 1,7 proc. bendrųjų pajamų. Šių savo skaičiavimų Konkurencijos taryba niekaip nemotyvuoja ir nepagrindžia. Paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, nes sudaro 74,8 proc. nuo visų pareiškėjo metinių pajamų, gautų iš agentavimo paslaugų ir 12 kartų viršija jo per 2010 m. gautą pelną iš agentavimo paslaugų veiklos. Taip pat pažymi, kad Konkurencijos tarybos siekiamas atgrasomasis poveikis yra neproporcingai didelis. Net ir nenustačius naudos, gautos iš draudžiamo susitarimo yra akivaizdu, kad ši nauda negali viršyti viso iš tam tikros veiklos gauto pelno. Atsižvelgiant į tai, net ir daug mažesnio dydžio bauda, kuri verstų ūkio subjektą dirbti be pelno, turėtų didžiulį atgrasomąjį poveikį. Mano, kad atsakovas, skirdamas baudą, tinkamai nevertino pareiškėjo dalyvavimo susitarime.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1–22) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir tenkinti Konkurencijos tarybos pateiktą apeliacinį skundą.

Atsakovas nurodo argumentus dėl susitarimo egzistavimo. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo draudžiamame susitarime, nurodo tai pagrindžiančias aplinkybes. Pažymi, kad Konkurencijos tarybos tyrimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad draudžiamas susitarimas būtų panaikintas, ir laikoma, jog jis galiojo ir po 2006 metų. Aktualios Asociacijos įstatų ir Etikos kodekso nuostatos galiojo iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas viešai ir vienareikšmiškai neatsiribojo nuo draudžiamo susitarimo. Susitarimo neįgyvendinimas nėra pripažįstamas atsiribojimu nuo jo. Pažymi, kad iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos nebuvo pateiktas 2010 m. liepos 2 d. Drausminio komiteto protokolo priedas, be to, šis priedas neįrodo suderintos Asociacijos narių valios nutraukti susitarimą, nes jį pasirašė ne visi Asociacijos nariai. Be to, abejonių kelia Drausminio komiteto sprendimo teisinė galia. Konkurencijos taryba pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjui skirtos baudos dydį, taip paneigdamas teisingumo, proporcingumo ir baudos atgrasymo principus. Pabrėžia, kad pareiškėjo prašymas sumažinti baudą yra nepagrįstas ir prieštarauja susiformavusiai praktikai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PASSAT“ (bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo centras“) atsiliepime į atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (III t., b. l. 170) sprendimo priėmimą palieka teismo nuožiūrai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Koralita“ (bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“) atsiliepimuose į apeliacinius skundus (III t., b. l. 187–188, 189–190) sprendimo ar nutarties priėmimą palieka teismo nuožiūrai.

IV.

Nagrinėjama administracinė byla 2013 m. vasario 5 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išspręsta administracinė byla Nr. I-629-473/2013 ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje padaryta išvada, kad Konkurencijos taryba skundžiamajame 2011 m. gruodžio 8 d. nutarime iš esmės tinkamai vertino faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi teisės aktais bei nustatė, kad pareiškėjai UAB „Amber Bay“, UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H. Muller & Co“, LLMAA tarėsi dėl kainų fiksavimo, neprieštaravo rekomenduojamų tarifų taikymui ir Etikos kodekso nuostatų laikymuisi, tyliai tam pritarė ir tokiu būdu išreiškė bendrą valią, t. y. dalyvavo horizontaliame susitarime, jų veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo situacija nagrinėjamu atveju yra ypatinga, dėl ko yra pagrindas pareiškėjui mažinti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą, tačiau nėra žinomos visos su tuo susijusios aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2015 m. sausio 12 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino. Pareiškėjui UAB „VPA Logistics“ buvo pasiūlyta iki 2015 m. sausio 22 d. pateikti turimus įrodymus ir paaiškinimus dėl Konkurencijos tarybos paskirtos pareiškėjui baudos dydžio akivaizdaus nepagrįstumo, taip pat dėl aplinkybių, kurios turėtų įtakos baudos mažinimui.

Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį pareiškėjas ,,VPA Logistics“ 2015 m. sausio 22 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad prie Asociacijos prisijungė tik 2008 m. gruodžio mėn., kai nebevyko jokie Asociacijos susirinkimai ar svarstymai agentavimo paslaugų tarifų klausimu, pareiškėjas buvo pasyvus Asociacijos narys – nedalyvavo jokiuose posėdžiuose ar kitoje veikloje ir de facto nežinojo apie Asociacijos sprendimą dėl rekomenduojamų tarifų. Pareiškėjo pajamos iš agentavimo paslaugų sudaro labai nedidelę dalį visų jo pajamų. Per 2010 m. gavo 451 318, 86 Lt pajamų iš agentavimo paslaugų, kas sudarė 1,7 procentus nuo visų pajamų. Kitos pareiškėjo pajamos buvo gautos iš su pažeidimu nesusijusios veiklos – krovos darbų, sandėliavimo paslaugų, transportavimo ir ekspedijavimo paslaugų ir pan. (I t., b. l. 153). Konkurencijos tarybos paskirta 337 700 Lt bauda sudaro 74,8 procentus nuo pajamų, gautų iš agentavimo paslaugų (su pažeidimu susijusios veiklos). Tuo tarpu, jei pareiškėjas nebūtų vykdęs su pažeidimu nesusijusios veiklos, maksimali bauda, kurią būtų galėjusi skirti Konkurencijos taryba – 10 procentų nuo pajamų – sudarytų 45 131,9 Lt. Pirmosios instancijos teismo sumažinta bauda taip pat išlieka nepagrįstai didelė –sudaro 57,6 procentus nuo pajamų, susijusių su agentavimo veikla. Įprastinės pareiškėjo veiklos pelnas 2010 m. buvo 6,8 procentai, tai reiškia, kad iš agentavimo veiklos pareiškėjas 2010 m. uždirbo 30 690 Lt pelno. Konkurencijos tarybos paskirta 337 700 Lt bauda yra daugiau kaip 11 kartų didesnė nei 2010 m. gautas pelnas. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėtų pelningai dirbti daugiau kaip 11 metų, kad iš agentavimo veiklos gaunamo pelno sumokėtų paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismo sumažinta bauda iki 259 752 Lt nepanaikina baudos neproporcingumo; Nuo pat įstojimo į Asociaciją pradžios pareiškėjo taikytos agentavimo paslaugų kainos reikšmingai skyrėsi nuo rekomenduojamų agentavimo paslaugų kainų ir daugeliu atvejų buvo mažesnės, nei rekomenduojamos (I t., b. l. 148–152).

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-57/2014 nustatė prejudicinį faktą, kad draudžiamas susitarimas buvo nutrauktas ir pasibaigė 2010 m. liepos mėn. Taigi bauda nepagrįstai skaičiuojama imant visas 2010 m. pajamas. Apskaičiuojant baudą reikia vadovautis 2009 m. duomenims arba atitinkamai mažinti baudą, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas truko ne visus 2010 metus. Tačiau pareiškėjas mano, kad šioje byloje teismas nėra saistomas anksčiau minėtoje byloje taikytų baudos skaičiavimo metodų, ir turėtų skirti baudą atsižvelgdamas į individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes (pareiškėjo pasyvų vaidmenį, jo galimybes numanyti apie draudžiamo susitarimo egzistavimą, taip pat, kad de facto pareiškėjas agentavimo paslaugų įkainius taikė savarankiškai, nesivadovaudamas Asociacijos rekomendacijomis, savanoriškai išstojo iš Asociacijos, sužinojęs apie įtariamą pažeidimą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25, kuriuo pareiškėjo veiksmuose buvo konstatuotas susitarimas, pažeidžiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus, ir už šiuos neteisėtus veiksmus jam paskirtos baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas dalyvavo ginčo draudžiamame susitarime. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, draudžiamą susitarimą įrodo tai, kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai, dalyvaudami Asociacijos veikloje, tarėsi dėl laivų agentavimo paslaugų kainų derinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Asociacija ir jos nariai, tarp jų ir bendrovė „VPA Logistics“, prisijungdama prie Asociacijos veiklos 2008 metais, išreiškė valią, dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo, neprieštaravo, tyliai jiems pritarė, tokiu būdu siekė riboti konkurenciją Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies ir 5 straipsnio prasme.

Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas dvejomis argumentų grupėmis. Pirma, pareiškėjas laikosi nuostatos, kad nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo išreiškęs valios dalyvauti draudžiamame susitarime, be to, netaikė LLMAA nustatytų tarifų. Antra, nesutinka su atsakovo paskirtos ir pirmosios instancijos teismo perskaičiuotos baudos dydžiu ir nustatymo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes, kad UAB „VPA Logistics“ įsteigta 2008 m. sausio 22 d. (b. l. 145–148), asociacijos nare tapo 2008 m. gruodžio mėn., neterminuotas atestavimo pažymėjimas, suteikiantis teisę teikti laivų agentavimo paslaugas, išduotas 2008 m. birželio 12 d. (Konkurencijos byla, I t., b. l. 75–80). Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad pareiškėjas, stodamas į Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociaciją, kaip ir į bet kurią kitą asociaciją, turėjo suprasti, kad, norėdamas dalyvauti Asociacijos veikloje, privalės vadovautis pagrindiniais Asociacijos dokumentais, priimtais svarbiausiais sprendimais, vadinasi, UAB „VPA Logistics“ įstojimas į Asociaciją reiškia tai, kad bendrovė išreiškė pritarimą (valią) Asociacijos tikslams, iki jos įstojimo priimtiems sprendimams, tarp jų ir nustatytiems minimaliems laivų agentavimo tarifams. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, pareiškėjo prisijungimas prie Asociacijos taip pat sudarė pagrindą kitiems asociacijos dalyviams pagrįstai tikėtis, jog naujas narys pritaria Asociacijos sprendimams ir juos vykdys. Tyrimo medžiagoje pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nesutikimą su Asociacijos priimtais sprendimais dėl laivų agentavimo tarifų nustatymo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais išreiškė valią ir pritarimą laikytis Asociacijos patvirtintų minimalių laivų agentavimo tarifų, todėl Konkurencijos tarybos išvada, kad UAB „VPA Logistics“ dalyvavo draudžiamame susitarime, yra pagrįsta ir teisėta.

Vertindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostatomis dėl prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1575/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos žmogaus teisių teismas. Šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą).

Kitoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) buvo nagrinėtas pareiškėjų UAB „Amber Bay“, UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos skundas atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, šiuo skundu pareiškėjai teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SEVS 101 straipsnio reikalavimams“ (tą patį Konkurencijos tarybos nutarimą, tik kitoje dalyje). Pareiškėjas UAB ,,VPA Logistics“ dalyvavo šioje administracinėje byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu (minėtoje byloje, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) minėtų pareiškėjų skundus tenkino iš dalies ir pakeitė Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3 punktą, sumažindamas paskirtas baudas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Konkurencijos taryba skundžiamajame nutarime iš esmės tinkamai vertino faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi teisės aktais bei nustatė, kad pareiškėjai UAB „Amber Bay, UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co“, LLMAA tarėsi dėl kainų fiksavimo, neprieštaravo rekomenduojamų tarifų taikymui ir Etikos kodekso nuostatų laikymuisi, tyliai tam pritarė ir tokiu būdu išreiškė bendrą valią, t. y. dalyvavo horizontaliame susitarime, jų veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6), kurioje buvo nagrinėjami apeliaciniai skundai dėl minėto pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nustatyta, jog LLMAA nariai buvo susitarę dėl bendrų agentavimo tarifų. Teismas konstatavo, kad priklausymas asociacijai (įstojimas į ją) pats savaime reiškia sutikimą su jos taisyklėmis, vadovavimu ir priimtais sprendimais, todėl faktas, kad ūkio subjektas nedalyvavo asociacijos susirinkime ar į asociaciją įstojo vėliau, t. y. po sprendimo priėmimo, dar nereiškia, kad toks ūkio subjektas nedalyvavo draudžiamame susitarime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2577/11). Buvimas asociacijos nariu paprastai reiškia, kad asociacijos narys pritaria jos taisyklėms ir elgesiui, bei leidžia manyti, kad narys žino, jog asociacija veikia remiantis tiesioginiu ar netiesioginiu narių palaikymu ir, jei nepareikšta nepritarimo, sutikimu ir parama ne tik įstatuose nurodytai veiklai, bet ir faktinei asociacijos veiklai (žr., pvz., Europos Komisijos 1994 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 94/815/EC byloje Nr. IV/33.126 (Cement), 44 (4) punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) pasisakė dėl ūkio subjektų veiksmų kaip konkurenciją ribojančio susitarimo, dėl pažeidimo trukmės, taip pat atskirai pasisakė dėl ūkio subjektams skirtų baudų dydžio. Administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) VPA Logistics“ dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo nagrinėjamas to paties 2011 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-25 (tik kitoje dalyje) teisėtumas, taip pat buvo vertinamas iš esmės tas pats draudžiamas susitarimas, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) buvo nuspręsta, kad ginčijamu Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 2S-25 nustatytas draudžiamas susitarimas egzistavo, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėties elementus: susitarimo sudarymo faktą ir susitarimo objektą – minimalių agentavimo tarifų nustatymą ir kad šio susitarimo tikslas buvo nustatyti aukštesnes laivų agentavimo kainas taip ribojant konkurenciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad draudžiamo susitarimo faktas tarp ūkio subjektų yra nustatytas turinčiu prejudicinę galią teismo sprendimu, šioje byloje tirs, ar yra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo UAB ,,VPA Logistics“ pozicija yra išskirtinė palyginus su kitais ūkio subjektais, kurių atžvilgiu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) nustatytos aplinkybės ir priimtos galutinės išvados.

Nagrinėjant pirmąją apeliacinio skundo argumentų grupę, kuriuos tik iš dalies pareiškėjo atstovė palaikė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nagrinėjamu atveju reikia tirti, ar draudžiamo susitarimo egzistavimo faktą galėtų paneigti pareiškėjo UAB ,,VPA Logistics“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais siekiama sukelti abejones dėl susitarimo buvimo ir pareiškėjo dalyvavimo šiame susitarime.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo įrodymus, kad pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios sudaryti susitarimą, t. y. nedalyvavo sudarant susitarimą dėl minimalių agentavimo paslaugų tarifų nustatymo; nedalyvavo įgyvendinant minėtą susitarimą; prisijungdamas prie Asociacijos nei raštu, nei žodžiu nebuvo informuotas apie tokio susitarimo ar Asociacijos sprendimo egzistavimą ir negalėjo protingai numanyti, kad jis prisijungia prie kokio nors susitarimo dėl tarifų ar yra saistomas kokio nors Asociacijos sprendimo ar jos narių susitarimo dėl minimalių agentavimo tarifų; pareiškėjo elgesys rinkoje rodė, kad jis nėra sudaręs jokio susitarimo ar išreiškęs valios jį sudaryti; jis neturėjo jokio suinteresuotumo dalyvauti susitarime ar derinti savo agentavimo paslaugų kainas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) laikytasi pozicijos, kad susitarimo egzistavimo fakto nepaneigia pareiškėjų argumentai, kuriais siekiama sukelti abejones dėl susitarimo buvimo teigiant, jog pareiškėjų praktikoje taikyti tarifai skirdavosi nuo nustatytų. Šiuo aspektu svarbu tai, jog draudžiamo susitarimo sudarymo fakto konstatavimas nesietinas su tokio susitarimo įgyvendinimu. Kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Vertindamas šalių argumentus dėl to, kad dalis pareiškėjų neigė savo dalyvavimą susitarime argumentuodami nežinojimu apie nustatytus tarifus, įsitikinimu, jog šie tarifai nėra privalomi, o tik rekomendaciniai, pasyviu vaidmeniu asociacijoje, taip pat ir tuo, kad netaikė nustatytų tarifų, t. y. faktiškai nesilaikė susitarimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) išvados buvo grindžiamos bendrąja taisykle, kad priklausymas asociacijai (įstojimas į ją) pats savaime reiškia sutikimą su jos taisyklėmis, vadovavimu ir priimtais sprendimais, todėl faktas, kad ūkio subjektas nedalyvavo asociacijos susirinkime ar į asociaciją įstojo vėliau, t. y. po sprendimo priėmimo, dar nereiškia, kad toks ūkio subjektas nedalyvavo draudžiamame susitarime. Tas faktas, jog ūkio subjektas priimtų sprendimų nerealizavo, nėra pakankamas argumentas daryti išvadą apie jo nedalyvavimą susitarime, nes šis faktas gali patvirtinti, kad ūkio subjektas nerealizavo susitarimo, bet negali paneigti prisijungimo prie susitarimo. Teisėjų kolegija nenustatė tokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima paneigti pareiškėjo dalyvavimą draudžiamame susitarime (kurio egzistavimas šioje byloje iš naujo nėra įrodinėjamas), dėl to darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos padarytas išvadas dėl pareiškėjo dalyvavimo draudžiamame susitarime.

Nagrinėjant antrąją apeliacinio skundo argumentų grupę dėl paskirtos baudos dydžio ir būtinybės ją mažinti, pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos funkcijos leidžia jai visapusiškai įvertinti tam tikrus konkurenciją galinčius pažeisti veiksmus ir šių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Konkurencijos tarybai skirtos diskrecijos dalis. Visgi nors Konkurencijos taryba, skirdama nuobaudas, turi pakankamai plačią diskreciją, tačiau tai nereiškia, kad ji šioje srityje gali veikti nevaržomai. Konkurencijos tarybą saisto tiek bendrieji teisės principai (pvz., proporcingumo, vienodo vertinimo), tiek specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pvz., 10 proc. nuo bendrųjų pajamų dydis, Konkurencijos įstatymo 36 str. 2 d., Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar šių teisės reikalavimų Konkurencijos taryba laikėsi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012, 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012, 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011).

Konkurencijos įstatymo (2011 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XI-1607 redakcija, galiojusi Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo metu) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai (Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad vertindamas pareiškėjui ,,VPA Logiostics“ skirtos baudos pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paskirta bauda yra neproporcinga, nes laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė UAB „VPA Logistics“ veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 metais sudarė itin mažą dalį (1,7 proc.) bendrųjų pajamų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į įmonės pajamas iš skirtingų veiklų, o tai reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, atsakovas nepakankamai įvertino kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimui, ne visiškai atsižvelgė į skirtingą ūkio subjektų indėlį į sprendimo, kuris pripažintas neteisėtu, priėmimą ir įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo pažeidimo trukmė buvo 3 metai, o visas pažeidimas tęsėsi 13 metų. Todėl paskirtos baudos sumažinimas iki 1 proc. nuo bendrųjų įmonės pajamų 2010 metais, šiuo atveju atitiktų protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, taip pat išlaikytų atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjas praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš laivų agentavimo veiklos. Teismas nusprendė, kad galutinė sumažinta bauda yra 259 752 Lt.

UAB ,,VPA Logistics“ 2015 m. sausio 22 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodo, jog prie Asociacijos prisijungė tik 2008 m. gruodžio mėn., kai nebevyko jokie Asociacijos susirinkimai ar svarstymai agentavimo paslaugų tarifų klausimu, pareiškėjas buvo pasyvus Asociacijos narys – nedalyvavo jokiuose posėdžiuose ar kitoje veikloje ir de facto nežinojo apie Asociacijos sprendimą dėl rekomenduojamų tarifų. Pareiškėjo pajamos iš agentavimo paslaugų sudaro labai nedidelę dalį visų jo pajamų. Per 2010 m. gavo 451 318, 86 Lt pajamų iš agentavimo paslaugų, kas sudarė 1,7 procentus nuo visų pajamų. Kitos pareiškėjo pajamos buvo gautos iš su pažeidimu nesusijusios veiklos – krovos darbų, sandėliavimo paslaugų, transportavimo ir ekspedijavimo paslaugų ir pan. (I t., b. l. 153). Konkurencijos tarybos paskirta 337 700 Lt bauda sudaro 74,8 procentus nuo pajamų, gautų iš agentavimo paslaugų (su pažeidimu susijusios veiklos). Tuo tarpu, jei pareiškėjas nebūtų vykdęs su pažeidimu nesusijusios veiklos, maksimali bauda, kurią būtų galėjusi skirti Konkurencijos taryba – 10 procentų nuo pajamų – sudarytų 45 131,9 Lt. Pirmosios instancijos teismo sumažinta bauda taip pat išlieka nepagrįstai didelė – sudaro 57,6 procentus nuo pajamų, susijusių su agentavimo veikla. Įprastinės pareiškėjo veiklos pelnas 2010 m. buvo 6,8 procentai, tai reiškia, kad iš agentavimo veiklos pareiškėjas 2010 m. uždirbo 30 690 Lt pelno. Konkurencijos tarybos paskirta 337 700 Lt bauda yra daugiau kaip 11 kartų didesnė nei 2010 m. gautas pelnas. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėtų pelningai dirbti daugiau kaip 11 metų, kad iš agentavimo veiklos gaunamo pelno sumokėtų paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismo sumažinta bauda iki 259 752 Lt nepanaikina baudos neproporcingumo; nuo pat įstojimo į Asociaciją pradžios pareiškėjo taikytos agentavimo paslaugų kainos reikšmingai skyrėsi nuo rekomenduojamų agentavimo paslaugų kainų ir daugeliu atvejų buvo mažesnės, nei rekomenduojamos (I t., b. l. 148–152).

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-57/2014 nustatė prejudicinį faktą, kad draudžiamas susitarimas buvo nutrauktas ir pasibaigė 2010 m. liepos mėn. Taigi bauda nepagrįstai skaičiuojama imant visas 2010 m. pajamas. Apskaičiuojant baudą reikia vadovautis 2009 m. duomenims arba atitinkamai mažinti baudą, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas truko ne visus 2010 metus. Tačiau pareiškėjas mano, kad šioje byloje teismas nėra saistomas anksčiau minėtoje byloje taikytų baudos skaičiavimo metodų, ir turėtų skirti baudą atsižvelgdamas į individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes (pareiškėjo pasyvų vaidmenį, jo galimybes numanyti apie draudžiamo susitarimo egzistavimą, taip pat, kad de facto pareiškėjas agentavimo paslaugų įkainius taikė savarankiškai, nesivadovaudamas Asociacijos rekomendacijomis, savanoriškai išstojo iš Asociacijos, sužinojęs apie įtariamą pažeidimą).

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo paskirtos baudos dydžio ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai sumažino paskirtą pareiškėjui baudą, reikia ištirti, ar Konkurencijos taryba paskyrė baudą, kuri buvo pakankamai individualizuota, tinkamai įvertintas draudžiamo susitarimo dalyvio elgesys ir buvo laikomasi proporcingumo principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu sumažindamas pareiškėjui skirtos baudos dydį, nepakankamai individualizavo Konkurencijos tarybos paskirtos baudos tikslinimą ir nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjo dalyvavimo draudžiamame susitarimo specifiką.

Remianti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija pažymėtina, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Įstatymuose nustatomos baudos už įstatymų pažeidimus turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos teisminės institucijos. Teismui suteikta teisė atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą, tačiau tai galima tik tada, kai nustatomos išskirtinės pažeidimo padarymo aplinkybės, kurios daro įstatyme numatytą sankciją neadekvačia. Proporcingumo principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2005 m. lapkričio 25 d. sprendime byloje Nr. T-52/02 SNCZ prieš Komisiją yra konstatavęs, kad baudų dydis turi bent jau būti proporcingas duomenų, į kuriuos atsižvelgtina vertinant pažeidimo sunkumą, atžvilgiu. Nustatant baudų dydį reikia atsižvelgti į visus veiksnius, galinčius padėti įvertinti pažeidimo sunkumą (žr. pvz., 2000 m. kovo 15 d. Bendrojo teismo sprendimo Cimenteries CBR ir kt. prieš Komisiją, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink. p. II‑491, 4949 punktus ir 1983 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Musique diffusion fran?aise ir kt. prieš Komisiją, 100/80 – 103/80, Rink. p. 1825 120 ir 129 punktus).

Kalbant apie pažeidimo trukmę akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB ,,VPA Logistics” agentavimo paslaugas teikė nuo 2008 m. birželio 12 d. kai jai buvo įteiktas neterminuotas atestavimo pažymėjimas, suteikiantis teisę teikti laivų agentavimo paslaugas (Konkurencijos byla, I t., b. L. 75–80). Tuo tarpu pareiškėjo vykdyto pažeidimo pradžia sietina su 2008 m. gruodžio mėn, kai UAB ,,VPA Logistics” tapo LLMAA nare (pažeidimo pradžia tinkamai nustatyta ir ginčijamame Konkurencijos tarybos nutarimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu), o pažeidimo pabaiga – su 2010 m. liepos mėn. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 nustatytas prejudicinis faktas). Taigi pažeidimas truko 1,5 metų, o ne 3 metus, kaip nustatyta apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime ir ginčijamame Konkurencijos tarybos nutarime. Pažeidimo trukmės pasikeitimas yra esminė aplinkybė, į kurią teisėjų kolegija atsižvelgs spręsdama dėl baudos dydžio tinkamumo.

Teisėjų kolegija, spręsdama apie pareiškėjui paskirtos baudos dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad prie Asociacijos UAB ,,VPA Logistics“ prisijungė tik 2008 m. gruodžio mėn., buvo pasyvus Asociacijos narys – nedalyvavo jokiuose posėdžiuose ar kitoje veikloje. Pareiškėjo pajamos iš agentavimo paslaugų sudaro labai nedidelę dalį visų jo pajamų. Per 2010 m. gavo 451 318, 86 Lt pajamų iš agentavimo paslaugų, kas sudarė 1,7 procentus nuo visų pajamų. Kitos pareiškėjo pajamos buvo gautos iš su pažeidimu nesusijusios veiklos – krovos darbų, sandėliavimo paslaugų, transportavimo ir ekspedijavimo paslaugų ir pan. (I t., b. l. 153). Konkurencijos tarybos paskirta 337 700 Lt bauda sudaro 74,8 procentus nuo pajamų, gautų iš agentavimo paslaugų (su pažeidimu susijusios veiklos). Teisėjų kolegija, spręsdama apie pareiškėjui paskirtos baudos dydžio pagrįstumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad nuo pat įstojimo į Asociaciją pradžios pareiškėjo taikytos agentavimo paslaugų kainos reikšmingai skyrėsi nuo rekomenduojamų agentavimo paslaugų kainų ir daugeliu atvejų buvo mažesnės, nei rekomenduojamos (I t., b. l. 148–152). Be to, pareiškėjas sužinojęs apie atliekamą tyrimą, išstojo iš LLMAA, taigi savo valia nutraukė pažeidimą, neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų.

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ nurodytus argumentus, pagrindžiančius apeliacinio skundo reikalavimą mažinti Konkurencijos tarybos skirtą ir vėliau pirmosios instancijos teismo skundžiamu 2012 m. birželio 8 d. sprendimu sumažintą baudą, taip pat atsižvelgusi į Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-54/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2011-6) nustatytą prejudicinį faktą dėl pažeidimo buvimo ir trukmės, sprendžia, kad pareiškėjui paskirta bauda ir pirmosios instancijos teismo sumažinta bauda būtų akivaizdžiai per didelė ir nebūtų proporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga. Todėl teisėjų kolegija, vadovaujamasi aukščiau išdėstytu ir teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 2S-25 pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ pareiškėjui paskirta 337 700 Lt bauda, pirmosios instancijos teismo sumažinta iki 259 752 Lt, mažintina ir galutinė UAB „VPA Logistics“ bauda laikytina 99 000 Lt., t.y. 28 672, 38 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį, išdėstant ją taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.30 punktą ir už nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą uždarajai akcinei bendrovei „VPA Logistics“ skirti 28 672, 38 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt du eurai ir 38 euro centai) piniginę baudą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.