Civilinė byla Nr. e2-3191-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01267-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Karolinos turas“ 46 278,68 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2018 – 2020 mokestinius laikotarpius; 4 782,47 Eur palūkanas už neįvykdytas mokestines prievoles nuo 2018 m. iki 2020 m.; 5 proc. metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė nevykdė šalių sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje jai nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl ko susidarė 51 061,15 Eur mokesčio nepriemoka, t. y. 46 278,68 Eur mokestis ir 5 proc. metinės materialinės palūkanos, tai yra 4 782,47 Eur, apskaičiuotos už 2018 – 2020 metų laikotarpį.
3. Atsakovei UAB „Karolinos turas“, kuri yra EPP vartotoja, procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) 2021 m. lapkričio 11 d. (CPK 1751 straipsnio 9 dalis), nustatant 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu (iki 2021 m. gruodžio 2 d.) nepateikė (CPK 1751 straipsnio 10 dalis ), todėl, esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
4. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Nustatytos faktinės aplinkybės
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2005 m. sausio 19 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Karolinos turas“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2005-100 (iš dalies pakeista 2008 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr. K01/2008-326 ir 2010 m. rugsėjo 21 d. susitarimu Nr. 49/2010-29) dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos (toliau – ir Nuomos sutartis).
6. Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. 44/332012 patvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovė nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2084 m. sausio 18 d. yra nurodyta kaip Žemės sklypo nuomininkė.
7. Nekilnojamojo turto registro išrašai Nr. 44/10595580, Nr. 44/1995429, Nr. 44/1995435, Nr. 44/1995436, Nr. 44/1995686, Nr. 44/1995692, Nr. 44/1995763, Nr. 44/1995659 patvirtina, jog Žemės sklype stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantys įvairūs nekilnojamojo turto objektai.
8. Ieškovė, kuriai yra paskirta funkcija surinkti pajamas už išnuomotą ir (ar) naudojamą valstybinę žemę, ir kuri turi reikalavimo teisę dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, nurodė, jog atsakovė nevykdė jai nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl ko susidarė 51 061,15 Eur mokesčio nepriemoka, t. y. 46 278,68 Eur nuomos mokestis ir 4 782,47 Eur 5 proc. metinės materialinės palūkanos už 2018 – 2020 metų laikotarpį. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 9 d. registruotu laišku atsakovės buveinės adresu išsiuntė atsakovei priminimą dėl žemės nuomos mokesčio Nr. A51-81007/21(2.14.3.5E-AD25), kuriuo prašė per 20 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovė į susidariusio įsiskolinimo iki šiol nepadengė.
Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo
9. Žemės nuoma, kaip ir nuoma, yra privatinės teisės institutas, o nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 1 dalis). Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybė ir savivaldybės, būdamos tam tikro turto savininkės (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais. Taigi žemės nuomos santykiams, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių subjektų, taikytinos CK šeštosios knygos XXIX skyriaus normos.
10. CK 6.545 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovės sudarytos Nuomos sutarties turinys liudija, kad ji sudaryta dėl valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos. Nuomos sutarties 10 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja laiku mokėti priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį, kurio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomos sutarties 9 punkte yra nurodyta atsakovei išnuomoto žemės sklypo vertė, taip pat Nuomos sutartyje numatyta, kad nuomotojas turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad, nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatyta tvarka (1.3 punktas). Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (1.4 punktas). Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (1.5 punktas). Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (1.6 punktas). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (2 – 3 punktai, 7 punktas). Taigi, savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje suteikti įgalinimai priimti norminius teisės aktus.
14. Pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę, patenka į savivaldybių biudžetus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tai lemia, kad savivaldybės yra valstybinės žemės nuomos mokestį administruojančios institucijos.
15. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009).
16. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kuriomis reglamentuota valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Taisyklių 8.2 punkte nustatyta, kad jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta, sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas arba nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, įsigytas po 2009 m. sausio 1 d., mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto taisyklių 12 punkte. Taisyklių 12 punktas detalizuoja, kaip turi būti apskaičiuotas mokestis už valstybinės žemės nuomą: valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams, kuriems mokėtinas žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas taisyklių 8.2 – 8.4 punktuose nustatyta tvarka, nustatomas 0,4 proc. arba 0,5 proc. (2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-35 redakcija) mokesčio. Taisyklių 14 punktas detalizuoja, kaip turi būti apskaičiuotas mokestis už valstybinės žemės nuomą tuo atveju, kai nuomojamame valstybinės žemės sklype yra patalpos ir / ar statiniai, kurie įtraukti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu tvirtinamą einamųjų metų nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą: nustatomas 4 proc. mokesčio tarifas, skaičiuojamas nuo žemės vertės, nustatytos pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius ir pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą statinio užpildytą plotą (likusiai sklypo daliai valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas taikomas Taisyklėse nustatyta tvarka).
17. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, spręstina, kad atsakovei išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuotinas Nuomos sutartyje įrašytą žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu nustatyto mokesčio tarifo.
18. 2010 m. rugsėjo 21 d. susitarimo „dėl 2005 m. sausio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01-2005-100, iš dalies pakeistos 2008 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr. K01/2008-326, dalinio pakeitimo“ Nr. 49/2010-29, 1.1 punkte yra nurodyta, jog nuomininkui yra išnuomojamas 2 2751 kv. m. ploto žemės sklypas, o vidutinė žemės sklypo vertė rinkos kainomis yra 6 913 888 litų, t. y. atitinkamai 2 002 400,37 Eur (Susitarimo 9 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiavo pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius. taikydama Taisyklėse numatytus tarifus (pagal Taisyklių 12 ir 14 punktus atitinkamai 0,4 proc. ir 4 proc. bei 0,5 proc. ir 4 proc.). Ieškovė pateikė paaiškinimus, kaip apskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį už kiekvienus metus. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės už 2018 – 2020 metus nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis sudaro 46 278,68 Eur.
19. Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog ieškovė įrodė 46 278,68 Eur dydžio skolos, tai yra nesumokėto valstybinės žemės mokesčio už 2018 – 2020 metus, faktą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 46 278,68 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio suma (CK 6.545 straipsnis, 6.552 straipsnio 2 dalis).
Dėl palūkanų priteisimo
20. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju palūkanos Nuomos sutartyje nebuvo numatytos, todėl ieškovė, remdamasi 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės materialines 5 proc. dydžio palūkanas, kurios paskaičiuotos už įsiskolinimo laikotarpį (nuo 2018 iki 2020 m.) bei sudaro 4 782,47 Eur sumą.
22. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą palūkanų paskaičiavimo pagrindimą, sprendžia, jog ieškovės apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovės nuostolius pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, kompensuojančius tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Todėl ieškovės prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 782,47 Eur palūkanų už neįvykdytas mokestines valstybinės žemės nuomos prievoles už laikotarpį nuo 2018 m. iki 2020 m. (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
23. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
24. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistina 5 proc. procesinių metinių palūkanų suma, skaičiuojama už priteistą sumą 51 061,15 Eur (46 278,68 Eur žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas + 4 782,47 Eur palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
26. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už ieškinį mokėtinas 991 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) iš atsakovės priteisiamas valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
27. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 – 287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ (juridinio asmens kodas 120337848) ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111109233) 46 278,68 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, 4 782,47 Eur palūkanų už neįvykdytas mokestines valstybinės žemės nuomos prievoles už laikotarpį nuo 2018 m. iki 2020 m., 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (51 061,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ (juridinio asmens kodas 120337848) 1991 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Burdulienė