Nr. DOK-2924

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00192-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 25 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio loftai“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento priimtus administracinius aktus (savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius). Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė esminius įstatymo galiojimo laike ir įstatymo viršenybės principus, nepasisakė dėl to, kokia teisės akto redakcija turėjo būti byloje taikoma, sprendžiant, ar ieškovė privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kai statybos objekto rezultato pateikimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) metu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje nebuvo įtvirtinta norma, nustatanti, jog ieškovė turi pareigą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Teismai byloje nepagrįstai vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punktu, kuris iš esmės prieštaravo kitiems poįstatyminiams teisės aktams, t. y. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punktui, kuriame  buvo nustatytos kitokios taisyklės, nenumatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Dėl to teismai, esant skirtingam teisiniam reguliavimui, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir dėl to ieškovės atlikta statyba nepagrįstai buvo pripažinta kaip savavališka.

2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai. Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl ieškovės pareigos gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pasisakė tik dėl Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios statybos rezultato Inspekcijai pateikimo metu, tačiau kitose sprendimo dalyse vadovavosi teisės norminiais aktais, net nenurodydamas, kokia teisės norminio akto redakcija vadovaujasi. Nors ieškovė kėlė teisės aktų taikymo (jų galiojimo laike) klausimą apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl šio klausimo nepasisakė.

4. Teismai taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos teisinius santykius, susijusius su esminiais statinio sprendiniais ir jų pakeitimais, nustatančias, kas yra laikančios konstrukcijos, neteisingai sprendė, jog bet kokios sienos išlipimai/artriumai reiškia laikančias konstrukcijas; netinkamai taikė teisės normas, nustatančias, kaip matuojamas pastato aukštingumas, kada laikoma, jog jis yra keičiamas, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

5. Teismai neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant dėl atliktų statybos darbų savavališkumo, Inspekcija turėjo pareigą išsamiai ir visapusiškai surinkti visus faktus ir juos pateikti teismui, o esant abejonėms, teismas turėjo pareigą panaikinti Inspekcijos aktus arba pats rinkti įrodymus, panaikinančius bet kokias abejones. Tačiau teismai šių Inspekcijos pažeidimų ir byloje esančių prieštaravimų nepašalino, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės.

6. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu bei apeliaciniame skunde kėlė aptartas teisės taikymo ir aiškinimo problemas, teismai procesiniuose sprendimuose motyvų nenurodė, tik pakartojo Inspekcijos Savavališkame statybos akte surašytas faktines aplinkybes, todėl neatskleidė ginčo esmės, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis), turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei lėmusius neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų priėmimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio loftai“ (j. a. k. 304833010) už kasacinį skundą 2024 m. liepos 24 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 181 sumokėtą 329 (trijų šimtų dvidešimt devynių) Eur  žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė