Civilinė byla Nr. e2-387-302/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02559-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Virtakis atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-334-777/2022 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei Virtakis dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Virtakis 9 248,95 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 8 311,68 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį nuo 2021 m. kovo 23 d. iki visiško atsiskaitymo, 45 818,22 Eur kompensaciją už nekonkuravimą, 20 000 Eur skolą, 43 636,40 Eur kompensaciją nutraukus darbo sutartį bei bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. kovo 8 d. byloje buvo gauta bankrutuojančios UAB Virtakis bankroto administratoriaus ir ieškovo sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis bei prašymas ją patvirtinti ir bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino ieškovo T. M. ir atsakovės bankrutuojančios UAB Virtakis bankroto administratoriaus sudarytą taikos sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas konstatavo, kad šalys taikos sutartyje patvirtino, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, reikalavimo atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja viešajam interesams, įstatymų nuostatoms.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė bankrutuojanti UAB Virtakis, atstovaujama bankroto administratoriaus T. M., atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė gavo kreditorės prieštaravimus dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovo reikalavimo pagrįstumas atsakovei buvo nagrinėjamas atskiroje byloje, todėl atsakovės kreditoriai nebuvo informuoti apie bylos eigą, negalėjo pareikšti savo pozicijos.
6.2. Kreditorė ginčija ieškovo reikalavimo teisę atsakovei, o įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, kreditorė netektų galimybės ginčyti reikalavimą, kadangi teismo nutartis įgytų res judicata galią.
7. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
7.1. Bankrutuojančios bendrovės vardu bankroto administratoriaus sudaryta taikos sutartis nepatenka į kreditorių kompetencijos ribas.
7.2. Kreditoriai neturi teisės įpareigoti bendrovės bankroto administratorių sudaryti ar nesudaryti taikos sutartį nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių – ieškovo ir atsakovės bankrutuojančios bendrovės – sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Apeliantė bankrutuojanti UAB Virtakis, atstovaujama bankroto administratoriaus, kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. 2022 m. kovo 8 d. kreditorės UAB „RNDV Holding“ pranešimo dėl nesutikimo su patvirtinta taikos sutartimi su priedais kopiją.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant taikos sutarties patvirtinimo pagrįstumą, taip pat į tai, jog minėti nauji rašytiniai įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu, kuris jį priėmus buvo išsiųstas ieškovui ir atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, sprendžia, kad nauji įrodymai šalims yra žinomi, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai priimami bei vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Atskirajame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė iš esmės grindžia argumentu, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai negalėjo pareikšti savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir taikos sutarties sudarymo aplinkybių, o įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, kreditorė netektų galimybės ginčyti ieškovo reikalavimo.
13. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; 2) valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; 3) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; 4) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui; 5) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai; 6) vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma; 7) priima ir atleidžia darbuotojus; 8) imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; 9) ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; 10) atstovauja juridiniam asmeniui teisme; 11) parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka; 12) tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka; 13) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus; 14) užtikrina juridinio asmens turto apsaugą; 15) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą; 16) perduoda saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui; 17) organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; 18) užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; 19) teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 20) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; 21) atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
14. Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-798/2020).
15. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip pavyzdžiui dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).
16. Nagrinėjamu atveju, taikos sutartis civilinėje byloje sudaryta bei pasirašyta ieškovo ir atsakovės bankrutuojančios UAB Virtakis bankroto administratoriaus. Minėta, kad bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį, civiliniame procese atstovauja paskirtas bankroto administratorius, o kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, tame tarpe ir kreditoriai. Taigi, vykstant teismo procesui, tik bankroto administratorius sprendžia dėl visų įmonės vardu byloje atliekamų procesinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovės bankroto administratorius, įgyvendindamas JANĮ jam numatytą funkciją atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, teisėtai sudarė taikos sutartį su ieškovu civilinėje byloje be bendrovės kreditorių pritarimo. Pažymėtina, kad pagal JANĮ klausimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje, kurioje šalimi yra bankrutuojanti bendrovė, nėra priskirtas kreditorių kompetencijai.
17. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi, šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.
18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktos taikos sutarties sąlygas, nustatė, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantė neginčija. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atvejų pagrįstai spręsta esant teisiniam pagrindui patvirtinti ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį.
19. Atskirojo skundo argumentas, kad įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, kreditorė netektų galimybės ginčyti reikalavimą, kadangi teismo nutartis įgytų res judicata galią, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados bei bankroto administratorius, įgyvendinančio JANĮ jam priskirtas funkcijas, teisėtumo ir pagrįstumo sudaryti bankrutuojančios bendrovės vardu taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
21. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).
22. Ieškovas T. M. pateikė prašymą priteisti jo naudai 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą.
23. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovo teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2022 m. gegužės 11 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygis yra 671,72 Eur (1 679,30 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16. punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovo T. M. patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo T. M. prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš apeliantės bankrutuojančios UAB Virtakis administravimo išlaidų 671,72 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Virtakis administravimo išlaidų ieškovui T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 671,72 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 72 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Romualda Janovičienė