Civilinė byla Nr. e2A-457-1043/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05904-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.39.2.5; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą ir ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5831-812/2023 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Beanita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Inservis“, A. M..

Teisėjų kolegija

4.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo, kad ieškovė išmokėjo 2 850,97 Eur draudimo išmoką patalpų Nr. ir , esančių (duomenys neskelbtini), savininkui, atlygindama žalą, nurodytų patalpų savininko patirtą dėl to, kad nurodytos patalpos (esančios 2 aukšte) buvo užlietos vandeniu. Atsakovė yra nurodyto daugiabučio pastato administratorė ir yra atsakinga už daugiabučio namo konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Statinio ir jo inžinerinių sistemų priežiūros ir administravimo paslaugas atsakovė įsipareigojo teikti ir pagal 2020 m. rugpjūčio 1 d. Statinio priežiūros paslaugų teikimo sutarties 1.1 p. Atsakovė, būdama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja – administratorius, turi ir turėjo pareigą organizuoti daugiabučio techninę priežiūrą periodiškai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Byloje nėra jokių A. M. neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos atsiradimą, pagrindžiančių įrodymų. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo yra kaltas dėl žalos.

5.       Trečiasis asmuo UAB ,,Inservis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės MB „Beanita“ 570,19 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitoje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė atsakovei iš ieškovės 180,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė valstybei iš ieškovės 10,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė žalos dydį apskaičiavo remdamasi 2022 m. gegužės 9 d. atliktais turto apžiūros aktais (Nr. 22/280-00515/1 ir Nr. 22/280-00515/2), fotonuotraukomis. Ieškovė atlygintinos žalos dydį apskaičiavo pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, remdamasi „S.“ programine įranga ir nustatė žalos dydį 3 150,97 Eur (visos tiesioginės išlaidos). Atsakovė, tretieji asmenys nustatyto žalos dydžio neginčijo, įrodymų, paneigiančių žalos dydį, neteikė, tad teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimo dydis 2 850,97 Eur (3 150,97 Eur-300 Eur frančizė) yra pagrįstas ir įrodytas.

8.       Dėl atsakovo tinkamumo teismas nurodė, jog atsakovė, įsipareigodama teikti statinio ir inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas, įsipareigojo prižiūrėti ne tik bendro naudojimo patalpas siaurąja prasme, tačiau ir visus pastato bendrojo naudojimo objektus, įskaitant tiek bendrąsias pastato konstrukcijas, nagrinėjamu atveju – stogą, tiek bendrąsias pastato inžinerines sistemas – lietaus nuotekų sistemą, sumontuotą stoge, ant kurio įrengta trečiojo asmens naudojama terasa. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad terasa, kaip statinys, buvo pastatyta savavališkai. Priešingai, pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad terasos įrengimas ant stogo buvo numatytas projekte ir statytojo įgyvendintas bei pripažintas tinkamu naudoti. Aplinkybė, kad šios stogo dalies ir inžinerinių sistemų patikrinimas yra apsunkintas dėl to, kad terasomis naudojasi patalpų, funkciškai susijusių su terasomis, savininkai, nepaneigia aptartų namo administratoriaus pareigų ir nešalina jo atsakomybės. Ieškovė pasirinko ieškinį reikšti atsakovei, kaip pastato administratorei, ieškinį grindžiant dėl pareigų nevykdymo kilusia žala. Todėl šiuo pagrindu reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, patalpų savininkas A. M. negalėtų būti tinkamu atsakovu byloje.

9.       Teismas nurodė, kad statinio kasmetinės apžiūros faktiškai buvo vykdomos, tačiau atsakovei, kaip namo administratorei, nebuvo perduoti iki funkcijų vykdymo pradžios buvę sudaryti statinio apžiūros aktai, kurie galimai nebuvo ir rengiami rašytine forma. Pradėjusi administruoti namą, atsakovė nei 2020 m., nei 2021 m., nei kitu laiku iki įvykio kilimo neapžiūrėjo aktualios bylai pastato stogo dalies, ant kurios įrengta trečiojo asmens naudojama terasa, dėl ko nebuvo patikrinta ar tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų – įlajos, įrengtos ant stogo po terasa ir savalaikiai nebuvo atskleisti statinio naudojimo ir priežiūros pažeidimai, šiuo atveju – sąnašų nepašalinimas iš įlajų, galintis sukelti žemiau esančių patalpų užpylimą ir didelius materialinius nuostolius, kaip įvyko nagrinėjamu atveju.

10.       Teismas konstatavo, jog atsakovė netinkamai vykdydama namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – nevykdydama aktualios bylai pastato stogo dalies, ant kurios įrengta trečiojo asmens A. M. naudojama terasa, priežiūros, yra atsakinga už kilusią žalą. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą nepriklausomai nuo kaltės formos. Tarp atsakovės neveikimo ir kilusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys.

11.       Teismas įvertinęs aplinkybes apie vandens užliejimo šaltinio buvimo vietą bei užliejimo priežastis, aplinkybes, kurios priežastiniu ryšiu susiję su šalių veiksmais ir kilusia žala, darė išvadą, kad žala kilo ir dėl trečiojo asmens, buto (duomenys neskelbtini)., savininko A. M. veiksmų, kuris naudojo ant stogo įrengtą terasą ir nesirūpino, kad po terasa įrengtos lietaus nubėgimo įlajos būtų periodiškai išvalomos nuo sąnašų, o negalėdamas to padaryti – nesikreipė į namo administratorių dėl paslaugų užsakymo. Toks trečiojo asmens elgesys, pasireiškęs neatsargumu, lėmė, kad nevaloma įlaja užsikimšo, susikaupęs vanduo negalėjo nubėgti į lietaus surinkimo sistemą, pratekėjo į žemutinius aukštus ir užpylė ieškovės draudėjo patalpas. Tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas pripažino, kad naudodamasis terasa, augindamas joje augalus, juos laistydamas, prižiūrėdamas, trečiasis asmuo, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevalė po terasa esančioje stogo dangoje įrengtų įlajų, nors turėjo suprasti, kad pro terasos tarpus krentančios augalų dalys kaupiasi, todėl jas būtina valyti. Trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad prie įlajų jo naudojamoje terasoje įrengtos atsidarančios ertmės, todėl nebuvo jokių kliūčių atlikti įprastinius išvalymo darbus ar pasirūpinti tokių paslaugų užsakymu. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad šalia terasos, jos aukštyje auga medžiai, kurių lapai tiesiogiai krenta į terasą. UAB „Inservis“ atlikti apžiūros aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys patvirtino, kad užsikimšo ne visos, o viena, buvusi arčiausiai augalų stovėjimo vietos buvusi įlaja. Be to, net ir tokių aplinkybių egzistavimas trečiojo asmens pareigos periodiškai išsivalyti naudojamą stogo dalį, nepaneigia ir atsakomybės masto nemažina.

12.       Teismas konstatavo, jog nustačius netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos bei tiesioginį priežastinį ryšįs tarp trečiojo asmens A. M. veiksmų ir kilusios žalos, yra pagrindas taikyti byloje CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas ir mažinti atsakovės civilinę atsakomybę proporcingai trečiojo asmens kaltei. Teismas sprendė, kad atsakovei formaliai neįvykdžius pareigos apžiūrėti bendro naudojimo objektą, kuriuo faktiškai naudojasi namo patalpų savininkas ir nesant duomenų apie lietaus nuotekų vamzdyno gedimus (užsikimšimą), atsakovės atsakomybės mastas yra ne daugiau kaip 20 procentų, todėl ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė 570,19 Eur žalos atlyginimą.

13.       Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas, nes prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl reikalavimą tenkino. Teismas nurodė, jog ieškinys tenkinamas iš dalies (20 proc.), todėl šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo, pareiškimo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria nustatytos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė ir priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir pasekmių, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, nenustatantį apelianto kaltės ir priežastinio ryšio tarp teisėtų apelianto veiksmų ir kilusių pasekmių. Priteisti apelianto naudai pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Apeliantas susiklosčiusioje situacijoje veikė kaip buitinis vartotojas – buto gyventojas, kuris savo buitinių poreikių tenkinimui naudojasi terasa, įrengta ant pastato stogo, o atsakovė veikė kaip daugiabučio namo administratorius, atsakingas už visų administratoriui deleguotų pareigų ir funkcijų vykdymą. Atsakovė, nevykdydama įstatyme ir sutartyje nustatytos pareigos, CK 6.256 straipsnio 4 dalies pagrindu yra akivaizdžiai kalta dėl pareigų nevykdymu sukeltų pasekmių, todėl kaltės nustatymo aspektu yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas apimtimi, kuria konstatuota trečiojo asmens (apelianto) kaltė. Teismo sprendimas, kuris yra grindžiamas sutarties ir sutartinių pareigų apimties vertinimu, grubiai prieštaraujančiu CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatoms, yra neteisėtas ir naikintinas, o kaltės ir / ar jos laipsnio (proporcijos) nustatymas, grindžiamas įstatymui prieštaraujančiu sutarties vertinimu, yra vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

14.2.       Apeliantas neatliko jokių nei tyčinių, nei neatsargių neteisėtų veiksmų, eksploatuodamas ir prižiūrėdamas terasą. Akivaizdu, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos veiklos sutrikimą dėl galimai užsikimšusios įlajos nulėmė ne apelianto neatsargi kaltė netinkamai prižiūrint ant stogo esančią terasą, o atsakovės kaltė nevykdant įstatymo ir sutarties pagrindu privalomų vykdyti pareigų, t. y. neprižiūrint bendrosios pastato inžinerinės sistemos – vandens nuotekų šalinimo sistemos, nevykdant pareigos periodinėmis patikromis ir apžiūromis nustatant galimus sistemos veikimo sutrikimus ir juos šalinant.

14.3.       Teismo sprendimas dalyje, kuria nustatytas galimas užpylimo židinys (šaltinis) yra grindžiamas prielaidomis ir duomenis, kurių byloje nėra. Skundžiamo teismo sprendimo 49 punkte išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados paneigia ankstesnes teismo išvadas dėl ginčo nebuvimo nustatant užpylimo priežastį (šaltinį). Pats skundžiamo sprendimo 49 punkte pateiktas situacijos vertinimas (nekalbant apie išvadų pagrįstumą ir įrodymų vertinimo atitikimą įrodymų vertinimo taisyklėms) paneigia teismo sprendimo 28 punkto nuostatą apie tai, kad byloje nėra ginčo dėl užpylimo židinio (šaltinio). Nesant byloje įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių vandens nenubėgimo į kitas įlajas faktą ir tekėjimo kryptį ne į kitas tam tikslui įrengtas įlajas, o būtent ir kryptingai link stogo ir sienos sankirtos, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas, kaip grindžiamas teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis. Toks teismo sprendimas yra neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, įtvirtintų CPK 263 straipsnio 1, 2 dalyse.

14.4.       Nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą nulėmė netinkamas į bylą pateiktų įrodymų vertinimas, pateiktus įrodymus vertinant kaip turinčius skirtingą įrodomąją galią: apliejimo šaltinį teismas nustatė, vertindamas 2022 m. gegužės 9 d. UAB „Inservis“ Statinio apžiūros aktą Nr. 22.05.09, nors jame nėra nurodyta nei vandens skverbimosi vieta, nei patalpos, į kurias gi tas vanduo skverbiasi, nesant ir nereikalaujant jokios papildomos ekspertizės. Teismas netinkamai nustatė židinį, iš kurio kilo pasekmės, t. y. netinkamai nustatė II-ojo aukšto patalpų apliejimo židinį, nustatę, jog toks židinys buvo IV aukšte esančioje stogo dalyje. Tinkamai nenustačius patalpų apliejimo židinio, nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp apeliantų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

15.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimu prisidėjo prie trečiojo asmens A. M. apeliacinio skundo ir palaiko apeliacinio skundo reikalavimus.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MB „Beanita“ prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.       Apeliantas siekdamas paneigti savo kaltę dėl įlajos užkimšimo siekia apeliacinės instancijos teismą įtikinti, kad bet kokiu atveju jo naudojamos terasos grindis turėjo prižiūrėti administratorius ir cituoja teismų praktiką, kurios faktinės aplinkybės visiškai yra skirtingos.

16.2.       Apeliantas neginčija, kad jis ant stogo įsirengė medines terasines grindis. Prieš atlikdamas terasos įrengimo darbus, jų nederino nei su administratoriumi nei su kitais pastato bendraturčiais, nesitarė su administratoriumi, kaip bus prižiūrimos įlajos jas uždengus ir pan., kas kelia pagrįstų abejonių dėl terasos darbų atlikimo tinkamumo ir įlajų uždarymo iš viršaus galimumo. Dėl šių priežasčių pats apeliantas turi prisiimti atsakomybę, kad jis uždengdamas įlajas stacionariai, o ne palikdamas jas atviras, taip pat uždengdamas per visą perimetrą terasos plotą, nesukontroliavo terasoje esančios švaros palaikymo. Apeliantas siekia įtikinti teismą, kad administratorius turi valyti apelianto ir kitų terasų naudotojų terasas, tačiau tokie veiksmai galėtų būti atliekami tik terasos naudotojui pareiškus norą ir už papildomą mokestį.

16.3.       Virš 2 aukšto patalpų (arba po terasa esančios patalpos Nr. patalpos, priklausančios UAB „Sistem“) taip pat buvo aplietos. Ši aplinkybė apeliantui buvo žinoma, UAB „Sistem“ apeliantą informavo. Vien ta aplinkybė, kad trečio aukšto patalpų savininkas UAB „Sistem“ A. M. pretenzijų nereiškė, nesudaro pagrindo teigti, kad trečio aukšto patalpos nebuvo užlietos, o užliejimas antro aukšto vyko „kažkaip apeinant“ trečio aukšto patalpas, tuo keliant abejones dėl užliejimo židinio. Šių patalpų savininkas išdžiovino sienas, lubas ir grindys, išvalė vandenį. Kadangi žala buvo nedidelė ( tik valymo darbai) nesikreipė dėl atlyginimo į draudimo bendrovę.

16.4.       Apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės įlajos priežiūros ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į situacijos išskirtinumą, į tai, kad terasos naudotojo veiksmų (veiklos terasoje - tiek statybinės tiek laisvalaikio / poilsinės) atsakovė kaip pastato administratorius negali sukontroliuoti, atsakovė mano, kad teismas net neturėjo nustatyti jos 20 procentų kaltės laipsnio.
 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad būtent dėl ketvirtajame pastato aukšte esančios įlajos užsikimšimo buvo užlietos antrajame pastato aukšte esančios patalpos. Tai yra apeliacinius skundu ginčija aplinkybę, kad užpylimo židiniui esant ant stogo galėjo būti aplietos ne viršutiniame aukšte, o po juo esančios patalpos ir teigia, kad nebuvo tinkamai nustatytas patalpų apliejimo židinys.

17.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

18.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

19.       Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo nebuvo nurodęs aplinkybių susijusių su tuo, kad esant vandens prasiskverbimui nuo stogo negalėjo būti aplietos antrojo aukšto patalpas. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiai apelianto naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl minėto trečiojo asmens argumento šioje nutartyje plačiau nepasisako.

20.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą UAB „Sistem“ pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2022 m. gegužės 8 d. dėl ketvirtame aukšte užsikimšusios įlajos įvykusios avarijos metu buvo užlietos UAB „Sistem“ priklausančios patalpos, esančios trečiame pastato aukšte. Dėl to, kad užliejimu reikšmingos žalos turtui nebuvo padaryta, avarijos pasekmes pašalino savo jėgomis, dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Šis įrodymas teikiamas siekiant paneigti apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog nuo stogo prasiskverbęs vanduo negalėjo užlieti antro aukšto patalpų. Kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl negalėjimo aplieti antro aukšto patalpas nevertintini dėl CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo, šiems argumentams paneigti teikiami rašytiniai įrodymai atsisakomi priimti kaip neatitinkantys sąsajumo reikalavimų (CPK 180 straipsnis).

21.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė trečiasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais konstatuota, jog dėl žalos kilimo iš dalies atsakingas trečiasis asmuo, t. y. nustatyti trečiojo asmens neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų ir kilusios žalos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad reiškiamas reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, šis reikalavimas siejamas išimtinai su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta trečiojo asmens atsakomybė dėl kilusios žalos, t. y. teigiama, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl kilusios žalos atsakingas trečiasis asmuo ir pašalinus iš teismo sprendimo motyvus, susijusius su trečiojo asmens atsakomybe, prašoma atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Taigi galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019). Kadangi skundžiamame sprendime nustatyti faktai vertintini kaip prejudiciniai, teisėjų kolegija pripažįsta egzistuojant pagrindus apeliacine tvarka revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį.

22.       Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2022 m. gegužės 9 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Ant pastato plokščiojo stogo įrengtos terasos. Vandens surinkimui pastato stoge yra įrengtos įlajos. Užliejimo šaltinis - virš patalpų, po įrengta terasa, kuria naudojasi trečiais asmuo (apeliantas) A. M., esantis stogas, kuriame sumontuota lietaus nubėgimo sistema. Užliejimas įvyko užsikimšus vandens nutekėjimo įlajai, dėl ko vanduo negalėjo subėgti į lietaus nuotekų vamzdyną ir prasiskverbė į žemutinius aukštus (el. b. 1 t., b.l. 104, 141-142). Duomenų apie jokį kitą vandens pratekėjimo šaltinį nei daugiabučio namo stogas byloje nėra. Trečiojo asmens (apelianto) naudojamoje terasoje įrengtos pakeltos medinės terasos grindys, pastatyti vazonai su augalais, atvestas vanduo augalų laistymui. Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi draudėjo UAB „Ofisų nuoma“ patalpas įmonių turto draudimu (draudimo poliso Nr. 280 0012449/2021, galiojimo laikotarpis 2021 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. gruodžio 1 d., frančizė – 300 Eur). Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir 2022 m. liepos 20 d. išmokėjo UAB „Ofisų nuoma“ 2850,97 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, atėmus 300 Eur frančizę. Atsakovė MB „Beanita“ 2020 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Statinio priežiūros paslaugų sutartį Nr. 8 su visuomeninio pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkais, kurių vardu pagal 2016 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos (priežiūros) sutartį veikia UAB „Sistem“ dėl statinio ir inžinerinių sistemų priežiūros bei administravimo ir kitokių paslaugų teikimo už sutartą atlygį (Sutarties 1.1 p.) (el. b., 1 t., b. l. 150-155). Atsakovė, naudodamasi jai suteikta teise visas ar dalį įsipareigojimų ir funkcijų pagal minėtą sutartį perleisti atitinkamą kvalifikaciją turinčiai įmonei, 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarė pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2021/09/01-01 su UAB „Inservis“ dėl pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir pastato ūkio priežiūros paslaugų teikimo (el. b., 1 t., b.l. 142-149). Lietaus nuotekų sistema, sumontuota stoge, ant kurio įrengta trečiojo asmens naudojama terasa, yra bendroji nuosavybė, už kurios tinkamą funkcionavimą atsakinga atsakovė.

23.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradėjusi administruoti namą, atsakovė nei 2020 m., nei 2021 m., nei kitu laiku iki įvykio kilimo neapžiūrėjo aktualios bylai pastato stogo dalies, ant kurios įrengta trečiojo asmens naudojama terasa. Dėl ko nebuvo patikrinta ar tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų – įlajos, įrengtos ant stogo po terasa, ir savalaikiai nebuvo atskleisti statinio naudojimo ir priežiūros pažeidimai, šiuo atveju – sąnašų nepašalinimas iš įlajų, galintis sukelti žemiau esančių patalpų užpylimą ir didelius materialinius nuostolius, kaip įvyko nagrinėjamu atveju. Taip pat nustatė, kad sąnašomis užsikimšo – užako tik viena įlaja – jos paviršinė dalis – grotelės, buvusi arčiausiai buto išorinės sienos, kurioje auga trečiojo asmens augalai vazonuose bei išvestas iš buto vandentiekio vamzdis. Teismas sprendė, kad žala kilo ir dėl trečiojo asmens, buto (duomenys neskelbtini) savininko A. M. veiksmų, kuris naudojo ant stogo įrengtą terasą ir nesirūpino, kad po terasa įrengtos lietaus nubėgimo įlajos būtų periodiškai išvalomos nuo sąnašų, o negalėdamas to padaryti – nesikreipė į namo administratorių dėl paslaugų užsakymo. Teismo vertinimu, toks trečiojo asmens elgesys, pasireiškęs neatsargumu, lėmė, kad nevaloma įlaja užsikimšo, susikaupęs vanduo negalėjo nubėgti į lietaus surinkimo sistemą, pratekėjo į žemutinius aukštus ir užpylė ieškovės draudėjo patalpas. Tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad naudodamasis terasa, augindamas joje augalus, taigi juos ir laistydamas, prižiūrėdamas, trečiasis asmuo, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevalė po terasa esančioje stogo dangoje įrengtų įlajų, nors turėjo suprasti, kad pro terasos tarpus krentančios augalų dalys kaupiasi, todėl jas būtina valyti. Nustatęs, kad žalai kilti tiesioginę įtaką turėjo trečiojo asmens veiksmai – teismas mažino atsakovės civilinę atsakomybę proporcingai trečiojo asmens kaltei.

24.       Su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nesutinka apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė egzistuojant trečiojo asmens neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kadangi būtent administratorius, kuriam keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir atsargumo standartai nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą vandens surinkimo sistemų funkcionavimą, o trečiasis asmuo, būdamas buitinis terasos vartotojas, neatliko jokių nei tyčinių, nei neatsargių neteisėtų veiksmų, eksploatuodamas ir prižiūrėdamas terasą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste, trečiajam asmeniui keliant klausimą jo veiksmų (ne)teisėtumo bei priežastinio ryšio, teisėjų kolegija mano esant tikslinga pirmiausiai pasisakyti dėl vandens, sukėlusio žalą, šaltinio. Atsakovė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi tuo, kad trečiajam asmeniui priklausančioje terasoje buvo išvestas vandentiekio vanduo laistymui, palikus atsuktą kraną, buvo aplietos žemiau esančios patalpos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į bylą buvo teikiami įrodymai dėl į terasą per sieną iš A. M. (apeliantui) priklausančio buto išvesto vandentiekio vamzdžio ir galimo patalpų užpylimo palikus atsuktą vandens kraną. Taip pat pateikti įrodymai apie tai, kad 2022 m. gegužės 7-8 dienoms Kauno mieste kritulių nebuvo (Lietuvos hidrometrologijos tarnybos duomenys, el. b., 2 t., b. l. 51-53). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, nes į po terasa esančią stogo dangoje įrengtą lietaus vandens nuotekų sistemą turėjo subėgti vanduo nepriklausomai nuo kilmės – iš atsukto krano ar dėl kritulių. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas atlyginti užpylimu padarytą žalą. Taigi aplinkybė, kas buvo užpylimo šaltinis, yra teisiškai reikšminga vertinant kam turi tekti atsakomybė atlyginti žalą. Tuo atveju, jeigu nebūtų vandens šaltinio, nepriklausomai nuo to, kaip funkcionuoja vandens surinkimo sistema, žala nebūtų kilusi. Kitaip tariant, viena situacija yra kai vanduo susikaupė dėl natūralių gamtinių reiškinių (kritulių), kita – kai vanduo ant stogo pateko ne dėl gamtinių reiškinių, bet dėl žmogaus neatsargios veiklos – palikus atsuktą laistymo įrenginį. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad vanduo prasiskverbė pro namo stogą, kad dieną prieš užpylimą, nei užpylimo dieną kritulių nebuvo, nesant byloje duomenų, kad būtų įvykusi vandentiekio ar nuotekų sistemų avarija (vamzdynų trūkimai ir pan.), esant įrodymams apie laistymo įrenginį, vienintelis logiškai paaiškinamas vandens šaltinis – būtent vandens laistymo įrenginys. Paties trečiojo asmens pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad trečiasis asmuo įsirengė vandens laistymo įrenginį. Šią aplinkybę rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo taip pat patvirtino, nors ir teigė, kad vandens žarna yra nedidelio diametro ir palikus neužsuktą vandenį, vandens kiekis nebūtų toks, kad negalėtų būti pašalintas per vandens surinkimo įlajas. Byloje taip pat pakanka įrodymų, kad daryti pagrįstą išvadą, jog įlajos užsinešimui įtakos turėjo būtent trečiojo asmens veiksmai – terasoje auginami augalai. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų – įlaja buvo užsinešusi žemėmis, augalų dalimis ir dėl šios priežasties bėgdamas vanduo kaupėsi ir apliejo žemiau esančias patalpas. Šalia pastato nėra aukštų medžių, nuo kurių krintantys lapai ir kitos organinės kilmės medžiagos galėtų taip, kaip nagrinėjamu atveju, užnešti įlajas. Kaip visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo naudodamasis terasa, augindamas joje augalus, taigi juos ir laistydamas, prižiūrėdamas, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šioje apimtyje teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo motyvus nurodydama, kad trečiasis asmuo augindamas augalus, juos laistydamas turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad augalų dalys, žemės nekristų ir neužkimštų ant stogo esančių įlajų, o nepavykus to padaryti – imtis priemonių, kad dėl jo veiklos susikaupusios sąnašos būtų pašalintos nuo įlajų ir nesutrukdytų įlajų funkcionavimo, to nepadaręs pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent trečiojo asmens veiksmai yra tiesioginė kilusio neigiamo vandens poveikio priežastis yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-726-656/2023 pateiktais išaiškinimais, nes Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo trūkus bendro naudojimo vamzdžiui. Nagrinėjamu atveju žala padaryta ne dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trūkumų, o dėl užsikimšimo netinkamomis medžiagomis, nulemto netinkamos daikto eksploatacijos. Apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo yra vartotojas, niekaip nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo. Byloje kilęs ginčas nėra susijęs su vartojimo teisiniais santykiais, kaip jie suprantami civilinio kodekso prasme. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliacinio skundo argumentas, kad galimas įlajos užsikimšimas galėtų lemti trečiojo asmens kaltę dėl pasekmių, tik tada, jeigu jis būtų trukdęs administratoriui vykdyti jo pareigas, susijusias su įlajų priežiūra. Nagrinėjamu atveju neigiamų pasekmių kilimui įtakos turėjo daikto naudojimasis pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – palikimas atsukto vandens laistymo įrenginio ir įlajos užsikimšimas dėl terasos naudojimosi ypatumų. Apelianto teiginys dėl trukdymo administratoriui atlikti priežiūros darbus turėtų pagrįstumo tuo atveju, jeigu įlaja būtų užsikimšusi dėl natūralių priežasčių (šalia namo augančių medžių ir pan.), o vandens šaltinis – natūralus gamtinis reiškinys (sniegas/lietus).

25.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad trečiojo asmens pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos išvados, jog užsikimšus vienai įlajai, vanduo galėjo nubėgti į kitą įlają ir negalėjo užpilti žemiau esančių patalpų yra nepagrįsta atliktu tyrimu, ekspertize ir prieštarauja byloje neginčijamoms bei nustatytoms aplinkybėms, kad susikaupęs vanduo nenubėgo į kitą įlają/ įlajas, o pakilęs virš jos išsiliejo tolyn link sienos, prasiskverbė pro šalia buvusią sieną ar sienos ir stogo sankirtą ir nutekėjo į žemesnius aukštus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši teismo išvada padaryta netinkamai vertinant įrodymus, tačiau pats apeliantas net ir nenurodo, kad būtų buvę atlikti kokie nors matavimai. Iš į bylą pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, kad matavimai, galintys pagrįsti šią išvadą, nebuvo atlikti. Konstatuotos aplinkybės, kad yra ir daugiau įlajų bei, kad tarp terasos pagrindo ir terasos lentų apačios yra tarpas, niekaip nepagrindžia padarytos išvados. Akivaizdu, kad tam, jog vanduo nutekėtų yra reikalingas nuolydis. Iš byloje esančių nuotraukų (el. b., 2 t., b. l. 12) matyti, kad stogas į suskirstytas stačiakampius, suformuojant nuolydžius, kur kiekvieną stačiakampį plotą aptarnauja viena įlaja. Taigi vanduo nuteka į artimiausią, žemiausią galimą prasiskverbimo vietą, kuri nebūtinai yra kitos įlajos vietoje. 

26.       Apeliaciniame skunde kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiga valyti patalpas, kurios nėra bendro naudojimo – po buto Nr. savininko naudojamos terasos esantį nors ir bendro naudojimo objektą – stogą – neįeina į atsakovės sutartines pareigas ir tokios valymo pareigos buvimo nėra pagrindo sieti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Tačiau, pareigos valyti patį stogą po trečiojo asmens naudojama terasa buvimo ar nebuvimo vertinimas, bylos išsprendimui nėra teisiškai reikšmingas, dėl ko šių argumentų analizė neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

27.       Apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grindžiamas išimtinai teismo sprendimo dalies, kuria konstatuoti trečiojo asmens neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, neteisėtumu bei nepagrįstumu. Pripažinus, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nėra pagrindo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, paskirstymą.

28.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens A. M. veiksmų ir kilusios žalos, ieškinį tenkindamas iš dalies įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pašalinti iš teismo sprendimo apelianto nurodomus motyvus, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 343 Eur už advokato paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą į bylą pateikti patirtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (el. b., 2 t. b. l. 158-159). Šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš apelianto (trečiojo asmens) ir iš prie apeliacinio skundo prisidėjusios ieškovės, t. y. iš kiekvieno po 171,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą, 50 ct) (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš trečiojo asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j.a.k. 304080146, atsakovei MB „Beanita“, juridinio asmens kodas 302895611, priteisti po 171,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą, 50 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.