Pranešėja A. Sadauskaitė                                                            Baudž. byla Nr. 1A-328-380/2013

Teisėja L. Bajorinienė                                                               Proceso Nr. 1-85-1-00133-2011-6

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                                   1.1.7.2.7.; 1.2.14.5.1.; 2.1.15.1.1.

 

 

 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

 

 

2013 m. birželio 14 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,

nukentėjusiajam L. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Įskaitytas į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2013 m. sausio 8 d. Iš A. B. priteista 590,93 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1698,76 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1358,88 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

 

A. B. nuteistas už tai, kad 2010-12-14, dienos metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. B., pasinaudodamas L. P. psichine negalia įkalbėjo jį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius ir mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, taip jis apgaulės būdu savo naudai išvengė turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 105,93 Lt bei L. P. pasirašytos sutarties pagrindu pasiėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą už 485 Lt, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 590,93 Lt turtinę žalą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. 2010-12-14, dienos metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje  (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas L. P. psichine negalia įkalbėjo jį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius ir mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, taip jis apgaulės būdu savo naudai išvengė turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300,76 Lt bei L. P. pasirašytos sutarties pagrindu pasiėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia C6-00 Black“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą už 1398 Lt, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1698,76 Lt turtinę žalą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. 2010-12-14, dienos metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas L. P. psichine negalia įkalbėjo jį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo finansuotas televizoriaus „Samsung LE32“ įsigijimas, taip jis apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą už 1358,88 Lt, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1358,88 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo peržiūrėti bylą iš naujo, nes nesukčiavo, gal ir pažeidė kokį įstatymą, jam paskirta neteisinga, griežta bausmė bei civilinis ieškinys. Jis prašė V. V. paimti išsimokėtinai telefoną, sumokėtų pusę telefono vertės. V. V. pasakė, kad telefoną paimti gali jo kaimynas L. P.. Nuvažiavę pas L. P., susitarė, kad jis paims telefoną išsimokėtinai ir sutarė, kiek sumokės už paimtą telefoną. Kitą dieną nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, kur L. P. paėmė išsimokėtinai telefoną ir atnešė jam į automobilį. Vėliau nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir taip pat paėmė išsimokėtinai telefoną. Už telefonus sumokėjo 650 Lt V. V.. L. P. paklausė ar jis negalėtų paimti išsimokėtinai televizoriaus, už tai jam sumokės pusę jo vertės. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, kur išsirinko televizorių, o L. P. pas pardavėją užpildė dokumentus. Pardavėja L. P. išaiškino sąlygas, šis pats rinkosi pinigų mokėjimo datą, puikiai viską suvokė ir suprato. L. P. paprašytas sumokėjo 200 Lt įmoką ir dar nukentėjusiajam asmeniškai davė 200 Lt parduotuvėje. Vėliau dar davė 50 Lt. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog L. P. nesuprato ką daro, nes nebuvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Be to, liudytoja V. V. parodė, jog jos pusbrolis L. P. buvo pats išsimokėtinai paėmęs telefoną ir mokėjo įmokas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. P. apgavo V. V., nes prašė dokumentų, gavo 650 Lt už telefonus. Nesutinka su teismo sprendimu, nes jis daiktų nevogė, jokios apgaulės nebuvo. L. P. pats atnešė telefoną, kurį jis įgijo sumokėdamas V. V.. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes su įmonėmis jokių sutarčių nesudarė, „(duomenys neskelbtini)“ kortele nesinaudojo. Be to, pusę pinigų sumos sumokėjo tiek V. V., tiek L. P..

Nuteistasis, jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusįjį L. P., ekspertą D. T..

Nukentėjusysis L. P. parodė, kad nuteistasis jį apgavo, pažadėjo sumokėti 260 Lt. Jis jokių daiktų negavo, visus daiktus pasiėmė nuteistasis, kokių dokumentų nepildė nes blogai rašo.

Ekspertas D. T. apygardos teisme parodė, kad nukentėjusysis yra protiškai atsilikęs, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Dėl neįgalumo jis buvo tiriamas gydytojų komisijoje bei psichologo. Nukentėjusysis atlikdamas kažkokius veiksmus, kurie reikalauja numatomų pasekmių, negali pilnai suprasti ir suvokti savo veiksmų finansiniuose, juridiniuose reikaluose. Buitiniuose – jis gali naudotis savo gyvenimo įgūdžiais, bet savarankiškai sutarčių pasirašyti negali. Kiek jis gali suvokti priklauso nuo to kokiose sąlygose žmogus augo, kaip vystėsi, kiek gavo elementarių, būtinų įgūdžių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus, nustatė, jog nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Apelianto kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., nustatyta baudžiamojoje byloje, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų, bei nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų įvertintų įrodymų visuma, skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 str. reikalavimus.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sukčiavimas padarytas apgaulės būdu savo naudai išvengus turtinės prievolės ir apgaulės būdu savo naudai įgijus svetimą turtą. Turtinės prievolės išvengimas - tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui.

Nors nuteistasis A. B. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais. A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad paprašė V. V., paimti iš salono savo vardu telefoną, žadėjo sumokėti pusę telefono kainos. V. V. atsisakė, tačiau nurodė, kad telefoną galėtų paimti kaimynas (2 t. b. l. 126-127). Liudytojas V. V. parodė, kad A. B. klausė ar nežino žmonių, kurie norėtų užsidirbti, sakė, kad reikės paimti iš salono mobilųjį telefoną. Jis norėjo pasiūlyti pažįstamai V., bet jos neradęs, nuvyko pas pažįstamą L. P. (2 t., b. l. 129). Vertinant šiuos parodymus, galima daryti išvadą, jog A. B. turėjo tikslą įsigyti telefonus, už juos nemokėdamas. Nors teigia, kad jis ieškojo asmenų, kurie galėtų savo vardu paimti telefonus, už kuriuos jis sumokėtų pusę telefono kainos, tačiau šių pinigų nukentėjusiajam nedavė. Nukentėjusysis L. P. teigia, kad į namus atvykęs V. V. ir A. B., liepė pasiimti pasą. Jie nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ saloną, kur A. B. išsirinko telefoną. Salonuose V. L. pildė dokumentus, o jis pasirašinėjo sutartis. Tačiau jam niekas neaiškino ir jis nesuprato ką pasirašo. A. B. jam sakė, kad jis pasiima telefonus ir už juos sumokės (2 t., b. l. 127-128). Nors A. B. teigia, kad iš (duomenys neskelbtini) salonų jam telefonus parnešė L. P. ir V. L., tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusysis L. P., liudytojai K. D., V. V., kurie patvirtina, jog A. B. ėjo kartu į salonus ir rinkosi telefonus. A. B. pripažįsta, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje buvo ir išsirinko televizorių bei sumokėjo avansą. Tai patvirtina liudytojų V. V., V. L. ir nukentėjusiojo parodymai.

A. B. teigia, kad V. V. tarėsi su L. P. dėl telefonų paėmimo, o jis prekes pirko iš V. V.. Liudytojas V. V. parodė, kad A. B. jo klausė ar nepažįsta žmonių, kurie norėtų užsidirbti. Pasakė, kad reikės paimti iš salono telefoną. Jis pakvietė L. P., nežino apie ką A. B. ir J. S. su juo kalbėjo. Jam pinigų niekas nedavė, tik nupirko butelį degtinės. Jis neįkalbinėjo L. P. paimti daiktų išsimokėtinai (2 t., b. l. 129). Nukentėjusysis patvirtino, kad į parduotuves ėjo su A. B. ir V. L.. Matė, kaip A. B. sumokėjo 20 Lt atlygį V. L., už tai, kad jis ėjo su juo į saloną. Jam A. B. davė 50 Lt, už ką jis nesuprato. A. B. tarėsi su V. L. kokius daiktus dar reikia paimti išsimokėtinai. Nežino ar A. B. mokėjo V. V. (2 t., b. l. 127-128). Liudytojas J. S. parodė, kad A. B. su nukentėjusiuoju mažai bendravo, visas derybas dėl prekių paėmimo iš parduotuvių vykdė V. V., kuriam A. B. pirko degtinę, bei davė dvi ar tris kupiūras po 200 Lt (2 t., b. l. 175-176). Liudytojo J. S. parodymai nenuoseklūs, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymams. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog J. S. parodymai prieštaringi ir juos atmetė. Nustatyta, kad V. V. jokių aktyvių veiksmų dėl sutarčių sudarymo ir prekių įsigijimo neatliko, į parduotuves nėjo, nėra duomenų, kad už telefonus iš nuteistojo gavo 600 Lt, be to įvykio metu buvo neblaivus, automobilyje gėrė degtinę ir sutarčių pasirašymu nesidomėjo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad L. P. apgavo V. V., o A. B. apie tai nieko nežinojo. V. V. kaltinimai nepareikšti, todėl nėra pagrindo svarstyti jo kaltės klausimo, ar jis prisidėjo ar neprisidėjo prie šio nusikaltimo padarymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, nors ir būtų A. B. sumokėjęs 600 Lt V. V., bet tai jo nuo atsakomybės neatleistų. Nėra jokių duomenų, kad šis turtas galėjo priklausyti V. V..

Tačiau A. B. kaltė padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą akivaizdi. A. B., siekdamas įsigyti du mobiliojo ryšio telefonus ir televizorių, iš anksto žinodamas, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes, apgaule pasinaudodamas nukentėjusiojo sveikatos būkle įkalbėjo L. P. savo vardu pirkti telefonus ir televizorių ir sudaryti sutartis. Tokiu būdu nutylėdamas esmines savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Pats nuteistasis naudodamas ( ar jo pasirinkimu kiti asmenys) įsigytus telefonus ir televizorių savo reikmėms, nesudarė sąlygų L. P. mokėti privalomų įmokų pagal sudarytą sutartį (nedavė jam privalomoms įmokoms reikalingos pinigų sumos), pats sutarties sąlygų nevykdė ir įsigytų prekių negrąžino, taip padarė turtinę žalą.

Nukentėjusysis L. P. tikėjosi, jog A. B. sumokės už paimtus telefonus televizorių, nes taip jam sakė nuteistasis. L. P. pasirašinėjo sutartis, tačiau nesuvokė, jog jo vardu sudarytos sutartys, jį įpareigoja mokėti privalomas įmokas už įsigytas prekes. Nukentėjusysis turi psichinę negalią, jis yra baigęs 4 klases. Ekspertas D. T. apygardos teisme patvirtino, kad nukentėjusiajam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. L. P. atlikdamas kažkokius veiksmus, kurie reikalauja numatyti pasekmes, negali pilnai suprasti ir suvokti savo veiksmų finansiniuose, juridiniuose reikaluose, negali savarankiškai pasirašyti sutarčių. A. B. pasinaudojo nukentėjusiojo psichine negalia, kuris nesuprato, kad pasirašęs prekių įgijimą patvirtinančius dokumentus, privalės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiškai mokėti įmokas. Nuteistasis bendraudamas su L. P. ir negalėjo nesuprasti, kad nukentėjusysis sutartis pasirašo nesuvokdamas jų pasekmių. Apeliacinės instancijos teisme apklausus L. P., tapo aišku, kad jis ne tik nesuvokė pasirašytų sutarčių esmės, bet ir nuėjęs vienas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, salonus ar parduotuvę nebūtų sugebėjęs sudaryti sutarčių ir šių prekių gauti išsimokėtinai.

  A. B. įsigytus telefonus ir televizorių paėmė iš karto, naudojosi L. P. suteiktais telefonų abonentais. A. B. norėdamas, kad L. P. paimtų išsimokėtinai televizorių, sumokėjo už jį pradinę įmoką. Nors A. B. žadėjo sumokėti už paimtus telefonus, tačiau sudarytos sutartys liko pas L. P., A. B. nesumokėjo nei vienos įmokos, tai rodo, kad A. B. iš anksto žinojo, kad už įsigytas prekes nemokės. Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis, pasinaudodamas L. P. psichine negalia įkalbėjo jį sudaryti sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias buvo įsigyti telefonai ir televizorius, taip jis apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“  už 105,93 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300,76 Lt ir savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 485 Lt vertės turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1398 Lt vertės turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1358,88 Lt vertės turtą.

Pripažinęs A. B. kaltu pagal BK 182 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis tris kartus apgaule įgijo svetimą turtą. Nusikalstamą veiką padarė būdamas penkis kartus teistas, 2010 m. lapkričio 3 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų lygtinai paleistas, neatlikęs 10 mėn. 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 23-29). Naują nusikalstamą veiką padarė praėjus mėnesiui po išėjimo iš pataisos namų. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., pagrįstai skyrė A. B. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 m. 7 mėn. 15 d.). A. B. paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam A. B. artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1698,76 Lt žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39-40). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 590,93 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 62). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1358,88 Lt žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79). Skundžiamu nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš A. B. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 590,93 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1698,76 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1358,88 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors sutartis su bendrovėmis sudarė L. P., tačiau turtinę žalą šioms įmonėms padarė A. B. ir jis privalo tai atlyginti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. pusę pinigų sumokėjo V. V. ir L. P.. Tačiau tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek apygardos teisme, tokių duomenų nebuvo nustatyta, šių A. B. teiginių nepatvirtino byloje esantys įrodymai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš nuteistojo padarytą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

 

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Aurelija Sadauskaitė

 

Teisėjai                                                                                                 Dalius Jocys

 

                                                                                                            Remigijus Preikšaitis