Civilinė byla Nr. 2-267-446/2012
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00161-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija :
44.1.; 44.2.; 99.7.; 114.4.; 116.1.
(S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 1 d.
Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant Linai Normantaitei,
dalyvaujant ieškovui V. K.,
jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,
atsakovės atstovei Reginai Karašauskytei,
trečiajam asmeniui G. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Kelmės kredito unijai, tretiesiems asmenims G. V., Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jam padarytą 1119,05 Lt žalos atlyginimą. Jis nurodė, kad gerai neprisimena, 2004 m. ar 2005 m. pabaigoje, iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos gavęs deklaraciją apie žemės mokestį ir mokėjimo kvitą su nurodyta žemės mokesčio suma 787,80 Lt, nuvyko į Kelmės kredito uniją ir kvite nurodytą žemės mokesčio sumą sumokėjo per kredito unijos kasą. Kvite nurodytą pinigų sumą jis padavė kasininkei G. V.. Apie tai, kad kasininkė pinigus gavo, ji atžymėjo savo parašu ir kredito unijos antspaudu jo atsineštame kvite. Kvite nurodytą sumą 787,80 Lt į sumą 715,68 Lt vėliau ištaisė savivaldybės buhalterė A. N.. Jis įsitikinęs, kad pinigus per savo aplaidumą ar nesąžiningumą savivaldybei nepervedė Kelmės kredito unijos kasininkė. Dėl kasininkės veiksmų jis patyrė žalą. 2009 m. vasario 26 d. teismo įsakymu žemės mokesčio skola 550,15 Lt, 48,65 Lt delspinigių ir 13 Lt bylinėjimosi išlaidų buvo priteista iš jo. Jis prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikė, juo priteistas sumas sumokėjo. Be to, jis Kelmės rajono savivaldybei mokėjo delspinigius, iš viso sumokėjo 269,60 Lt. Tokiu būdu, dėl Kelmės kredito unijos darbuotojos nesąžiningumo jis patyrė 1119,05 Lt turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kredito unijos. Be to, ieškovas nurodė, kad teismui manant, jog yra praleidęs ieškinio senaties terminą, jį atnaujinti, nes serga sunkia liga, buvo operuotas.
Atsakovė Kelmės kredito unija su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas yra kredito unijos narys ir paslaugomis naudojasi nuo 2000 metų. Jam gerai žinoma atsiskaitymų tvarka, su ja yra susipažinęs, vykdė įvairius pavedimus per savo einamąją sąskaitą. Ieškovas nepateikė kredito unijos apskaitoje naudojamų dokumentų – kasos orderio, pavedimo, patvirtinančių, kad pinigus į savo sąskaitą įnešė ir per kredito uniją mokėjo žemės mokestį. Suformuoto ir pasirašyto mokėjimo nurodymo 787,80 Lt sumai 2004-2005 metais V. K. vardu nebuvo, tokio pavedimo kredito unija neatliko.
Tretysis asmuo G. V. paaiškino, kad ji Kelmės kredito unijoje dirba nuo 2002 m. finansininkės pareigose. Ji nurodė, kad klientui, į sąskaitą įnešus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderis, mokėjimai iš kliento sąskaitos atliekami klientui pasirašius pavedimą. Ji ieškovo pinigų nėra pasisavinusi. Ieškovas neturi kasos pajamų orderio, iš jo asmeninės sąskaitos duomenų matyti, kad 2005 m. rudenį jis į savo sąskaitą nebuvo įnešęs 587,80 Lt. Ji pripažįsta, kad 2005 m. spalio 13 d. ji klaidingai suformavo O. K., kuris žemės mokestį 715,68 Lt mokėjo už savo tėvą, pavedimą. Iš O. K. sąskaitos pinigai buvo pervesti į AB VST sąskaitą, tačiau sekančią dieną pinigai į O. K. sąskaitą buvo sugrąžinti. O. K. apie klaidą buvo informuotas žodžiu, jis pretenzijų jai niekada dėl šios klaidos nereiškė. Norėdamas sumokėti už savo tėvą žemės mokestį O. K. pateikė kvitą, išduotą Kelmės rajono savivaldybės, ji, kliento patogumui ir aiškumui, pasirašė kvite ir uždėjo antspaudą po to, kai padarė pavedimą iš O. K. sąskaitos, kuris, kaip paaiškėjo, buvo suformuotas klaidingai.
Tretysis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija nuomonės nepareiškė.
Dėl ieškinio senaties.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d. teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovo teigimu, jis apie tai, kad yra skolingas Kelmės rajono savivaldybės administracijai už nesumokėtą žemės mokestį sužinojo tik gavęs 2009 m. vasario 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymą. Būtent, šiuo teismo įsakymu priteistą sumą ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės. Iš civilinės bylos Nr. L2-320-446/2009 matyti, kad 2009 m. vasario 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymas ieškovui įteiktas 2009 m. kovo 2 d., apie tai liudija ieškovo sutuoktinės parašas pažymoje apie teismo įsakymo įteikimą (civ. b. Nr. L2-320-446/2009 8 b. l.). Taigi, ieškovas apie savo pažeistą teisę – nesumokėtą žemės mokestį – turėjo ir galėjo sužinoti teismo įsakymo įteikimo dieną, 2009 m. kovo 2 d. Su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ieškovas į teismą kreipėsi 2012 m. kovo 1 d., t. y. nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, numatyto Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d.
Ieškinys dėl žalos atlyginimo nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsiranda tik, jeigu skolininko elgesys buvo neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nuostatas žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka įrodymų apie tai, kad 2004 m. ar 2005 m. rudenį jis per Kelmės kredito uniją mokėjo 787,80 Lt žemės mokestį Kelmės rajono savivaldybei, nepateikė. Kredito unijos apskaitos vedimo ir atsiskaitymų vykdymo tvarkos (153 b. l. ) 101 punkte nurodyta, kad grynųjų pinigų priėmimo, išdavimo ir pervedimo dokumento dešinė dalis įteikiama klientui, kairė lieka kredito unijoje. Iš Kredito unijos apskaitos vedimo ir atsiskaitymų vykdymo tvarkos (145-146 b. l. ) 29-31 punktų matyti, kad kredito unija priima iš kredito unijos klientų, turinčių banko sąskaitas unijoje, mokėjimo nurodymus ir šių nurodymų pagrindu atlieka pinigų pervedimus į kitas mokėtojo nurodytas sąskaitas kredito unijoje ar kitose kredito įstaigose. Mokėjimo nurodymas – tai mokėtojo raštu sudarytas nurodymas kredito unijai pervesti lėšas gavėjui, turintis visus mokėjimo nurodymo rekvizitus, t. y. mokėjimo nurodymo numerį, datą, rūšį, mokėtojo sąskaitos Nr. kredito unijoje, mokėtojo vardą, pavardę, gavėjo sąskaitą, mokėtojo parašą, kredito įstaigos darbuotojo parašą ir kt. Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų įnešimą į sąskaitą jo nurodytu metu, pavedimo atlikimą dėl žemės mokesčio mokėjimo. Kaip matyti iš Kelmės kredito unijos pateiktos ieškovo asmeninės sąskaitos išrašo (81 b. l.), pavedimas Kelmės rajono savivaldybei 2004 m. ar 2005 m. pabaigoje iš ieškovo sąskaitos nebuvo atliktas. Kvitas (b. l. 13, 14), kuriuo remiasi ieškovas įrodinėdamas ieškinį, nėra Kelmės kredito unijos apskaitos dokumentas.
Liudytoja A. N., Kelmės rajono savivaldybės administracijos finansų skyriaus vyresnioji specialistė, patvirtino, kad ieškovo pateiktą kvitą (13, 14 b. l.) išrašo Kelmės rajono savivaldybės administracija, toks kvitas naudojamas klientui pinigus mokant grynais per Lietuvos pašto įstaigą, sumokėjus kvite nurodytą sumą, kita kvito dalis – pranešimas - grąžinama savivaldybei. Be to, liudytoja nurodė, kad ji pinigų sumą kvite iš 787,80 Lt į 715,68 Lt ištaisė tuomet, kai dar nebuvo kredito unijos darbuotojos parašo ir šios įstaigos antspaudo.
Iš mokėjimo nurodymo (177 b. l.), operacijų orderių (178 b. l.) kopijų matyti, kad 2005 m. spalio 13 d. iš O. K. asmeninės sąskaitos jo nurodymu (pavedime ir orderiuose yra jo parašai) buvo nurašyta būtent tokia suma - 715,68 Lt, - kurią turėjo sumokėti V. K. už žemę Kelmės rajono savivaldybei. Kaip matyti iš atsakovės atstovės, trečiojo asmens G. V. paaiškinimų, O. K. pasirašytų bankinių operacijų dokumentų (177, 178 b. l.) ši suma per klaidą buvo pervesta į AB VST sąskaitą, tačiau klaida ištaisyta, klaidingai pervesta suma grąžinta į O. K. sąskaitą.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio. Jis nepateikė dokumentų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad dėl Kredito unijos kaltės ieškovas patyrė žalą. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis žemės mokesčio mokėtiną sumą perdavė kredito unijos darbuotojai. Ieškovui manant, kad pinigus darbuotoja pasisavino, jis turėjo kreiptis dėl šios darbuotojos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Pagal CPK 96 str. 2 d. nuostatas jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui išieškomos iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatleistas, ieškinį atmetus iš jo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (1 b. l.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str. 1 d., 259 str., 263-270 str. str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Kelmės kredito unijai tretiesiems asmenims G. V., Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš V. K. 13 Lt (trylika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Raščiuvienė