Civilinė byla Nr. 2A-1408-555/2011       

Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė

Procesinio sprendimo kategorija 24.1;35.4;35.5;114.11;121.18;121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Dalei Peckutei, atsakovei J. M., atsakovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams A. M., J. M., trečiajam asmeniui V. K. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

              ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir J. M. 10 184 Lt skolą, 10 000 Lt metinių palūkanų iki 2009-10-26, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2009-10-27 iki skolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo atstovė nurodė, kad nurodė, kad ieškovas 1997 m. vasario 10 d. paskolino 4000 JAV dolerių (arba 10184 Lt, skaičiuojant pagal lito ir JAV dolerio santykį ieškinio padavimo dienai) su 3 procentų palūkanomis, kurias atsakovas A. M. įsipareigojo mokėti kas mėnesį per V. K.. Šiame paskolos raštelyje nurodyta, kad nelaimės atveju skolą grąžins J. M.. Atsakovas paaiškino, kad jam pinigai reikalingi šeimai išlaikyti, nes jis laikinai neturįs pinigų pragyvenimui, pradėjęs dirbti arba pradėjęs verslą,- skolą grąžins nedelsiant. Skolinti pinigai taip pat panaudoti žinant abiems sutuoktiniams - atsakovams A. M. ir J. M., todėl prievolė grąžinti skolą ieškovui ir sumokėti palūkanas yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė. Paskolos raštelyje paskolos sumos grąžinimo terminas nenustatytas. Ieškovas S. S. jokių pinigų grąžinimo, nei palūkanų negavo iki šiol. Todėl vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi atsakovams A. M. ir J. M. buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos ir palūkanų grąžinimo, tačiau atsakovai į raginimą nereagavo. Ieškinio padavimo dienai atsakovai turi grąžinti 10 184 Lt skolos ir 44 147,64 Lt metinių palūkanų, skaičiuojant taip: 10184 Lt x 3 % = 305,52 Lt metinių palūkanų suma x 144,5 mėn.). Tačiau įvertinant šiuo metu kredito įstaigose mokamas metines palūkanas už suteiktus kreditus, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų tik 10 000 Lt metinių palūkanų. Negrąžinus paskolos po to, kai atsakovai gavo ieškovo raginimą, jie privalo sumokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas, t. y. 5 % dydžio metines palūkanas nuo 2009-10-26 dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų 6.37 straipsnyje, mokėjimą (Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis). Taip pat už piniginės prievolės neįvykdymą laiku iš atsakovo išieškotinos ir 5 % dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo .

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, priteisė ieškovui S. S. iš atsakovo A. M. 10184 Lt skolos, 10000 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2009-10-27 iki skolos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20184 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 606 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovas A. M. nesidomi bylos eiga, būdamas informuotas apie posėdžio vietą ir laiką asmeniškai, todėl teismas sprendė, jog atsakovas pripažįsta skolą, tačiau vengia atsiskaityti su ieškovu. Atsakovai J. M. nurodžius, jog su atsakovu A. M. bendro ūkio nevedė ir negyveno nuo 1992 m., teismas sprendė, jog ši aplinkybė nėra nuginčyta, nėra pateikta įrodymų apie tai, jog buvo vedamas bendras ūkis, be to, nėra pateikta įrodymų, jog gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi atsakovas A. M. žinodamas apie savo pareigą laiku grąžinti ieškovui skolą to nepadarė, todėl, teismas, įvertinęs įrodymų visumą,  iš atsakovo ieškovui priteisė 10184 Lt skolos, 10000 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanas nuo 2009-10-27 iki skolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 606,00 Lt žyminio mokesčio (CPK  80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Atsakovės J. M. atstovė prašė taikyti ieškininę senatį, tačiau teismas sprendė, jog ieškininės senaties termino pradžia turi būti įrodinėjama įstatymo nustatytomis formomis, tačiau atsakovas yra pasyvus, į teismo posėdžius neatvyksta ir nesidomi bylos eiga, o ieškovo paaiškinimai teismui, jog buvo prašoma grąžinti skolą, nėra nuginčyti ar paneigti, be to, neaiški ir  atsakovo nuomonė, todėl teismas netaikė ieškininės senaties.

              Apeliaciniu skundu ieškovas S. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje, kuria jis netenkintas iš dalies, priimti naują sprendimą, priteisti solidariai iš A. M. ir J. M. 10184 Lt skolos, 10000 litų metinių palūkanų iki 2009-10-26, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2009-10-27 iki skolos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20184 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį; priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas. Kol CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija nėra paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole, be to, byloje nepateigta ir įrodymų dėl ieškovo nesąžiningumo, todėl mano, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes įstatyme numatytą prezumpciją turi paneigti ne ieškovas, o būtent abu atsakovai. Kadangi solidarioji skolininkų atsakomybė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai, todėl faktas, kad sutuoktiniai nuo 2003 metų (o teismo sprendime nepagrįstai nurodyta nuo 1992 metų) neveda bendro ūkio, negali būti pripažintas kaip solidariosios prievolės pasibaigimo pagrindas. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, nes mano, kad teismas atsakovės J. M., kaip suinteresuoto asmens bylos baigtimi, paaiškinimus teismo posėdyje ir atsikirtimus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį, turėjo tirti itin kruopščiai ir, esant prieštaravimams, vertinti kritiškai. Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir atsiliepime nurodytos aplinkybės apie bendro ūkio vedimą yra nenuoseklios, ji pateikia prieštaringas aplinkybes dėl šeimos pajamų, jų pakankamumo šeimos poreikiams tenkinti, net gyvenimo atskirai su vyru A. M. metus nurodo skirtingai. Tuo metu kai buvo skolinami pinigai atsakovė dirbo Kauno rajono savivaldybėje valytoja, gaudama minimalią algą, iš kurios jos teigimu ir gyveno šeima. Tuo tarpu posėdžio metu paaiškino, kad buvo pinigų stygius šeimoje ir pinigų stygių kompensuodavo jos tėvai. Patvirtino, kad vyras važinėjo į užsienį pirkti prekių, kurias parduodavo. Taigi, iš jos paaiškinimų seka, kad šeima gyveno ne vien tik iš ieškovės gaunamo minimalaus atlyginimo, bet ir iš atsakovo pajamų, vedė bendrą ūkį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šeima gyveno atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, o vėliau persikėlė į jo turimą gyvenamojo namo dalį, kuriuos išlaikė bendrai. Be to, tretysis asmuo V. K. teismo posėdyje patvirtino, kad žino, jog pinigai buvo skolinti verslui, kuriuo užsiėmė atsakovas, nes šeima gyveno ne kaip, jiems trūko pinigų. Apelianto nuomone, atsakovas siekė ir faktiškai pagerino savo šeimos turtinę padėtį. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant atsakovui ir priėmė sprendimą visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų aplinkybių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas S. S. su atsakovu A. M. 1997 m. vasario 10 d. sudarė paskolos sutartį (b.l. 6), kurios pagrindu atsakovas iš ieškovo gavo 4000 JAV dolerių paskolą. Tarp šalių nėra ginčo, jog paskola yra negrąžinta, esminė bylos faktinė aplinkybė yra tai, ar prievolė atsiskaityti už paskolą yra solidari, kadangi sandorį santuokos metu sudarė vienas iš sutuoktinių.

Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas t.y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams yra nereikšmingas, kadangi ieškovo vertinimu, įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo.

Su šiais argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamoje byloje kilusio teisės normų, reglamentuojančių bendrų sutuoktinių prievolių nustatymą bei kreditorių teisių apsaugą užtikrinančiomis materialiosios teisės normų taikymo klausimais LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamasis. Bendromis sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija anksčiau minėtoje civilinėje byloje priimtoje nutartyje yra išaiškinusi, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskirta prievolių grupė, atsiradusi iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovo A. M. paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie šios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju ieškovas, siekdamas, kad jo sudaryta su atsakovu prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir paskola priteista iš abiejų sutuoktinių solidariai, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tyrė aplinkybes apie paskolos panaudojimą ir nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Apeliaciniame skunde įvardinti prieštaringumai atsakovės paaiškinimuose bei keliamos abejonės apie atsakovės darbo užmokesčio dydį, pinigų stygį atsakovų šeimoje nesudaro pagrindo išvadai, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepriskirdamas pagal ieškovo su atsakovu A. M. sudarytą paskolos sutartį prisiimtos prievolės bendroms sutuoktinių prievolėms, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 260 Lt antrinės teisinės pagalbos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei J. M., išlaidų valstybei (CPK 98, 99 straipsniai).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 260 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, sumokant į  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630. „Swedbank“, AB.

Kolegijos pirmininkas                                                                              Egidijus Tamašauskas

Teisėjai                                                                                                        Evaldas Burzdikas

                    Jolita Cirulienė