VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno kultūros centro skundą atsakovei Centrinei projektų valdymo agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, viešoji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentūra“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.                      Centrinė projektų valdymo agentūra sprendimu Nr. IT01 nustatė, kad pareiškėjas įgyvendindamas projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-21-0010 ir nepagrįstai nustatydamas reikalavimą ypatingo statinio statybos darbų vadovui turėti ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovo atestatą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nenustatė su pirkimo objektu susijusių proporcingų reikalavimų, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos. Taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, ratą, todėl pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktais nutarė taikyti 5 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės.

2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, CPVA) sprendimą Nr. IT01 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės sprendime išdėstyta nuomone, kad Viešojo pirkimo sąlygų (toliau – Pirkimo sąlygos) 97 punkto 2 lentelės 3 punkto 1 dalyje nurodytas kvalifikacijos reikalavimas (tiekėjui turėti ne mažiau kaip 1 (vieną) kvalifikuotą vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės nei II kategorija) (toliau – ir Reikalavimas 1) nebuvo pagrįstas jokiu teisės aktu ir nebuvo būtinas norint tinkamai vykdyti sutartį. Paaiškina, kad viešasis pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis VPĮ, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei pareiškėjo patvirtintomis Pirkimo sąlygomis, be kita ko, ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) bei atsakovės parengtas rekomendacijas. Atsakovės parengtuose kultūros objektų darbų tipiniuose pirkimo dokumentuose, patvirtintuose VŠĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. 2014/20-2-40 (toliau – ir KOD rekomendacijos), aiškiai nurodyta kultūros objektų darbų viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti tokį kvalifikacijos reikalavimą: „Turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (Jei bus atliekami tvarkomieji paveldosaugos darbai). Specialistas privalo turėti patirtį per paskutinius 3 metus būnant bent 1 nekilnojamojo kultūros paveldo objekto (I, II ar III kategorijos) statybos darbų vadovu. Pasirinkti atsižvelgiant į tai, kokiame objekte atliekami darbai, t. y. I, II ar III kategorijos“. Atsakovės parengtuose tipiniuose kultūros objektų darbų pirkimo dokumentuose nurodyta, jog pirkimo dokumentai turi būti suderinti su perkančiosios organizacijos patvirtintomis ir atsakovės informacinėje sistemoje paskelbtomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Atsakovės parengti tipiniai kultūros objekto darbų pirkimo dokumentai buvo viešai skelbiami atsakovės interneto puslapyje, kai buvo sudaromos Pirkimo sąlygos. Pareiškėjas Pirkimo sąlygas paskelbė 2017 m. rugsėjo 25 d., o atsakovės patvirtintos taisyklės interneto puslapyje vėliausiai buvo skelbiamos iki 2017 m. gruodžio 7 d. Viešoji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentūra“, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, vadovavosi nurodytomis rekomendacijomis.

2.2. Mano, kad atsakovė pažeidė esminius viešojo administravimo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 2–5, 9, 12 ir 13 dalyse, bei konstitucinius teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principus. Atsakovė, sprendime konstatuodama, kad pirmas reikalavimas yra perteklinis, prieštarauja pačios nustatytoms rekomendacijoms, nes pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi specifiniam viešojo pirkimo objektui bei užtikrina viešąjį interesą – apsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą.

2.4. Pažymi, kad nei skelbiant viešąjį pirkimą (2017 m. rugsėjo 25 d. ), nei teikiant pasiūlymus (2017 m. spalio16 d.) VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – ir SPSC) nebuvo išdavęs nė vieno atestato, suteikiančio teisę vadovauti statybos darbams ypatinguose ar neypatinguose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kaip reikalaujama Statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse bei STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“. Taigi, tiekėjams dalyvaujant viešajame pirkime, visi statybos vadovai turėjo tik tokius atestatus, kurie buvo išduoti iki naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo.

2.5. Mano, kad atsakovė, priimdama sprendimą, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti viešajame pirkime. Viešajame pirkime nebuvo gauta kitų tiekėjų pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų dėl viešojo pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo keitimo, t. y. nebuvo gauta pretenzijų iš tiekėjų, kurie, pagal naują Statybos įstatymo redakciją, turėjo būtent Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) nustatyta tvarka išduotą atestatą. Viešajame pirkime dalyvavo trys tiekėjai, kurių pasiūlymai atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus minėtus reikalavimus, t. y. visi dalyviai turėjo pirmu reikalavimu nustatytą kvalifikaciją, viešajame pirkime dėl neatitikties šiems reikalavimams nebuvo atmestas nė vienas pateiktas pasiūlymas.

2.6. Pareiškėjas nesutinka su sprendime priimta išvada, kad jo Pirkimo sąlygų 97 punkto 2 lentelės 3 punkto 2 dalyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „turėti ne mažiau nei 1 kvalifikuotą specialistą, turintį teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, specializacija: medinių konstrukcijų darbai (ne žemesnė kaip II kategorija); medžių apdailos ir stalių gaminių darbai (ne žemesnė kaip II kategorija); stogo dangų darbai (ne žemesnė kaip II kategorija)“ (toliau – ir Reikalavimas 2) nebuvo pagrįstas jokiu teisės aktu ir nebuvo būtinas siekiant tinkamai įgyvendinti sutartį, nes, įvertinus techninių projektų TP Nr. V79-16-06-01, TP_2014-11-07 ir kultūros paskirties (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų projekto Nr. 2013-11-13-TP-PDT informaciją, nustatyta, kad jokių paveldosaugos darbų, susijusių su medžio apdaila arba stogų dangos darbais, nėra numatyta.

2.7. Teigia, kad atsakovė nėra kompetentinga teikti ekspertines išvadas dėl tvarkybos darbų priskyrimo tvarkomiesiems paveldosaugos darbams ir tvarkomiesiems statybos darbams. Sprendime pateikta subjektyvi jos nuomonė (neatlikus jokios nepriklausomos ekspertizės, neužklausus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomonės), jog, atliekant tvarkybos darbus, absoliučiai negali būti veikiamos saugotinos vertybės ir vykdant Sutartį nereikalingi specialistai, turintys teisę atlikti paveldosaugos darbus. Paaiškina, kad NKPAĮ 2 straipsnio 41 punkte nustatyta, jog vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami naudoti. 

2.8. Mano, kad buvo planuojama atlikti pritaikymo tvarkybos darbus, kuriais būtų veikiamos vertingosios savybės: saugotini mediniai langai ir durys, saugotina medinė stogo konstrukcija. Atliekant viešojo pirkimo dokumentuose numatytus tvarkybos darbus, būtų įvairiai veikiamos vertingosios savybės – stalių gaminių – saugotini mediniai langai ir durys, medinės palangės, grindų apvadai ir jų medžiagiškumas, parketo danga, vietomis stogo konstrukcija, todėl tokie darbai priskiriami prie tvarkybos darbų, susijusių su medžio darbais arba medinėmis konstrukcijomis, arba tvarkyba minimaliai paveikiant (pažeidžiant) vertingąsias savybes ir būtent šiuos atliekamus darbus privalo prižiūrėti specialistas, turintis atitinkamą specializaciją. Vykdant darbus, kuriais bent minimaliai būtų veikiamos saugotinos vertybės, privaloma pasitelkti tose srityje atestuotą paveldosaugos specialistą, taip įgyvendinant NKPAĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus bei maksimaliai užtikrinant saugotinų vertybių apsaugą. Todėl antru reikalavimu nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui turėti specialistus nėra nepagrįstai ribojantys tiekėjų konkurenciją ir yra proporcingi viešojo pirkimo objektui.

2.9. Atkreipia dėmesį, kad įtarimą apie pažeidimą dėl pareiškėjo įgyvendinamo Projekto atsakovė užregistravo 2018 m. kovo 9 d., o galutinis sprendimas priimtas 2019 m. spalio 9 d., t. y. lygiai po metų ir septynių mėnesių, todėl akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 305 punkte nustatytas imperatyvus sprendimų dėl pažeidimų priėmimo 30 kalendorinių dienų terminas gerokai praleistas ir tai laikytina pakankamu pagrindu panaikinti atsakovės skundžiamą sprendimą kaip akivaizdžiai neteisėtą.

2.10. Pažymi, kad, įgyvendinant Projektą ir vykdant ginčijamą Viešąjį pirkimą, buvo įsigyti Kauno kultūros centro „Tautos namai“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir tvarkybos darbai. Taigi, projekto tikslas ir uždaviniai pasiekti, projekto vykdytojo įsipareigojimai įgyvendinami tinkamai, o tai tik patvirtina, kad Projekto lėšos panaudojamos tinkamai ir pagal tikslinę jų paskirtį, todėl žala nei nacionaliniam, nei Bendrijos biudžetui nekonstatuotina (mano, kad atsakovė netyrė visų aplinkybių, ar galėjo atsirasti nacionalinio ar ES biudžeto nuostolių). Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tinkamą pagal atsakovės viešas rekomendacijas parengtą dokumentacijos patvirtinimą bei Pirkimo vykdymą taikant finansinę pataisą.

3. Agentūra nesutinka su pareiškėjo pateiktu skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo vadovautis KOD rekomendacijomis, nes šie dokumentai buvo parengti 2014 m., buvo skirti ne 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti ir projektams, kurie finansuojami 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, netaikomi. Šie dokumentai buvo 2009–2014 metų laikotarpio Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo programoje naudoti pavyzdiniai dokumentai, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nutarė vadovautis šiais ne jam aktualios programos pavyzdiniais dokumentais. Pažymi, kad pagal šią programą projektai galėjo būti įgyvendinami iki 2017 m. balandžio 30 d. ir KOD rekomendacijos CPVA interneto svetainėje buvo skelbiamos iki projektų įgyvendinimo termino pabaigos. Pareiškėjo pirkimas buvo paskelbtas 2017 m. rugsėjo 25 d., taigi jo paskelbimo metu KOD rekomendacijos jau buvo neaktualios, o pareiškėjo skunde pateiktos nuorodos yra neaktyvios ir neatidaro jokio dokumento.

3.1. Mano, kad tiek pareiškėjas, rengdamas pirkimo dokumentus, tiek Agentūra, teikdama rekomendacijas ar priimdama sprendimus dėl išlaidų tinkamumo, privalo vadovautis aktualia teismų praktika. Ginčo atveju specialieji teisės aktai yra Statybos įstatymas ir NKPAĮ. Be to, rekomendacijos neturi privalomosios galios ir jos nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas, būdamas atsakingas ir nuovokus, turėjo įvertinti, ar šalutiniuose šaltiniuose nurodyta informacija jam aktuali, nesikerta ir neprieštarauja įstatymais nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kaip nurodyta VPĮ 1 straipsnyje, būtent VPĮ nustato viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką.

3.2. Teigia, kad Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti pirkinio dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė vykdydamas pirkimą, todėl administracinis aktas (sprendimas) yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o tai suponuoja ir atitiktį VAĮ 3 straipsnio principams.

          3.3. Pažymi, kad pretenzijų nebuvimas neįrodo fakto, kad pirkimo dokumentų reikalavimai buvo tinkami, teisingi ir teisėti ir negali prilygti specialių žinių turinčio asmens tyrimui. Reikalavimas 1 įpareigoja vieną specialistą turėti du atestatus ir apriboja tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti du specialistus su skirtingais atestatais (vienas specialistas su SPSC išduotu atestatu, kitas specialistas su Kultūros paveldo departamento išduotu atestatu), galimybes dalyvauti pirkime. Jau vien dėl to, kad ne visi tiekėjai gali dalyvauti pirkime, reiškia, kad konkurencija yra ribojama ir tai yra pakankamas konkurencijos ribojimo įrodymas. Pažymi jog tai, kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, nėra pagrindas teigti, kad konkurencija buvo užtikrinta, kadangi konkurencija nebuvo atverta visai plačiajai rinkai ir tiekėjams, kurie realiai būtų galėję pateikti pasiūlymus ir galbūt laimėti pirkimą.

3.4. Atsakovė neneigia PAFT nurodyto termino ir to, kad šis terminas buvo praleistas, tačiau pažymi, kad, pagal LVAT formuojamą praktiką, vėlesnis, nei PAFT numatytas pažeidimo atlikimas, pareiškėjo teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo.

3.5. Agentūra pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi PAFT 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą (toliau – Gairės), taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinei korekcijai, pvz.: konkurso tipas, kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai galėjo būti pripažinti laimėjusiais, skaičių, pažeistas VPĮ normas, pareiškėjo veiksmus.

3.6. Pareiškėjas savo veiksmais (nustatydamas dviejų atestatų reikalavimą vienam specialistui ir reikalaudamas specialistų darbams, kurių Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta) apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė galimybių dalyvauti tiekėjams, kurie neturi vieno specialisto su dviem atestatais ar neturėjo specialistų darbams, kurie Pirkimo dokumentuose netgi nebuvo nenumatyti. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPĮ straipsnių nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nurodoma, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą galima taikyti 5, 10 arba 25 proc. finansinę korekciją. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes (apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai; nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas; nustatyti neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai), kurios nurodytos Sprendime, buvo priimtas sprendimas taikyti 5 proc. finansinę korekciją, kuri yra mažiausia ir proporcinga padarytam pažeidimui. 

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Viešųjų pirkimų agentūra“ palaiko pareiškėjo skunde nurodytą reikalavimą. Paaiškina, kad paslaugas Kauno kultūros centrui (užsakovui) suteikė maksimaliai rūpestingai, profesionaliai, pagal savo kompetenciją panaudodama visus reikiamus įgūdžius, žinias, praktiką, atlikusi išankstinę rinkos analizę, pritaikydama VPT, Agentūros, kultūros paveldo specialistų pateiktas rekomendacijas ir nurodymus. Kauno kultūros centras, pasirašydamas suteiktų paslaugų aktą, patvirtino, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai. Trečiasis asmuo pagal Sutartį nėra prisiėmęs rizikos ir atsakomybės už tai, jog viešojo administravimo institucijos, formuojančios viešųjų pirkimų politiką (šiuo konkrečiu atveju Agentūra ir VPT), nustato pažeidimus už jų pačių nurodymų (rekomendacijų) vykdymą, kad viešojo administravimo institucijos be jokių viešai paskelbtų konsultacijų ir pranešimų po pirkimo pabaigos keičia savo viešai paskelbtą poziciją dėl viešųjų pirkimų dokumentų reikalavimų, kurie galiojo pirkimo vykdymo metu. Už viešojo pirkimo procedūrų vykdymą atsakinga perkančioji organizacija, viešojo pirkimo dokumentus tvirtina ir viešojo pirkimo procedūras vykdo perkančiosios organizacijos paskirta viešojo pirkimo komisija (VPĮ 20 straipsnis). Pažymi, kad paaiškinimai apie vykdytą pirkimą Agentūrai buvo teikti dar 2018 m. balandžio mėnesį ir tuo metu Agentūra jokių pažeidimų nenustatė. Tačiau praėjus daugiau kaip pusantrų metų Agentūra, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, pakeitė poziciją, nors ji pati yra rekomendavusi naudoti minėtus kvalifikacinius reikalavimus savo rekomenduojamuose pirkimų dokumentuose.

4.1. Viešųjų pirkimų agentūra sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkto 1 dalyje kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas neriboja tiekėjų konkurencijos, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir yra proporcingas pirkimo objektui.

4.2. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas tiesiogiai siejasi su viešojo pirkimo sutartimi ir nėra perteklinis. Šiuo atveju į pirkimu perkamus darbus įeina: pastato darbo projekto parengimo paslaugos, tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, taikomieji tyrimai, remontai, restauravimas, kurie atliekami pagal tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir techninį projektą (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), todėl vadovauti tokiems darbams galėjo tik specialistai, kurie būtų atestuoti tiek pagal Statybos įstatymą, tiek NKPAĮ ir kitus tvarkybą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymi, kad Statybos įstatymas nustato reikalavimus tik statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims vadovaujantiems asmenims, tačiau nenustato specialiųjų (paveldosaugos) reikalavimų asmenims, einantiems statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas kultūros paveldo statiniuose. Kad Pirkime reikalingas tiek pagal Statybos įstatymą, tiek pagal NKPAĮ atestuotas (sritis: vadovavimas tvarkybos darbams) darbų vadovas, iš esmės neginčija ir atsakovė, tačiau ji nepagrįstai mano, kad kvalifikacinis reikalavimas, kad šiems darbams vadovauti turi vienas specialistas, turintis du atestatus, neva yra neproporcingas. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas, kad šiems darbams vadovauti turi vienas specialistas, nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Atsakovė neįrodė, kad minėtas reikalavimas būtų neteisėtas.

4.3. Teigia, kad atsakovė laikė reikalavimą pagrįstu, teisėtu ir proporcingu. Pati rekomendavo minėtą reikalavimą naudoti visiems paramą gaunantiems subjektams, pagal minėtus tipinius pirkimo dokumentus buvo rengiamos pirkimo sąlygos ir vykdomi pirkimai, todėl nesuprantama jos pozicija, kodėl dabar ginčija minėtą ir pačios rekomenduotą kvalifikacinį reikalavimą bei siekia taikyti sankciją už jo panaudojimą.

4.4. Mano, kad, tiekėjams dalyvaujant pirkime, visi statybos vadovai turėjo tik tokius atestatus, kurie buvo išduoti iki naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo (t. y. turėjo SPCS išduotą atestatą ir dar galiojantį Kultūros paveldo departamento išduotą atestatą), todėl visi tiekėjai turėjo vienodas ir lygias teises dalyvauti pirkime. Atsakovė vadovaujasi tik prielaidomis ir nepateikė jokių argumentų, kad kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti pirkime (ar kad tokių apribotų dalyvauti Pirkime tiekėjų apskirtai būtų buvę).

4.5. Agentūra visiškai nepagrįstai teigia, kad, neva įvertinus pirkimo dokumentus, juose nebuvo numatyta darbų, kuriems atlikti vertinti Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 punkto 2 dalyje nurodyti reikalavimai specialisto kvalifikacijai. Vykdant darbus, bent minimaliai būtų veikiami saugotini mediniai langai ir durys, stogo konstrukcija ir medžiagiškumas, todėl tokie darbai priskirtini prie paveldosaugos darbų, susijusių su medžio darbais arba medinėmis konstrukcijomis, bei priskirtini prie paveldosaugos darbų, susijusių su stogo dangų darbais. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Sutinka su pareiškėjo argumentu, kad kultūros vertybių apsauga yra viešasis interesas, tačiau pažymi, kad Kultūros ministerija nėra įgaliota atlikti projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos, valstybės ir kitų lėšų, vertinimą, atranką ir kitas su projektų administravimu susijusias funkcijas. Šios funkcijos, vadovaujantis viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 406, priskirtinos atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros kompetencijai. Pažeidimų tyrimą reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 25 skirsnio nuostatos.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime teigia, kad teisė vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą nuo 2017 m. sausio 1 d. yra įtvirtinta NKPAĮ 23(1) straipsnyje. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios NKPAĮ 23(1) straipsnio redakcijos 1 dalį, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) ir paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. Pagal to paties straipsnio 10 dalį, vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Atestuojamos veiklos specializacijos pagal atestuojamos veiklos rūšis yra įtvirtintos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146, 7 punkte. Aprašo 7.3.8 punkte įtvirtinta vadovavimo tvarkybos darbams specializacija.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

7. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2019 m. spalio 9 d.  sprendimo Nr. IT01, kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies pažeidimai, t. y. nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, kurie ribojo konkurenciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Kauno kultūros centro infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-511-81-0003 (toliau – Projektas), atliko supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu) „Kauno kultūros centro „Tautos namai“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir tvarkybos darbai“ (toliau – Pirkimas, Konkursas), Pirkimo Nr. 347249. Pirkimas paskelbtas 2017 m. rugsėjo 25 d. Pirkimo sąlygas rengė viešoji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentūra“. Pareiškėjas ir viešoji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentūra“ 2017 m. birželio 28 d. sudarė Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPA2017-06-28/1, kuria viešoji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentūra“ įsipareigojo pagal pareiškėjo užsakymą suteikti kultūros paskirties pastato Kaune tvarkybos darbų konkurso viešojo pirkimo dokumentų parengimo paslaugą. Viešajame pirkime dalyvavo trys tiekėjai, atmestų pasiūlymų dėl ginčo sąlygų nebuvo. Įvykdžius Pirkimą, laimėtoja buvo pripažinta UAB „Infes“ (toliau – Laimėtojas) ir 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas su Laimėtoju sudarė pirkimo sutartį Nr. PS-05 (toliau – Sutartis). 

8.1. Pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVPIS) priemonėmis pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus patikrai.

8.2. Pirkimo dokumentuose nurodyta: Pirkimo sąlygų 2 lentelės ,,Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkto 1 dalyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad „Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus: 1) ne mažiau kaip 1 (vieną) kvalifikuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės nei II kategorija)“; Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkto 2 dalyje buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas „turėti ne mažiau kaip 1 kvalifikuotą specialistą, turintį teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, specializacija: / akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); / dekoratyvinės dangos, dekoratyvinio tinko, tinkuotų dažytų paviršių darbai (ne žemesnės kaip II kategorija): / medinių konstrukcijų darbai (ne žemesnės kaip 11 kategorija): / medžių apdailos ir stalių gaminių darbai (ne žemesnės kaip 11 kategorija); / taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas; / polichromijos ir sienų tapybos tyrimai (ne žemesnės kaip II kategorija); / stogo dangų darbai (ne žemesnės kaip II kategorija)“ (toliau – Reikalavimas 2).

8.4. Įvertinusi nustatytą kvalifikacijos Reikalavimą 1, kad tas pats asmuo turi turėti teisę vadovauti ypatingo statinio statybos ir tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, Agentūra ginčo sprendime konstatavo, kad Reikalavimas Nr. 1 nebuvo pagrįstas jokiu teisės aktu, nebuvo būtinas siekiant tinkamai įgyvendinti sutartį, nes joks teisės aktas nenustato prievolės statybos darbų vadovui, be atestato, išduoto SPSC pagal Statybos įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, turėti ir Kultūros paveldo departamento pagal NKPAĮ ir kitus tvarkybą reglamentuojančius teisės aktus išduotą atestatą. Taip pat Agentūra nustatė, kad nebuvo numatyta darbų, tokių kaip medinių konstrukcijų, medžio apdailos ir stalių gaminių veikla, stogo dangos darbų ar paveldosaugos darbų, susijusių su stogo dangų darbais, kuriems atlikti Reikalavime 2 išvardyti reikalavimai specialisto kvalifikacijai, todėl Reikalavimas 2 buvo nepagrįstas.

8.5. Atsakovė, atsižvelgusi į anksčiau pateiktą informaciją, Projekte 2018 m. kovo 9 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. 1101 ir pradėjo pažeidimo tyrimą. 2018 m. balandžio 17 d. pareiškėjas pateikė atsakymą, kuriame nesutiko su išdėstytomis aplinkybėmis. Atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus, susirašinėjimą, Agentūra priėmė sprendimą, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes nenustatė su Pirkimo objektu susijusių proporcingų kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos, taip pat pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktais taikė pareiškėjui 5 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės.

9. Pareiškėjo teigimu, pirkimo sąlygas rengė vadovaudamasis atsakovės parengtomis rekomendacijomis, mano, kad pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta, sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 2–5, 9, 12, 13 dalių reikalavimus.

10. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, tinkamai įvertinus ir išanalizavus visus turimus dokumentus.

11. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) suformulavo teisės aiškinimo taisykles, kuriomis vadovaujantis turi būti keliami reikalavimai, kildinami iš specialiųjų teisės aktų, konstatuodamas, kad viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos. Ginčo atveju specialieji teisės aktai yra Statybos įstatymas ir NKPAĮ, o ne KOD rekomendacijos. Pareiškėjo Pirkimas paskelbtas 2017 m. rugsėjo 25 d., šios LAT teisės aiškinimo taisyklės pareiškėjui buvo žinomos, jis privalėjo jomis vadovautis nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, o atsakovė privalėjo jomis vadovautis priimdama sprendimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

12. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateiktų, tačiau pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (VPĮ 45 straipsnio 1 dalis). Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinantiems dokumentams ar informacijai. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo perkami statybos darbai vykdomi ypatingame statinyje (statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, 5 p. lentelės 21 p. nurodoma, kad ypatingi statiniai yra kultūros paveldo statiniai, įregistruoti Kultūros vertybių registre), nes Kauno kultūros centro „Tautos namai“ pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ((duomenys neskelbtini)). Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 ir 21 dalyse nurodyta, jog statybos darbams ypatingame statinyje, įskaitant kultūros paveldo statinį, turi teisę vadovauti tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai (statinio statybos vadovas ir statinio statybos bendrųjų bei specialiųjų darbų vadovai). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, nustatyta, kad tiekėjo personalo ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas „siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kurie yra tiesiogiai susiję (ar atsakingi) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą“. 

14. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 37 dalies nuostatas, tvarkomieji statybos darbai – tai statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.? To paties straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai – tai tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumą. Kaip matyti iš pateiktų NKPĮ sąvokų, tvarkomieji paveldosaugos darbai nėra tapatūs tvarkomiesiems statybos darbams, nes skiriasi tiek jų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai, tiek pats darbų pobūdis, jiems galinčių vadovauti asmenų atestavimas. NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomiesiems statybos darbams turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas. Lietuvos Respublikos aplinkos ir kultūros ministrų 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-278/ĮV-232 buvo patvirtintos Darbų vadovų, vadovaujančių kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai atestavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalimi. Šių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad vadovauti kultūros paveldo statinio tvarkomiesiems statybos darbams turi teisę specialistas, įgijęs šią teisę statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2004 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos aprašas. Statybos inžinieriaus diplomų, įgytų užsienio valstybėje, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-610, nustatyta tvarka (pirkimo dieną galiojo STR 1.02.06:2012 Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601) (toliau – Specialistų atestavimo aprašas). NKPAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Tokių specialistų atestavimo tvarka nustatyta Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 (toliau – Specialistų atestavimo taisyklės).

15. Tačiau nei Specialistų atestavimo aprašas, nei Specialistų atestavimo taisyklės nenustato reikalavimo, jog kultūros paveldo statinyje, vykdant tvarkomuosius statybos darbus ar tvarkomuosius paveldosaugos darbus, šiems darbams vadovauti privalo vienas specialistas, kuris būtų atestuotas tiek pagal Statybos įstatymą, tiek pagal NKPAĮ ir kitus tvarkybą reglamentuojančius teisės aktus. 

16. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573, kuris buvo priimtas 2016 m. birželio 30 d., 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „teisę eiti šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse, 17 straipsnio 12 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo NKPAĮ šiuo įstatymu keičiamo Statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos“. Vadovaujantis šia nuostata, statinio statybos darbų vadovų atestatai, išduoti iki 2017 m. sausio 1 d., galioja iki atestate ar teisės pripažinimo dokumente nurodytos galiojimo pabaigos ir statybos darbų vadovas turi teisę vadovauti tvarkomiesiems statybos darbams kultūros paveldo statinyje ir jo teritorijoje neturėdamas nuo 2017 m. sausio 1 d. išduoto kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę vadovauti tvarkomiesiems statybos darbams statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, jei turi galiojantį kvalifikacijos atestatą, išduotą iki 2017 m. sausio 1 d.

17. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė, kodėl siūlomas statinio statybos darbų vadovas privalo turėti du atskirus kvalifikacijos atestatus, išduotus vadovaujantis Statybos įstatymo ir NKPAĮ nustatyta tvarka, vadinasi, pareiškėjas, nepagrįstai nustatydamas reikalavimą ypatingo statinio statybos darbų vadovui turėti ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovo atestatą, nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies, t. y. nenustatė Pirkimo objektui proporcingų kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos. Taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti Pirkime, ratą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

18. Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti Pirkime. Teismo įsitikinimu, tai, kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, nėra pagrindas teigti, kad konkurencija buvo užtikrinta, nes konkurencija nebuvo atverta visai plačiajai rinkai ir tiekėjams, kurie realiai būtų galėję pateikti pasiūlymus. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tikslas, įtvirtintas VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje, yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkinių ir projekto konkursų atlikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatė neproporcingus su pirkimo objektu susijusius reikalavimus, kurie dirbtinai apribojo konkurenciją, taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, ratą, pažeidė 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. 

        19. Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovė PAFT 305 straipsnyje nustatytą terminą gerokai praleido, tačiau teismas pažymi, kad, pagal LVAT formuojamą praktiką, vėlesnis, nei PAFT nustatytas pažeidimo atlikimas pareiškėjo teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. Šiame kontekste teismas paminėjo, kad LVAT yra nurodęs, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą“ (LVAT administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Teismo įsitikinimu, pareiškėjas gavęs sprendimą, jį apskundė teismui, t. y.  tinkamai pasinaudojo teismine gynyba.

20. Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, t. y. minimalus pajėgumo reikalavimas turi būti susijęs su sutarties dalyku, jam proporcingas. Taigi norint nustatyti, ar Pirkimo dokumentų 2 lentelės 3 punkto 2 dalyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra susiję su atliekamais darbais, būtina įvertinti Pirkimo objektą. Teismui įvertinus pareiškėjo pateiktus Pirkimo dokumentus, matyti, kad juose nebuvo numatyta atlikti tvarkomųjų paveldosaugos darbų, kurie būtų susiję su medinių konstrukcijų, medžio apdailos ir stalių gaminių bei stogo dangų darbais.

21. Agentūra pagrįstai vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principo, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), pagrįstai atsižvelgė į konkurso tipą (buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo, buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai), nes dalyvavo trys tiekėjai, o atmestų pasiūlymų ir pretenzijų nebuvo. Todėl Agentūra nustačiusi įstatymų pažeidimus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis) turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui taikyti finansinę korekciją.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Šiuo atveju pareiškėjo pažeidimai susiję su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Kai asmuo nesilaiko Taisyklių, jis atgraso galimus konkurso dalyvius, o kai nesilaiko taisyklių ir sudaro sutartį ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta, t. y. sunkus pažeidimas. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali svyruoti  5, 10 arba 25 proc. Atsižvelgusi į nustatytas pažeidimo aplinkybes (apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai; nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas; nustatyti neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai), kurios konstatuotos ginčo sprendime, Agentūra pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjo atžvilgiu 5 proc. finansinę korekciją, kuri yra mažiausia ir proporcinga padarytam pažeidimui. 

23. Kadangi projekto finansavimą sudaro pareiškėjos ir Europos Sąjungos fondų lėšos, todėl, nustačius pažeidimą, kaip tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjai neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo ES fondų lėšomis finansuojamos dalies, pareiškėja turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimas nustatytas, ar ne. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma skaičiuojama nuo tinkamos finansuoti sutarties vertės. Bylos dokumentai patvirtina, kad sutarties vertė – 1 034 899,69 Eur, papildomų darbų, įsigytų pagal pagrindinę sutartį ir pripažintų tinkamais finansuoti, suma – 5 481,74 Eur, bendra tinkama finansuoti sutarties vertė – 1 040 381,43 Eur, todėl Agentūra pagrįstai taikė 5 proc. finansinę korekciją, kuri sudaro 52 019,07 Eur.

24. Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus dokumentus, teismų praktiką, sprendžia, kad Agentūros sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, negali būti mažinamas, sprendime aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais kokias VPĮ nuostatas pareiškėjas pažeidė.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT sprendimai? administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

26. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimas Nr. IT01 (pažeidimo unikalus kodas (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų patenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, taigi skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nėra pagrindo patenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentūra“ prašo priteisti iš atsakovo 2 643 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Teismui nepatenkinus pareiškėjo reikalavimų nėra pagrindo patenkinti ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes viešoji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentūra“ palaikė pareiškėjo poziciją, atmetus skundą nebuvo apgintos jos teisės.

29. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Kauno kultūros centro skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                              Jolanta Malijauskienė

                                                                                                                 Rūta Miliuvienė

                                                                                                                 Henrikas Sadauskas