Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-11-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1166-587-2022].docx
Bylos nr.: e2A-1166-587/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Argva 157013783 atsakovas
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga 300512523 ieškovo atstovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Apeliacinis procesas
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, kuriose taikyti atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės teisę (renvoi)
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2A-1166-587/2022

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01761-2020-2

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                       2022 m. spalio 27 d. 

                                                                   Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2493-475/2022 pagal ieškovo D. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepriemokos ir netesybų priteisimo.

  

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas D. I. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)(toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)) 3 576,49 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, 2 421 Eur dienpinigių nepriemoką, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, įpareigoti atsakovę ištaisyti Sodroje esančius duomenis apie ieškovo draudžiamąsias pajamas pagal priteistas sumas, priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

2.       Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis ir atsakovė 2019 m. vasario 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. 237, kuria ieškovas pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovė įsipareigojo mokėti 1 500 Eur (įskaitant dienpinigius) darbo užmokestį, kuris nuo 2019 m. gruodžio 1 d. pakeistas, nustatant, kad atsakovė moka ieškovui etatinį 722 Eur darbo užmokestį ir dienpinigius, mokamus ne daugiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytų normų. Visu darbo santykių galiojimo metu ieškovas buvo siunčiamas vykdyti darbo funkcijas užsienyje. Darbo sutartis nuo 2020 m. gegužės 12 d. nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, praleidus 3 mėnesių terminą kreiptis į DGK dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, termino neatnaujino.

3.       Ieškovo vairuotojo tachografo kortelė patvirtina, kad ieškovas nuo 2019 m. kovo 1 d. pradėjo vykdyti darbo funkcijas, t. y. vairuoti atsakovei priklausančią transporto priemonę – vilkiką (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau atsakovė nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Sodroje deklaravo ieškovo nedraudiminį laikotarpį, nepriskaičiavo ir neišmokėjo jokios darbo užmokesčio dalies, nors turėjo sumokėti 1 852,49 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. ieškovo vairuotojo tachografo kortelės duomenimis, ieškovas dirbo daugiau darbo valandų nei atsakovė apskaitė, atsakovė yra nesumokėjusi ieškovui 1 724 Eur. Iš viso atsakovė neišmokėjo ieškovui 3 576,49 Eur darbo užmokesčio dalies atskaičius mokesčius (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas). Atsakovė išmokėjo ieškovui tik 3 300 Eur dienpinigių, neišmokėta dienpinigių dalis sudaro 2 421 Eur. Ieškovas neturi galimybės nustatyti, už kokį mėnesį ir kiek neišmokėta dienpinigių, atsakovė ieškovui juos mokėjo neskaidriai. Atsakovė turėjo pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu paskutinę jo darbo dieną – 2020 m. gegužės 12 d., todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos netesybos už pavėluotą atsiskaitymą (DK 147 straipsnio 2 dalis).

4.       Ieškovui sergant laikotarpiu 2019 m. rugsėjo  spalio mėnesiais atsakovė savo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo ieškovui kaip ligos dienas, tačiau Sodroje žymėjo ieškovui nedraudiminį laikotarpį. Atsakovė atliko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 99 straipsnio 3 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, teismas turėtų pranešti apie tai Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad ieškovas, įsidarbinęs pas atsakovę, susitarė dėl stažuotės. Jis stažavosi pas A. S., kuris dirbo pas atsakovę. A. S. informavo atsakovę, kad ieškovas pasiruošęs dirbti, ieškovas taip pat kreipėsi į atsakovę dėl galimybių dirbti, tačiau atsakovės vadovas atsakė, kad dar anksti, reikia dar padirbėti nemokamai.

6.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2019 m. vasario 27 d., tačiau pirmuosius tris darbo mėnesius, t. y. 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d., ieškovui nebuvo pavesta atlikti jokių darbo funkcijų. 2019 m. kovo 1 d. ieškovo prašymu šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. atsakovės direktoriaus įsakymuose dėl tarnybinių komandiruočių nurodyta, kad vilkiku MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Švedijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką bei Rusijos Federaciją 2019 m. balandžio 2 d. – 2019 m. gegužės 31 d. laikotarpiu pervežti krovinius pavesta vairuotojui A. S.. Ieškovas visą šį laikotarpį buvo nemokamose atostogose, jokių darbo funkcijų nevykdė, atsakovė 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu VSDFV ieškovo draudžiamųjų pajamų nedeklaravo, darbo užmokesčio jam neišmokėjo, dėl to ieškovas nereiškė pretenzijų daugiau nei metus laiko.  

7.       2019 m. birželio 1 d. – 2020 m. gegužės 12 d. laikotarpio ieškovo draudžiamosios pajamos buvo deklaruotos, darbo užmokestis priskaičiuotas ir išmokėtas vadovaujantis 2019 m. vasario 27 d. darbo sutartimi Nr. 237, ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, sudarytais ieškovo atsakovei pateiktų kelionės dokumentų ir ataskaitų bei transporto kontrolės ir stebėjimo sistemos tracking.lt surinktų duomenų pagrindu. Ieškovo reikalavimas priteisti 1 724,00 Eur dydžio darbo užmokesčio nepriemoką yra grindžiamas preliminariais skaičiavimais, neatsižvelgiant į ieškovo darbo laiko apskaitos dokumentus, transporto kontrolės ir stebėjimo sistemos tracking.lt duomenis.

8.       Ieškovas 2 421 Eur dydžio dienpinigių nepriemoką reikalauja priteisti vadovaudamasis 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. atsakovės direktoriaus įsakymais dėl tarnybinių komandiruočių. Šiais įsakymais į komandiruotes buvo siunčiamas ne ieškovas, o jo kolega tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas A. S., jam buvo sumokėti dienpinigiai už šias komandiruotes. Ieškovas 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu buvo nemokamose atostogose, darbo funkcijų nevykdė, į komandiruotes nevyko. Atsakovė visas ieškovui priklausančias darbo užmokesčio sumas, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išmokėjo paskutinę ieškovo darbo dieną – 2020 m. gegužės 12 d.

9.       Atsakovė 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. laikotarpiu VSDFV ieškovui nedraudiminio laikotarpio nežymėjo, o net ir tuo atveju jeigu būtų žymėjusi, tai neturėtų jokios įtakos atsakovės mokėtiniems mokesčiams ir darbo užmokesčiui. Ieškovo prašymas kreiptis dėl tyrimo pagal ANK 96 ir 100 straipsniuose numatytus teisės pažeidimus pradėjimo neturi faktinio ir teisinio pagrindo.

10.       Teismo posėdyje atsakovės vadovas paaiškino, kad ieškovą paprašė priimti į darbą, tačiau jis neturėjo patirties, todėl jis paprašė nemokamų atostogų pasimokyti. Jį apmokė A. S.. Ieškovui nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. atsakovė nemokėjo, mokėjo A. S., jį atsakovė siuntė į reisą, ne ieškovą. Apskaitant nuvažiuotus kilometrus nesutampa spidometro (ridos) ir GPS duomenis, nuvažiavus 10 000 km rodo, kad nuvažiuota 500 km daugiau, tai yra tik šio vilkiko problema. Tačiau pinigai mokami už pravažiuotus kilometrus pagal GPS duomenis, o ne spidometro parodymus.

 

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

11.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atme. Teismas priteisė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. I. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimui įsiteisėjus, įpareigojo ieškovui grąžinti 417,15 Eur lapkričio 8 d. sumokėto avanso.

12.       Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovas teigė, kad darbdavys VSDFV deklaravo ieškovui nedraudiminį laikotarpį ir nepriskaičiavo bei neišmokėjo jokios dalies darbo užmokesčio, nors turėjo sumokėti 1 852,49 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (viso už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 2 421 Eur).

13.       Ieškovas teigė, kad 2019 m. kovo 1 d. prašymo išleisti  nemokamų atostogų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nepasirašė. Liudytojas A. S., kuris dirba pas atsakovę vairuotoju ir jį sieja giminystės ryšys su ieškovu, paaiškino, kad ieškovas  karto nebuvo įdarbintas, nes neturėjo patirties. Iš ieškovo pateikto vairuotojo tachografo duomenų matyti ieškovo aktyvumas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., tačiau nenurodytas transporto priemonės valstybinis numeris. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. birželio 14 d. ieškovas buvo aktyvus vairuojant transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto kontrolės sistemos tracking.lt duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. vairuotojo pareigas vykdė vairuotojas A. S., vilkiko valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. kai kuriomis dienomis šalia vairuotojo A. S. yra D. I. pavardė. 2022 m. sausio 24 d. ekspertizės akte Nr. 11-3020 (21) nurodyta, kad nustatyti, ar 2019 m. kovo 1 d. prašyme neapmokamų atostogų pasirašė D. I., negalima, įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro pažymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovą nuvažiavo 7 309,60 km, 2019 m. balandį – 6 604,20 km, 2019 m. gegužę  – 9 945,80 km. Teismas sprendė, kad šie duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. atsakovė neturėjo realaus poreikio siųsti į reisą du vairuotojus, ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nemokamų atostogų išėjo savo noru dėl vilkiko vairavimo patirties stokos, susitaręs su A. S., kad šis jį apmokins ir tokiu būdu leis įgyti vilkiko vairavimo patirties.

14.       Teismas ieškovo reikalavimą dėl 2 421 Eur dienpinigių priteisimo atmekaip nepagrįstą, nustatęs, kad atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovui darbo užmokesčio ir dienpinigių laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Pripažinus, kad ieškovas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nemokamų atostogų išėjo savo noru, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo ištaisyti VSDFV esančius duomenis apie ieškovo draudžiamąsias pajamas.

15.       Ieškovas teigia, kad jis 2019 m. rugsėjo  spalio mėnesiais sirgo, atsakovė savo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo ieškovui ligos dienas, tačiau VSDFV žymėjo nedraudiminį laikotarpį. Teismas VSDFV išrašu nustatė, kad ieškovui laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. spalio 10 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo buityje.

16.       Ieškovas teigia, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. ieškovui neišmokėjo 1 724 Eur darbo užmokesčio. Ieškovas skaičiuodamas darbo užmokestį už 2019 m. birželio, 2019 m. liepos, 2019 m. lapkričio mėnesius taiko 1 500 Eur dydį. Šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punktas numatė, kad darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1 500 Eur (įskaitant dienpinigius). DK 139 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje darbo užmokesčio sąvoką, nurodyta, dienpinigiai nėra laikomi sudedamąja darbo užmokesčio dalimi, todėl šalių sudarytos darbo sutarties 1.3. punkto sąlygą teismas vertino ydinga. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatė, kad atsakovė visiems darbuotojams mokėjo 722 Eur mėnesinį darbo užmokestį, pats ieškovas šio apmokėjimo neginčijo iki kol išėjo iš darbo. Ieškovas sutiko su sutarties priedu Nr. 237, kurio darbo sutarties 1.3 punktas pakeistas nurodant, kad nuo 2019 m. gruodžio 1 d. darbuotojui mokamas 722 Eur atlyginimas ir dienpinigiai, mokami nedaugiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų normų. Teismas sprendė, kad faktiškai šalys susitarė dėl 722 Eur mėnesinio atlyginimo.

17.       Atsakovė darbo užmokestį skaičiavo už darbo dienas, tuo tarpu ieškovas pateikė paskaičiavimus taikant valandinį tarifą, išskiriant poilsio dienas pagal tachografo duomenis, dienines ir naktines valandas, nenurodydamas, kodėl būtent tokį paskaičiavimą laiko tinkamu. Teismo vertinimu, į bylą pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, atsakovės pavedimai, patvirtina, kad darbdavys su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitė laiku ir tinkamai, todėl ieškinį dalyje dėl 1 724,00 Eur darbo užmokesčio priteisimo atmetė. Byloje nustačius, jog su ieškovu jo atleidimo dieną buvo pilnai atsiskaityta, reikalavimą priteisti netesybas už delsimą atsiskaityti teismas atmetė.  

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

 

18.       Ieškovas D. I. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: 1) prijungti papildomus įrodymus  vairuotojo kortelę išaiškinančius duomenis, 2) panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2493-475/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

18.1.       pirmosios instancijos teismas nenustatė darbo sutarties įsigaliojimo fakto ir momento, kada apeliantas turėjo teisę pradėti savo darbo pareigas. Darbo sutarties Z dalyje nustatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti gavęs D vizą, leidimą gyventi Lietuvoje; darbo sutarties 7 dalyje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti po direktoriaus įsakymo, kuriame nurodoma įdarbinimo data. Išvardytas darbo sutarties sąlygas patvirtina: 1) 2019 m. vasario 25 d. gautas D vizos kvitas; 2) darbdavio 2019 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 96 Dėl ieškovo samdymo dirbti nuo 2020 m. kovo 1 d. išdavimas.

18.2.       Apelianto vairuotojo kortelės duomenys patvirtina, kad darbuotojas vairavo transporto priemonę Mersedez Benz (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 1 d. 10:21 min. Apelianto vairuotojo kortelėje konkreti jo vairuojama transporto priemonė nurodoma tik nuo 2019 m. balandžio  17 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. apeliantas išvyko į komandiruotę kartu su kitu tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui A. S., toks rodiklis galėjo atsirasti todėl, kad apeliantas su juo dirbo poroje.

18.3.       Apeliantas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nebuvo joks stažuotojas ar praktikantas. Darbo sutartyje nėra nustatytas apelianto praktikos laikotarpis, tokiu atveju jo vairuotojo kortelė būtų neaktyvi. Apelianto vairuotojo kortelėje fiksuotas jo darbo, darbo poroje, poilsio laikas ir t.t. Apeliantas atliko darbo funkcijas, buvo darbdavio žinioje, darbo vietoje vairavo arba dirbo poroje. Aplinkybę, kad apeliantas ir atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. susitarė dėl darbo, o ne dėl praktikos, patvirtina apelianto paaiškinimai, kad su juo per A. S. buvo iš dalies atsiskaityta 1000 Eur grynais pinigais. Apeliantas dirbo vairuotoju Baltarusijoje, ieškovo profesinę kompetenciją patvirtina 2019 m. sausio 4 d. pažyma Nr.  057452. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo siųsti apeliantą į 3 mėnesių neapmokamas atostogas. Liudytojas A. S. patvirtino, kad išvažiavo kartu su apeliantu į reisą, kad jis po dviejų savaičių paskambino darbdaviui ir pranešė, kad apeliantas gali dirbti savarankiškai. 

18.4.       2022 m. sausio 24 d. ekspertizės aktas nepatvirtina fakto, kad apeliantas 2019 m. kovo 1 d. prašymą neapmokamų atostogų pasirašė savo ranka. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir rungimosi principą, šį įrodymą vertino apelianto nenaudai. Atsakovė neįrodė, kad 2019 m. kovo 1 d. prašyme pasirašė apeliantas. 2019 m. kovo 1 d. prašymas neapmokamų atostogų surašytas lietuvių kalba, net jei apeliantas ir pasirašė šį dokumentą (ko nebuvo), jo nesuprato, kas patvirtina, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis VSDFV, t. y. deklaravo nedraudiminį laikotarpį, neatsiskai su darbuotoju už jo dirbtą laiką. Atsakovė neturėjo pagrindo nurodyti ne vienam, o dviem vairuotojams atlikti funkcijas.

18.5.       Vairuotojas per mėnesį darbui turi skirti 168 valandas. Skaičiuoti vien nuvažiuotus kilometrus yra neteisinga, į vairuotojo darbo laiką turi būti įskaičiuojamas pakrovimas, iškrovimas, dokumentų pildymas, transporto priemonės priežiūra ir įvairūs kiti darbai, persikėlimas keltu.

18.6.       Pagal tachografo duomenis matyti, kad apeliantas dirbo laikotarpiu, kuriuo, anot atsakovės, turėjo nedraudiminį laikotarpį. Vairuotojas savavališkai, t. y. neturėdamas leidimo, neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Jei tachografas fiksuoja duomenis, reiškia, kad jis tuo metu dirbo. Apeliantas  laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. vykdė darbdavio nurodymus.

18.7.       Apelianto pridedami nauji įrodymai yra neatsiejama teisingo ginčo išnagrinėjimo dalis, nes paaiškina, kaip reikia skaityti vairuotojo kortelę, todėl prašo prijungti juos prie bylos.

19.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apelianto D. I. apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       nors apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais vien dėl teismo sprendimo dalies dėl nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. neišmokėto darbo užmokesčio, apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

19.2.       Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje. Apeliantas savo keliamų prieštaringų versijų byloje neįrodė, jos byloje buvo pagrįstai paneigtos. Apeliantas klaidina teismą, atsakovė viso proceso metu nuosekliai neigė apelianto iškeltą versiją apie jo „stažuotę“ ar „praktiką“.   

19.3.       Apelianto važiavimas su savo giminaičiu (dėde) A. S. neatitinka būtinosios darbo laiko sąlygos – buvimo darbdavio žinioje. Tai nėra apelianto išsiuntimo į komandiruotę įrodymas. Į komandiruotę buvo siunčiamas vienas A. S., tai yra aiškiai nurodyta įsakyme dėl komandiruotės. Du vairuotojai niekada nėra siunčiami ir darbas organizuojamas vieno vairuotojo darbui. Apeliaciniame skunde cituojama jurisprudencija ir teismų praktika yra naudojama vien deklaratyviai.

19.4.       Apeliantas buvo neapmokamose atostogose ir negavo jokio darbdavio nurodymo vykti su A. S. į reisą. A. S., apelianto dėdė, pasiėmė apeliantą kartu su savimi. Už darbą komandiruotėje atsakovė pilnai atsiskaitė su A. S.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo ieškinyje nenurodyta reikšminga aplinkybė, kad po komandiruotės A. S. davė 1000 Eur apeliantui už jo vykimą kartu. Į automobilio tachografą įstatyta apelianto vairuotojo kortelė nėra įrodymas apie darbdavio duotą nurodymą apeliantui vykti į komandiruotę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius privalėtų parengti įsakymą dėl tarnybinės komandiruotės. Pirmasis toks įsakymas apeliantui buvo parengtas tik 2019 m. birželio 2 d.

19.5.       Apeliantas 2019 m. kovo 1 d. pateikė prašymą, kurio prašė išleisti neapmokamų atostogų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Visą šį laikotarpį jis buvo neapmokamose atostogose, darbdavio pavedimu jokių darbo funkcijų nevykdė. Versija dėl neva negauto atlyginimo ginčijamu laikotarpiu buvo iškelta praėjus daugiau nei metams laiko. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kelis kartus keitė savo parodymus dėl ginčijamo neapmokamų atostogų prašymo, iškėlė keletą prieštaringų versijų.  

19.6.       Atsakovė neturi pareigos paneigti visas nenuoseklias ir prieštaringas apelianto byloje iškeltas versijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas jo iškeltos versijos dėl suklastoto nemokamų atostogų prašymo byloje neįrodė. Kaltinimai dokumento suklastojimu turi būti pagrįsti įrodymais. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl pašymo dėl neapmokamų atostogų suteikimo parašo autentiškumo, apeliantas dėsto alternatyvius argumentus, jog jeigu parašas vis dėlto iš tiesų yra apelianto, juo negalima vadovautis dėl to, kad apeliantas neva prašymo nesuprato.

19.7.       Teikiami papildomi dokumentai yra nepasirašyti, jų šaltinis nėra nurodytas ir nėra žinomas, juose esančiais duomenimis yra dėstomi tik paaiškinimai, o ne apeliacinio skundo argumentai, Apeliantas nenurodo nei naujų įrodymų prijungimo pagrindų, nei jų sąsajumo su apeliaciniu skundu ginčijamomis aplinkybėmis. Prašant papildomo nagrinėjimo byloje yra siekiama kartotinio bylos nagrinėjimo, o ne pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Byloje patirtos šalių išlaidos jau yra ypač didelės ir reikšmingos, jų didinti kartojant pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą nėra nei jokios prasmės, nei jokio pagrindo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

20.       Apeliacinio proceso paskirtis  laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

22.       Apeliantas prašo prijungti papildomus įrodymus – vairuotojo kortelę išaiškinančius duomenis. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas naujas įrodymas nėra oficialus dokumentas, yra neaiškus, vadovautis juo teismas neturi pagrindo, galėjo būti pateiktas anksčiau, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti.

23.       Kaip apeliantė nurodo apeliaciniame skunde, byloje kilo ginčas dėl laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. neišmokėto darbo užmokesčio, kai darbdavys Sodroje deklaravo ieškovui nedraudiminį laikotarpį ir nepriskaičiavo bei neišmokėjo jokios dalies darbo užmokesčio. Visi argumentai ir faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde yra tik apie šį laikotarpį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo ir pasisako.

24.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 27 d. atsakovė su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms. Sutarties 3 punkte nustatytas sutarties įsigaliojimo terminas – darbuotojas pradeda dirbti gavęs D vizą, leidimą gyventi Lietuvoje. Darbo sutarties 7 punkte numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo direktoriaus įsakymo, kuriame nurodyta priėmimo į darbą data. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1 500 Eur (įskaitant dienpinigius). Sutarties priedu Nr. 237 sutarties 1.3 punktas pakeistas nurodant, kad nuo 2019 m. gruodžio 1 d. darbuotojui mokamas 722 Eur atlyginimas ir dienpinigiai, mokami nedaugiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų normų. Šalių sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 12 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).

25.       Atsakovė teigė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. jo prašymu buvo nemokamose atostogose, todėl buvo deklaruotas nedraudiminis laikotarpis ir atsakovė neturi prievolės minėtu laikotarpiu mokėti darbuotojui darbo užmokesčio. Atsakovės vadovas pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas, priimant jį į darbą, neturėjo vilkiko vairavimo patirties, todėl buvo nuspręsta, kad ieškovas ims nemokamas atostogas, kad įgytų patirties. Jį apmokinti turėjo atsakovės darbuotojas A. S..

26.       Į bylą pateiktas 2019 m. kovo 1 d. prašymas išleisti ieškovą nemokamų atostogų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tokio prašymo nepasirašė, jam nesuprantama, kad jis galėjo tokį prašymą pasirašyti įdarbinimo dieną, be to prašymas surašytas lietuvių kalba, kurios jis nemoka, todėl galbūt galėjo būti pakištas pasirašyti tarp kitų dokumentų.

27.       Byloje buvo paskirta ekspertizė dėl prašyme išleisti nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. esančio ieškovo parašo tikrumo. 2022 m. sausio 24 d. ekspertizės akte Nr. 11-3020 (21) nurodyta, kad nustatyti, ar 2019 m. kovo 1 d. prašyme neapmokamų atostogų pasirašė D. I., negalima, nes įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro pažymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai.

28.       Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą vertina darbuotojo naudai, todėl, kad 1) akivaizdu, kad tokio prašymo jis nesuprato, kadangi nepateikta įrodymų, kad jis darbuotojui būtų išverstas, 2) darbdavio vadovas nurodė, kad pasirašė atsakovas, tačiau nenurodė kokiomis aplinkybėmis, ar ieškovui buvo išaiškintos pasekmės, be to niekaip neargumentavo 3 mėnesių termino, kadangi teismo įsitikinimu, jis yra per ilgas asmeniui ketinančiam dirbti ir užsidirbti.

29.       Atsakovė taip pat neginčijo, kad šiuo laikotarpiu buvo numatyta atsakovo stažuotė, tačiau paklausus kiek laiko, atstovas nurodė – iki A. S. nurodys, kad ieškovas gali dirbti savarankiškai. Teismas sprendžia, kad toks terminas yra nekonkretus, kadangi nėra jokio konkretaus aiškaus atskaitos taško, o ir stažuotė nebuvo niekaip teisiškai įforminta. Taigi spręstina, kad darbdavys be jokio teisinio pagrindo įformino ieškovui nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nemokamas atostogas.

30.       Liudytoju apklaustas A. S., kuris pas atsakovę dirba vairuotoju ir jį sieja giminystės ryšys su ieškovu, teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas nebuvo įdarbintas iškarto, nes neturėjo vilkiko vairavimo patirties. Atsakovės vadovas pasakė, kad stažuotojui darbo užmokestis nebus mokamas. Ieškovas su juo važiavo į reisus įformintų nemokamų atostogų metu.

31.       2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. atsakovės direktoriaus įsakymuose dėl tarnybinių komandiruočių, transporto priemone – vilkiku MB, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), į Švedijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką bei Rusijos Federaciją 2019 m. balandžio 2 d. – 2019 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, pervežti krovinius buvo pavesta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui A. S., su kuriuo vyko ir ieškovas. Kiek kartų tiksliai jis vyko ir vairavo vilkiką nėra aišku, kadangi tai patvirtinančių dokumentų nėra. Kadangi, kaip teigia atsakovė, ieškovas visą šį laikotarpį buvo nemokamose atostogose ir jokių darbo funkcijų pagal 2019 m. vasario 27 d. darbo sutartį Nr. 237 nevykdė, atsakovė 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu VSDFV ieškovo draudžiamųjų pajamų nedeklaravo ir darbo užmokesčio jam neišmokėjo.

32.       Į bylą atsakovė pateikė UAB „SIMBIOTECHA“ transporto kontrolės sistemos tracking.lt duomenis, kurie patvirtina, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. vairuotojo pareigas vykdė vairuotojas A. S. (vilkiko valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. kai kuriomis dienomis šalia vairuotojo A. S. yra D. I. pavardė.

33.       Byloje esantys įrodymai – ieškovo vairuotojo kortelės duomenys patvirtina, kad darbuotojas vairavo transporto priemonę Mersedez Benz (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 1 d. 10:21 min. Nors ieškovo vairuotojo kortelėje konkreti jo vairuojama transporto priemonė nurodoma tik nuo 2019 m. balandžio 17 d., tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ieškovas vyko į komandiruotes kartu su kitu tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui A. S. (to neneigia ir darbdavys), toks rodiklis galėjo atsirasti todėl, kad ieškovas su kitu tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui A. S. dirbo poroje.

34.       Be to sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė darbo sutarties įsigaliojimo fakto (27.02.2019) ir momento, kai ieškovas turėjo teisę pradėti savo darbo pareigas. Darbo sutarties Z dalyje nustatomas sutarties įsigaliojimo terminas – darbuotojas pradeda dirbti gavęs D vizą, leidimą gyventi Lietuvoje. Darbo sutarties 7 dalyje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti po direktoriaus įsakymo, kuriame nurodoma įdarbinimo data. img2Išvardytas darbo sutarties sąlygas, nustatančias jos įsigaliojimo nuo 2019 m. kovo 1 d. ieškovo ir atsakovo darbo santykių atsiradimo pradžią patvirtina 2019 m. vasario 25 d. gautas D vizos kvitas; darbdavio 2019 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 96 „Dėl ieškovo samdymo dirbti nuo 2020 m. kovo 1 d.“ išdavimas; faktinė aplinkybė, kad ieškovo vairuotojo kortelės duomenys patvirtina, kad Darbuotojas vairavo transporto priemonę Mersedez Benz (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 1 d. 10:21 min.

35.       DK 21 straipsnio 1 d. nustatyta, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad darbuotojas ? fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. DK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laikas yra bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Taigi ginčo atveju ieškovas ir atsakovė sukūrė darbo santykius (DK 21 straipsnis), to pagrindu ieškovas atliko darbo funkcijas. Iš vairuotojo kortelės duomenų, šalių, liudytojo paaiškinimų matyti, kad ieškovas atliko darbines funkcijas – darbo vietoje vairavo arba dirbo poroje, buvo darbdavio žinioje.

36.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jei ieškovas ir stažavosi kurį laiką, tai turėjo būti įforminta įstatymų nustatyta tvarka, o ne nemokamomis atostogomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovas, nors ir esant įformintoms nemokamoms atostogoms vykdė atsakovo darbo funkcijas. Nors nėra galimybės nustatyti kiek pilnai jis šias funkcijas vykdė, tačiau esant įrodymams, kad jis važinėjo į komandiruotes su kitu darbuoju, jo kortelė buvo aktyvi, jis vairavo darbdaviui priklausančias transporto priemones, nesant jokios jo darbo laiko apskaitos ginčo laikotarpio metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingas ir protingas atlyginimas už darbą ginčo laiku yra darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis – 1500 Eur per mėnesį.

37.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo dirbęs vairuotoju Baltarusijoje, turėjo vairuotojo pažymėjimą, ieškovui nereikėjo mokytis vairuoti – ieškovo profesinę kompetenciją ir atitiktį užimamoms pareigoms patvirtina pažyma (2019 m. sausio 4 d. numeris 057452). Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo siųsti ieškovą į 3 mėnesių neapmokamas atostogas. Liudytojas A. S. patvirtino, kad išvažiavo kartu į reisą su ieškovu ir kad jis po dviejų savaičių paskambino darbdaviui ir pranešė, kad ieškovas  gali dirbti savarankiškai, kas vėl patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl darbo funkcijų atlikimo yra pagrįstas.

38.       Taip pat skundžiamu sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 24 d. ekspertizės akte Nr. 11-3020 (21) nurodyta, kad nustatyti, ar 2019 m. kovo 1 d. prašyme neapmokamų atostogų pasirašė D.I., negalima, nes įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro pažymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Taigi 2022 m. sausio 24 d. ekspertizės aktas nepatvirtina fakto, kad ieškovas 2019 m. kovo 1 d. prašymą neapmokamų atostogų pasirašė savo ranka. Todėl šie įrodymai negalėjo būti pirmos instancijos teismo sprendimo pagrindu ir nėra įrodymas, kad ieškovas pasirašė šį prašymą. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir rungimosi principą, vertindamas ekspertizės išvadas, šį įrodymą vertino ieškovo nenaudai. Atsakovas teigė, kad 2019 m. kovo 1 d. prašymą neapmokamų atostogų pasirašė D.I., todėl būtent atsakovas ir turėjo įrodyti, kad ieškovo prašymas yra tikras  ekspertizė parašo tikrumo nepatvirtino, tačiau atsakovė neįrodė, kad ant 2019 m. kovo 1 d. prašymo neapmokamų atostogų pasirašė D.I. (CPK 175,178 str.). Be to, kaip minėta, 2019 m. kovo 1 d. prašymas neapmokamų atostogų surašytas lietuvių kalba, taigi net jei ieškovas ir pasirašė aptariamą dokumentą, ieškovas šio dokumento akivaizdu nesuprato.

39.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms sprendimas keistinas iš dalies. Pagal darbo sutartį ieškovui iš atsakovės priteistina 4500,00 Eur priskaityto ir neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Kaip matyti iš Algos dokumento vidurkio, prieš atleidžiant darbuotoją jo algos vidurkis buvo 34,89 Eur į dieną, taigi per mėnesį – 729,20 Eur (2018 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-686). DK 147 straipsnio nustatyta, kad darbdavys uždelsęs atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės pasibaigus darbo santykiams, moka netesybas. Kolegija sprendžia, kad netesybos priteistinos, kadangi ieškovui be pagrindo neišmokėtas atlyginimas už 3 mėnesius, todėl akivaizdu, kad atsiskaityti pilnai atleidus iš darbo uždelsta. Ieškovui iš atsakovės priteistina netesybos – 729,20 Eur* 6 mėn., viso 4375,20 Eur neatskaičius mokesčių (DK 147 straipsnis, 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 496). Dėl reikalavimo įpareigoti pateikti duomenis Sodroje, jis laikytinas nepagrįstu, kadangi dėl to ginčo nėra, tokią pareigą vykdant sprendimą atsakovė turės pagal galiojančius teisės aktus.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teisme

40.       Kadangi iš esmės ieškovo reikalavimai patenkinti, atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, todėl panaikintina pirmos instancijos sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo (LR CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovui iš atsakovės priteistina 282,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę (CPK 93, 98 straipsniai).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) priskaityto ir neišmokėto darbo užmokesčio,  4375,20 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 20 ct netesybų (neatskaičius mokesčių) iš  atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 157013783.

Priteisti ieškovui D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282,85 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 157013783.

       Panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje dėl 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo D. I..  

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

 

                                                            Diana Labokaitė 

 

                                                            Lina Žemaitienė


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 139 str. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • DK 55 str. Nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties galiojimas
  • DK 111 str. Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės
  • DK 147 str. Darbo laiko režimas