Civilinė byla Nr. e2A-757-657/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10534-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.18.3.; 2.6.18.6.;
3.3.1.14.; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 30 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. Bernardo statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galjus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D. Bernardo statyba“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. Bernardo statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Galjus“ dėl darbų kainos sumažinimo, tretieji asmenys AAS BTA Baltic Insurance Company, uždaroji akcinė bendrovė „Valimeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Gravera“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Galjus“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „D. Bernardo statyba“ 1 882,56 Eur skolos, 114,84 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2020 m. sausio 7 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20200107, kuria susitarė, kad ieškovė už 5 000 Eur (be PVM) sumą įrengs atsakovei 1 000 kv. m ploto betonines grindis gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). Galutinė suma turėjo būti nustatyta pagal faktinį atliktų darbų kiekį. Ieškovė 2020 m. vasario 27 d. aktu Nr. 20006 perdavė, o atsakovė priėmė 400 kv. m ploto betoninių grindų įrengimo darbus ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 20007 bendrai 2 000 Eur sumai, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020 m. kovo 2 d. Ieškovė 2020 m. kovo 9 d. aktu Nr. 20007 perdavė, o atsakovė priėmė 300 kv. m ploto betoninių grindų įrengimo darbus ir 2020 m. kovo 9 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 20008 bendrai 1 500 Eur sumai, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020 m. kovo 12 d. Jokių pastabų dėl statybos darbų atlikimo kokybės ar terminų ieškovei nereiškė. Priimdama darbus ir pasirašydama darbų priėmimo aktus, atsakovė patvirtino, kad darbai atlikti kokybiškai. Nors ieškovė tiek žodžiu, tiek raštu prašė padengti skolą, atsakovė faktiškai sumokėjo tik 2 000 Eur sumą. Šalys buvo susitarusios, kad uždelsus apmokėjimą netesybos (delspinigiai) bus skaičiuojamos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovei nustatytu terminu neapmokėjus pateiktų sąskaitų, jai taikytina sutartinė atsakomybė. Nors atsakovė pagal susitarimą privalėtų mokėti ieškovei 0,4 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ieškovė, siekdama parodyti gerą valią, ieškovė už 2020 m. sausio 7 d. sutarties pažeidimą kelia reikalavimą tik dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių priteisimo.
3. Atsakovė UAB „D. Bernardo statyba“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; pareiškė priešieškinį, kuriuo, prašė sumažinti UAB „Gravera“ gamybinėse patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)) pagal 2019 m. gruodžio 5 d. Statybos rangos sutartį Nr. 20191205 ir 2020 m. sausio 7 d. Statybos rangos sutartį Nr. 20200107 ieškovės atliktų 1 750 kv. m betoninių grindų įrengimo darbų kainą (8 750 Eur) darbų trūkumų ištaisymo kaina (15 821,44 Eur) ir priteisti iš ieškovės susidariusią 7 250 Eur permoką, likusią darbų trūkumų ištaisymo kainos dalį – 7 071,44 Eur arba šio reikalavimo netenkinus, tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti atsakovei iš ieškovės 7 071,44 Eur žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
4. Nurodė, jog atsakovė 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutarties Nr. 20191205 ir 2020 m. sausio 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 20200107 pagrindu atliko 1 750 kv. m betoninių grindų įrengimo darbus UAB „Gravera“ gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, todėl atsakovė sustabdė atsiskaitymą su ieškove iki defektų pašalinimo. Prie 2022 m. kovo 21 d. Eksperto (specialisto) išvados pridėta lokalinė sąmata patvirtina, kad šių trūkumų ištaisymo kaina sudaro 15 821,44 Eur sumą. Ieškovė iš pradžių atsisakė pripažinti faktą, kad atlikti darbai yra su trūkumais, vėliau neigė, kad trūkumai atsirado dėl jos kaltės. Todėl priešieškiniu prašo sumažinti atliktų darbų kainą 15 821,44 Eur suma, kuri atitinka darbų trūkumų ištaisymo kainą.
5. Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad įvykis nėra draudžiamasis.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „D. Bernardo statyba“ ieškovei 1 882,56 Eur skolą, 114,84 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 872,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 36,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Galjus“ 13 Eur žyminio mokesčio permoką.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo pilnai atlikusi darbus pagal 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 7 d. sutartis, o atsakovė darbų vykdymo metu nebuvo pareiškusi ieškovei, kad sustabdo savo prievolės apmokėti už atliktus darbus vykdymą. CK 6.58 ir 6.207 straipsnių normos nenumato teisės vienai sutarties šaliai sustabdyti prievolės vykdymą, jei kita šalis jau yra pilnai įvykdžiusi savo prievolę, todėl ginčo atveju minėtos normos netaikytinos.
8. Atsakovė nepagrįstai remiasi CK 6.658 straipsnio 5 dalies, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies normomis, kurios, sprendžiant šalių ginčą, netaikytinos. Ginčo atveju ieškovės atliktų darbų priėmimo metu jokie darbų trūkumai nebuvo nustatyti. Taip pat negali būti nustatyti jokie ieškovės paslėptų darbų trūkumai, kadangi ieškovė tokių darbų nevykdė. Ieškovė atliko tik betono sluoksnio išlyginimo ant atsakovės įrengto pagrindo darbus. Betono grindų pagrindus (paslėptus darbus) įrenginėjo atsakovė. Šie darbai daryti be projekto, paslėptų darbų aktai nesurašyti. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovė darbus atliko, nukrypdama nuo šalių sudarytų sutarčių sąlygų. UAB „Gravera“ naudojasi ieškovės darbų rezultatu. Ieškovė šalių sudarytas sutartis yra pilnai įvykdžiusi, jokie darbai po paskutinio 2020 m. kovo 9 d. perdavimo akto pasirašymo neatliekami, todėl teisinio pagrindo užsakovui nutraukti šalių sudarytas 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 7 d. statybos rangos sutartis nėra. Atsakovė 2020 m. vasario 27 d. aktu Nr. 20006 ir 2020 m. kovo 9 d. aktu Nr. 20007 (taip pat ir ankstesniais aktais pagal 2019 m. gruodžio 5 d. sutartį) priėmė atliktus darbus be jokių pastabų, kas patvirtina, kad atlikti darbai trūkumų neturėjo. Atsakovė pirko ir į darbų vietą tiekė statybines medžiagas (betoną), buvo atsakinga už betono kokybę, vykdė statybos darbų priežiūrą, įrengė grindų pagrindus bei armatūros karkasus ant grindų, UAB „Gravera“ grindų įrengimo projekto nerengė.
9. Užsakovės UAB „Gravera“ ir rangovės UAB „D. Bernardo statyba“ 2020 m. spalio 5 d. surašytas defektinis aktas nepagrindžia atsakovės atsiskaitymo sulaikymo teisės. Nėra aišku, nei kada, nei kurioje tiksliai vietoje buvo fotografuota, ar buvo fotografuota tose vietose, kur darbus vykdė UAB „Galjus“, o jei taip, tai pagal kurią sutartį konkrečioje defektų atsiradimo vietoje buvo atlikti darbai – pagal 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 20191205 ar 2020 m. sausio 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 20200107. Atsakovė pripažino, kad dalį betonavimo darbų vykdė ir UAB „Valimeta“. Defektiniu aktu dangos įtrūkimų atsiradimo priežastys nebuvo nustatytos.
10. Dr. J. R. 2022 m. vasario 1 d. eksperto išvadoje Nr. 22-01/04 pasisakyta dėl UAB „Galjus“ netinkamai atliktų betonavimo darbų ir netinkamos betono priežiūros po betonavimo, tačiau nėra įvertinta, kad, saugant betonines grindis nuo per greito drėgmės išgaravimo, grindys gali būti padengiamos drėgmę sulaikančiu impregnantu (specialiu laku). Šį būdą naudojo UAB „Galjus“, o impregnantą pateikė atsakovė. Teismo ekspertizė dėl šio aspekto pasisakė, kad pagal normatyvinius statybos dokumentų reikalavimus betono grindų padengimas specialiu laku, laikytinas tinkama ir būtina grindų priežiūros priemone. Ši priemonė yra lygiavertė (alternatyvi) grindų uždengimui polimerine plėvele ir periodiniam laistymui. Minėtoje eksperto išvadoje neįvertinta, kad ieškovė neįrenginėjo nuotekų surinkimo grotelių, o grindų deformacinės siūlės neužpildytos mastika, nes dėl to nebuvo susitarta šalių 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 7 d. sudarytose statybos rangos sutartyse.
11. Iš 2021 m. vasario 1 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad UAB „Dauriusta“ pasiūlė UAB „D. Bernardo statyba“ už 4 605,02 Eur (su PVM) atlikti 15 kv. m ploto betoninių dangų išardymo ir betonavimo remontiniais mišiniais (50 procentų granitinės skaldos užpildu) darbus UAB „Gravera“ patalpose (duomenys neskelbtini). Pasiūlyme pateikta kaina siekia 253,72 Eur (be PVM) už 1 kv. m (su PVM 307 Eur). Vertinant darbų kainą, už kurią ieškovė sutiko teikti paslaugas atsakovei (5 Eur už 1 kv. m), bei MB „Betonitas“ darbų kainas (35 Eur už 1 kv. m), UAB „Dauriusta“ darbų kainos neatitinka protingumo kriterijaus. Be to, UAB „Dauriusta“ sąmatoje, pasiūlyme, nenurodyta, kokio storio užpildas būtų klojamas remonto vietoje, nėra aišku, ar UAB „Dauriusta“ siūlomi darbai apima ir grindų pagrindų įrengimą.
12. Išvadoje ekspertas N. B. nurodė, jog betoninių grindų defektų šalinimo kaina šiuo metu – 15 821,44 Eur. Atsakovė patikslintame priešieškinyje remiasi eksperto išvadomis, kad darbų trūkumai atsirado dėl netinkamos kietėjančių grindų priežiūros, kad netinkamose vietose ir netinkamai įrengtos deformacinės siūlės, tačiau ekspertas nenurodė, kas konkrečiai netinkamai buvo prižiūrėta, kas netinkamai įrengta, pjaustant siūles. Eksperto išvadoje nėra įvardintos betono skilimo priežastys. Kietiklius ir betono mišinį pateikė atsakovė, nurodė betono sluoksnio storį, o užsakovė UAB „Gravera“ už juos sumokėjo. UAB „Gravera“ 2020 m. spalio 5 d. defektiniame akte nurodyta, jog defektai atsirado 15 kv. m. Ekspertas N. B. 2022 m. kovo 21 d. išvadoje nurodė, kad defektai atsirado 215 kv. m, teismo ekspertizė nustatė, kad įtrūkimų ilgis – 4 544 cm (45,44 m). Minėta išvada nesivadovautina ir dėl joje nurodyto defektų ploto, laikant jį nepagrįstu.
13. Ieškovė su UAB „Gravera“ nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl darbų vykdymo patalpose (duomenys neskelbtini), ši įmonė ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovė dublike pripažino, kad su UAB „Gravera“ nebuvo sudariusi rašytinės statybos rangos sutarties dėl darbų atlikimo, neturėjo grindų įrengimo projekto, darbų sąmatos, nebuvo sudaryti ir paslėptų darbų (grindų pagrindų) paruošimo aktai. Iš atsakovės pateiktų 2020 m. sausio 20 d. akto Nr. 14, 2020 m. vasario 3 d. akto Nr.16, 2020 m. kovo 2 d. akto Nr. 19 ir kt. bei mokėjimų matyti, kad užsakovė UAB „Gravera“ priėmė atsakovės betonavimo darbus be išlygų ir su ja atsiskaitė.
14. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad jokių defektų iki darbų perdavimo momento nebuvo. Be to, defektams atsiradus po darbų priėmimo per garantinį laiką, statytojas turėjo kviesti rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą, jame nurodant išryškėjusius statybos defektus, suderinti su rangovu tokių defektų pašalinimo terminą. Tačiau ieškovės atstovai nebuvo kviesti, aktas nesurašytas. Užsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant Statybos įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą, keltinas ir jo atsakomybės klausimas, kas taip pat sudaro atskirą pagrindą atmesti atsakovės priešieškinį.
15. Atsakovė ieškovės atsakomybės sąlygas įrodinėja 2022 m. kovo 21 d. eksperto (specialisto) N. B. išvada. Atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti laikomas pagrįstu, nes patalpos, kuriose ieškovė vykdė betonavimo darbus, savininkė yra UAB „Gravera“, todėl atsakovė neturi reikalavimo teisės prašyti atlyginti žalą, padarytą kito juridinio asmens nuosavybei. Įrodymų, kad ieškovė savo veiksmais ar neveikimu būtų padariusi žalą atsakovei, byloje nepateikta.
16. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės 7 250 Eur permoką, tačiau aplinkybių, pagrindžiančių piniginių sumų permokėjimą ieškovei, nepateikė. Atsakovės priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Nustatyta, kad ieškovė pagal šalių sudarytą 2020 m. sausio 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 20200107 atliko darbus, kuriuos atsakovė priėmė 2020 m. vasario 27 d. Atliktų darbų aktu Nr. 20006 ir 2020 m. kovo 9 d. Atliktų darbų aktu Nr. 20007. Aktus be jokių prierašų ar pastabų pasirašė atsakovės įmonės direktorius B. Š.. Tai reiškia, kad darbų priėmimo metu nebuvo užfiksuota jokių darbų trūkumų. Tai reiškia, kad atsakovė pagal šalių susitarimą už priimtus darbus turėjo pareigą sumokėti, atitinkamai, iki 2020 m. kovo 2 d. ir iki 2020 m. kovo 12 d.
18. Atsakovė už šiuos darbus pavedimus atliko 2020 m. gegužės 13 d. – 1 000 Eur, 2020 m. birželio 23 d. – 500 Eur, 2020 m. liepos 24 d. – 500 Eur (po to, kai jau 2020 m. liepos 8 d. buvo priimtas teismo įsakymas dėl 2 000 Eur išieškojimo). Iki 2020 m. liepos 24 d. (po ieškovės kreipimosi į teismą dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo), tarp šalių ginčas dėl netinkamai atliktų darbų ar nustatytų darbų trūkumų nebuvo kilęs, atsakovė jokių atliktų darbų trūkumų nebuvo užfiksavusi, o jau po ieškovės kreipimosi į teismą ir teismo įsakymo išdavimo dalies skolos – 500 Eur ieškovei sumokėjimas, vertintinas kaip skolos ieškovei pripažinimas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad atsakovė buvo priversta sustabdyti mokėjimus ieškovei iki kol bus pašalinti darbų defektai, todėl ieškinys dėl įsiskolinimo už atliktus darbus tenkintinas pilnai.
19. Šalys 2020 m. sausio 7 d. sudarė rašytinės formos sutartį, kurios 9.2 punkte nurodė CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą išlygą, įtvirtindamos, kad visi sutarties papildymai ar pakeitimai galioja, jei sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių.
20. Atsakovė laikė, kad faktą, jog ieškovė atsisakė reikalavimo į delspinigius, bei kad atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. 1 000 Eur įmoka ir 2020 m. birželio 23 d. 500 Eur įmoka dengė grynąją 3 500 Eur dydžio skolą, o ne delspinigius, įrodo ieškovės delspinigių neskaičiavimas ir įmokų paskirstymo eiliškumo netaikymas pavėluotam sąskaitų Nr. 19037, Nr. 20001, Nr. 20002 apmokėjimui, 2020 m. birželio 11 d. priminimas atsakovei dėl atsiskaitymo bei 2020 ir liepos 3 d. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.
21. PVM sąskaita faktūra Nr. 19037 apmokėta pavėlavus 33 dienas, Nr. 20001 – pavėlavus 9 d., o Nr. 20002 – pavėlavus 26 d. Tuo pačiu pirma 1 000 Eur įmoka pagal ginčo sąskaitas Nr. 20007 ir Nr. 20008 gauta 2020 m. gegužės 13 d., t. y. pavėlavus apmokėti 20007 sąskaitą 73 dienas, antra – 500 Eur įmoka gauta, praėjus dar 41 dienai (šių įmokų suma nepadengė 20007 sąskaitos), ir paskutinė – 500 Eur sumokėta dar po mėnesio, kas reiškia, jog jeigu ieškovė neskaičiuotų delspinigių, tai 20007 sąskaita būtų apmokėta pilnai pavėlavus 145 dienas, o sąskaita Nr. 2008 sąskaita neapmokėta iki šiol.
22. Ieškovė kiekvienu konkrečiu atveju pati sprendė, ar ji taikys skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę. Tai, kad atsakovei anksčiau nebuvo taikyta civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą, nereiškia, kad, atsakovei ir toliau neatsiskaitant sutartyje numatytais terminais, ieškovė prarado teisę taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, nes ji ankstesniais savo konkliudentiniais veiksmais šios sutarties sąlygos atsisakė. Atsakovei vėluojant atsiskaityti už darbus pagal rangos sutartį, sudarytą 2019 m. gruodžio 5 d., ir ieškovei dėl to neskaičiavus delspinigių, šalys pasirašydamos naują 2020 m. sausio 7 d. rangos sutartį šios sutarties sąlygos nepašalino, kas reiškia, kad jos neatsisakė. Be to, po atliktų darbų pasirašymo, ieškovė išrašydavo tą pačią PVM sąskaitą faktūrą, kas reiškia, jog atsiskaitymo už atliktus rangos darbus terminas jai buvo aktualus, kaip yra įprasta verslo santykiuose. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuolat prašė atsakovės atsiskaityti ir, kad į teismą kreipėsi tik po daugkartinių atsakovės pažadų skolą apmokėti.
23. Ieškovė 2020 m. birželio 11 d. rašte atsakovei dėl atsiskaitymo nurodė primenanti, jog atsakovė vėluoja apmokėti konkrečias sąskaitas, kas reiškia, kad šiuo priminimu niekaip nebuvo atsisakyta netesybų, o priešingai – nurodoma, kad nepaisant, kad jau atsakovė buvo pervedusi 1 000 Eur, ginčo sąskaitos nėra apmokėtos. Šiuo priminimu ieškovė leido suprasti, kad ji skaičiuoja delspinigius. Prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo, neprašant išieškoti sutartimi sutartų delspinigių sumos, taip pat nepatvirtina ieškovę atsisakius delspinigių skaičiavimo. Byloje nepateikti duomenys, kad ieškovė būtų kokiais nors savo aktyviais veiksmais leidusi atsakovei suprasti, kad ji atsisakanti sutartyje numatytų delspinigių skaičiavimo, atsakovei uždelsus atsiskaitymą už atliktus ir priimtus darbus. Nėra pagrindo pripažinti, jog byloje buvo šalių valios sutapimas dėl sutarties sąlygų keitimo. Todėl atsakovės argumentas, kad šalys konkliudentiniais veiksmais atsisakė sutarties sąlygos dėl netesybų priteisimo, atsakovei vėluojant atsiskaityti už priimtus darbus, ir toks susitarimas abiem šalims buvo priimtinas, vykdomas iki ginčo atsiradimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Tais pačiais motyvais atmestinas ir atsakovės jokiais įrodymais nepagrįstas argumentas, kad ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais atsisakė taikyti CK 6.54 straipsnio 3 ir 4 dalių atsakovės įmokų įskaitymo eiliškumą. Konstatavus, kad ieškovė neatsisakė taikyti įstatyme nustatytą įmokų įskaitymo eiliškumo, o taip pat nustačius, kad pagal 2020 m. sausio 7 d. sudarytą rangos sutartį šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovės mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, atsakovė tik paskutiniame mokėjimo nurodyme, atliktame jau po teismo įsakymo priėmimo dėl ginčo skolos išieškojimo, nurodė, kad 500 Eur yra „Skolos dengimas“, prieš tai buvusiuose nurodymuose nurodė, kad yra „Dalinis atsiskaitymas“, konstatuotina, kad ieškovė gautas iš atsakovės įmokas teisėtai skyrė netesyboms mokėti.
25. Ieškovės paskaičiuotas delspinigių dydis yra teisingas: nuo 2020 m. vasario 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje GAL Nr. 20007 nurodytos sumos be PVM (2 000 Eur), nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (už 72 d.) atsakovė turėjo sumokėti 144 Eur delspinigių (2 000 Eur x 0,1 proc. x 72 d.). Nuo 2020 m. kovo 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje GAL Nr. 20008 nurodytos sumos be PVM (1 500 Eur), nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (už 62 d.), atsakovė turėjo sumokėti 93 Eur delspinigių (1 500 Eur x 0,1 proc. x 62 d.). 2020 m. gegužės 13 d. atsakovė iš viso ieškovei turėjo sumokėti 237 Eur delspinigių. Atsakovei 2020 m. gegužės 13 d. sumokėjus 1 000 Eur, likusi jos neapmokėta skola sudarė 2 737 Eur (2 000 Eur + 1 500 Eur + 237 Eur – 1 000 Eur). Nuo 2 737 Eur skolos, nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (už 41 d.) atsakovė turėjo ieškovei sumokėti 112,21 Eur delspinigių (2 737 Eur x 0,1 proc. x 41 d.). Atsakovei 2020 m. birželio 23 d. sumokėjus 500 Eur ir ieškovei atlikus įskaitymą, likusi atsakovės neapmokėta skolos dalis sudarė 2 349,21 Eur (2 737 Eur + 112,21 Eur – 500 Eur). Nuo 2 349,21 Eur skolos, nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2020 m. liepos 24 d. (už 31 d.) mokėtini delspinigiai sudarė 33,35 Eur (2 349,21 Eur x 0,1 proc. x 31 d.). Atsakovė 2020 m. liepos 24 d. sumokėjo 500 Eur, jos skola ieškovei sudarė 1 882,56 Eur (2 349,21 Eur + 33,35 Eur – 500 Eur). Nuo 1 882,56 Eur skolos mokėtini delspinigiai, nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. (už 61 d.) sudaro 114,84 Eur (1 882,56 Eur x 0,1 proc. x 61 d.). Be to, ieškovė atsakovei skaičiuoja mažesnius delspinigius, nei sutartimi sutarta.
26. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos 4 872,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš jų: atlygis advokatui – 3 827,50 Eur, už ekspertizę – 1 000 Eur, žyminis mokestis – 45 Eur. Advokatui sumokėtos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos ir atitinka protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo kriterijus, todėl priteistinos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 36,72 Eur iš atsakovės priteistinos valstybei.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Atsakovė UAB „D. Bernardo statyba“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nepagrįstai visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo šalių ginčo aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Teismo išvados yra aiškios ir motyvuotos, jokių prieštaravimų sprendime nėra. Ieškovė visiškai sutinka su teismo sprendime nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu. Teismui nebuvo pagrindo nesiremti teismo ekspertizės aktu. Gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), užfiksuoti grindų konstrukcijų defektai atsirado dėl UAB “Galjus” netinkamai atliktų betonavimo darbų ir netinkamos betono priežiūros po betonavimo. UAB „Įraža“ 2022 m. vasario 1 d. išvada ir 2022 m. kovo 21 d. eksperto N. B. išvada buvo parengtos vienpusiškai, nedalyvaujant nei ieškovei, nei kitiems proceso dalyviams. Nei jie, nei teismas neturėjo galimybės užduoti klausimų ekspertams. Minėtos ekspertų išvados neatitinka CPK 216 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų ekspertizės eksperto išvadai. UAB „Gravera“ grindų remontui faktiškai nekėlė jokių reikalavimų. Savo atsakomybę pagal įstatymą apeliantė nepagrįstai siekia perkelti ieškovei. Ieškovė darbus vykdė griežtai pagal su apeliante sudarytas rašytines sutartis. Pagal 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 7 d. sutarčių nuostatas apeliantė įsipareigojo aprūpinti ieškovę medžiagomis bei vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą. Dėl to ieškovė net teoriškai negalėjo pažeisti CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatų.
2.2. Nustatęs, jog ieškovė pilnai atliko darbus, o atsakovė nebuvo pareiškusi, kad sustabdo prievolės apmokėti už darbus vykdymą, teismas pagrįstai nurodė, jog CK 6.58 straipsnio ir CK 6.207 straipsnio normos ginčo atveju netaikytinos. Ieškovė sutinka, kad, sprendžiant šalių ginčą, netaikytinos ir CK 6.658 straipsnio 5 dalies, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies normos, kuriomis remiasi atsakovė, reikalaudama ieškovės atliktų darbų kainą sumažinti 15 821,44 Eur. Teismas pagrįstai nustatė, kad po paskutinio 2020 m. kovo 9 d. perdavimo akto pasirašymo jokių darbų ieškovei atsakovė nevykdė. Nors apeliantė iš užsakovo jau buvo gavusi pinigus ir buvo priėmusi ieškovės darbus be pastabų, tačiau vengė atsiskaityti su ieškove. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas CK 1.5 straipsnio prasme. Apeliantė neginčija nustatytos aplinkybės, kad jos vykdytų darbų užsakovas UAB „Gravera“ naudojasi ieškovės darbų rezultatu. Aplinkybę, kad įtrūkimai netrukdo naudoti grindis pagal paskirtį patvirtina faktas, kad nuo 2020 m. spalio 5 d. defektinio akto surašymo dienos nei UAB „Gravera“, nei apeliantė grindų įtrūkimų netvarkė.
30. Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti už darbus, ir nuostolių, dėl ieškovės nekokybiškai pagal rangos sutartį atliktų darbų, atlyginimo.
33. Byloje nustatyta, kad ieškovė (kaip rangovė) atsakovės (kaip užsakovė) užsakymu atliko 1 750 kv. m betoninių grindų gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus. Šalys taip pat susitarė, kad vieno kvadratinio metro grindų įrengimo kaina yra 5 Eur (be PVM). Be šalių paaiškinimų, šias aplinkybes patvirtina sekantys rašytiniai įrodymai:
- ieškovė UAB „Galjus“ ir atsakovė UAB „D. Bernardo statyba“ 2019 m. gruodžio 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20191205, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovo medžiagomis įrengti 300 kv. m ploto betonines grindis gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur (be PVM; 5 Eur už 1 kv. m); atsakovė pagal sutarties 2.1.1 punktą įsipareigojo ieškovei sumokėti už faktiškai atliktus darbus per 3 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo, o uždelsus apmokėjimą, mokėti 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 6.1 p.)
- ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. aktu Nr. 19029 perdavė, o atsakovė priėmė 300 kv. m ploto betoninių grindų įrengimo darbus gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 30 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 19037, pagal kurią atsakovė už atliktus darbus privalėjo sumokėti ieškovei 1 500 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 2 d.; šalys 2019 m. gruodžio 30 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 19032 dėl 300 kv. m ploto betoninių grindų įrengimo darbus gamybinėse patalpose įrengimo;
- ieškovė UAB „Galjus“ (kaip rangovė) ir atsakovė UB „D. Bernardo statyba“ (kaip užsakovė) 2020 m. sausio 7 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20200107, kuria susitarė, kad ieškovė už 5 000 Eur (be PVM) sumą įrengs atsakovei 1 000 kv. m ploto betonines grindis gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). Galutinė suma turėjo būti nustatyta pagal faktinį atliktų darbų kiekį (sutarties 2.1.4 p.). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už atliktus darbus per 3 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo (sutarties 2.1.1 p.), o uždelsus apmokėjimą, mokėti 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 6.2 p.);
- šalys 2020 m. sausio 7 d. sutarties pagrindu 2020 m. sausio 13 d. pasirašė atliktų darbų (220 kv. m ploto betoninių grindų įrengimas gamybinėse patalpose) aktą Nr. 20001, o ieškovė 2020 m. sausio 13 d. išrašė sąskaitą GAL Nr. 20001 bendrai 1 100 Eur (be PVM) sumai; be to, šalys 2020 m. sausio 20 d. pasirašė atliktų darbų (230 kv. m ploto betoninių grindų įrengimas gamybinėse patalpose) aktą Nr. 20002, o ieškovė 2020 m. sausio 20 d. išrašė sąskaitą GAL Nr. 20002 bendrai 1 150 Eur (be PVM) sumai;
- ieškovė 2020 m. vasario 27 d. aktu Nr. 20006 perdavė, o atsakovė priėmė 400 kv. m ploto betoninių grindų įrengimo darbus gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 20007, pagal kurią atsakovė už atliktus darbus privalėjo sumokėti ieškovei 2 000 Eur; ieškovė 2020 m. kovo 9 d. aktu Nr. 20007 perdavė, o atsakovė priėmė 300 kv. m ploto betoninių grindų įrengimo darbus gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus ieškovė 2020 m. kovo 9 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 20008, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 1 500 Eur; iš viso už atliktus darbus atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 3 500 Eur, tačiau pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė sumokėjo tik 2 000 Eur, o būtent, 2020 m. gegužės 13 d. sumokėjo 1 000 Eur, 2020 m. birželio 23 d. – 500 Eur, 2020 m. liepos 24 d. – 500 Eur; pateiktame Apyvartos žiniaraštyje (sąskaita Nr. 2410) už 2020 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. laikotarpį nurodyta, jog atsakovės UAB „D. Bernardo statyba“ skola ieškovei yra 2 000 Eur.
34. Ieškovė 2020 m. birželio 11 d. išsiuntė atsakovei priminimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal rangos sutartį, nurodydama, jog pagal sąskaitą faktūrą 2020 m. vasario 27 d. GAL Nr. 20007 skola yra 1 000 Eur, sąskaitos apmokėjimo data 2020 m. kovo 15 d., ir pagal 2020 m. kovo 9 d. GAL Nr. 20008 skola yra 1 500 Eur, sąskaitos apmokėjimo data 2020 m. kovo 29 d.;
35. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje prašė iki 2020 m. rugsėjo 10 d. suderinti su atsakove darbų trūkumų, atliktų pagal 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 20191205, šalinimo grafiką ir ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 30 d. savo lėšomis ir medžiagomis pašalinti visus darbų trūkumus. Kartu su pretenzija ieškovei buvo pateikta 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartis Nr. 20191205, atliktų darbų aktai Nr. 19029, Nr. 20006 ir Nr. 20007, bei darbų rezultato nuotraukos. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu atsisakė ištaisyti darbų trūkumus, nurodydama, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir laiku, be to yra abejonių dėl įtrūkimų buvimo vietų ir atsiradimo aplinkybių (galimai netinkamo grindų eksploatavimo).
Dėl rangovės ir užsakovo atsakomybės paskirstymo
36. CPK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagrindinė ir būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga – neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo ieškovės, kaip už žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygas.
37. Pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).
38. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 str.); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 str.). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).
36. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo15 821,44 Eur suma, kuri pagal atsakovę atitinka darbų trūkumų ištaisymo kainą, sprendė, kad atsakovė nepagrįstai remiasi CK 6.658 straipsnio 5 dalies, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies normomis, kadangi ieškovės atliktų darbų priėmimo metu jokie darbų trūkumai nebuvo nustatyti. Taip pat negali būti nustatyti jokie ieškovės paslėptų darbų trūkumai, nes ieškovė tokių darbų nevykdė. Be to, atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovė darbus atliko nukrypstant nuo šalių sudarytų sutarčių sąlygų, o teisė šalinti trūkumus, sutartyse nėra numatyta, taip pat nėra nustatyta, kad trūkumų šalinimas kainavo atsakovės nurodomą sumą. UAB „Gravera” naudojasi ieškovės darbų rezultatu.
37. Apeliantė UAB „D. Bernardo statyba“, nesutikdama su teismo išvada, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas, selektyviai vertindamas įrodymus, nepagrįstai atmetė ar kritiškai vertino eksperto dr. J. R. bei eksperto N. B. pateiktas išvadas, ir darė nepagrįstą išvadą, kad darbų defektai atsirado išimtinai dėl atsakovės ir UAB „Gravera“ kaltės.
38. Pagal rangos sutarčių 4.1.1 punktą atsakovė įsipareigojo vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės prieštaravo statybos darbų pradėjimui, neturint parengto projekto, ar stabdė statybos darbus, reiškė pretenzijas atsakovei dėl netinkamo sutarties vykdymo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė atliktus darbus priimdavo pasirašydama ant atliktų darbų aktų, ir už atliktus darbus sumokėdavo.
39. Iš byloje pateikto 2020 m. spalio 5 d. Defektinio akto su nuotraukomis matyti, jog komisija, susidedanti iš UAB „Gravera“ ir UAB „D. Bernardo statyba“ atstovų, nustatė, jog betoninių grindų įrengimo gamybinėse patalpose defektus: temperatūrinių siūlių įtrūkimai, dangos suskeldėjimas ir kiti smulkūs defektai, viso 15 kv. m.
40. Atliktų statybos rangos darbų kokybės patikrinimui, statybos darbų trūkumų, faktiškai atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų įvertinimui Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė.
41. Teismo ekspertizės akte (ekspertas J. G.) atsakant į pirmąjį klausimą, nurodyta, kad grindų remontas yra priskiriamas statinio paprastajam remontui, todėl leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą neprivalomas. Šiuo atveju grindų betonavimui turėjo būti parengtas projektas. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad betoninių grindų įtrūkimai yra vietose, kuriose UAB „Galjus“ atliko betoninių grindų įrengimo darbus bendras įtrūkimų ilgis yra 4 544 cm (atsakymas į 3 klausimą). Betoninių grindų įtrūkimų atsiradimui turi įtakos netinkamai įrengti grindų pagrindai (nekokybiškai sutankintas pagrindas, netinkamai parinktos medžiagos – smėlis, žvyras, skalda bei jų storis), armatūros diametras, atstumai tarp armatūros strypų, tinklų skaičius; netinkamai pagal grindų eksploatavimo apkrovas parinkta betono markė bei betoninių grindų storis (atsakymai į 5-8 klausimus). Ekspertas darė kategorišką išvadą, jog vykdant darbus neturint parengto grindų įrengimo projekto, nesant paslėptų darbų aktų, negalima nustatyti ar tinkamai buvo įruošti grindų pagrindai, atliktas betoninės grindų dangos armavimas, parinktas betoninės grindų dangos storis, todėl už šių reikalavimų nesilaikymą atsakomybė tenka UAB „Gravera“ bei UAB „D. Bernardo statyba“.
42. Apeliantės nuomone, aplinkybę, kad ieškovės betoninių grindų įrengimo gamybinėse patalpose darbai yra su trūkumais patvirtina 2020 m. spalio 5 d. defektinis aktas, eksperto dr. J. R. 2022 m. vasario 1 d. išvada Nr. 22-01/04 bei teismo eksperto N. B. 2022 m. kovo 21 d. Eksperto (specialisto) išvada. Ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina buvo paskaičiuota pagal eksperto (specialisto) N. B. sudarytą sąmatą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik teismo paskirtos ekspertizės 2023 m. sausio 6 d. akto Nr. 1/23 atskiromis išvadomis, nors ekspertizės metu nebuvo atsakyta į visus keltus klausimus (pvz. 19., 20., 21., 22.), taip pat jos vykdymo metu nebuvo atidengtas betonas, t. y. nebuvo pažiūrėta (patikrinta) ar atsakovės paruošimas galėjo lemti betono įtrūkimus ir nutrupėjimus.
43. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantės argumentams, dėl teismo paskiros ekspertizės neišsamumo, nors ekspertui buvo pateikta visa bylos medžiaga, kurioje yra nurodyti grindų techninės charakteristikos (UAB „Gravera“ 2020 m. kovo 2 d. aktas Nr. 19 „Betonavimo darbai“ – betonavimas iki 12 cm, grindų betonavimas iki 30 cm, dvigubas – 10 cm armatūros tinklas; UAB „Gravera“ 2020 m. sausio 20 d. aktas Nr. 14 „Betonavimo darbai“ – betonavimas iki 14 cm, (atskirų vietų) – 10 cm armatūros tinklas, kietiklis, lakas; UAB „Gravera“ 2020 m. sausio 2 d. aktas Nr. 12 „Betonavimo darbai“ – betonavimas iki 20 cm, 12 cm armatūros tinklas, plieninis plaušas, kietiklis lakas, t. t.), medžiagų (konkrečiai betono, pirkto iš UAB „HC Betonas“) Eksploatacinių savybių deklaracijos, krovinių gabenimo važtaraščiai, kuriuose nurodyti duomenys apie betono pristatymo laiką, iškrovimo trukmę ir sąlygas.
44. Esant aukščiau išvadintiems įrodymams, kurių ekspertas J. G. nevertino, neišardžius betoninių grindų dangos bei netikrinant armatūros tinklų, kt. eksperto kategoriška išvada dėl atsakovės ir UAB „Graveros“ kaltės dėl atsiradusių betonavimo darbų (tame tarpe ir tų, kuriuos atliko ieškovė) trūkumų, motyvuojant vien tuo, jog nebuvo parengtas grindų įrengimo projektas, nėra paslėptų darbų aktų, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina nepakankamai aiškia ir išsamia.
45. Kadangi byloje šalys neprašė skirti papildomos ekspertizės, sprendžiant dėl šalių kaltės vertintina byloje surinktų įrodymų visuma.
46. UAB „Įraža“ parengtoje 2022 m. vasario 1 d. eksperto išvadoje Nr. 22-01/04 nurodyta, kad gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), užfiksuoti grindų konstrukcijų defektai: grindys supleišėję tarpuose tarp deformacinių siūlių. Iš plyšių išsidėstymo charakterio galima spręsti, kad plyšių atsiradimo priežastis yra betono traukumo deformacijos. Neleistinos betono traukumo deformacijos galėjo pasireikšti dėl netinkamos betono priežiūros po išbetonavimo (išbetonuotos grindys turi būti uždengtos polimerine plėvele ir periodiškai laistomos); ties nuotekų surinkimo grotelėmis yra peraukštėjimai, todėl grindys ardomos judant transportui; nuotekų surinkimo grotelės įrengtos netinkamai; dalis grindų deformacinių siūlių įrengta nekokybiškai (siūlės neužpildytos mastika). Nurodyti defektai atsirado dėl UAB „Galjus” netinkamai atliktų betonavimo darbų ir netinkamos betono priežiūros po betonavimo.
47. Teismo eksperto N. B. parengtoje 2022 m. kovo 21 d. eksperto (specialisto) išvadoje nurodyta, jog betoninėse grindyse matomi, fiksuoti įvairūs defektai atsirado dėl netinkamai atliktų, pilnai nebaigtų statybos darbų (netinkamos kietėjančių betono grindų priežiūros, netinkamose vietose ir netinkamai įrengtų deformacinių siūlių grindyse, netinkamo grindų lygio privedimo prie išbėgimo grotelių / šulinio). Darbus atliekant pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-127 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ reikalavimus šio tyrimo metu fiksuotų defektų neatsirastų.
48. CK 6.686 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis (CK 6.686 str. 2 d.). Jeigu defektai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti užsakovo pateiktose medžiagose ar įrengimuose ir užsakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutartį ir pareikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.686 str. 3 d.).
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.686 straipsnis, kiek tai atitinka specialias statybos rangos nuostatas, turėtų būti analizuojamas kartu su CK 6.648 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi (bendrosiomis rangos nuostatomis). Užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus (CK 6.648 str. 1 d.). Jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą (CK 6.648 str. 2 d.). Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės (CK 6.658 str. 1 d. 1 p.). Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 str. 2 d.).
50. Kaip jau minėta, pagal statybos rangos sutarčių 2.1.1 punktą ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė įrengs betonines grindis gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). Užsakovė (UAB „D. Bernardo statyba“) teikia visas medžiagas reikalingas tinkamai atlikti darbus (sutarčių 4.1.4 p.).
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei esant šių darbų srities profesionalei ir užsiimant būtent tokių darbų atlikimu, jau prieš pradedant grindų įrengimo darbus turėjo būti aišku, kad nėra grindų įrengimo projekto, kad pradiniai betonavimo darbai atlikti netinkamai, betono ar kitų medžiagų kokybė neatitinka Eksploatacinių savybių deklaracijos, todėl ieškovei laiku neinformavus užsakovės apie nurodytus pažeidimus ir / ar darbų ar medžiagų kokybę, pradėjus ir tęsiant betonavimo darbus pagal rangos sutartis, darytina išvada, jog ieškovė, paaiškėjus rangovo darbo trūkumų faktui, nebegali remtis šiomis aplinkybėmis (CK 6.648 str. 2 d., 6.659 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
52. Apibendrindama aukščiau nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad abi šalys nevykdė sutarties sąlygų, susijusių su statybos darbų pradėjimu, darbų vykdymu, pretenzijas atsakovė ieškovei pradėjo reikšti tik po to, kai dalis darbų jau buvo užbaigta ir ieškovei pareikalavus apmokėti už atliktus darbus, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovė yra atsakingos dėl atsiradusių betonavimo darbų trūkumų, t. y. abiem šalims tenka atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų ir abi turi prisiimti defektų šalinimo riziką.
Dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo
53. Patikslintame priešieškinyje atsakovė prašė sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą iki nulio ir priteisti iš ieškovės susidariusią 7 250 Eur permoką (t. y. už darbus jau sumokėtą sumą) ir likusią darbų trūkumų ištaisymo kainos dalį – 7 071,44 Eur, arba šio reikalavimo netenkinus, tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti atsakovei iš ieškovės 7 071,44 Eur žalos atlyginimą.
54. Teismo eksperto N. B. parengtoje 2022 m. kovo 21 d. eksperto (specialisto) išvadoje nurodyta, jog siekiant tinkamai ištaisyti nustatytus defektus, reikalinga išardyti ir naujai išbetonuoti grindis apie 215 kv. m. Šalinant defektus betono grindis numatoma betonuoti zonomis, kad grindims tenkančios apkrovos pasiskirstytų vienodai į grindis ir ties trūkiais būtų įrengtos papildomos deformacinės siūlės. Visų fiksuotų betoninių grindų defektų šalinimo kaina skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis būtų 15 821,44 Eur su PVM, kas reiškia, kad vieno kvadratinio metro darbų kaina būtų apie 73,59 Eur su PVM.
55. Byloje taip pat su pradiniu priešieškiniu yra pateiktas UAB „Dauriusta” 2021 m. vasario 1 d. komercinis pasiūlymas su lokaline sąmata, pagal kurią 15 kv. m ploto betoninių dangų išardymo ir betonavimo remontiniai darbai sudarytų 4 605,02 Eur su PVM, t. y. vieno kvadratinio metro darbų kaina būtų apie 307 Eur su PVM. Pateiktos MB „Betonitas” kainų skaičiuoklės duomenų nėra pagrindo vertinti, nes pateiktoje nuotraukoje nurodyta, jog tai tik laikinas pasiūlymas ir sąmata bus sudaryta apžiūrėjus vietoje.
56. Reikalavimas sumažinti darbų kainą nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).
57. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ant defektų šalinimo darbų kainas, sprendė, jog ieškovė sutiko teikti paslaugas atsakovei, skaičiuodama 5 Eur už 1 kv. m be PVM, todėl UAB „Dauriusta” neatitinka protingumo kriterijaus. Pažymėtina, jog ieškovė iš viso nenurodė darbų trūkumų galimos kainos, neigdama, jog trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės. Įvertinus N. B. sudarytoje sąmatoje nurodytą darbų atlikimo kainą ir UAB „Dauriusta“ pasiūlyme pateiktas kainas, teisėjų kolegija sprendžia, jog susiklosčiusioje situacijoje ekonomiškiausias ir tinkamiausias atsakovo pažeistų teisių gynybos būdas – nuostolių atlyginimas nustatant defektų šalinimo darbų kainą pagal N. B. sudarytą sąmatą, nes byloje nėra įrodytas brangesnio (UAB „Dauriusta“) defektų šalinimo būdo pasirinkimo būtinumas.
58. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad abi šalys yra kaltos dėl atsiradusių betonavimo darbų trūkumų, nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl kainos sumažinimo ir permokos priteisimo, tačiau tenkintinas atsakovės alternatyvus reikalavimas priteisti 7 071,44 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą šalinant defektus.
59. Iš ieškovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.38., 6.210 str.).
60. Atsižvelgdama į aukščiau padarytas išvadas dėl abiejų šalių atsakomybės dėl atsiradusios žalos, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus
61. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovės UAB „Galjus“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 882,56 Eur skolą už atliktus darbus ir 114,84 Eur delspinigius.
62. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė buvo priversta sustabdyti mokėjimus ieškovei iki bus pašalinti defektai. Tokia apelianto pozicija stokoja pagrįstumo.
63. Byloje nustatyta, jog pagal atliktų darbų aktus Nr. 19029, Nr. 19032, Nr. 20001, Nr. 20002, Nr. 20006, Nr. 20007, pasirašytus abiejų šalių atstovų, atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sekančios sąskaitos: 2019 m. gruodžio 12 d. sąskaita GAL Nr. 19033 bendrai 1 500 Eur be PVM sumai, 2019 m. gruodžio 30 d. sąskaita GAL Nr. 19037 bendrai 1 500 Eur be PVM sumai, 2020 m. sausio 13 d. sąskaita GAL Nr. 20001 bendrai 1 100 Eur be PVM sumai, 2020 m. sausio 20 d. sąskaita GAL Nr. 20002 bendrai 1 150 Eur be PVM sumai, 2020 m. vasario 27 d. sąskaita GAL Nr. 20006 bendrai 2 000 Eur be PVM sumai, 2020 m. kovo 9 d. sąskaita GAL Nr. 20008 bendrai 1 500 Eur be PVM sumai, iš viso 8 750 Eur sumai be PVM.
64. Šiuo aspektu aktualu tai, kad apeliantė skunde iš esmės neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, jog pagal pateiktas sąskaitas atsakovė už atliktus darbus yra iš dalies sumokėjusi ieškovei ir liko skolinga už darbus 1 882,56 Eur sumą bei 114,84 Eur delspinigių. Apeliantė neneigia ir fakto, kad iš esmės darbai pagal atliktų darbų aktus buvo atlikti, ginčo darbų perdavimo aktus yra pasirašiusi, pripažindama jų turinio dėl darbų faktinio atlikimo bei jų kiekio teisingumą, Apeliantė neįrodinėjo, kad jos veiksmus, pasirašant darbų perdavimo aktų, galėtų pateisinti trūkumų, dėl kurių darbų rezultato apskritai neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir kuriuos rangovė atsisako ištaisyti, buvimas (CK 6.694 str. 6 d.). Taip pat atsakovė iki 2020 m. rugsėjo 2 d. nėra pateikusi ieškovei jokių priešpriešinių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su netinkamu sutarties įvykdymu ar darbų kokybe.
65. Įstatymų leidėjas pareigą organizuoti darbų priėmimą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba atliktų darbų etapą, ir darbus be išlygų ar su išlygomis (su pastabomis akte) priimti nustato būtent užsakovui (CK 6.694 str. 1 d. 2 d.). Taigi, pareiga priimti iš rangovės atliktus statybos darbus ir pasirašyti ant atliktų statybos darbų aktų, arba šiuose aktuose raštu nurodyti savo pretenzijas dėl jų kiekio ir kokybės, taip pat laiku už darbus atsiskaityti užsakovei įtvirtinta ir sutartyje (sutarties 2.1.1. p., 6.1. p.). Atsiskaitymo sulaikymą galėtų lemti tik rangovei nepašalinus defektiniame akte nurodytų atliktų darbų trūkumų, ir nekompensuojami dėl rangovės kaltės padaryti nuostoliai. Tačiau net ir tokios aplinkybės negali eliminuoti užsakovo bendros pareigos atsiskaityti už darbus.
66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 str., 6.694 str.). Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
67. Aptartų bylos aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas užmokestis už ieškovės atliktus darbus (1 882,56 Eur) bei delspinigiai (114,84 Eur), todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylos baigties
68. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių dėl netinkamai atliktų darbų priteisimo atsakovei, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
69. CPK 93straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
70. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai, priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, todėl šalys įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą.
71. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju bendra ginčo suma sudaro 16 318,84 Eur (ieškovės ieškinio reikalavimų suma 1 997,40 Eur + atsakovės priešieškinio reikalavimų suma 14 321,44 Eur). Ieškovės patenkintų ir atsakovės atmestų reikalavimų suma sudaro 9 247,40 Eur (pagal ieškovės ieškinį tenkinta 1 997,40 Eur + pagal atsakovės priešieškinį netenkinta 7 250 Eur). Atsakovės patenkintų ir ieškovės atmestų reikalavimų suma sudaro 9 068,84 Eur (pagal atsakovės priešieškinį tenkinta 7 071,44 Eur + pagal ieškovės ieškinį netenkinta 0 Eur). Atitinkamai, ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 56,67 proc. nuo bendros ginčo sumos (9 247,40 x 100 / 16 318,34), atsakovės laimėta bylos dalis sudaro 43,33 proc. nuo bendros ginčo sumos (7 071,44 x 100 / 16 318,34). Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
72. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį, turėjo 3 827,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktas sąskaitas ir 1 000 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, iš viso – 4 72,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 56,67 proc. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme apmokėti – 2 761,25 Eur.
73. Ieškovė UAB „Galjus“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 720 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 56,67 proc. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 408,02 Eur.
74. Iš viso ieškovė UAB „Galjus“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 169,27 Eur (2 761,25 + 408,02) bylinėjimosi išlaidų.
75. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 356 Eur žyminį mokestį, turėjo 1 331 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktas sąskaitas, iš viso – 1 687 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 43,33 proc. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme apmokėti – 730,98 Eur.
76. Atsakovė UAB „D. Bernardo statyba“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme – 356 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Įrodymų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas atsakovė nepateikė. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 43,33 proc. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 154,25 Eur.
77. Iš viso atsakovė UAB „D. Bernardo statyba“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 885,23 Eur (730,98 + 154,25) bylinėjimosi išlaidų.
78. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 284,04 Eur (3 169,27 – 885,23) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).
79. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 36,72 Eur valstybei (CPK 96 str.) paskirstytinos tarp šalių pagal nustatytą proporciją – iš ieškovės valstybei priteistina 15,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės – 20,81 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti iš dalies, bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šias sprendimo rezoliucines dalis išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galjus“, juridinio asmens kodas 302554542, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D. Bernardo statyba“, juridinio asmens kodas 304489844, 7 071,44 Eur (septynis tūkstančius septyniasdešimt vieną eurą 44 ct) defektų šalinimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 7 071,44 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. Bernardo statyba“, juridinio asmens kodas 304489844, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Galjus“, juridinio asmens kodas 302554542, 2 284,04 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kitas sprendimo dalis (dėl ieškinio patenkinimo ir permokėto žyminio mokesčio už ieškinį grąžinimo ieškovei) palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galjus“, juridinio asmens kodas 302554542, valstybei 15,91 Eur (penkiolika eurų 91 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. Bernardo statyba“, juridinio asmens kodas 304489844, valstybei 20,81 Eur (dvidešimt eurų 81 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė