Administracinė byla Nr. eI-3221-426-2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01800-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija: 21.3.12; 22.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,
dalyvaujant pareiškėjui V. J. (V. J.),
atsakovės atstovams Eglei Betingienei ir Jelenai Kladčenko,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui J. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinės sąjungai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas V. J. teismo prašo: pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininkės 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. P-354, kuriuo jis 2018 m. balandžio 27 d. buvo atleistas iš Bendrųjų reikalų departamento Sistemos aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti į buvusias pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti neturtinę žalą, t. y. 3 (tris) vidutinio darbo užmokesčio, gaunamų VMI, dydžius.
Pareiškėjo manymu, Įsakymas yra neteisėtas, jis atleistas iš tarnybos pažeidžiant atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, t. y. nebuvo gautas privalomas VMI profesinės sąjungos išankstinis sutikimas ir nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. nebuvo siūlomos jokios pareigybės.
Skunde pažymi, kad daugiau nei 10 metų yra aktyvus VMI profesinės sąjungos valdymo organo narys, pirmininko pirmasis pavaduotojas. Mano, jog ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga.
Pasak pareiškėjo, pareigybė buvo panaikinta ne 2018 m. balandžio 3 d., kaip buvo nurodyta 2017 m. lapkričio 23 d. informaciniame pranešime Nr. (6.17-01)7-268, o 2018 m. balandžio 27 d. Teigia, kad nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. atsakovė turėjo siūlyti užimti laisvas pareigybes, tačiau jų nesiūlė. Be to, kartu su Įsakymu nebuvo pateikta informacija apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas (atsiskaitymo lapelis), todėl jam neaišku, ar teisingai buvo paskaičiuotas atlygis, atostoginiai iki 2018 m. balandžio 27 d.
Aiškina, kad neteisėti atsakovės veiksmai sukėlė emocinius išgyvenimus, stresą, padaryta ir toliau daroma neturtinė žala, kurią jis prašo priteisti.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. atsakovė nesiūlė laisvų pareigų. Teigia, kad buvo atleistas iš pareigų dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėją informavo apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus. Atsakovė nurodo, jog 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. kovo 28 d. raštais pareiškėjui siūlė kelias dešimtis pareigybių, kurių dalis buvo to paties lygio (A) ir tos pačios kategorijos (12), iš esmės su tokiomis pačiomis funkcijomis kaip ir pareiškėjo naikinamos pareigybės. Jis turėjo apsispręsti dėl siūlomų pareigų iki 2018 m. kovo 29 d. VMI, nesulaukusi pranešimo apie ketinimus, 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. (6.15-01)-161 kreipėsi į Profesinę sąjungą bei 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. (6.15-01) R-1812 – į Valstybinę darbo inspekciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) dėl sutikimo atleisti V. J. iš pareigų. Atitinkamai, 2018 m. kovo 29 d. pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas Nr. (6.17-01)7-160, kuriuo informuotas, kad visi jam pateikti pareigybių siūlymai yra galiojantys, tačiau, pareiškėjui nepateikus sprendimo užimti siūlomas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, inicijuojama jo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra. Tuo pačiu buvo informuotas, kad VMI kreipėsi į VDI su prašymu suteikti sutikimą dėl pareiškėjo atleidimo. Atsižvelgiant į VDI sprendimo priėmimo procedūras ir terminus, pareiškėjui buvo pranešta, kad jam įteikto įspėjimo dėl atleidimo termino pabaiga yra nukeliama iki VDI sprendimo priėmimo datos.
VMI 2018 m. kovo 30 d. 14.30 val. buvo gautas pareiškėjo tos dienos pareiškimas Nr. (6.6-01)-476-1303 „Dėl apsisprendimo nelikti tarnyboje“, kuriuo jis atsisakė visų jam siūlytų pareigybių.
VMI viršininko 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P-258 „Dėl prastovos paskelbimo V. J.“ pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 3 d. paskelbta prastova be pareigos atvykti į darbovietę iki bus gautas VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimas dėl V. J. atleidimo.
Atsakovė gavo VDI teritorinio skyriaus vadovo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo sutiko atleisti iš pareigų V. J.. Profesinė sąjunga atsakymo apie jos poziciją dėl V. J. atleidimo nepateikė. Pareiškėjas Įsakymu buvo atleistas iš užimamų pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę.
Atsakovė nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju Profesinės sąjungos nereagavimą į 2018 m. kovo 29 d. kreipimąsi vertina kaip pastarosios piktnaudžiavimą jai suteiktomis teisėmis bei kliūčių atsakovei sudarymą, siekiant įgyvendinti tinkamą institucijos funkcionavimą. VMI rėmėsi VDI išvada, kurioje nenustatyta, kad pareiškėjo atleidimas yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje ar darbo taryboje.
VMI mano, jog svarbu paminėti, kad VDI, spręsdama dėl sutikimo suteikimo atleisti V. J. iš pareigų, kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydama pateikti nuomonę dėl VMI prašymo dėl sutikimo atleisti V. J.. Profesinė sąjunga, atsakydama į VDI paklausimą, nurodė, kad V. J. 2018 m. balandžio 3 d., panaikinus jo pareigybę, turėjo būti atleistas iš pareigų. Profesinė sąjunga atsisakė pateikti savo nuomonę dėl atsakovės prašymo, siūlydama VDI šio prašymo nenagrinėti. Atsakovė pabrėžia, kad Profesinė sąjunga apie pareiškėjo atleidimą buvo informuota ne tik atsakovės, bet ir VDI. Atkreipia dėmesį, kad tiek profesinė sąjunga, tiek pats pareiškėjas, atsakydami VDI, taip pat nurodė, kad VTĮ nenumato kitokio darbdavio elgesio modelio, po to, kai pareigybė naikinama, kaip tik atleisti šios pareigybės naikinimo momentu atitinkamas pareigas užėmusį valstybės tarnautoją. Atsakovės manymu, pats pareiškėjas ir Profesinė sąjunga pripažįsta, jog pasielgti kitaip, nei atleisti V. J. iš užimamų pareigų, VMI neturi galimybės.
Atsakovė, nesulaukusi atsakymo iš trečiojo suinteresuotojo asmens, atsižvelgdama į 2018 m. balandžio 25 d. VDI sprendimą, į tai, kad pareiškėjas atsisakė siūlomų pareigybių, 2018 m. balandžio 27 d. atleido jį iš užimamų pareigų.
Nuo 2018 m. balandžio 3 d., įgyvendinant VMI struktūros pokyčius, buvo panaikintas visas šios institucijos Bendrųjų reikalų departamentas (virš 30 pareigybių) ir įsteigiamas VMI Administravimo skyrius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl susidorojimo su juo kaip su profesinės sąjungos nariu, pasak pareiškėjos, yra visiškai nepagrįsti.
Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad atsakovė anksčiau į VDI bei Profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti iš pareigų pareiškėją nesikreipė, nes nebuvo žinoma, kad pastarasis nesutiks užimti jam siūlomų pareigų. Tik kilus rizikai, kad atsisakys siūlomų pareigų, 2018 m. kovo 29 d. kreipėsi tiek į VDI, tiek į Profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti pareiškėją. 2018 m. kovo 30 d., gavusi V. J. pareiškimą, tą pačią dieną VMI viršininkas priėmė įsakymą Nr. P-258 „Dėl prastovos paskelbimo V. J.“, iki bus gautas VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas dėl sutikimo atleisti iš užimamų pareigų. Kadangi tą dieną sutikimai atleisti iš pareigų V. J. dar nebuvo gauti, tuo metu nebuvo galimybės jį atleisti. Pasak atsakovės, pareiškėjas, anksčiau nepateikdamas savo pozicijos dėl sutikimo užimti siūlomas pareigas, vilkino savo apsisprendimą, neatsižvelgiant į daugkartinius raginimus.
Atsakovė pažymi, kad Sistemos aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė buvo panaikinta 2018 m. balandžio 3 d., o V. J. buvo paskelbta prastova, kol bus gautas VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas. Informacija apie išmokamą išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas yra nurodyta Įsakyme.
Atsakovės nuomone, atleisdama pareiškėją iš pareigų, VMI neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė pakankamai argumentų apie patirtus neigiamus išgyvenimus, nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymo faktą, t. y neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas, turi būti atmestinas kaip nepagrįstas.
Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. E. Betingienė teismo posėdyje akcentavo, kad prašymas Profesinei sąjungai buvo išsiųstas per vidinę dokumentų valdymo sistemą. Akcentuoja, jog nežinojo, kad Profesinės sąjungos pirmininkas serga. Duomenys buvo įkelti tik 2018 m. kovo 29 d. Teigia, kad atleidimas nesusijęs su pareiškėjo naryste profesinėje sąjungoje. Mano, kad šiuo atveju pakako VDI sutikimo.
VMI atstovė J. Kladčenko akcentavo, kad ne vienas žmogus buvo atleistas, nes buvo siekiama optimizuoti VMI veiklą. Pažymi, kad pareiškėjas elektroniniu paštu gavo duomenis apie sumokėtas išmokas. Remiantis Darbo kodekso 47 straipsniu, pareiškėjui buvo paskelbta prastova.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VMI Profesinė sąjunga visiškai sutinka su pareiškėjo skundu ir palaiko visus jo reikalavimus.
Atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi atsakovės paklausimo dėl išankstinio sutikimo atleisti Profesinės sąjungos tarybos narį V. J.. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė atsiliepime nurodo 2018 m. kovo 29 d. kreipimąsi į VMI Profesinę sąjungą, bet nedetalizuoja, kam konkrečiai, kada ir kokiu būdu tas kreipimasis, neva, buvo pateiktas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo aiškina, kad teismui pateiktas 2018 m. kovo 29 d. atsakovės kreipimasis Nr. (6.17-01)-161 buvo pateiktas VMI vyriausiajam specialistui J. A. susipažinti per tarnybinį paštą. Tuo metu pastarasis sirgo, nuo 2018 m. kovo 27 d. turėjo nedarbingumo lapelį. Nurodo, kad VMI administracija, žinodama, kad J. A. serga, siekdama išvengti kaltinimo dėl nesavalaikio prašymo sutikti atleisti pareiškėją, pateikė savo raštą netinkamam subjektui ir netinkamu adresu. Raštas turėjo būti siunčiamas oficialiai nurodytu Profesinės sąjungos registracijos adresu ir atitinkamai užregistruotas VMI Darbo organizavimo ir dokumentų valdymo sistemoje.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir pritarė pareiškėjo skundo argumentams. Akcentavo, kad prašymą VMI privalėjo siųsti registruotu laišku oficialiu adresu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirbo VMI Bendrųjų reikalų departamento Sistemos aptarnavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu (A lygis, 12 kategorija; b. l. 20–22).
VMI viršininkas 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V-305 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2018 m. balandžio 3 d. panaikino VMI Bendrųjų reikalų departamentą ir vietoje jo įsteigė Administravimo skyrių (b. l. 43).
VMI viršininkas 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. VP-160 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. VP-1 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. balandžio 3 d. panaikino Bendrųjų reikalų departamento pareigybių sąrašą (b. l. 44–45).
VMI 2017 m. lapkričio 23 d. informaciniu pranešimu Nr. (6.17-01)7-268 informavo apie minėto įsakymo priėmimą, nurodydama, kad pareiškėjui sutikus, jis gali būti perkeltas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Taip pat išaiškino, kad atsisakius siūlomų pareigų, 2018 m. kovo 30 d. bus atleistas iš užimamų pareigų (b. l. 26).
VMI 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. kovo 28 d. (b. l. 27, 28, 29) raštais, pareiškėjui siūlė kelias dešimtis pareigybių, kurių dalis buvo to paties lygio (A) ir tos pačios kategorijos (12), iš esmės su tokiomis pačiomis funkcijomis kaip ir pareiškėjo naikinamos pareigybės. Pareiškėjui nurodyta apsispręsti dėl siūlomų pareigų iki 2018 m. kovo 29 d.
VMI 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. (6.15-01)-161 kreipėsi į Profesinę sąjungą (b. l. 49–50), raštas, kaip vidaus dokumentas, buvo išsiųstas per vidinę dokumentų sistemą (b. l. 74–77) ir 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. (6.15-01) R-1812 – į VDI dėl sutikimo atleisti V. J. iš pareigų (b. l. 32–33).
VMI 2018 m. kovo 29 d. pareiškėjui išsiuntė pranešimą Nr. (6.17-01)7-160, kuriuo informavo, kad visi pareigybių siūlymai yra galiojantys, tačiau, pareiškėjui nepateikus sprendimo užimti siūlomas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, inicijuojama jo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys bei darbo tarybos narys, todėl kreipėsi į VDI suteikti sutikimą jį atleisti. Pareiškėjui pranešė, kad, įvertinus VDI sprendimo priėmimo procedūras ir terminus, jam įteikto įspėjimo dėl atleidimo termino pabaiga yra nukeliama iki VDI sprendimo priėmimo datos (b. l. 31).
VMI 2018 m. kovo 30 d. gavo pareiškėjo pareiškimą Nr. (6.6-01)-476-1303 „Dėl apsisprendimo nelikti tarnyboje“, kuriuo jis atsisakė visų jam siūlytų pareigybių (b. l. 34).
VMI viršininko 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P-258 „Dėl prastovos paskelbimo V. J.“ pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 3 d. paskelbta prastova be pareigos atvykti į darbovietę, kol bus gautas VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimas dėl pareiškėjo atleidimo.
VDI Vilniaus skyriaus vadovas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu dėl VMI prašymo sutiko atleisti iš pareigų V. J. iš pareigų, kuris išrinktas VMI darbo tarybos nariu ir yra Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas (b. l. 35). Pateiktoje išvadoje VDI Vilniaus skyrius pateikė argumentus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad Profesinė sąjunga, išreiškusi nuomonę dėl pareiškėjo atleidimo, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog siekis atleisti pareiškėją yra susijęs su jo įgyvendinamu darbuotojų atstovavimu Profesinės sąjungos veikloje (b. l. 36–41).
VMI viršininkas 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. P-354 „Dėl V. J. atleidimo iš pareigų“ pareiškėją 2018 m. balandžio 27 d. atleido iš užimamų pareigų.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu iš esmės dėl dviejų aspektų, t. y. jis buvo atleistas, negavus išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo, bei pažeidus atleidimo procedūrą, nepasiūlius jam užimti jokių kitų laisvų pareigų nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 27 d.
Dėl profesinės sąjungos sutikimo
Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
Pareiškėjas buvo išrinktas VMI profesinės sąjungos valdymo organo nariu – pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Jis taip pat išrinktas Darbo tarybos nariu. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad darbdavys turėjo gauti Profesinės sąjungos išankstinį sutikimą atleisti iš darbo, yra pagrįsti.
Vertintina visuma VMI veiksmų dėl minėtos garantijos įgyvendinimo.
VMI 2018 m. kovo 29 d. raštą Nr. (6.17-01)-161 per vidinę dokumentų valdymo sistemą išsiuntė VMI vyriausiajam specialistui J. A.. Nustatyta, kad minėtas asmuo nuo 2018 m. kovo 27 d. sirgo. J. A. yra profesinės sąjungos pirmininkas, jis taip pat dirba VMI.
Teismo vertinimu, atsakovės pozicija pranešimą Profesinės sąjungos pirmininkui siųsti per vidinę dokumentų valdymo sistemą nepažeidžia Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos pareigos įgyvendinimo. Akcentuotina, kad pareiškėjui atsakovė pranešė, jog dėl sutikimo jį atleisti kreipėsi į Profesinę sąjungą. Taigi, pareiškėjas, būdamas aktyvus profesinės sąjungos narys, iš minėto rašto turėjo suprasti ir realiai pasidomėti dėl atsakymo pateikimo. Pareiškėjas turėjo realią galimybę žinoti apie tokio pranešimo išsiuntimo.
Byloje nenustatyta, kad atsakovė, kaip pareiškėjas teigia, žinodama, jog Profesinės sąjungos pirmininkas serga, tyčia tokį pranešimą siuntė per dokumentų valdymo sistemą. Minėta, kad pareiškėjo atleidimo procedūra buvo nukelta iki to momento, kol VDI pateiks sprendimą. VDI, teikdama nuomonę dėl pareiškėjo atleidimo, jokių argumentų dėl galimo jo atleidimo dėl narystės profesinėje sąjungoje nenurodė.
Šiuo atveju atsakovė pareiškėjo teisių nepažeidė, jo socialinės garantijos buvo užtikrintos ir mokamas darbo užmokestis.
Pagal Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalį, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.
Taigi, atsakovė, įgyvendindama minėtą Darbo kodekso nuostatą, kreipėsi į VDI ir 2018 m. balandžio 25 d. gavusi VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sutikimą atleisti pareiškėją iš pareigų, jį atleido.
Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, siekė, kad būtų įformintas jo atleidimas (administracinė byla Nr. eI-2632-968/2018). Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors ir Profesinės sąjungos pirmininkas sirgo, tačiau atsakovės atlikti veiksmai rodo, jog pareiškėjo atleidimas buvo atliktas nepažeidus jo, kaip profesinės sąjungos renkamojo organo nario, teisių. Akcentuotina, kad atsakovė, vykdydama struktūrinius pertvarkymus, panaikino ne tik pareiškėjo pareigybę, bet visą Bendrųjų reikalų departamentą, kuriame jis dirbo. Akcentuotina ir tai, kad pats pareiškėjas 2018 m. kovo 30 d. rašte išreiškė apsisprendimą nelikti tarnyboje. Teismas nenustatė, kad atsakovas pareiškėją būtų atleidęs būtent dėl jo aktyvios narystės profesinėje sąjungoje. Šiuo atveju tai tik pareiškėjo vertinimas, kuris teismo pripažįstamas kaip nepagrįstas.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neskundė atsakovo sprendimo dėl paskelbtos prastovos bei VDI pateikto sutikimo atleisti jį.
Dėl siūlytinų pareigų
Pareiškėjo teigimu, jam nuo 2018 m. kovo 29 d. (teismo posėdžio metu nurodė nuo 2018 m. balandžio 3 d.) iki 2018 m. balandžio 27 d. nebuvo siūlytos jokios pareigos. Jo manymu, taip atsakovė pažeidė VTĮ įtvirtintas garantijas.
Pareiškėjas Įsakymu atleistas panaikinus jo pareigybę (VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas). VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.
LVAT, atskleisdamas VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies turinį, išaiškino, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė (2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013).
LVAT savo praktikoje išaiškino, kad taikant VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko (žr., pvz., 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017). Be to, teismų praktikoje dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus laikomasi nuostatos (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011; Nr. A492-1954/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-43/2013, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007), kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju.
Nors pareiškėjas skunde neginčija, tačiau teismas pažymi, kad atsakovė vykdė realią struktūrinę pertvarką, siekdama optimizuoti VMI veiklą, t. y. VMI viršininkas 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V-305 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. balandžio 3 d. panaikino VMI Bendrųjų reikalų departamentą ir vietoje jo įsteigė Administravimo skyrių ir 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. VP-160 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. VP-1 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. balandžio 3 d. panaikino Bendrųjų reikalų departamento pareigybių sąrašą. Taip pat 2017 m. lapkričio 23 d. informaciniu pranešimu Nr. (6.17-01)7-268 informavo pareiškėją, kad jam sutikus, gali būti perkeltas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas bei išaiškino, jog, atsisakęs siūlomų pareigų, 2018 m. kovo 30 d. bus atleistas iš užimamų pareigų.
Taigi, teismo vertinimu, VMI atlikti realūs struktūriniai pertvarkymai atsakovės pagal jai suteiktą diskreciją. Teismas neįgaliotas vertinti ekonominio ar politinio tokių pertvarkų pagrįstumo.
Taip pat pažymėtina, kad teismas turi apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr. 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013; 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017).
Pareiškėjui buvo siūlytos užimti laisvos pareigybės iki pareigybės panaikinimo, t. y. VMI 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. kovo 28 d. nurodytos raštuose. Akivaizdu, kad pareiškėjui buvo siūloma užimti keletą kartų laisvas pareigybes. Pats pareiškėjas 2018 m. kovo 30 d. pareiškime atsisakė užimti siūlomas laisvas pareigas ir išreiškė poziciją nelikti tarnyboje. Taigi, toks jo atsisakymas teisiškai ir turėjo būti kvalifikuojamas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Pats pareiškėjas iš esmės dviprasmiškai gina savo poziciją, t. y. administracinėje byloje Nr. eI-2632-968/2018 siekė, jog būtų įformintas pareiškėjo atleidimas, o šioje administracinėje byloje ginčija Įsakymą, kuriuo atleistas iš pareigų, bei siekia būti grąžintas į užimtas pareigas, kurios, kaip minėta, yra panaikintos. Šiuo atveju tai tik pareiškėjo apsisprendimas atsisakyti užimti siūlytas laisvas pareigas. Akcentuotina, kad atsakovė nuosekliai nuo pranešimo apie pareigybių panaikinimą, pareiškėjui siūlė užimti laisvas pareigas ir prašė iki 2018 m. kovo 29 d. pateikti savo nuomonę. Pareiškėjas savo poziciją išdėstė paskutinę įspėjimo dieną. Pareiškėjas pats pasirinko tokį ilgą apsisprendimo laikotarpį. Taigi, atsakovė šiuo atveju, negavusi pareiškėjo pozicijos, negalėjo numatyti, jog jis atsisakys pareigų ir privalės kreiptis į Profesinę sąjungą.
Teismas pažymi, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012).
Konstatuotina, kad atsakovė tinkamai įgyvendino VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas garantijas pareiškėjui visą įspėjimo laikotarpį siūlyti užimti laisvas pareigas.
Akcentuotina, kad pareiškėjo atleidimas 2018 m. balandžio 27 d. buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, t. y. atsakovės kreipimosi į VDI. Taigi, atsakovė pareiškėjo teisių nepažeidė. Atsakovė nukėlė atleidimo termino pabaigą iki to termino, kada VDI pateiks atsakymą. Ta aplinkybė, kad nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. pareiškėjui buvo paskelbta prastova, kurios teisėtumo pareiškėjas neginčijo, nekeičia anksčiau nustatytų aplinkybių, t. y. kad pareigybė buvo panaikinta 2018 m. balandžio 3 d., o pats pareiškėjas 2018 m. kovo 30 d. atsisakė užimti laisvas pareigas. Šiuo laikotarpiu atsakovė neturėjo pareigos siūlyti jokių kitų laisvų pareigų ir, teismo vertinimu, nepadarė procedūrinių pažeidimų.
VDI 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje nurodė, jog nenustatė, kad pareiškėjo atleidimas yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje ar darbo taryboje. Taigi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad jokių kitų galimybių, išskyrus atleidimą pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, šioje situacijoje nebuvo. Teismas tokiai pozicijai pritaria.
Teismo vertinimu, atsakovė, nesulaukusi atsakymo iš Profesinės sąjungos, atsižvelgdama į VDI 2018 m. balandžio 25 d. priimtą sprendimą bei, įvertinusi tai, kad pareiškėjas atsisakė jam siūlomų pareigybių, teisėtai ir pagrįstai Įsakyme 2018 m. balandžio 27 d. atleido jį iš užimamų pareigų. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad su juo buvo susidorota dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, pripažįsta nepagrįstais.
Taigi, nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, negali būti tenkintas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kadangi pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį neturtinė žala gali būti atlyginta tik nustačius visumą būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Akcentuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl duomenų apie išmokėjimą yra neesminiai, Įsakyme yra nurodytos mokėtinos sumos, pareiškėjas šių argumentų nedetalizavo, o tik abstrakčiai teigė, kad galimai jam neteisingai apskaičiuoti atostoginiai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė