Nr. 1S-48-485/2015
Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01102-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) 2014-10-31 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo R. Š. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.
Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-02-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 2013-08-06 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 64 str. 3 d. subendrinta su 2007-02-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metai 6mėnesiai. Anksčiau teistas
Bausmės pradžia – 2013-08-06, pabaiga – 2016-02-05.
2014 m. spalio 31 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis padarė reikiamas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Be to nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Nuteistasis R. Š. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prokuroro atsiliepime nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir priėmė nepagrįstą nutartį. Prokuroras savo atsiliepime nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, kadangi bausmę jis atlieka už BK 138 str. 1 d., ir 284 str. 1 d., veikas, kurios yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas nepagrįstai savo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą motyvavo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir neatliktos bausmės dalies vertinimu. Apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nuteitajam jau yra paskirta bausmė ir veikos sunkumas yra įvertintas, tokiu būdu užtikrinamas ir teisingumo principo įgyvendinimas.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis atitinka formalias BVK 157 str. 1 d. sąlygas, atlikęs privalomą bausmės dalį lygtiniam paleidimui taikyti, net 7 kartus skatintas, mokėsi, įgijo staliaus, suvirintojo, elektriko ir statybininko-apdailininko specialybes, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, sukūrė šeimą, laisvėje turėtų kur gyventi ir dirbti, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Pasižada nutraukti visus ryšius su netinkamais asmenimis, laisvėje laikytis įstatymo ir nenusikalsti.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo sveikata yra smarkiai pablogėjusi, laisvės atėmimų ligoninėje nėra sąlygų jo gydymui, jam reikalinga operacija. Šių aplinkybių apylinkės tesimas nesvarstė.
Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Pažymėtina, jog teismas priimdamas sprendimą dėl komisijos nutarimo tvirtinimo patikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ne tik tai, ar buvo laikomasi visų procedūrų, be taip pat ir tai, ar Komisija įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar jas vertino visumoje. Todėl, svarstant, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti įvertinta bylos duomenų visuma: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, taip pat ir neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.
Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai patikrino Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir teisingai nustatė, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą yra nepakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nei Komisijos nutarime padarytos išvados, nei prokuroro atsiliepime nurodomos aplinkybės, neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ar jo netaikyti.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. Š. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, darbą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
R. Š. atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą (BK 129 str. 2 d. 6 p., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.), tame tarpe ir už sunkų nusikaltimą (nužudymą) sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Šiuo metu R. Š. atlikęs daugiau nei 1/2 bausmės, skatintas 7 kartus, mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą ir darbą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jis du kartus yra baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors jos negaliojančios, tačiau rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, įvertinus nuteistojo pavojingumą, jo padarytų veikų pobūdį bei pavojingumą, o taip pat pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal OASys yra 83 balai (vidutinė), pagrįstai spręsta, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai net ir su intensyvia priežiūra bus užtikrinti probacijos tikslai bei nebus pažeistas teisingumo principas.
Taip pat įvertintina ir tai, kad anksčiau R. Š. teistas 4 kartus, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis teismo pasitikėjimo nepateisino, todėl lygtinis paleidimas buvo panaikintas, be to būdamas lygtinai paleistas jis padarė naujas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus, o anksčiau taikytos priemonės nebuvo efektyvios. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo elgesio kriminogeniniai veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai, mastymas ir elgesys (silpna savitvarda, elgesio kontrolė, sieksi atsiriboti nuo savo problemų, noras, kad jas išspręstu kiti). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad lygtinis paleidimas padės užtikrinti bausmės tikslus, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis jam taikytinų pareigų bei apribojimų.
Sutinkama su skundo argumentu, jog atlikta bausmės dalis yra tikrai nemaža, tačiau lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, kas rodo, jog jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme (7 kartus paskatintas), tačiau šiuo atveju jos nustatytų esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, neatsveria. Kaip jau minėta, svarbu užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, todėl svarbu taip pat įvertini ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu byloje nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Dėl nuteistojo argumento, kad dėl sunkios sveikatos būklės jis turėtų būti paleistas į laisvę, kur jo laukia geresnis gydymas, priežiūra ir reabilitacija, teismas pažymi, kad sveikatos būklė nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam garantuojama sveikatos priežiūra tokio paties lygio kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Sveikatos problemos negali absoliučiai įtakoti lygtinio paleidimo klausimo išsprendimo rezultato. Be to, įstatymas numato ir nuteistojo galimybę būti atleistam nuo bausmės atlikimo dėl ligos (BVK 177 str.). Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, esant gydytojų komisijos išvadai, teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas, o sprendimą šiuo klausimu priima apylinkės teismas.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, o pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika