Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-403-342-2012].doc
Bylos nr.: I-403-342/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė 191833768 atsakovas
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga pareiškėjo atstovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM 18860252 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

Byla Nr

                                                            Administracinė byla Nr. I-403-342/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00083-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74.

(S)

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

 

2012 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I.K. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja I.K. prašymu (b.l. 5) teismo prašo priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės (toliau - ir atsakovas) nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, viso – 416,54 Lt, už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja teigia, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad jo darbdavys (atsakovas) nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieštaravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2012-05-14 teismas gavo pareiškėjos prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 11-12) su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad yra netinkamas atsakovas byloje ir gali turėti tik trečiojo suinteresuoto asmens statusą. Paaiškina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą 2010-02-25, o 2009 metais darbo užmokesčio ribojimas jos atžvilgiu nebuvo taikomas, todėl prašymas netenkintinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 56-59) prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Tai motyvuoja iš esmės tuo, jog atsakovo sprendimas riboti pareiškėjai priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl atsakovas neturėjo kitos galimybės netaikyti Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atkreipia dėmesį, jog prašymo reikalavimams taikytinas Darbo kodekso 298 straipsnyje reglamentuotas 3 metų senaties  terminas.

Proceso šalys apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje informuotos tinkamai.

Į teismo posėdį proceso šalys (jų atstovai) neatvyko, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka šiems subjektams (jų atstovams) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

 

Akcentuotina, kad byla teismo tirtina iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) 2012-03-29 nutartimi, administracinėje byloje A822-792/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-06-07 sprendimą (b.l. 20-24) panaikino ir bylą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad „Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prie pareiškėjai priteistinos sumos pridėjo pareiškėjai jau grąžintą 11,83 Lt sumą ir nepagrįstai pareiškėjai priteisė iš viso 416,54 Lt, nors, anot atsakovo, pareiškėjai priteistina suma yra 404,71 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, pareiškėjai priteista neišmokėto darbo užmokesčio dalis turi būti sumažinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 8) matyti, jog atsakovo nurodyta 11,83 Lt suma buvo priskaičiuota 2008 m. vasario mėnesį (mokėjimo rūšies kodas ir pavadinimas „289 Priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal“), tačiau pažymoje taip pat nurodyta, jog ši suma 2008 m. vasario mėnesį buvo išskaičiuota (mokėjimo rūšies kodas ir pavadinimas „245 Priedas už kategoriją 2 mėn. atgal.“). Iš pateiktos medžiagos sunku nustatyti, kaip pateikti duomenys turėtų būti vertinami apskaičiuojant priteistiną sumą pareiškėjai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šio aspekto nenagrinėjo, todėl galbūt neteisingai apskaičiavo pareiškėjai priteistiną sumą. Šiam klausimui išspręsti tikslinga surinkti daugiau įrodymų.” Į šias LVAT nutartyje nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir toliau tiria bylą iš esmės.

Taigi, byloje tirtinas ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjai I.K., iš viso – 416,54 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas nemokėjo jai visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.

Byloje neginčijama, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, ginčo laikotarpiu ji dirbo Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos Sargybų būrio vyresniosios pasienietės pareigose. Iš pareiškėjos asmeninės uždarbio kortelės už 2008 metus (b.l. 63-66) ir mokėjimų kodų suvestinės (b.l. 62) duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta: 2008 m. sausio mėn. – 189,25 Lt, kovą – 227,29 Lt. Iš šių dokumentų taip pat nustatyta, kad 2008 m. vasario mėnesį pareiškėjai išmokėta 11,83 Lt suma, kuri įvardinta, kaip pareiškėjai dėl priedų ir priemokų ribojimo už 2 mėn. atgal mokėtina suma. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad minėta 11,83 Lt suma faktiškai  buvo įskaičiuota į minėtą 2008 m. sausio mėn. ginčo 189,25 Lt sumą, todėl akivaizdu, kad apskaičiuojant ginčo nepriemokos dydį už 2008 m. 11,83 Lt suma iš bendros ginčo sumos minusuotina. Šią teismo išvadą patvirtina ir atsakovo pateiktas ginčo sumos apskaičiavimas 2012-04-24 rašte (b.l. 61). Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad pareiškėjai atsakovas dėl ginčo ribojimo už 2008 m. yra neišmokėjęs, viso - 404,71 Lt (416,54 Lt - 11,83 Lt = 404,71 Lt).

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi  apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

              Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

              KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

              LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

              Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis nėra tinkamas atsakove byloje. Byloje įrodyta, kad pareiškėja tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijusi su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktine, t.y. subjektu (pareiškėjos darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjai darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėja formuluodama savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėja prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiškėjos darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.

Remiantis virš išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nustatyti faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti sprendimo įvykdymo terminą.

Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Tokia teismo išvada darytina remiantis ir Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimu, kuriame inter alia konstatuota, kad „<...> Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad su sprendimų vykdymu susijusius santykius reglamentuoja ir kituose įstatymuose įtvirtintos teisės normos, inter alia Civilinio proceso kodekse, <...> Lietuvos Respublikos darbo kodekse <...> Taigi įvairūs įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai reguliuoja santykius, susijusius su sprendimų (inter alia administravimo subjektų, teismų sprendimų) vykdymu, šių įstatymų nuostatas vykdymo procese taiko įvairios jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos.“

Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindą pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra ši norma nustato naikinamąjį terminą, kurį viršijus valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas.

Nustatyta, jog pareiškėjos teisės ginčo laikotarpiu buvo pažeistos, jai yra neišmokėta ginčo suma. Reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismui pateiktas 2010-03-01, taigi, remiantis minėtomis Darbo kodekso nuostatomis, laikytina, jog pareiškėja nėra praleidusi 3 metų senaties termino kreiptis į teismą. Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas ).

LVAT minėtoje 2012-03-29 nutartyje atkreipė dėmesį, kad „Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be kita ko, aptartinas ir sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011)“. Atsižvelgdamas į tai teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepimu neprašė atidėti būsimo teismo sprendimo vykdymą ir (ar) reikalavimo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nereiškė. Jokių savo sunkios finansinės padėties įrodymų atsakovas ir (ar) tretysis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė. Remiantis virš nurodyta LVAT praktika, atkreiptinas proceso šalių dėmesys, kad klausimas dėl asignavimų, reikalingų priteistai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti, yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, o ne su  šioje byloje nagrinėjamu ginču.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 127 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos I.K. prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai I.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį 404,71 Lt (keturis šimtus keturis litus ir 71 centą) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėja                                                                                                                     Aušrelė Mažrimienė