Administracinė
byla Nr. N62-1324/2011
Teisminio
proceso Nr.4-06-3-00817-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 50.21
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio
(pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus
Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos
komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m.
gegužės 18 d. nutarimo L. Z. administracinio teisės
pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s
t a t ė :
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010
m. gegužės 18 d. nutarimu L. Z. atžvilgiu pradėtą
administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 18818 straipsnį
(„Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas“) nutraukė
konstatavęs, jog asmens veikoje nėra pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, jog L. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas
už tai, kad šis 2010 m. vasario 16 d., 11.30 val., Lietuvos Nepriklausomybės
minėjimo eitynėse, Rumpiškės – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, nešėsi plakatą,
kuriame pavaizduotas nacistinės Vokietijos simbolis. Teismas pažymėjo, jog
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros
skyriaus pateikti duomenys patvirtina, jog L. Z. Vasario
16-osios minėjimo metu neštame plakate atvaizduotas XIII-XIV a. žiedas, rastas
1998 m. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, Kriveikiškių
kapinyne, saugomas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje. Teismas
nurodė, jog nacistinės Vokietijos svastika – tai raudonai baltame fone
pavaizduotas juodos spalvos kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu
užlenktais, galais, o iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, jog L. Z. neštame plakate pavaizduotas simbolis, nors ir panašus,
tačiau netapatus nacistinės svastikos ženklui. Teismas, išanalizavęs įrodymų
visumą, šį simbolį įvertino kaip Lietuvos istorijos paveldą, o ne kaip nacistinės
Vokietijos simbolį. Taip pat pabrėžė, jog ATPK 18818 straipsnio 2
dalis pateikia baigtinį sąrašą tikslų, kuriuos nustačius, pirmojoje dalyje
apibrėžtos veikos neužtraukia administracinės atsakomybės. Teismas priėjo
išvadą, jog L. Z. eitynių metu Vasario 16-osios minėjimo
dalyviams pasakojo apie Lietuvos istoriją, jokių kitų veiksmų jis
nedemonstravo, elgėsi gražiai, tikslo platinti ar skleisti nacistinę ideologiją
neturėjo, plakatą su senovės lietuvių dirbinių nuotrauka demonstravo švietimo
tikslais, siekdamas informuoti visuomenę apie istorinius Lietuvos įvykius.
II.
Nesutikdamas su Klaipėdos
miesto apylinkės teismo nutarimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Klaipėdos miesto pirmasis policijos komisariatas (toliau – ir
Institucija) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti
ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog L.
Z. klaidingai suprato vykdęs muziejaus populiarinimo bei švietėjišką
veiklą, nes Kernavės archeologinis muziejus nuo 2005 m. yra uždarytas, o pats
jokia muziejų veikla neužsiima. L. Z. teiginiai, kad
svastiką demonstravo švietėjiškai tikslais, taip pat abejotini, nes jis
dalyvavo eitynėse, o ne vienkartiniame neformaliojo suaugusiųjų švietimo
renginyje. Pažymi, jog tiek eitynių dalyviai, tiek tarptautinė bendruomenė
demonstruotos svastikos prasmę suvokė kaip nacistinį simbolį ir jį pasmerkė.
Teigia, jog lietuvių praeityje naudotos svastikos buvo prieš laikrodžio
rodyklę, tuo tarpu L. Z. demonstruotoji – pasukta pagal
laikrodžio rodyklę, kokią naudojo nacistai. Atkreipia dėmesį į tai, jog L. Z. svastikos nedemonstravo kaip archeologinio radinio, o
pasigamino plakatą su daug kartų padidintu ir išryškintu svastikos simboliu.
Tvirtina, jog teismas rėmėsi šališko liudytojo M. J. parodymais
bei neteisingai konstatavo, kad L. Z. plakate demonstruotas
simbolis nėra tapatus nacistinės Vokietijos svastikai. Teismo apibūdinta
nacistinė Vokietijos svastika atitinka nacistinės vėliavos aprašymą, tačiau
tokios svastikos skiriamasis bruožas – pagal laikrodžio rodyklę pasukta
svastika. Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos
komisariatas rašytinio prašymo žygiuoti eitynėse su plakatuose pavaizduotomis
svastikomis negavo ir leidimo su jais eiti eisenoje nedavė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas
tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos
teismas administracinio teisės pažeidimo bylą L. Z. atžvilgiu
nutraukė konstatavęs, jog pastarojo veiksmuose nėra ATPK 18818 straipsnio
1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi
byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog tokia išvada nėra pakankamai pagrįsta.
ATPK 18818 straipsnio
1 dalyje įtvirtinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia nacistinės
Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar
uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos
SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar
uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo,
nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo,
sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar
ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų
ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkime
ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės
Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas. Iš pacituotos normos
matyti, ką įstatymų leidėjas yra priskyręs nacistinei ir komunistinei
simbolikai, ir kokius veiksmus su ja draudžiama atlikti. Taigi tokiems
simboliams priskirti ne tik oficialūs nacistinės Vokietijos, SSRS, Lietuvos SSR
bei nacistinių ar komunistinių organizacijų atributai, bet ir pastarųjų
modifikacijos.
Iš administracinio teisės
pažeidimo protokole L. Z. pareikšto administracinio
kaltinimo matyti, jog atsakomybėn šis patrauktas už šiuos veiksmus - plakato,
kuriame pavaizduotas nacistinės Vokietijos simbolis –– svastika - nešimą
eitynėse, t. y. nacistinės svastikos pagrindu sudaryto ženklo naudojimą
susirinkime (eitynėse).
Taigi šiuo atveju
pirmiausia nustatytina, ar L. Z. 2010 m. vasario 16 d.
neštas plakatas Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo eitynėse laikytinas nacistinės
svastikos pagrindu sudarytu ženklu. Aiškindamasis šį objektyviosios pažeidimo
pusės elementą, apylinkės teismas be kita ko konstatavo, jog svastika – šventas
simbolis, senovėje plačiai naudotas beveik visuose pasaulio žemynuose, tuo
tarpu nacistinė svastika - tai raudonai baltame fone pavaizduotas juodos
spalvos kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais, galais,
kurio L. Z. neštame plakate nebuvo.
Nagrinėjamu bylos aspektu
pabrėžtina, jog apylinkės teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn
patraukto asmens nešto plakato turinį apsiribojo tik tapatumo su nacistinės
Vokietijos vėliava neradimu, tuo tarpu administracinis kaltinimas asmeniui
pareikštas, kaip jau buvo minėta, ne už nacistinės Vokietijos oficialaus simbolio
demonstravimą, bet už nacistinės svastikos pagrindu sudaryto ženklo naudojimą,
t. y. modifikuotą simbolį. Iš bylos medžiagos matyti, jog L.
Z. eitynėse nešė plakatą su XIII-XIV a. žiedo su svastika viduryje, rasto
valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, nuotrauka. Paminėtas
radinys saugomas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje, jo skersmuo 2,3
cm (b. l. 25). Tuo tarpu L. Z. eitynėse neštame plakate
žiedas išdidintas tiek ir taip (plakato dydis didesnis nei metras), kad būtų
akcentuojama svastika, kuri yra tokios pat konfigūracijos, kokia naudota
nacistinėje Vokietijoje (b. l. 8). Teisėjų kolegija pastebi, jog simbolis
negali būti be paskirties, jis visada atspindi kokią nors idėją, sąvoką ir
pan., kokią jai yra suteikęs žmogus. Pažymėtina, jog istorinis laikmetis
aiškiai pakeitė svastikos – kaip teigiamo ženklo - reikšmę, todėl svastikos,
kurią naudojo nacistinė Vokietija (pagal laikrodžio rodyklę), pritaikymas
vėliavose ar kitokiuose ženkluose pirmiausia (nes tai netolima Lietuvos
istorinė patirtis) asocijuojasi su tomis idėjomis, mintimis, kuriomis jai buvo
suteikęs nacistinis režimas, todėl vertinant, ar L. Z. naudotas
plakatas laikytinas nacistinės svastikos pagrindu sudarytu ženklu, šiuo
atveju buvo būtina įvertinti visas reikšmingas įvykio aplinkybes bei plakato
panaudojimo kontekstą, kas šiuo atveju nebuvo apylinkės teismo atlikta.
Pažymėtina ir tai, jog ATPK
papildytas 18818 straipsniu 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.X-1675
kaip atsakas į visuomenėje nuolat
kylančios diskusijas dėl totalitarizmo palikimo naikinimo ir kai kurias
neigiamas visuomenės raidos tendencijas, kai nyksta netolerancija nacizmo ir
komunizmo režimų idėjoms, plinta nacistinio ir komunistinio totalitarinio
režimo simbolių viešas naudojimas ir pan. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte
pabrėžta, jog pagrindinis jo tikslas - uždrausti Lietuvoje tokį demokratinės
visuomenės narius žeidžiantį nacistinės ir komunistinės simbolikos naudojimą,
kuris būtų suprantamas kaip nacistinių ar komunistinių okupacinių režimų
propaganda ir sudarytų palankias sąlygas kurtis nacių ir neonacių, komunistų ir
neokomunistų bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas
propaguojančioms organizacijoms. Taigi, įvertinus
tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl L.
Z. naudoto plakato priskyrimo nacistinės svastikos pagrindu sudarytam
ženklui.
Apylinkės teismas byloje taip pat konstatavo, kad L. Z. veika neužtraukia atsakomybės dar ir dėl to, jog
pastarasis eitynių metu pasakojo Lietuvos istoriją, tikslo platinti ar skleisti
nacistinę ideologiją neturėjo, o plakatą demonstravo švietimo tikslais,
siekdamas informuoti visuomenę apie istorinius Lietuvos įvykius.
Nagrinėjamu bylos aspektu
pažymėtina, jog ATPK 18818 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagal
šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje
nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir
dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno,
kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmuo, kuris
naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo
pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą. Matyti, jog pateiktas
baigtinis sąrašas tikslų, kuriuos nustačius, pirmoje dalyje apibrėžtos veikos neužtraukia
administracinės atsakomybės, todėl įvertinus analizuojamo straipsnio
konstrukciją (straipsnio 1 dalyje expressis verbis nenustatyta, kad
atsakomybę užtraukia straipsnyje įvardinti veiksmai, kurie atliekami tik turint
tam tikrą aiškiai apibrėžtą (konkretų) tikslą (siekiant jo)), darytina išvada,
jog paminėtos išimtys taikytinos tik išsamiai ištyrus bylos aplinkybes bei
taip, kad nebūtų paneigta paties ATPK 18818 straipsnio paskirtis.
Iš skundžiamo nutarimo matyti,
jog apylinkės teismas pritaikė dvi išimtis - visuomenės informavimą apie
istorinius įvykius bei švietimo tikslus, tačiau tokios savo išvados visiškai
nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinus paminėtas išimtis teleologiniu,
sisteminiu, lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais, daro išvadą, jog
švietimo tikslais atliekami ATPK 18818 straipsnio 1 dalyje numatyti
veiksmai neužtraukia atsakomybės tuomet, kai tai atlieka švietimo sistemos
subjektai (pvz. švietimo įstaigos moko apie totalitarinius režimus, atitinkamai
naudoja nacistinius ar komunistinius simbolius ir pan.), o visuomenės
informavimas apie istorinius ir dabarties įvykius atliekant straipsnio 1 dalyje
numatytus veiksmus neužtraukia atsakomybės, kai vieša informacija teikiama
visuomenei taip, jog tampa aišku, kas ir kodėl atitinkamą simbolį naudojo,
teikiant informaciją neiškreipiamos objektyvios istorinės žinios ir pan.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek L. Z. išsilavinimas -
vidurinis, tiek demonstruoto plakato turinys (žymiai išdidintas radinys,
pačiame plakate jokių prierašų ir paaiškinimų apie jo istorinę vertę nebuvo) ir
jo naudojimo vieta (gatvė ir bažnyčios šventorius) bei laikas leidžia teisėjų
kolegijai daryti išvadą, jog yra pagrįstų ir nepašalintų abejonių dėl L. Z. atliktos veikos tikslų, t. y. neva vykdyto visuomenės
informavimo apie istorinius įvykius. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl L. Z. demonstruoto plakato tarp eitynių dalyvių kilo
nepasitenkinimas, į tai sureagavo visuomenės informavimo priemonės, įvairių
bendruomenių atstovai, kas leidžia asmens veiksmus vertinti kaip galimai
provokuojančius. Pažymėtina, jog vertinant, ar L. Z. iš
tiesų informavo visuomenę apie Lietuvos istorinius įvykius, apylinkės teisme
buvo apklaustas tik paties atsakomybėn patraukto asmens nurodytas ir prašomas
iškviesti liudytojas M. J., kurio nešališkumu galima
suabejoti, nes būtent jo nuotraukų pagrindu ir buvo padarytas plakatas, kartu
su teiktu teismui pareiškimu L. Z. pateikė dokumentus,
kurie buvo adresuoti būtent M. J. Tuo tarpu tose pačiose
eitynėse kitus plakatus nešę ir kartu su L. Z. sulaikyti
dar trys asmenys, taip pat tarnybinius pranešimus surašę Institucijos
pareigūnai teismo apklausti nebuvo. Įvertinus tai, kas nustatyta, teisėjų
kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo išvada dėl ATPK 18818 straipsnio
2 dalyje įtvirtintų išimčių taikymo padaryta nesurinkus visų būtinų įrodymų
spręsti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrąją elgseną ir
ketinimus, todėl ji pripažintina nepagrįsta.
Remiantis tuo, kas
išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme
visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip
pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės
pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku,
visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes,
išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus,
todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144
straipsnio 3 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos
komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam
teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius