Baudžiamoji byla Nr. 2K-188-489/2015
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00111-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.16.5.;
1.1.2.2.
1.2.16.2.;
1.2.16.;
2.3.2.2.11. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Gintaro Godos ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei,
gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarokaitei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Regimanto Žukausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio ir nuteistojo A. V. (A. V.) gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžiu nuteisti:
A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1982 straipsnio 1 dalį (dėl programinės įrangos DDoS atakoms vykdyti įsigijimo ir laikymo) 60 MGL (7800 Lt, 2259 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį (dėl programinės įrangos interneto tarnybinėms stotims skenuoti įsigijimo ir laikymo) 60 MGL (7800 Lt, 2259 Eur) dydžio bauda.
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 3 dalį (dėl tinklalapio www.s.lt atakų) 30 MGL (3900 Lt, 1129 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 1 dalį (dėl tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt atakų) 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5647 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalis, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 150 MGL (19 500 Lt, 5647 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 240 MGL (31 200 Lt, t. y. 9036 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 ir 65 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtas laikas nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. vasario 14 d. (57 paros), tai atitinka 114 MGL dydžio baudą, ir A. V. galutinė bausmė paskirta 126 MGL (16 380 Lt, t. y. 4743 Eur) dydžio bauda;
P. P. pagal BK 197 straipsnio 3 dalį (dėl tinklalapio www.s.lt atakų) 10 MGL (1300 Lt, 376 Eur) dydžio bauda, 197 straipsnio 1 dalį (dėl tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt atakų) 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė P. P. paskirta 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda.
Solidariai iš A. V. ir P. P. priteista S. G. 538 Lt (155,82 Eur), UAB „T.“ 5000 Lt (1448,1 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis, kuria A. V. nuteistas pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir priimtas naujas nuosprendis – A. V. pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį (dėl programinės įrangos DDos atakoms vykdyti įgijimo bei laikymo ir dėl programinės įrangos interneto tarnybinėms stotims skenuoti įsigijimo ir laikymo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias dvi nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Šiuo nuosprendžiu taip pat pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis, kuria A. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 1 dalį ir paskirtos subendrintos bausmės – A. V. veika, numatyta BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 197 straipsnio 1 dalyje (dėl tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt atakų), perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 3 dalį ir paskirta 45 MGL (5850 Lt, t. y. 1694 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 197 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6580 Lt, t. y. 1905 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 ir 65 straipsniais, į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. vasario 14 d. (57 dienos), nustatyta, kad A. V. atliko bausmę.
Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis, kuria P. P. nuteistas pagal BK 197 straipsnio 1 dalį ir subendrintos bausmės – P. P. veika, numatyta BK 197 straipsnio 1 dalyje (dėl tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt atakų), perkvalifikuota į BK 197 straipsnio 3 dalį ir paskirta 10 MGL (1300 Lt, t. y. 376 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 197 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 14 MGL (1820 Lt, t. y. 527 Eur) dydžio bauda.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą patenkinti, o gynėjos kasacinį skundą atmesti, gynėjų, prašiusių gynėjos paduotą kasacinį skundą patenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 3 dalį dėl to, kad, keršydamas už tai, jog jo reikalavimu iš tinklalapio www.s.lt nebuvo pašalinta neigiama informacija apie UAB „R.“ ir jį, kaip UAB „R.“ akcininką, bei siekdamas dėl to sutrikdyti tinklalapio www.s.lt darbą, organizavo elektroninės paslaugos trikdymo atakas ir vadovavo jų vykdymui. 2010 m. lapkričio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, parinkęs nusikaltimo vykdytoją UAB „R.“ darbuotoją P. P., nurodė jam nuo 2010 m. lapkričio 2 d., pasinaudojant kompiuterine technika, esančia UAB „R.“ tarnybinėse patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), internetu vykdyti elektroninės paslaugos trikdymo atakas, t. y. tyčia vienu metu išsiųsti didelį užklausų kiekį į tinklalapį www.s.lt bei taip apkrauti informacinės sistemos naudojamus resursus ir pateikė P. P. šiai atakai vykdyti išorinius mobiliojo ryšio USB modemus ir kitą tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę techniką ir programinę įrangą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. V. 2011 m. sausio mėn., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodė P. P. nuo 2011 m. sausio 16 d., pasinaudojant interneto ryšiu iš UAB „R.“ priskirto IP adreso (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių kompiuterių, kuriems buvo priskirti UAB „B.“ administruojami IP adresai, bei iš užsienio šalyse (Tailande, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vietname, Lenkijoje, Kolumbijoje ir kt.) esančio ir kenkėjišku programiniu kodu užkrėsto kompiuterinio tinklo (naudojančio užkrėstus kompiuterius kaip tarpines tarnybines stotis, siekiant nuslėpti realų naudotojo kompiuteriui priskirtą IP adresą) kompiuteriams priskirtų IP adresų tęsti elektroninės paslaugos trikdymo atakas, t. y. tyčia vienu metu išsiųsti didelį užklausų kiekį į tinklapį www.s.lt. ir pateikė jam šiai atakai vykdyti išorinius mobiliojo ryšio USB modemus bei kitą tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę techniką ir programinę įrangą.
A. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 3 dalį (perkvalifikavus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 197 straipsnio 1 dalies) dėl to, kad, keršydamas už tai, jog UAB „T.“ atsisakė vykdyti jo reikalavimą netransliuoti laidos „Akistata“, kurioje turėjo būti pateikta neigiama informacija apie jį, ir siekdamas dėl to sutrikdyti tinklapių www.t.lt ir www.tv.lt darbą, organizavo elektroninės paslaugos trikdymo ataką ir vadovavo jos vykdymui. 2011 m. spalio mėn., parinkęs nusikaltimo vykdytoją – UAB „R.“ darbuotoją P. P., nurodė jam nuo 2011 m. spalio 19 d. iki spalio 21 d. internetu, pasinaudojant kompiuterine technika, esančia UAB „R.“ tarnybinėse patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdyti elektroninės paslaugos trikdymo atakas, pasinaudojant užsienio šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Vietname, Rusijos Federacijoje ir kt.) esančiu kenkėjišku programiniu kodu užkrėstu kompiuteriniu tinklu (naudojančiu užkrėstus kompiuterius kaip tarpines tarnybines stotis, siekiant nuslėpti realų naudotojo kompiuteriui priskirtą IP adresą), t. y. tyčia vienu metu išsiųsti didelį užklausų kiekį į tinklalapius www.t.lt ir www.tv.lt. ir taip apkrauti informacinės sistemos naudojamus resursus, bei pateikė jam šiai atakai vykdyti reikalingą tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę techniką ir programinę įrangą.
P. P. nuteistas pagal BK 197 straipsnio 3 dalį (perkvalifikavus iš BK 197 straipsnio 1 dalies) už tai, kad, vykdamas A. V. nurodymą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 spalio 21 d., pasinaudodamas A. V. jam pateikta kompiuterine technika ir programine įranga, skirta elektroninės paslaugos trikdymo atakai vykdyti, internetu iš Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Vietname, Rusijos Federacijoje ir kitose pasaulio šalyse esančio kenkėjiškomis programomis užkrėsto kompiuterinio tinklo (naudojančio užkrėstus kompiuterius kaip tarpines tarnybines stotis siekiant nuslėpti realų naudotojo kompiuteriui priskirtą IP adresą) kompiuteriams priskirtų IP adresų tyčia išsiuntė didelį užklausų kiekį į tinklalapius www.t.lt ir www.tv.lt. Dėl įvykdytos elektroninės paslaugos trikdymo atakos buvo sutrikdytas informacinių sistemų – tinklalapių www.t.lt, www.tv.lt bei visos tarnybinės stoties darbas ir padaryta didelė – 52 809,56 Lt žala UAB „T.“ ir 60 478 Lt žala „V.“ AB.
A. V. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį už šias dvi nusikalstamas veikas:
turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 197 straipsnyje, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 2 d., internetu įgijo programinę įrangą, skirtą elektroninės paslaugos trikdymo atakoms vykdyti, ją skaitmeninėje išorinėje USB laikmenoje laikė ir 2010 m. lapkričio 2 d. perdavė UAB „R.“ darbuotojui P. P. nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 197 straipsnio 1 ir 3 dalyse, vykdyti;
turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 1981 straipsnio 1 dalyje, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2011 m. gruodžio 8 d., internetu įgijo ir skaitmeninėje išorinėje USB laikmenoje iki 2012 m. sausio 18 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė programinę įrangą, skirtą kompiuterių, kompiuterinių tinklų ir tarnybinių stočių (serverių) skenavimui ir saugumo spragų paieškai, tokių kaip „Metasploit 4.1.4“, „Cain & Abel v4.9.43“, „NTOSQLInvader 1.0.0“, „Acunetix Web Vulnerability Scanner 7.0“, kurią 2011 m. gruodžio 26–27 d. panaudojo, siekdamas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos – tinklalapio www.s.lt valdymo skydo.
Apeliacinės instancijos teismas dėl šių nusikalstamų veikų A. V. išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
P. P. taip pat nuteistas pagal BK 197 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto poveikio tinklalapiui www.s.lt), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Žukauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. išteisintas pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), taip pat nuosprendžio dalį, kuria A. V. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 197 straipsnio 1 dalies į 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 3 dalį, P. P. nusikalstama veika – iš BK 197 straipsnio 1 dalies į 197 straipsnio 3 dalį, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendį su pakeitimais, nustatomojoje dalyje nurodant, kad A. V. ir P. P. nusikalstamais veiksmais UAB „T.“ buvo padaryta 7809,56 Lt žala.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes neišsamiai įvertino bylos įrodymus, kai kurių įrodymų visiškai nevertino, padarė prieštaringas išvadas, nepateikė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, dėl šių esminių BPK pažeidimų nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. V. buvo nuteistas pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. kaltu pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį, rėmėsi teisiamojo posėdžio metu duotais nuteistųjų A. V. ir P. P. parodymais apie tai, kokį tikslą turint buvo įgyta, laikoma ir panaudota ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta programinė įranga bei A. V. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasta skaitmeninėje išorinėje USB laikmenoje laikoma programinė įranga. Abu nuteistieji pripažino, kad A. V. perduota P. P. programinė įranga buvo panaudota vykdant elektroninės paslaugos trikdymo atakas (vadinamąsias DDos atakas) prieš informacines sistemas – tinklalapius www.s.lt ir www.t.lt., www.tv.lt. Nors apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir iš jų išplaukiančiomis išvadomis, t. y. kad A. V. organizavo DDos atakas, joms vadovavo, o P. P., pasinaudodamas A. V. pateikta programine įranga, jas vykdė, tačiau padarė šių faktinių aplinkybių neatitinkančią, nelogišką išvadą, jog neįrodyta, kad A. V. P. P. perduota programinė įranga buvo skirta nusikaltimams daryti. Nors ir nebuvo nustatyta, kokia programinė įranga buvo panaudota šioms nusikalstamoms veikoms vykdyti, kasatoriaus manymu, tai nešalina A. V. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį, nes akivaizdu, kad nusikalstamos veikos be šios programinės įrangos panaudojimo negalėjo būti padarytos.
Prokuroras nurodo, kad teisiamajame posėdyje A. V. pripažino kaltę ir dėl 2012 m. sausio 18 d. kratos metu jo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rastos programinės įrangos įgijimo ir laikymo, taip pat pripažino, kad, pasinaudodamas šia įranga, 2011 m. gruodžio 26–27 d. jis bandė neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos – tinklalapio www.s.lt valdymo skydo (šiuos parodymus patvirtino kiti bylos duomenys). Šios kratos metu rasta ir paimta „Kingston“ 32GB talpos USB atmintinė (T. 2, b. l. 133–134), kurioje aptikta virtuali operacinė sistema, sukurta 2011 m. gruodžio 8 d. Nustatyta, kad į šią sistemą įdiegta programinė įranga, skirta kompiuterių, kompiuterinių tinklų ir tarnybinių stočių (serverių) skenavimui ir saugumo spragų paieškai („Metasploit 4.1.4“, „Cain & Abel v4.9.43“, „NTOSQLInvader 1.0.0“, „Acunetix Web Vulnerability Scanner 7.0“), panaudojant programinę įrangą „Metasploit 4.1.4“ bei „Acunetix Web Vulnerability Scanner 7.0“ 2011 m. gruodžio 26–27 d. buvo skenuojama interneto tarnybinė stotis, kurios IP adresas yra (duomenys neskelbtini) ir kurioje patalpintas www.s.lt tinklalapis. Taip pat virtualiame standžiajame diske aptiktas informacijos fragmentas (failas su html plėtiniu), kuris rodo, kad iš apžiūrimos virtualios mašinos buvo „naršoma“ tinklalapyje www.s.lt. Šiame faile aptiktas tekstas, kuriame užfiksuotas serverio pranešimas apie „MySQL“ duomenų bazės serverio klaidą. Toks pranešimas galimas, kai prie tinklalapio bandoma neteisėtai prisijungti panaudojant „SQL Injection“ tipo ataką arba jeigu naršant tinklalapyje dėl kitų priežasčių sutrinka tarnybinės stoties veikla (T. 2, b. l. 153–168). Šias nustatytas aplinkybes iš esmės patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti specialistai. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (kad A. V., panaudodamas programinę įrangą, pažeisdamas apsaugos priemones, bandė neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos – tinklalapio www. s.lt valdymo skydo), bet padaręs išvadą, kad A. V. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje, konstatavo, kad šie duomenys neįrodo, jog programinė įranga buvo panaudota nusikaltimui padaryti. Ši išvada yra nepagrįsta, nes neginčijamai įrodyta, kad A. V. programinę įrangą laikė, turėdamas tikslą naudojantis ja padaryti nusikaltimą, numatytą BK 1981 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos, pažeidžiant jos apsaugos priemones), o tai, kad jam nepavyko to padaryti, baudžiamosios atsakomybės nešalina.
Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo sprendimu perkvalifikuoti A. V. ir P. P. nusikalstamas veikas iš BK 197 straipsnio 1 dalies į 3 dalį. Įvertinęs civilinio ieškovo UAB „T“ atstovo parodymus apeliacinės instancijos teisme, bendrovės veiklos apimtis, turtą, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad šiomis atakomis bendrovei nepadaryta didelė žala. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dėl A. V. ir P. P. nusikalstamų elektroninės paslaugos trikdymo atakų buvo sutrikdytas ne tik informacinių sistemų – tinklalapių www.t.lt, www.tv.lt, bet ir visos tarnybinės stoties darbas, padaryta žala ne tik UAB „T.“, bet ir didelė 60 478 Lt žala „V.“ AB. Nors „V.“ AB į bylos procesą nebuvo įtraukta (ikiteisminio tyrimo metu nepateikė civilinio ieškinio), tačiau tai neduoda pagrindo abejoti, kad šiai bendrovei buvo padaryta žala – pagal byloje esančius šios įmonės 2011 m. gruodžio 28 d. pranešimą bei jo priedus – 60 478 Lt dydžio turtinė žala. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas A. V. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 1 dalį, o P. P. – pagal BK 197 straipsnio 1 dalį, nes jų veiksmais buvo padaryta didelė žala UAB „T.“ ir „V.“ AB. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl padarytos techninės klaidos, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad UAB „T.“ padaryta 52 809,56 Lt žala, nors turėtų būti – 7809,56 Lt.
Nuteistojo A. V. gynėja advokatė A. Pūkienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo A. V. veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 197 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 3 dalį (dėl tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt atakų). Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kurioje paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 197 straipsnio 3 dalį (dėl tinklalapio www.s.lt atakų). Šią bylos dalį nutraukti.
Kasatorė teigia, kad priimant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso bei baudžiamosios teisės principų pažeidimų, nepagrįstai suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir tai sutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį.
Kasatorė nurodo BK 4 straipsnio 2 dalies nuostatas (nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formalios sudėties atveju), arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (materialios sudėties atveju) ir teigia, kad BK 197 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, o šios veikos padariniai – informacinės sistemos darbo sutrikimas ar nutrūkimas. Nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vieta yra tokia vieta, kurioje sutriko ar nutrūko informacinės sistemos darbas. Nagrinėjamu atveju sistemos darbo sutrikdymas buvo fiksuotas Švedijoje. „Basefarm“, hostingo paslaugų tiekėja, valdė atakuojamus serverius, esančius Švedijoje. Tai patvirtina civilinio ieškovo atstovų pateiktame kompaktiniame diske esantis susirašinėjimas su švedų kompanijos darbuotojais dėl atakos suvaldymo. Kasatorės manymu, remiantis BK 4 straipsnio 1 dalies, BPK 226 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi veikos padarymo vieta yra Švedijos Karalystė, kyla pagrįstų abejonių, ar Lietuvos Respublikos teismai turėjo jurisdikcijos teisę nagrinėti baudžiamąją bylą dėl šios veikos. Teismai nesprendė klausimo dėl bylos teismingumo, todėl pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą.
Kasatorė nurodo ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pažeistos nuteistojo teisės į gynybą ir žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas A. V. veiką perkvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką – iš BK 197 straipsnio 1 dalies į 197 straipsnio 3 dalį. Apie veikos perkvalifikavimą A. V. sužinojo paskelbus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, dėl to jis neturėjo galimybės gintis nuo pakeisto kaltinimo. Nors nuteistojo padėtis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo palengvinta, tačiau neužtikrintos nuteistojo teisės į gynybą ir žinoti, kuo yra kaltinamas. Įsiteisėjus nuosprendžiui nuteistasis nebeturėjo galimybės teisme faktų ir teisės aspektu išdėstyti savo gynybos argumentų dėl pakeisto kaltinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas atėmė iš nuteistojo teisę į tinkamą apeliaciją, nes šis teismas pasielgė kaip pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju buvo pažeistas baudžiamosios teisės principas, kad asmens teisė į gynybą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir sąlygomis. Taigi, kasatorės manymu, baudžiamasis procesas buvo neteisingas.
Pasak kasatorės, priimant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį neteisėtai pritaikytas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjos keliamą klausimą, koks Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas draudžia išsiųsti iš asmeniui priklausančio IP adreso didelį kiekį užklausų, nurodė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas, kad neprotingai didelis kiekis užklausų pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taip, kasatorės manymu, teismas, aiškindamas BK 197 straipsnio normos dispoziciją, ją nepagrįstai išplėtė, o neteisėtumo sąvoką, vartojamą BK įtvirtintoje normoje, sutapatino su CK vartojama sąvoka (kai ji yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų). Pasak kasatorės, dėl to neaišku, ar teismas siunčiamų užklausų gausą laikė nusikalstama veika pagal BK 197 straipsnį, ar veika, sukeliančia civilinę atsakomybę. Be to, nusikalstama veika, numatyta BK 197 straipsnyje, gali būti padaroma tik tyčia ir negali būti kvalifikuojama kaip neatidumas ir nerūpestingumas.
Kasatorė teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia nuteistojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 197 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nes suinteresuotų nukentėjusių asmenų ir civilinių ieškovų pateikti duomenys nebuvo tikrinami, informacinių technologijų ekspertizė nebuvo atlikta, specialisto išvada apie DdoS ataką ar apie programinę įrangą nepateikta. Be to, šis teismas vadovavosi ne apeliacinės instancijos teisme nuteistojo duotais parodymais, o parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Kasatorė pažymi, kad nors A. V. turėjo motyvą (nesutarė su www.s.lt. valdytoju, nenorėjo, kad UAB „T.“ rodytų laidą), apie kurį žinojo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, taip pat turėjo reikiamų žinių (yra kompiuterių specialistas), tai neįrodo, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. BK 197 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos motyvas nėra būtinasis šios veikos požymis. Šiuo atveju nėra pakankamų objektyvių įrodymų, kas vykdė DDoS ataką. Tai, kad serveryje Švedijoje buvo fiksuojama užklausų gausa, siunčiama iš skirtingų šalių, o nuteistojo kompiuteryje yra tam tikros teisėtos kompiuterinės programos, neįrodo, kad atakas vykdė to kompiuterio savininkas. Kadangi nėra specialisto išvados, todėl teismo nuosprendis pagrįstas spėjimais. Apeliacinės instancijos teismas visų abejonių nevertino nuteistojo naudai, taip pažeidė ir in dubio pro reo principą.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro kasacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo A. V. gynėjos advokatės A. Pūkienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 1982 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 1982 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotos įvairios neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitais duomenimis veikos, be kita ko, ir programinės įrangos, skirtos daryti nusikalstamas veikas, įgijimas ar laikymas nusikalstamu tikslu.
Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką yra aktualu nustatyti ne tik įgijimo ar laikymo veikas, bet taip pat konstatuoti, kad įgyta ar laikyta programinė įranga atitinka BK 1982 straipsnio 1 dalyje nurodytus dalyko požymius.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skirtingus informacinės sistemos saugumo pažeidimo būdus (atakas), sprendžia, kad BK 1982 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, tinkamos nusikalstamoms veikoms daryti, gali būti pagamintos ir teisėtu tikslu. Tačiau siekiant išvengti nepagrįsto baudžiamosios atsakomybės taikymo, kai tokios priemonės yra pagamintos ir pateiktos vartotojams teisėtiems tikslams (pavyzdžiui, skirtos informacinių technologijų produktų patikimumo, saugumo testavimui), būtina nustatyti tiesioginį ketinimą panaudoti tokias priemones nusikalstamai veikai daryti. Toks aiškinimas atitiktų ir būtinos įgyvendinti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (toliau ir – Direktyva 2013/40/ES) (OL 213 L 218, p. 8), preambulės 16 punktą. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 1982 straipsnio 1 dalyje nurodyto dalyko požymius šioje byloje atitinka ir dvigubo naudojimo priemonės (angl. dual-use), kurios gali būti panaudotos tiek teisėtiems, tiek ir nusikalstamiems tikslams.
Minėta, kad nustačius, jog įgytos ar laikytos tokio pobūdžio priemonės, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti ir kaltininko tikslą šias priemones panaudoti konkrečioms nusikalstamoms veikoms daryti. Šiuo aspektu aktualu tai, kad tiesiogiai nusikalstamoms veikoms daryti skirtos priemonės neturėtų būti tapatinamos tik su specialiai pritaikytomis priemonėmis. Esant minėtam tikslui, dvigubo naudojimo priemonės pasitelkiamos konkrečiai nusikalstamai veikai daryti, todėl ir tampa tiesiogiai skirtos šiai veikai daryti. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nustatytam tikslui daryti nusikalstamą veiką, šių priemonių įgijimas ar laikymas kelia grėsmę elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas BK 1982 straipsnyje nurodytą dalyką aiškino per siaurai, neatkreipė dėmesio į dvigubo naudojimo priemonių specifiką ir padarė neteisingą išvadą, kad A. V. P. P. perduota programinė įranga nėra BK 1982 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismų išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia pagrįsti, kad A. V. įgijo ir laikė tyrimo metu nenustatytą techninę ir programinę įrangą, skirtą DDos atakoms vykdyti, ir kuri, jam organizuojant, buvo panaudota tinklalapių www.s.lt, www.t.lt ir www.tv.lt veiklos trikdymui. Šias aplinkybes patvirtina nuteistųjų A. V. ir P. P. parodymai apie jų padarytas nusikalstamas veikas, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – 2010 m. lapkričio 2 d. S. G. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siųstas laiškas, kuriame teigiama, „Serveris nemanau, kad dirbs. Dar kartą siūlau panaikinti smeizta ir ankstesnius issireiskimus apie mane ir man priklausanti imone“. Pagal šio laiško techninius duomenis, nustatyta, kad laiškas buvo išsiųstas iš IP adreso, priskirto UAB „R.“. Nagrinėjamoje byloje svarbūs ir www.s.lt tarnybinės stoties sisteminiai įrašai, pagal kuriuos nustatyta, kad DDos atakos metu paklausos buvo vykdomos, be kita ko, ir iš UAB „R.“ IP adreso bei skirtingų IP adresų, esančių užsienyje. Taip pat reikšmingi UAB „T.“ tarnybinės stoties sisteminiai įrašai, iš kurių apžiūros nustatyta, kad didelis kiekis paklausų buvo vykdomos iš užsienio šalių IP adresų. Šios bylos kontekste aktualu ir tai, kad vykdyti DDos atakas yra būtina techninė ir programinė įranga, kuri sudarytų galimybes, panaudojant nuotolinę daugelio užkrėstų kompiuterių kontrolę (botnet tinklą), šią ataką nukreipti prieš kitą informacinę sistemą ar sistemas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pernelyg siaurai aiškindamas BK 1982 straipsnio 1 dalyje nurodytą dalyką, nepagrįstai padarė išvadą, kad programos, kurias A. V. įgijo, laikė ir panaudojo, t. y. „Metasploit 4.1.4“, „Cain & Abel v4.9.43“, „NTOSQLInvader 1.0.0“, „Acunetix Web Vulnerability Scanner 7.0“, nėra skirtos nusikalstamoms veikoms daryti. Byloje iš tiesų nustatyta, kad šios programos paprastai yra skiriamos teisėtiems tikslams – bendriausia prasme informacinių sistemų saugumo spragų paieškai. Tačiau sprendžiant, ar ši dvigubo naudojimo programinė įranga yra BK 1982 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas, kaip anksčiau minėta, būtina konstatuoti, kad programinė įranga įgyta ar laikyta siekiant ją panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti. Iš A. V. kratos metu paimto USB turinio ir ten aptiktos programinės įrangos bei informacijos fragmentų (failas su .html plėtiniu) matyti, kad iš virtualios mašinos buvo naršoma tinklalapyje www.s.lt. Šiame faile aptiktas tekstas, kuriame užfiksuotas serverio pranešimas apie „MySQL“ duomenų bazės serverio klaidą. Toks pranešimas galimas, kai prie tinklalapio bandoma neteisėtai prisijungti panaudojant „SQL Injection“ tipo ataką arba jeigu naršant tinklalapyje dėl kitų priežasčių sutrinka tarnybinės stoties veikla. Šioje byloje aktualu tai, kad BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdas – informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimas, be kitų, galimas ir išnaudojus informacinės sistemos silpnąsias vietas, pavyzdžiui, „SQL Injection“ tipo ataka.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai atskleidė BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytą prisijungimo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones požymį, taigi nepagrįstai išaiškino, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą „SQL Injection“ tipo atakos panaudojimą (siekiant aptikti saugumo spragas) BK apskritai nenumatyta. Taigi minėta programinė įranga pripažintina BK 1982 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, nes ja siekta nusikalstamų tikslų – neteisėtai prisijungti prie tinklalapio www.s.lt, ir taip sukelta grėsmė jo saugumui (konfidencialumui).
Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad neįrodyta, jog nuteistasis A. V. dalyvavo padarant kaltinime nurodytas dvi nusikalstamas veikas (dėl programinės įrangos DDoS atakoms vykdyti įsigijimo bei laikymo ir dėl programinės įrangos interneto tarnybinėms stotims skenuoti įsigijimo ir laikymo), kurios pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį, yra neteisingos.
Dėl BK 197 straipsnyje numatytų požymių – žalos ir neteisėtumo – aiškinimo
BK 197 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą poveikį informacinei sistemai. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 197 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ne tik informacinės sistemos darbo nutraukimą ar sutrikdymą, bet ir tai, kad tokiais veiksmais buvo padaryta didelė žala. Jei šiais veiksmais sukelta nedidelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 197 straipsnio 3 dalį ir tai laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Žalos dydis yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas atsižvelgiant į bendruosius baudžiamosios atsakomybės principus ir konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi, ar padaryta žala laikytina didele, ar nedidele, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 197 straipsnyje nurodytos žalos (nepriklausomai nuo jos dydžio) turinį sudaro ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Taikant šį straipsnį aktualu tai, kad vertinant, kokio dydžio žala buvo padaryta, ji gali būti pripažinta arba didele, arba nedidele – tarpinio varianto BK 197 straipsnyje nustatytos normos nenumato.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. ir P. P. tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt trikdymo atakomis buvo padaryta didelės žalos, todėl dėl šios dalies A. V. veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 1 dalį, o P. P. veika – pagal BK 197 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „T.“ patirtą turtinę žalą vertino kaip didelę, A. V. ir P. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 197 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtos turtinės žalos dydžio, klaidingai vadovavosi BK 212 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai didelę turtinę žalą siejo su 150 MGL dydžio sumą viršijančia žala. Šiame straipsnyje nurodytas 150 MGL dydžio kriterijus yra suformuluotas ir taikomas didelei turtinei žalai nustatyti nusikalstamose veikose ekonomikai ir verslo tvarkai. BK 212 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad toks didelės turtinės žalos aiškinimas yra taikomas tik BK XXXI skyriuje nurodytai didelei žalai nustatyti.
Pritardama prokuroro kasacinio skundo motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 212 straipsnio nuostatomis ir neinformatyviais UAB „T.“ atstovo A. K. parodymais, tačiau neįvertinęs žalos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių visumos, priėjo neteisingos išvados, jog dėl neteisėto poveikio dviem tinklalapiams UAB „T.“ padaryta žala yra nedidelė. Pagal nustatytas bylos aplinkybes UAB „T.“ padaryta 2809,56 Lt turtinė ir dėl televizijos kanalo reputacijos pablogėjimo – 5000 Lt neturtinė žala. Tačiau sprendžiant dėl padarytos žalos dydžio šioje byloje, atsižvelgtina į tai, kad: DDos atakomis buvo trikdomas tinklalapių, susijusių su visuomenės informavimu, darbas; šiomis atakomis sukelta problemų ne tik www.t.lt ir www.tv.lt, bet ir kitų tinklalapių funkcionavimui; intensyvi DDos ataka truko keletą dienų, jos padariniai likviduoti ne iš karto; panaudotos DDos atakos mechanizmas sudėtingas, atakos kompleksinės, kintančios; trikdymams sukelti naudotas didelis užkrėstų kompiuterių tinklas (botnet tinklas).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. organizuotomis ir nuteistojo A. P. įvykdytomis tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt trikdymo atakomis UAB „T.“ padaryta žala yra didelė, todėl šių nuteistųjų veika, pasireiškusi neteisėtu poveikiu trikdant tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt darbą, kvalifikuotina taip, kaip ją kvalifikavo pirmosios instancijos teismas.
Nuteistojo A. V. gynėjos kasaciniame skunde taip pat keliama abejonių dėl teismo pateikto BK 197 straipsnyje nurodyto veikos neteisėtumo požymio aiškinimo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir neteisėtumo sąvoką sutapatino su CK vartojama sąvoka.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš tiesų apeliacinės instancijos teismo pateiktas neteisėtumo aiškinimas, jog neprotingai didelis kiekis užklausų pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra netikslus, tačiau tai nereiškia, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Neteisėtumo požymio aiškinimui nagrinėjamoje byloje yra aktualus 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (toliau ir – Pagrindų sprendimas 2005/222/TVR) (OL 2005 L 69, p. 67) 1 straipsnio d punktas ir Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio d punktas. Šiuose teisės aktuose požymis neturint tam teisės reiškia veiksmus, kuriems nėra suteiktas sistemos ar jos dalies savininko (valdytojo) leidimas arba kurio neleidžia nacionalinės teisės aktai. Taigi, neteisėtumo požymis nagrinėjamoje byloje gali būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kad tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt darbo trikdymo veiksmams nebuvo gautas joks sistemos ar jos dalies savininko (valdytojo) leidimas. Nesant susitarimui dėl sistemos testavimo, A. V. iš keršto suorganizuotos elektroninės paslaugos trikdymo atakos negali būti laikomos teisėta šių sistemų saugumo patikra. Atsižvelgiant į tai, byloje nustatyti nuteistųjų atlikti DDos atakų organizavimo, atitinkamai ir jų panaudojimo veiksmai sutrikdę tinklalapių www.t.lt ir www.tv.lt darbą, pripažintini neteisėtais.
Dėl baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo
Nuteistojo A. V. gynėja nurodo, kad pagal BK 4 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 197 straipsnyje, padarymo vieta yra ta, kurioje sutriko ar nutrūko informacinės sistemos darbas. Šioje byloje nustatyta, kad sistemos darbo sutrikdymas buvo fiksuotas Švedijoje. Taigi, kasatorės nuomone, kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos teismai turėjo jurisdikcijos teisę nagrinėti baudžiamąją bylą dėl A. V. padarytos nusikalstamos veikos. Su šiais kasatorės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Iš tiesų, sprendžiant dėl BK 197 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo vietos, yra aktuali BK 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Taigi, nusikalstamo neteisėto poveikio informacinei sistemai padarymo vieta yra tiek ta, iš kurios buvo trikdomas tinklalapių darbas, tiek ir ta, kurioje kilo BK 197 straipsnyje nurodyti padariniai.
Aiškinant baudžiamosios jurisdikcijos taikymo galimybes, aktualios į Lietuvos nacionalinę teisę perkelto Pagrindų sprendimo 2005/222/TVR nuostatos, be kita ko, numatančios ir minimalius reikalavimus valstybės jurisdikcijai. Pagrindų sprendimo 2005/222/TVR 10 straipsnyje nurodoma, kad valstybės nustato savo jurisdikciją nusikalstamoms veikoms, inter alia, tais atvejais, kai nusikalstama veika buvo visiškai arba iš dalies įvykdyta jų teritorijoje. Šią nuostatą tikslinančioje Pagrindų sprendimo 2005/222/TVR 10 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės užtikrina, kad jos jurisdikcijai priklausytų atvejai kai: 1) kaltininkas nusikaltimą veiką įvykdo fiziškai būdamas jos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar nusikalstama veika yra nukreipta ar nenukreipta prieš jos teritorijoje esančią informacinę sistemą; 2) nusikalstama veika yra nukreipta prieš jos teritorijoje esančią informacinę sistemą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas įvykdo nusikalstamą veiką fiziškai būdamas ar nebūdamas jos teritorijoje. Byloje nustatyta, kad A. V. organizuotos DDos atakos prieš tinklalapius www.t.lt ir www.tv.lt buvo įvykdytos Lietuvos Respublikoje, UAB „R.“ tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcija šioje byloje įgyvendinta tinkamai, BK 4 straipsnio nuostatos joje nebuvo pažeistos.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
Apeliacinės instancijos teisme A. V. veika perkvalifikuota iš BK 197 straipsnio 1 dalies į BK 197 straipsnio 3 dalį, t. y. teismas, susiaurindamas padarytos žalos apimtį, pakeitė didelės žalos požymį į nedidelės žalos požymį ir A. V. padarytą veiką pripažino baudžiamuoju nusižengimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu perkvalifikavimu A. V. nebuvo inkriminuotas joks naujas nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurio neapimtų pradinis kaltinimas.
Iš BPK 256 straipsnio nuostatų ir šio straipsnio taikymo praktikos matyti, kad pranešimas apie galimą veikos perkvalifikavimą pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra būtinas tik tuo atveju, jei kaltinime nurodytos aplinkybės keičiamos iš esmės skirtingomis. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nenustatyta, nes neteisėtu poveikiu informacinei sistemai didelė žala padaryta kartu padarant ir nedidelę žalą, todėl pradinis kaltinimas dėl didelės žalos visiškai apėmė ir nedidelės žalos padarymą.
Taigi, priešingai, negu teigiama A. V. gynėjos kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs veikos perkvalifikavimą, nuteistojo A. V. teisės į gynybą ir teisės žinoti, kuo esi kaltinamas, nesuvaržė ir BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies ir 256 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Kiti gynėjos kasaciniame skunde nurodyti ir teisiniais argumentais grindžiami BPK pažeidimai, susiję su teismų sprendimų pagrįstumo kritika, įrodymų pakankamumo klausimais, todėl pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. V. dėl abiejų nusikalstamų veikų pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį ir perkvalifikuodamas abiejų nuteistųjų veikas iš BK 197 straipsnio 3 dalies į šio straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino šias BK specialiosios dalies normas ir, esant visoms baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygoms, BK 1982 straipsnio 1 dalies ir BK 197 straipsnio 3 dalies netaikė.
Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo apeliacinės instancijos nuosprendžio dalis naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu prokuroro kasaciniame nurodytą netikslumą dėl žalos dydžio ir pirmosios instancijos teismo netiksliai nurodytą žalos dydį ištaiso, nurodydama, kad A. V. ir P. P. nusikalstamais veiksmais UAB „T.“ padarė ne 52 809,56 Lt, o 7809,56 Lt dydžio žalą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 4 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės kasacinį skundą atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį, dėl A. V. išteisinimo pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), ir nuosprendžio dalį, kuria A. V. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 197 straipsnio 1 dalies į 24 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 3 dalį, o P. P. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 197 straipsnio 1 dalies į 197 straipsnio 3 dalį.
Dėl šių dalių palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendį su šio nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimu nurodant, kad dėl neteisėto informacinių sistemų darbo sutrikdymo UAB „T.“ buvo padaryta 7809,56 Lt dydžio žala.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Gintaras Goda
Tomas Šeškauskas