Administracinė byla Nr. A-652-662/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00470-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, finansinės korekcijos sumažinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau papildė, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 21R-32(AG-931/06-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas) ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (pažeidimo unikalus kodas R1303/VRM/08.2.1-CPVA-R-908-51-0006/01) (toliau – ir CPVA sprendimas);
2) teismui nusprendus, kad nėra pagrindo panaikinti LAGK ir CPVA sprendimus, maksimaliai sumažinti pritaikytą finansinę korekciją.
2. Pareiškėjas nesutiko su vertinimu, jog tiekėjo pateiktų specialistų kvalifikacija neatitiko konkurso būdu įvykdyto supaprastinto pirkimo „Projekto „Gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimas Piniavoje, Panevėžio rajone“ statybos rangos darbai“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygose keliamų reikalavimų, kad vykdant Pirkimo procedūras buvo netinkamai nustatyti kvalifikacijos reikalavimai (nenurodyti statinių pogrupiai) ir tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai bei 47 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, o CPVA dar ir nesilaikė sprendimo priėmimo terminų.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Pirkimas buvo vykdomas pagal jau parengtą akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ 2017 m. Techninį projektą Nr. CPO099177 „Viešųjų erdvių Piniavoje, Panevėžio r., sutvarkymo projektas“ (toliau – ir Techninis projektas), kurio aiškinamajame rašte nebuvo išskirtas statinių pogrupis, todėl nėra pagrindo sutikti su LAGK sprendimo argumentu, jog tiekėjas neatitiko kvalifikacijos reikalavimų statinių grupei, numatytų Pirkimo sąlygose. Pareiškėjas tvirtino, kad statinių pogrupių neišskiria ir teisės aktai, kurie nustato kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams ar jų kvalifikacijos atestatams. Tiekėjams kvalifikaciniai reikalavimai buvo keliami pagal statomų statinių kategoriją, kuriai statyti tiekėjas pagal teisės aktus turi turėti reikiamus specialistus, t. y. neypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių statybai. Pirkimą laimėjusio tiekėjo darbuotojai turėjo net aukštesnės kvalifikacijos atestatus, suteikiančius jiems teisę eiti ypatingojo statinio vadovo pareigas. Be to, daugumoje kvalifikacijos atestatų, išduotų iki
2019 m. liepos mėn., kurie suteikia teisę eiti neypatingojo statinio statybos vadovo ar techninės priežiūros vadovo pareigas, pogrupiai nebuvo išskirti. Taigi, tiekėjams pateikus kvalifikacinius atestatus, atitinkančius Pirkimo objektui keliamus ir Pirkimo sąlygose numatytus kvalifikacinius reikalavimus, nebuvo pagrindo atmesti tiekėjo pasiūlymą.
4. Pareiškėjo nuomone, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti nediskriminavimo ir proporcingumo principai bei VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeisti, nes Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas dirbtinai ribojantis ir neproporcingas kvalifikacijos reikalavimas Pirkimo objektui. Perkančiajai organizacijai pasirinkus kvalifikacinį reikalavimą, nurodantį ne statinių grupę, o reikalavimus kvalifikacijai konkrečiuose statinių pogrupiuose, kiltų grėsmė, nes būtų pažeistas viešųjų pirkimų principas dėl dirbtinai mažinamos konkurencijos. Taip pat būtų nepagrįstai sudaromos palankesnės (nepalankesnės) sąlygos tam tikriems tiekėjams dalyvauti ir laimėti viešąjį pirkimą.
5. Pareiškėjas akcentavo, jog Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime
Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės), nurodyti finansinių korekcijų dydžiai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau CPVA, pritaikydama jam 10 procentų nuo sutarties vertės finansinę korekciją, vadovavosi šiais dydžiais kaip privalomais. Tokio dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga, skirta neatsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, nevertinant visų aplinkybių, susijusių su pažeidimų aplinkybėmis, Gairėse įtvirtintų kriterijų, neatsižvelgiant į tai, kad pažeidimai, jei jie buvo, nelaikytini sunkiais, savo esme neturėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams. Pirkime nė vienas tiekėjo pasiūlymas nebuvo atmestas ir nebuvo gauta pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų, nebuvo nustatyti diskriminuojantys ir dirbtinai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, o vien tai, kad Pirkimu domėjosi ir daugiau tiekėjų, savaime nereiškia, jog jie visi ketino dalyvauti Pirkime ir teikti pasiūlymus. Tiekėjams kilus klausimų dėl kvalifikacinių reikalavimų atitikimo, jie galėjo kreiptis ir jiems būtų buvę atsakyta (vienas iš tiekėjų kreipėsi dėl kvalifikacinio reikalavimo ir jam buvo atsakyta). Atsakovas taip pat neįvertino aplinkybės, jog nebuvo padaryta jokių finansinių nuostolių, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas yra jungtinė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio melioracija“ ir UAB „Šiaulių Rymonta“ veikla, kuri, pagal jų darbuotojų turimą kvalifikaciją, vykdo statybos rangos darbus ir, vykdant statybos rangos darbus, nebuvo iškilusių jokių problemų dėl darbuotojų kvalifikacijos. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo metu jau atlikta dauguma darbų.
6. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
7. Atsakovas manė, jog pareiškėjas, kvalifikacijos reikalavime tiksliai nenurodydamas susisiekimo komunikacijos pogrupio bei neišskirdamas kitų inžinerinių statinių rūšies pagal paskirtį, nepagrįstai reikalavo, kad Pirkime dalyvaujantis tiekėjas turėtų teisę statyti visus susisiekimo komunikacijų pogrupiuose nustatytus statinius bei visus pagal paskirtį skirstomus kitus inžinerinius statinius, nors, pagal Pirkimo objektą, perkančiajai organizacijai buvo aktualūs tik Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 8.2 papunktyje nurodytas susisiekimo komunikacijų pogrupis „gatvės“ bei 12 punkte nurodytas kitų inžinerinių statinių pogrupis „kitos paskirties inžineriniai statiniai“. Vadinasi, Pirkimo specialiosiose sąlygose nustatyti reikalavimai tiekėjui yra pertekliniai, neproporcingi Pirkimo objektui ir diskriminuojantys.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3 lentelės 3 eilutėje nustatytus reikalavimus, tiekėjo atsakingi specialistai turėjo būti atestuoti pagal inžinerinių statinių grupės visus susisiekimo komunikacijos pogrupio statinius. Šiuo atveju Pirkimą laimėjusio tiekėjo atsakingų specialistų kvalifikacijos atestatai nesuteikė jiems teisės eiti statybos vadovo pareigas visuose susisiekimo komunikacijų statinių grupės pogrupiuose. Specialistų atestatai nesuteikė jiems teisės eiti statybos vadovo pareigas oro uostų statinių ir valstybinės reikšmės kelių srityje. Taigi, tiekėjo darbuotojai neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo, todėl toks tiekėjo pasiūlymas negalėjo būti pripažintinas laimėtoju ir privalėjo būti atmestinas.
9. Atsakovas pripažino, kad, priimant ginčijamą jo sprendimą, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 303 ir 305 punktuose įtvirtinti terminai buvo praleisti. Tačiau, pagal teismų praktiką, vėlesnis nei numatyta PAFT pažeidimo tyrimo atlikimas nedaro įtakos pareiškėjo teisių apimčiai, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. PAFT numatyto termino nesilaikymas negali turėti įtakos CPVA sprendimo priėmimo pagrįstumui.
10. Atsakovas nepritarė pareiškėjo vertinimui, kad konstatuoti pažeidimai yra nesunkūs, savo esme neturėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams. Nustatyti pažeidimai yra susiję su ribojančiu tiekėjų kvalifikacijos kriterijumi ir netinkamai nustatytu viešojo pirkimo laimėtoju, o tai akivaizdžiai turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams. Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1303/2013) nuostatomis, viešųjų pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių išvis nekilo. Šiuo atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus. Pareiškėjas savo veiksmais – nepagrįstų ir neproporcingų Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimų nustatymu Pirkimo sąlygose – apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė galimybių dalyvauti Pirkime ir teikti konkurencingus pasiūlymus tiekėjams dėl ribojančių ir diskriminacinių sąlygų. Pareiškėjas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nesilaikė VPĮ reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos bei savo paties patvirtintų ir paskelbtų Pirkimo sąlygų. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.
11. Atsakovas tvirtino, kad jis, pritaikydamas pareiškėjui finansinę korekciją, vadovavosi aktualiais teisės aktais, atsižvelgė į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinės korekcijos dydžiui (pirkimo būdą, konkurencijos užtikrinimo lygį (pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, tikimybę, kad tiekėjai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl diskriminacinių ir (ar) ribojančių Pirkimo sąlygų), pažeistas VPĮ normas, pareiškėjo priimtus sprendimus). Finansinės korekcijos dydis parinktas vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 ir 15 punktais, PAFT 7 priedo
11 punktu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (konstatuoti du pažeidimai), mažesnės nei numatytoji Gairėse finansinės korekcijos taikymas neatitiktų Gairėse įtvirtinto proporcingumo principo, juolab kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų laikyti nustatytus pažeidimus mažiau sunkiais nei pažeidimai, nurodyti Gairių 2.1 lentelės 11 ir 15 punktuose.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą.
13. Teismas nustatė, kad Administracija, įgyvendindama projektą „Gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimas Piniavoje, Panevėžio rajone“, projekto Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0006, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą Pirkimą, kuris buvo paskelbtas 2019 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3 lentelės 3 eilutėje nustatė reikalavimą, kad tiekėjo atsakingi specialistai turi atitikti reikalavimus, ne žemesnius nei nurodytieji Statybos įstatymo
12 straipsnio 4 ar 7 dalyse neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, tiekėjas privalo turėti bent vieną statybos bendrųjų darbų vadovą statybos darbams, turintį teisę statyti (remontuoti) inžinerinius statinius, kurių paskirtis – susisiekimo komunikacijos, kiti inžineriniai statiniai.
14. Pasiūlymą pateikė du tiekėjai: 2019 m. birželio 4 d. Pirkimo pasiūlymą pateikė
UAB „JK Ranga“, o 2019 m. birželio 5 d. – UAB „Panevėžio melioracija“ su UAB „Šiaulių Rymonta“ (jungtinė veikla). Viešųjų pirkimų komisija pripažino abu pasiūlymus priimtinais ir
2019 m. birželio 10 d. posėdyje protokolu Nr. (22.13)-FB3-19 sudarė pasiūlymų eilę, pripažino laimėtoju pirmoje vietoje buvusią jungtinę veiklą UAB „Panevėžio melioracija“ su UAB „Šiaulių Rymonta“. Administracija 2019 m. liepos 1 d. su tiekėju pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. S1-201 (toliau – ir Sutartis). Projektas vykdomas, pagal Sutartį atlikta didžioji dalis darbų.
15. CPVA 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2020/2-425 informavo pareiškėją, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. paskesnei patikrai gavo atlikto supaprastinto pirkimo atviro konkurso būdu dėl Projekto statybos darbų atlikimo pirkimo dokumentus. CPVA rašte nurodė numanomus pažeidimus ir paprašė Administracijos pateikti paaiškinimus dėl įtarimą sukėlusių aplinkybių. Administracija 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. (8.6) SD1-221 pateikė paaiškinimą.
16. CPVA ginčijamu 2020 m. lapkričio 6 d. Sprendimu Nr. IT01 nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnyje nustatytus nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei
VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes Pirkimo dokumentuose nustatė dirbtinai ribojantį ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą. Be to, pareiškėjas pažeidė
VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 59 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes nesilaikė VPĮ reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ir paskelbtų Pirkimo sąlygų ir neatmetė tiekėjo pasiūlymo, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų. Pareiškėjui pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui –
105 888,80 Eur.
17. LAGK ginčijamu 2021 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 21R-32(AG-931/06-2020) atmetė pareiškėjo skundą dėl CPVA sprendimo panaikinimo, o bylos dalį dėl finansinės korekcijos maksimalaus sumažinimo nutraukė.
18. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Pirkimo sąlygas. Pažymėjo, kad, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ bei Administracijos 2018 m. sausio 19 d. išduotą leidimą statyti ar rekonstruoti statinius ar atlikti statinio kapitalinį remontą Nr. LSNS-54-180119-00020, neypatingiems statiniams priskirtini: a) inžinerinis statinys „Pynė“: statinio paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (Kita). Statinio kategorija – neypatingas. Statybos rūšis – nauja statyba; b) krantinės parkas: statinio paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (Kita). Statinio kategorija – neypatingas. Statybos rūšis – nauja statyba; c) pėsčiųjų tiltas: statinio paskirtis – kelių (gatvių) (susisiekimo komunikacijos). Statinio kategorija – neypatingas. Statybos rūšis – paprastasis remontas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, nustatydamas kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui, nurodė statinių kategoriją, grupes ir darbų sritis, tačiau nenurodė statinių pogrupio. Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai buvo aktualūs tik Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.2 papunktyje nurodytas susisiekimo komunikacijų pogrupis „gatvės“ bei 12 punkte nurodytas kitų inžinerinių statinių pogrupis „kitos paskirties inžineriniai statiniai“. Pareiškėjas, nenurodydamas statinių pogrupių ir neišskirdamas kitų inžinerinių statinių rūšies pagal paskirtį, nepagrįstai reikalavo, kad tiekėjas turėtų teisę dirbti visuose susisiekimo komunikacijų bei kitų inžinerinių statinių pogrupiuose.
19. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad, pasirinkus kvalifikacinį reikalavimą, nurodant ne statinių grupę, o reikalavimus konkrečiuose statinių pogrupiuose, kiltų grėsmė, nes būtų pažeistas viešųjų pirkimų principas dėl dirbtinai mažinamos konkurencijos bei būtų nepagrįstai sudaromos palankesnės (nepalankesnės) sąlygos tam tikriems tiekėjams dalyvauti ir laimėti viešąjį konkursą. Teismas, vadovaudamasis Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika), 8.4 ir 8.5 papunkčiais ir teismų praktika, laikė, kad pareiškėjas privalėjo nurodyti ir aktualų statinių pogrupį. Pareiškėjas, tiksliai nenurodęs susisiekimo komunikacijos pogrupio bei neišskyręs kitų inžinerinių statinių rūšies pagal paskirtį, nepagrįstai reikalavo, kad Pirkime dalyvaujantis tiekėjas turėtų teisę statyti visus susisiekimo komunikacijos pogrupiuose nustatytus statinius bei visus pagal paskirtį skirstomus kitus inžinerinius statinius. LAGK teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo keliami reikalavimai tiekėjui turėti teisę statyti atitinkamas statinių grupes, jų nedetalizuojant, neproporcingi, todėl pripažino, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė
VPĮ 17 straipsnyje nustatytus nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei VPĮ 47 straipsnio
1 dalies nuostatas.
20. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus apie Pirkimą laimėjusio tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, atkreipė dėmesį į atsakovo nustatytas aplinkybes, jog Pirkimą laimėjęs tiekėjas už sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąrašo pirmose eilėse statybos vadovais nurodė P. P. (suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, statiniai: susisiekimo komunikacijos; keliai (išskyrus valstybinės reikšmės), keliai (gatvės), geležinkelio kelias ir kiti transporto statiniai) bei J. P. (suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji statiniai, susisiekimo komunikacijos; vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai, keliai, inžineriniai tinklai: vandentiekio ir nuotekų šalinimo, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai). Vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nurodė tik statinių grupes ir jų nedetalizavo į pogrupius, akivaizdu, jog tiekėjai turėjo atitikti visus nurodytos grupės pogrupius, be kita ko, tiekėjo atsakingi specialistai turėjo būti atestuoti pagal oro uostų statinius bei valstybinės reikšmės kelius. Tačiau nei P. P., nei J. P., kurie pirmose eilėse buvo nurodyti kaip statybos vadovai, minėtų atestacijų neturėjo. Taigi, tiekėjo darbuotojai neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atitinkamai, nustačius, kad tiekėjo darbuotojai neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, tiekėjas negalėjo būti pripažintas laimėtoju, o jo pateiktas pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Pareiškėjas, neatmesdamas aptariamo tiekėjo pasiūlymo, nesilaikė VPĮ reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ir paskelbtų Pirkimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė pagrindo nesutikti su CPVA bei LAGK pozicija, kad pareiškėjas tokiu būdu pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 59 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl praleisto termino pagrįstumo, akcentavo teismų praktiką, kurioje pažymėta, jog termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pažeidimas nedaro administracinio sprendimo negaliojančiu ir neatleidžia administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju termino praleidimas neturėjo įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar teisei skųsti sprendimą dėl pažeidimo. Pareiškėjas apie nustatytą pažeidimą buvo informuotas tinkamai, jis neprarado teisės apskųsti sprendimą ir šia teise pasinaudojo, o pats apskundimo terminas sutrumpintas nebuvo, todėl PAFT įtvirtinto termino praleidimas nedaro ginčijamo CPVA sprendimo nepagrįstu.
22. Teismas nepritarė pareiškėjo pateiktam konstatuotų pažeidimų vertinimui. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punktu, pažeidimo sąvoka apima ir tuos veiksmus, kuriais ne tik padaroma, bet ir galėjo būti padaryta reali žala. Minėtas Reglamentas nenumato galimybės netaikyti finansinės korekcijos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai nebuvo realizuoti iki galo arba nesukėlė tiesioginių padarinių. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog konstatuotas pažeidimas negali būti pripažintas formaliu, juolab kad tokia pozicija atitiko teismų praktiką.
23. Teismo vertinimu, šiuo atveju galėjo būti taikomas PAFT 311 punktas, nes buvo nustatyti VPĮ pažeidimai ir nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti su šiais pažeidimais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Teismas apžvelgė PAFT 7 priedo 6, 7, 10 ir 11 punktų nuostatas dėl Gairių taikymo bei pastebėjo, kad, pagal Gairių 2.1 lentelės 15 punktą, jei pažeidimas nustatomas, kai vertinant pasiūlymus nebuvo taikomi skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijoje nurodyti sutarties sudarymo kriterijai, už tokį pažeidimą taikoma 10 procentų finansinė korekcija. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė kelis skirtingus pažeidimus, kuriais pažeidė VPĮ nuostatas bei VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas VPĮ principų pažeidimas laikytinas esminiu. Pareiškėjas Pirkimo sąlygose nustatė nepagrįstus ir neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus ir apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Be to, pareiškėjas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nesilaikė VPĮ reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos bei savo paties patvirtintų ir paskelbtų Pirkimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad mažesnės nei 10 procentų finansinės korekcijos taikymas neatitiktų Gairėse įtvirtinto proporcingumo principo, todėl minėta finansinė korekcija buvo skirta teisėtai ir pagrįstai.
24. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, todėl nėra pagrindo juos panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais. CPVA pagrįstai pritaikius pareiškėjui finansinę korekciją (įskaitant jos dydį), taip pat netenkintinas pareiškėjo reikalavimas sumažinti pritaikytą finansinę korekciją.
III.
25. Pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
26. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytą savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, be kita ko, kad šiuo atveju nebuvo apribota sąžininga tiekėjų konkurencija (Techniniame projekte nebuvo išskirti jokie statinių pogrupiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas neatitiko kvalifikacijos reikalavimų statinių grupei, numatytų Pirkimo sąlygose; kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams buvo keliami pagal statomų statinių kategoriją – neypatingieji ir nesudėtingieji statiniai; Pirkimą laimėjusio tiekėjo darbuotojai turėjo net aukštesnės kvalifikacijos atestatus), Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas dirbtinai ribojantis ir neproporcingas Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimas (pareiškėjas kaip tik sudarė sąlygas dalyvauti Pirkime didesniam tiekėjų skaičiui), o pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra neadekvati ir neproporcinga (konstatuoti pažeidimai, jei jie buvo, nelaikytini sunkiais, jie savo esme neturėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl laikytini formaliais ir mažareikšmiais; Gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio; tai, kad Pirkimu domėjosi ir daugiau tiekėjų, savaime nereiškia, kad jie visi ketino dalyvauti Pirkime ir teikti pasiūlymus, bet jiems sukliudė Pirkimo sąlygose neva netinkamai nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai; Pirkimo laimėtojui vykdant statybos rangos darbus, neiškilo problemų dėl darbuotojų kvalifikacijos). Pareiškėjas tvirtina, kad šiuo metu visi darbai pagal Pirkimą jau yra atlikti (2021 m. liepos 30 d. pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas).
27. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
28. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus. Mano, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai jau buvo išspręsti, pareiškėjas tik pakartoja tuos pačius argumentus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPVA sprendimo (LAGK byla, I t., b. l. 134–146), kuriuo pareiškėjui už VPĮ nuostatų ir jame įtvirtintų principų pažeidimą vykdant Pirkimą pritaikyta finansinė korekcija, ir LAGK sprendimo (LAGK byla, II t., b. l. 23–31), kuriuo pareiškėjo skundas dėl CPVA sprendimo panaikinimo arba pritaikytos finansinės korekcijos sumažinimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas pagrįstai konstatavo VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir
VPĮ 17 straipsnyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų, taip pat VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 59 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą ir skyrė pareiškėjui finansinę korekciją – 10 proc. nuo prašytų ar prašomų apmokėti išlaidų pagal Sutartį sumos, tenkančios Projektui įgyvendinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, tvirtindamas, kad teismas netinkamai juos išnagrinėjo. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (VPĮ 1 str. 2 d.). Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 str. 1 d.).
33. VPĮ 17 straipsnyje išvardyti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
34. VPĮ 45 straipsnyje yra išdėstyti tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas <...>.
35. VPĮ 47 straipsnyje reglamentuojamas tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas. Šio straipsnio
1 dalyje numatyta, kad Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.
36. VPĮ 59 straipsnyje aptariami atviro konkurso sąlygos ir vykdymas. Šio straipsnio 3 dalyje išvardyti atviro konkurso etapai, įskaitant etapą, kai Perkančioji organizacija nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis (3 p.).
37. Akcentuotina, kad perkančiosioms organizacijoms suteikiama diskrecija tiekėjams kelti reikalavimus, kurie būtų ne visiškai identiški (mažesnės apimties ar kitokio turinio) nei tai įprasta kituose santykiuose; be to, jei perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose suformuluoja individualizuotą ad hoc (šiuo atveju) reikalavimą, pagal jį tiekėjų pasiūlymai ir turėtų būti vertinami, neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus, nepriklausomai nuo jų žinomumo ir taikymo kitose srityse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018). Tiekėjai privalo išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, bet ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019). Pirkimo sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, į jį (paaiškinimą) teismai turi atsižvelgti vertindami perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumą
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-661-469/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
38. Perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.; ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje, įsigaliojusioje 2017 m. liepos 1 d., šios nuostatos iš esmės perkeltos į minėtą 47 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019).
39. Pabrėžtina ir tai, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).
40. Proporcingumo principas, kaip ir kiti viešųjų pirkimų principai, turi būti taikomas visose viešojo pirkimo stadijose, pavyzdžiui, proporcingumo principas taikomas rengiant viešojo pirkimo dokumentus ir nustatant viešojo pirkimo sąlygas, įskaitant, tiekėjų kvalifikacijos bei techninės specifikacijos reikalavimus, pasiūlymų vertinimo kriterijus, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 vertino, ar nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui buvo proporcingas bei objektyviai būtinas dėl Pirkimo objekto. Pastebėtina, kad VPĮ nereglamentuoja, kokie konkrečiai reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai turėtų būti taikomi, todėl tik pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į viešojo pirkimo objektą ir taikydama proporcingumo bei kitus viešųjų pirkimų principus, privalo nuspręsti, kokie ekonominės, finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose.
41. Lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas viešųjų pirkimų srityje reiškia perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Šis principas bus neišvengiamai pažeistas, jeigu skirtingiems tiekėjams bus nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės bei pirkimo dokumentų normos
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Dėl lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų santykio su kitais viešųjų pirkimų principais pažymėtina, kad pastarieji (kiti) principai laikytini išplaukiančiais iš lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Pavyzdžiui, iš šių principų perkančiajai organizacijai kyla skaidrumo pareiga, leidžianti užtikrinti jų laikymąsi (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. lapkričio 18 d. sprendimą Unitron Scandinavia ir 3-S, C-275/98, EU:C:1999:567). Nepakankamas skaidrumo ar proporcingumo lygis ar abipusio pripažinimo principo nesilaikymas kartu gali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, nes taip nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas (žr., pvz., 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą Komisija prieš Belgiją, C-87/94, EU:C:1996:161).
42. Vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas apima perkančiosios organizacijos pareigą elgtis skaidriai (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. sprendimą
HI prieš Stadt Wien, C-92/00, EU:C:2002:379). Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99, EU:C:2004:236). Remiantis vienodų sąlygų ir skaidrumo principais, konkurso laimėtojui nustatyti vertinimo kriterijai, nurodyti specifikacijoje ar konkurso skelbime, turi būti išdėstyti taip, kad kiekvienas deramai informuotas ir uolus konkurso dalyvis galėtų vienodai juos aiškinti (žr. pagal analogiją Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2001 m. spalio
18 d. sprendimą SIAC Construction, C-19/00, EU:C:2001:553). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą), suteikiant jiems galimybę pateikti savo pasiūlymus. Skaidrumo principas viešojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija tiekėjams suteiks lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo konkurso kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad skaidrumo principas pažeidžiamas inter alia kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų (žr., pvz., 2009 m. lapkričio
17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).
43. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, EU:C:2004:236; 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04, EU:C:2006:94; 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-299/08, EU:C:2009:769; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, EU:C:2012:284; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Cartiera dell’Adda prieš CEM Ambiente SpA, C-42/13, EU:C:2014:2345; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario
14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018), tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinys viešojo pirkimo sąlygų nustatymo ir taikymo kontekste aiškintinas taip, kad:
43.1. perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
43.2. kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios;
43.3. siekiant konkurso dalyviams, formuojantiems savo pasiūlymus, sudaryti lygias galimybes, visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos tos pačios sąlygos;
43.4. siekiant užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei, visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus;
43.5. esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams;
43.6. perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus.
44. Akcentuotina, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
45. Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Nagrinėjamoje byloje nesant priešingai rodančių duomenų, pripažintina, kad šiuo atveju viešasis interesas yra ne tik VPĮ tikslų pasiekimas ir tam tikrų viešosios institucijos (pareiškėjo) poreikių tenkinimas įsigyjant reikalingas paslaugas (darbus ir medžiagas jiems atlikti), bet ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos skatinimas. Abu šie interesai turėjo būti derinami ir į juos turėjo būti (šiuo atveju, ir buvo) atsižvelgta sprendžiant dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio.
46. Nagrinėjamoje byloje VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 17 straipsnyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimas buvo konstatuotas atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo dokumentų Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3 lentelės „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 eilutėje buvo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui, tarp jų – turėti bent
1 statybos bendrųjų darbų vadovą statybos darbams, turintį teisę statyti / remontuoti inžinerinius statinius, kurių paskirtis – susisiekimo komunikacijos, kiti inžineriniai statiniai, neišskiriant konkretaus susisiekimo komunikacijų paskirties inžinerinių statinių pogrupio, nepaisant to, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8 punkte susisiekimo komunikacijų grupė skirstoma į 6 pogrupius: a) keliai; b) gatvės; c) geležinkelio kelias; d) oro uostų statiniai; e) vandens uostų statiniai; f) kiti transporto statiniai. Atsižvelgiant į Pirkimo objektą, pareiškėjui buvo aktualus tik minėto reglamento 8.2 papunktyje nurodytas susisiekimo komunikacijos pogrupis „gatvės“, taip pat 12 punkte nurodytas kitų inžinerinių statinių pogrupis „kitos paskirties inžineriniai statiniais“ (Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nenumatyta, kad kiti inžineriniai statiniai skirstomi į pogrupius). Pareiškėjas neginčija aptartų aplinkybių, bet mano, jog jos nelaikytinos pažeidimu. Pareiškėjas nedetalizuoja, kodėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra nepagrįstos arba kodėl neturėtų būti vadovaujamasi skundžiamame teismo sprendime pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013, kurioje aiškiai nurodyta perkančiosios organizacijos pareiga, atsižvelgiant į pirkimo objektą, nurodyti tikslią susisiekimo komunikacijų rūšį (pagal dabartinį teisinį reglamentavimą – pogrupį), o ne bendrą šių statinių sritį. Pareiškėjas nepateikė duomenų ar argumentų, patvirtinančių, kad jo suformuluoti reikalavimai atitiko Metodikos 8.4 ir 8.5 punktuose įtvirtintas taisykles. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą pabrėžė, kad Pirkimas buvo vykdomas pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ parengtą Techninį projektą, kuriame nebuvo išskirti statinių pogrupiai, tačiau jis nepaaiškino, kaip pastaroji aplinkybė pašalino pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, pareigą tinkamai nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vykdant Pirkimą, vienas iš prie Pirkimo prisijungusių tiekėjų buvo pateikęs pareiškėjui prašymą patikslinti aptariamą kvalifikacijos reikalavimą, atsižvelgiant į Statybos techniniame reglamente
STR 1.01.03:2017 nurodytus susisiekimo komunikacijų pogrupius, pabrėždamas, kad Pirkimo objektą sudarantys darbai vykdomi tikrai ne visose susisiekimo komunikacijų statinių grupėse, todėl toks reikalavimas laikytinas pertekliniu (pareiškėjas atsisakė nagrinėti šį prašymą, kaip pateiktą pavėluotai). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste toks prašymas patvirtina, jog netinkamai suformuluotas kvalifikacijos reikalavimas dirbtinai apribojo kitų tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime. Pareiškėjo teiginiai, kad daugumoje kvalifikacijos atestatų, išduotų iki 2019 m. liepos mėn., kurie suteikia teisę eiti neypatingojo statinio statybos vadovo ar techninės priežiūros vadovo pareigas, pogrupiai nebuvo išskiriami, nepagrįsti objektyviais duomenimis ir nepaneigia, kad asmenys, turintys kitokius kvalifikacijos atestatus, susidūrė su kliūtimis dalyvauti Pirkime dėl pareiškėjo netiksliai suformuluotų kvalifikacijos reikalavimų. Pareiškėjo pasvarstymai apie tai, ar kiti tiekėjai iš tiesų būtų dalyvavę Pirkime, jeigu aptariamas reikalavimas būtų buvęs suformuluotas kitaip (t. y. nurodant konkretų pogrupį), yra subjektyvaus pobūdžio, deklaratyvūs. Pareiškėjo argumentas, kad jis, kvalifikacijos reikalavimuose neišskirdamas konkretaus susisiekimo komunikacijų pogrupio, net sudarė galimybes dalyvauti Pirkime didesniam tiekėjų skaičiui, yra prieštaringas ir nelogiškas, nes, pirma, lengviau turėti kvalifikacijos atestatą darbams viename ar keliuose susisiekimo komunikacijos pogrupiuose nei visuose šešiuose susisiekimo komunikacijos pogrupiuose; antra, atsižvelgiant į Pirkimo objektą, akivaizdu, jog pareiškėjas nebūtų priėmęs pateikto pasiūlymo, kuriame nurodytas statybos bendrųjų darbų vadovas statybos darbams turėtų teisę statyti / remontuoti inžinerinius statinius kituose susisiekimo komunikacijų pogrupiuose, bet ne pogrupyje „gatvės“. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria CPVA sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog aptariamas reikalavimas yra proporcingas Pirkimo objektui ir nustatytas pagrįstai, nediskriminuoja tiekėjų.
47. VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 59 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 17 straipsnio
1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas buvo konstatuotas atsižvelgiant į tai, kad, pagal pareiškėjo suformuluotą minėtą kvalifikacijos reikalavimą, tiekėjas turėjo turėti bent 1 statybos bendrųjų darbų vadovą statybos darbams, turintį teisę statyti / remontuoti inžinerinius statinius, kurių paskirtis – susisiekimo komunikacijos (visi pogrupiai), kiti inžineriniai statiniai, tačiau Pirkimo laimėtojas UAB „Panevėžio melioracija“ savo pateiktame pasiūlyme nurodė 2 statybos darbų vadovus, kurių nė vienas neturėjo teisės eiti statybos vadovo pareigas statinių grupėse: oro uostų statiniai ir valstybinės reikšmės keliai. Dėl tokių aplinkybių susiklostė situacija, kad Pirkimo laimėtoju buvo paskelbtas tiekėjas, kurio pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų ir todėl turėjo būti atmestas. Pareiškėjas vėlgi neginčija šios aplinkybės, o pareiškėjo teiginiai, jog minėti asmenys turi teisę eiti ir ypatingojo statinio vadovo pareigas, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės, nes tai nebuvo vienas iš Pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Taigi, nėra pagrindo nepritarti pozicijai, kad pareiškėjas pažeidė minėtas teisės normas ir principus.
48. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl konkrečių atsakovo atliktų skaičiavimų, tačiau mano, kad pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra nesuderinama su teisės aktų reikalavimais, proporcingumo principu. Pareiškėjas tokią poziciją grindžia nuomone, jog konstatuotas pažeidimas yra mažareikšmis, formalus, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su tokia pareiškėjo nuomone ir jam pritaikytą sankciją laikė proporcinga. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai tvirtina, kad konstatuoti pažeidimai nebuvo sunkūs ir neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, tačiau, atsižvelgiant į Nutarties 46 ir 47 pastraipose išdėstytas aplinkybes, negalima sutikti su tokiais teiginiais (pvz., jei pareiškėjas būtų tinkamai įvertinęs UAB „Panevėžio melioracija“ pasiūlymą pagal Pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus, jis būtų atmetęs šį pasiūlymą, todėl minėtas tiekėjas nebūtų buvęs pripažintas Pirkimo laimėtoju ir su juo nebūtų buvusi sudaryta Sutartis). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nė vienas tiekėjo pasiūlymas nebuvo atmestas, nebuvo gauta pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų (pastaroji aplinkybė nevisiškai atitinka tikrovę) ir Sutartis buvo įvykdyta be problemų dėl darbuotojų kvalifikacijos, neturi esminės teisinės reikšmės ir nepatvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, užtikrino sąžiningą konkurenciją ir galimybes visiems pageidaujantiems tiekėjams dalyvauti Pirkime lygiomis sąlygomis. Pareiškėjo argumentai, jog Gairėse nurodyti finansinės korekcijos dydžiai yra ne privalomo, bet rekomendacinio pobūdžio, savaime nepaneigia atsakovo pritaikytos finansinės korekcijos teisėtumo ir pagrįstumo.
49. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad ginčijami CPVA ir LAGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas
Milda Vainienė