Civilinė byla Nr. e2A-596-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17603-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos 3D Statyba apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2520-752/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aragela“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai 3D Statyba dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Akvasanita“.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Aragela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) 3D Statyba priteisti 4 254,05 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia savivarčių transporto paslaugas, pagal klientų užsakymus perveždama įvairias inertines medžiagas – smėlį, žvyrą, žvirgždą, atsijas, gruntą, juodžemį ir kt. Ieškovė iš užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 1 d. gavo užsakymą nugabenti į statybvietę, buvusią adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – objektas) inertines medžiagas. Ieškovės vairuotojas A. M. prieš gabendamas krovinį į objektą degalinėje Circle K Lietuva, adresu: (duomenys neskelbtini), už 310,12 Eur sumą (be PVM) į savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro baką užpylė 301,16 litrų dyzelinio kuro. Tą pačią dieną ieškovės vairuotojas A. M., ieškovei nuosavybės teise priklausančiu savivarčiu atvyko prie objekto, kur jį pasitiko atsakovės rangovės MB 3D Statyba direktorius D. G., kuris vairuotojui nurodė tikslią vietą objekte, į kurią turėjo būti pristatytas ir išverstas krovinys. A. M. savivartis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitas savivartis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo gabenti inertines medžiagas. Vadovaudamasis atsakovės direktoriaus nurodymais, ieškovės vairuotojo valdomas savivartis, važiuodamas objekte dėl blogai sutvirtintų ir išvažinėtų sankasos kraštų, nuslydo į duobę ir apvirto ant šono, dėl ko buvo stipriai apgadintas. Įvykio metu taip pat buvo apgadintas savivarčio kuro bakas, dėl ko dalis bake buvusio kuro išsiliejo į aplinką, o likusi dalis susimaišė su alyva ir tapo nebetinkamu naudoti. Iš karto po įvykio atsakovės direktorius prisiėmė atsakomybę dėl atsiradusios žalos ir ieškovei pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą, kuriame nurodė, jog už padarytą žalą patirtus nuostolius prisiima atsakomybę atlyginti ir atlygins už transporto priemonės ištraukimą įmonėms, atlikusioms šią paslaugą. Atsakovės direktorius apmokėjo savivarčio ištraukimo iš duobės bei transportavimo į remonto dirbtuves UAB (duomenys neskelbtini) išlaidas. Ieškovei priklausantis savivartis 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo suremontuotas. Ieškovė patyrė 1 792 Eur (be PVM) remonto išlaidų, taip pat 310,12 Eur išlaidų, susijusių su 2018 m. rugpjūčio 1 d. dyzelinio kuro pirkimu iš UAB (duomenys neskelbtini) Lietuva degalinės. Be to, ieškovė taip pat negavo ir 2 151,93 Eur pajamų dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusios nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iš viso 19 kalendorinių dienų. Taigi bendroje sumoje ieškovė dėl įvykio, už kurį atsakomybę 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu prisėmė atsakovė, patyrė 4 254,05 Eur nuostolį, tačiau ieškovei tiek atsakovės, tiek ir atsakovės direktoriaus pareikalavus atlyginti patirtus nuostolius, atsakovė atsisakė tai padaryti. Kadangi atsakovė neigia savo civilinę deliktinę atsakomybę bei 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą, kuriuo vienašališkai įsipareigojo atlyginti ieškovei padarytą žalą, ieškovė papildomai detalizavo atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: 1) atsakovės kaltė preziumuojama; 2) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, kaip statybos darbų objekte rangovė, būdama atsakinga už saugų darbą statybvietėje, neužtikrino, jog statybvietėje esanti sankasa būtų tinkamai sutvirtinta gelžbetoninėmis sienomis, taigi atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 5 punktą; 3) žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro tiesioginiai nuostoliai (1 792 Eur (be PVM) savivarčio remonto išlaidos ir 310,12 Eur (be PVM) išlaidos, susijusios su 2018 m. rugpjūčio 1 d. dyzelinio kuro pirkimu) ir 2 151,93 Eur negautos pajamos, už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kuomet savivartis buvo remontuojamas; 4) dėl priežastinio ryšio – jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtintas pareigas ir prieš ieškovės savivarčio vairuotojui nurodydama konkrečią vietą objekte, kurioje turėjo būti pristatytas krovinys, būtų apžiūrėjusi ir užtikrinusi objekte buvusios sankasos gelžbetoninės sienos tinkamą būklę, tai akivaizdu, kad ieškovė dėl blogai sutvirtintų ir sugriuvusių sankasos kraštų nebūtų patyrusi nuostolių.

3.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė MB 3D Statyba nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė atvežė krovinį adresu: (duomenys neskelbtini), neįsitikinusi, jog krovinį pristatė gavėjai UAB (duomenys neskelbtini), neteisėtai pateko į statybvietę, joje sukėlė eismo įvykį, padarė žalos turtui. Ieškovės argumentai, kad ieškovė vykdė atsakovės užsakymą, pateiktą per UAB (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti ir neįrodyti. Krovinio paskirties vietoje krovinį turėjo priimti UAB (duomenys neskelbtini) įgalioti atstovai. Kadangi krovinys buvo skirtas gavėjai UAB (duomenys neskelbtini), tai atsakovė net nebūtų galėjusi jo priimti, o ieškovė jo atiduoti netinkamam gavėjui (adresatui) adresu: (duomenys neskelbtini). Be UAB „Akvasanita“ pastatus valdo ir kiti ūkio subjektai, todėl nėra aišku, ar UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo šių krovinių nukreipinėti kitiems juridiniams asmenims. Atsakovė neturėjo poreikio naudotis nei ieškovės transporto paslaugomis, nei UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, minėtu laikotarpiu atsakovei į statybvietę reikiamas medžiagas atvežė ir pristatė visai kiti ūkio subjektai, kurių paslaugomis atsakovė naudojosi ir už jas atsiskaitė bei gavo mokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Tuo metu, kai į statybvietę atvyko ieškovės vairuotojas, atsakovės vadovo D. G. statybvietėje nebuvo. Atsakovės nuomone, ieškovės darbuotojas, neturėdamas leidimo patekti į statybvietę ir neįsitikinęs, kad krovinį pristatė tinkamai gavėjai (UAB (duomenys neskelbtini)), į ją įvažiavo ir joje, neįsitikinęs, kad važiuoti yra saugu, važiavo, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nesielgė apdairiai ir atsakingai, taip pat nesilaikė darbų saugos, kurią turėjo užtikrinti pagal paslaugų teikimo sutartį UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbuotojas važiavo mažesniu nei leistina, t. y. 2 m, atstumu nuo sankasos krašto. Byloje nėra duomenų apie krovinio masę, t. y. neaišku, ar transporto priemonė nebuvo perkrauta, ko pasekoje privažiavus per arti sankasos dėl per didelio jos svorio ir neišlaikyto minimalaus atstumo nuo sankasos krašto nuslydo ir apvirto. Statinys, kurį įrengė atsakovė yra priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai nenumato prievolės parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė netinkamai interpretuoja Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Statybvietė buvo aptverta, kaip to reikalauja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai, ir aplinkiniai buvo pakankamai apsaugoti nuo galimo pavojaus. Ieškovė byloje nurodė, kad transporto priemonei patyrus eismo įvykį, išbėgo visi degalai, todėl ji prašė priteisti visą pinigų sumą už degalus, tačiau pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog transporto priemonė vykdė tris reisus, taigi nekyla abejonių, kad dalis degalų iki eismo įvykio jau buvo sunaudota ieškovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymui, taip pat nekyla abejonių ir dėl dalies sunaudotų degalų, kad nuo degalinės vykstant į pirmąjį objektą pasikrauti krovinio, buvo naudojami tie patys degalai. Analizuojant transporto priemonės remonto darbų sąmatą kyla abejonių dėl atliktų remonto darbų ir jų realaus poreikio šalinant eismo įvykio padarinius. Atsakovės nuomone, kai kurie remonto darbai yra einamasis transporto priemonės remontas, pavyzdžiui, vairuotojo sėdynės ir kitos sėdynės remontas, taip pat vairo traukės, jų svirtis ir laikiklis, nors šie gedimai akivaizdžiai niekaip negali būti susiję su įvykusiu eismo įvykiu. Taip pat buvo pakeisti kabinos amortizatorius bei stabilizatorius, kas kelia pagrįstų abejonių, ar toks smulkus eismo įvykis galėjo sukelti tokią didelę žalą transporto priemonei. Atsakovei kyla abejonių, kodėl transporto priemonei nuvirtus ant šono, nebuvo kėbulo pažeidimų, kurie turėjo būti akivaizdūs ir realiausi, pavyzdžiui, sulankstytos kairės pusės (vairuotojo) durys, išdužęs vairuotojo pusės šoninis stiklas ir kitų išorinių kėbulo pažeidimų, kurie realesni ir būdingesni tokio tipo eismo įvykiui. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų apie transporto priemonės būklę iki eismo įvykio ir po jo, nėra pateikta jokių nuotraukų, kad po to, kai transporto priemonė buvo ištraukta, būtų užfiksuoti vizualūs transporto priemonės pažeidimai. Ieškovė nėra pateikusi ir jokių objektyvių negautų pajamų skaičiavimų, kuriais būtų galima objektyviai įvertinti ar nustatyti negautų pajamų mąstą ir / ar kilmę. Ieškovė apskritai nenurodo ir neįrodo, kad turėjo kokių nors užsakymų, ilgalaikių sutarčių ar užsakymų paslaugoms teikti ir gauti pajamų laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė nurodo, kad transporto priemonė vidutiniškai per vieną dieną uždirbdavo 113,26 Eur pajamų, tačiau nėra pateikti ir išskaičiuoti kiti ūkinės-komercinės veiklos kaštai (sąnaudos), kaip pavyzdžiui darbo užmokestis, vairuotojo, personalo, apskaitininko, vadovo, įmonės administracinės sąnaudos (patalpų nuoma ir pan.), kuro sąnaudos, kelių mokesčiai ir kitos tai veiklai būdingos sąnaudos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė šių sąnaudų neišskaičiuoja, todėl nurodoma suma negali būti laikoma kaip grynasis pelnas. Ieškovė eismo įvykio ir jo metu galimai padarytos žalos transporto priemonei neįformino ir neužregistravo. Vien faktas, kad sąskaita faktūra yra išrašyta po 20 dienų nuo eismo įvykio dienos, nepaneigia fakto, kad transporto priemonė galėjo būti suremontuota per vieną darbo dieną, o sąskaita faktūra išrašyta gerokai vėliau po faktinių darbų atlikimo ir transporto priemonės gražinimo ieškovei. Byloje nėra pateiktų duomenų, kada ieškovė perdavė transporto priemonę remontui į UAB (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų, kada buvo atlikti darbai ir transporto priemonė buvo gražinta ieškovei. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovė būtų patyrusi žalą, ir neįrodžius priežastinio ryšio tarp ieškovės galimos žalos ir veiksmų, toks ieškinys negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

4.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Akvasanita“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, 2018 m. liepos 25 d. UAB „Akvasanita“ ir MB 3D statyba sudarė rangos sutartį Nr. 2018/07-01, kurios pagrindu MB 3D statyba įsipareigojo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir padengti skaldos pagrindą. 2018 m. liepos 25 d. UAB „Akvasanita“ ir MB 3D statyba pasirašė statybvietės priėmimo–perdavimo aktą, kurio pagrindu trečiasis asmuo perdavė atsakovei teisėtai valdyti teritoriją, kurioje atsakovė pagal rangos sutartį turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. 2018 m. rugpjūčio 1 d. MB 3D statyba raštu informavo UAB „Akvasanita“, kad UAB „Aragela“ priklausantis savivartis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veždamas gruntą, apsivertė statybvietėje. 2018 m. rugsėjo mėn. MB 3D statyba baigė rangos darbus ir įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Trečiasis asmuo niekada nesinaudojo nei UAB „Aragela“, nei UAB (duomenys neskelbtini) teikiamomis paslaugomis, su šiomis įmonėmis neturėjo jokių sutartinių santykių, niekada nei vienai iš jų nebuvos suteikusi teisės patekti į įmonės teritoriją. UAB „Akvasanita“ nėra žinoma, kokį ir kieno pateiktą užsakymą vykdė ieškovė. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė į teritoriją pateko neteisėtai, tam neturėdama teisinio pagrindo. Jei ieškovė būtų teisėtai vežusi krovinį, tai krovinio važtaraštį būtų turėjusi ir pateikusi tiek pretenzijos pateikimo dieną atsakovei, tiek ieškinio pareiškimo dieną teisme, tačiau šio dokumento per visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė. Šis dokumentas buvo pateiktas tik atsakovei nuolatinai reikalaujant pateikti krovinio gabenimo sutartį patvirtinančius dokumentus ir / ar krovinio važtaraštį. UAB „Akvasanita“ nuomone, ieškovė tokio dokumento neturėjo iki pat 2020 m. kovo 5 d. patikslinto ieškinio pateikimo dienos ir šį dokumentą pateikė kaip ultima ratio (iš lot. paskutinė priemonė) savo nepagrįstam reikalavimui pagrįsti. Ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 27 straipsnio reikalavimų, t. y. priimti krovinį ir jį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti krovinį teisėtam gavėjui, taigi ieškovė, būdama profesionalia krovinių vežėja, aplaidžiai vykdė savo pareigas, neįsitikino, kad pristatė krovinį teisėtam jo gavėjui. Akivaizdu, jog vairuotojas nesilaikė ir nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta galimų padarinių – eismo įvykio. Ieškovė pretenzijos pateikimo metu (2019 m. vasario 8 d.) atsakovei nurodė, kad jau yra patyrusi transporto priemonės remonto kaštus, tačiau kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, jog remonto kaštų tuo metu ji dar nebuvo patyrusi, tačiau reikalavo atsakovę juos padengti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė davė neteisėtus nurodymus ieškovės vairuotojui, kurių pasekmė – įvykęs eismo įvykis ir apgadintas turtas, tačiau tuo pačiu metu ieškovė įrodinėja ir tai, jog atsakovės nurodymai buvo neteisėti. Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad transporto priemonės valdytojai privalo imtis visų atsargumo priemonių, jog valdant transporto priemones nebūtų padaryta žala asmens sveikatai ir turtui. Vairuotojas transporto priemonės valdymo metu privalo įvertinti visas aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už padarinius, kurie kilo dėl konkrečių veiksmų ir / ar neveikimo. Eismo įvykio dieną (2018 m. rugpjūčio 1 d.) statybvietę teisėtai valdė atsakovė, todėl UAB „Akvasanita“ plačiau apie eismo įvykio aplinkybes pakomentuoti negali, nes tuo metu nesinaudojo perduota statybviete.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 4 098,88 Eur sumą turtinei žalai atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 911,28 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 28,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovę ir UAB (duomenys neskelbtini) sieja ilgalaikiai sutartiniai ir bendradarbiavimo santykiai, bei nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog UAB (duomenys neskelbtini) telefoniniu užsakymu 2018 m. rugpjūčio 1 d. dvi ieškovei priklausančios savivartės transporto priemonės vežė gruntą iš objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), į statybos objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir tuo gruntu buvo užpylinėjami UAB „Akvasanita“ rūsiai, ant kurių buvo statoma automobilių stovėjimo aikštelė.

7.       Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir UAB (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl neatlygintino grunto atvežimo į statybvietę, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, jog atsakovei grunto reikėjo užpilant rūsius, ant kurių buvo statoma automobilių stovėjimo aikštelė, o UAB (duomenys neskelbtini) grunto turėjo.

8.       Teismas priėmė išvadą, kad atsakovės argumentai ir pateikti įrodymai, jog atsakovei atliekant stovėjimo aikštelės statybos darbus, transporto paslaugas teikė kitos įmonės – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), nepaneigia, kad atsakovė grunto užsisakė ir iš UAB (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo vežamas ieškovės transportu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neneigia, jog kitomis dienomis ir netgi tą pačią įvykio dieną, gruntą atsakovei vežė ir kitoms įmonėms priklausančios transporto priemonės.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovės transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į statybvietę pateko ne savavališkai, o su atsakovės žinia bei leidimu. Tokias išvadas teismas priėmė, įvertinęs atsakovės direktoriaus nurodytos aplinkybės, kad įvažiuoti į teritoriją galima tik pro mėlynus vartus, kuriuos kiekvienu atveju reikia atidaryti rankiniu būdu, kad UAB „Aragela“ savivartį į statybvietę tikriausiai įleido atsakovės darbuotojas, o taip pat 2021 m. sausio 20 d. teismo posėdyje atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog už grunto priėmimą buvo atsakingi du atsakovės darbuotojai.

10.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas GPS navigacines ataskaitas, nustatė, kad ieškovė pateikė dvi skirtingas to paties laikotarpio GPS ataskaitas, kuriose GPS koordinačių duomenys nesutampa, o gavęs UAB (duomenys neskelbtini) atsakymą, jog GPS ataskaitose už tą patį laikotarpį įrašai turi sutapti ir jie negali skirtis, kad ir kiek kartų būtų sudaroma ataskaita, ir atsižvelgęs į tai, jog byloje kilę neaiškumai, ar ieškovės pateiktos GPS ataskaitos yra teisingos, liko nepašalinti, šiomis ataskaitomis nesivadovavo.

11.       Teismas, įvertinęs liudytojų vairuotojo A. M., M. V. ir M. Z. parodymus, byloje pateiktas nuotraukas iš įvykio vietos, priėmė išvadą, kad ieškovės transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. M., atsakovės atsakingo darbuotojo buvo įleista į atsakovės valdomą uždarą statybvietę, ir jo nurodymu, atbuline eiga, gabeno gruntą į išpylimo vietą siauru žemės ruožu – sankasa, buvusia tarp pastato ir rūsio tunelio, kurio dalis buvo uždengta perdangos plokštėmis, o artėjant prie išpylimo vietos perdangos plokštės buvo nuimtos. Vairuotojas stengėsi važiuoti kuo toliau nuo sankasos krašto, tačiau iš kitos pusės buvo pastato siena, be to, važiuoti labai arti jos neleido veidrodėliai. Vairuotojas važiavo kiek įmanoma toliau nuo sankasos krašto, tomis pačiomis vėžėmis, kuriomis gruntas jau buvo vežtas, tačiau perdangos plokštėmis nesutvirtinta žemė neatlaikė ir transporto priemonė su visais iškasos (rūsio) pamatais, buvusiais sankasos sutvirtinimu, nuslydo ir nuvirto ant šono duobėje, kurioje buvo betoninių atliekų. Savivarčiui griūnant, išsivertė ir jos vežtas gruntas. Nors pati statybos teritorija buvo aptverta, rakinami vartai, krovinio vežimui pavojinga teritorija nebuvo pažymėta, aptverta.

12.       Teismas pripažino, kad nustačius, jog ieškovės transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. M., buvo apgadinta eismo įvykio metu, yra pagrindas konstatuoti, kad įvykus eismo įvykiui, turėjo būti laikomasi Kelių eismo taisyklių ir Saugaus eismo įstatymo reikalavimų.

13.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju negalima pripažinti vairuotoją buvus neatsargiu, neatidžiu, nes jis neturėjo pagrindo tikėtis, kad grunto gabenimui atsakovės parengta sankasa, kuria krovinius gabeno ir kitos sunkiasvorės transporto priemonės, gali būti nesaugi, neatitikti Saugos ir sveikatos taisyklių rekomendacijų. Kelių eismo taisyklių pažeidimų vairuotojo veiksmuose teismas nenustatė.

14.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog veždamas krovinį, vairuotojas elgėsi neatsargiai ir kad dėl jo veiksmų transporto priemonė tapo nevaldoma, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

15.       Teismas sprendė, kad atsakovės atstovo surašytame rašte nurodytas atsakovės įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą ir patirtus nuostolius ne tik ieškovei, bet ir atsilyginti įmonėms, atlikusioms transporto priemonės ištraukimo paslaugą, yra visiškai aiškus ir logiškas, nes atsakovės atstovas pripažino atsakovės atsakomybę dėl įvykusio eismo įvykio. Raštas akivaizdžiai skirtas ieškovei, nes surašytas į įvykio vietą atvykusio ieškovės atsakingo darbuotojo M. Z. prašymu ir jam įteiktas. Tai, kad jame nėra konkrečiau nurodyta, kokią ieškovės patirtą žalą atsakovė įsipareigoja atlyginti, reiškia, kad atsakovė įsipareigojo atlyginti visą eismo įvykio metu ieškovei padarytą žalą, nes padaryti nuostoliai turi būti atlyginta visiškai.

16.       Teismas pripažino, kad objekto valdytojas buvo MB 3D Statyba, kurios prižiūrimoje statybvietėje buvo apgadinta UAB „Aragela“ priklausanti transporto priemonė. Tarp šių esminių sąlygų yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovė, kaip statybos darbų rangovė, privalėjo užtikrinti objekto saugumą, šiuo atveju – eismo saugumą statybvietėje. Nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama atsakinga už saugų darbą statybvietėje, neužtikrino, kad statybvietėje esanti sankasa būtų tinkamai sutvirtinta. Taip pat nesiėmė veiksmų nustatyti, ar zona, kuria juda krovininės mašinos, nėra pavojinga, nors pravažiavimas buvo šalia atidengtos iškasos (rūsio) su nepakankamai sutvirtintais kraštais. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog žalos ieškovės transporto priemonei atsiradimą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai ir ieškovė turi pagrįstą teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, nes egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės turtui padarytos žalos.

17.       Teismas sprendė, kad ieškovei kilusi žala yra sąlygota atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo). Tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. atsakovės veiksmai (neveikimas) įtakojo žalos atsiradimą ieškovės turtui.

18.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių argumentus, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės prašomi priteisti tiesioginiai nuostoliai – 1 792 Eur (be PVM), kuriuos ieškovė sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už savivarčio remonto darbus, dalis ir medžiagas, yra nepagrįsti, neprotingo dydžio, taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės teiginius ir patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kad ne visi remonto darbai susiję su 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėmė išvadą, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šios ieškovės patirtos žalos atsakovė nenuginčijo, todėl 1 792 Eur žalą laikė pagrįsta ir priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.

19.       Nors ieškovė nepateikė ilgalaikių sutarčių ar užsakymų paslaugoms teikti ginčo laikotarpiu, tačiau teismas, įvertinęs, kad iš savivarčio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijos ieškovė gaudavo pastovias pajamas tiek iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykio, tiek ir po jo, suremontavus savivartį, nurodė, jog neturi pagrindo manyti, jog galimai savivarčio remonto laikotarpiu ieškovė užsakymų nebūtų turėjusi ir tokių pajamų nebūtų gavusi, todėl sprendė, kad ieškovės negautų pajamų suma yra įrodyta.

20.       Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, koks kuro kiekis išsiliejo ar buvo sugadintas savivarčiui patekus į eismo įvykį, o nuo kuro užsipylimo momento, savivarčiui intensyviai dirbant daugiau negu pusę darbo dienos, dalis kuro iki įvykio jau buvo sunaudota, už tą dieną užsakytų dviejų transporto priemonių atliktus darbus ieškovė gavo apmokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini), todėl teismas konstatavo, kad ne visas 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsigytas dyzelinis kuras buvo prarastas dėl autoįvykio, dalis jo buvo sunaudota pagal paskirtį. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą bylų praktiką, vadovaudamasis protingumo principu, sprendė, jog įvykio metu buvo prarasta pusė ieškovės įsigyto kuro, t. y. 150,58 litrų, kurio kaina (be PVM) sudarė 155,12 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniu skundu atsakovė MB 3D Statyba prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) netenkinus pirmo apeliacinio skundo reikalavimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą sumažinant priteistų netiesioginių nuostolių dydį nuo 2 151,93 Eur iki 96 Eur ir atitinkamai galutinę priteistą 4 098,88 Eur sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2 042,95 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, kuri turėjo įrodyti neegzistuojančias aplinkybes ir tą, jog neteikė užsakymo UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovė negalėjo įrodyti neegzistuojančių aplinkybių, tačiau įrodinėdama savo aplinkybes pateikė rašytinius įrodymus – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras bei transporto paslaugų teikimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurie pagrindė ir įrodė atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ji neturėjo poreikio naudotis UAB (duomenys neskelbtini)ar ieškovės paslaugomis.

21.2.       Bylos nagrinėjimo metu nėra pašalinti prieštaravimai tarp įrodymų, kai rašytiniuose įrodymuose yra pateikiamos vienos faktinės aplinkybės, tokios kaip krovinio siuntėjas ir gavėjas, kai ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – krovinio važtaraštis – įrodo, jog krovinio siuntėjas ir gavėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės dubliko priedas Nr. 4 pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikė užsakymą ieškovei, o užsakymas buvo teikiamas juridinio asmens vardu UAB (duomenys neskelbtini) vardu, 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdyje liudytojas M. V. nurodė, kad užsakymą teikė kaip fizinis asmuo, krovinį perdavė vežti taip pat kaip fizinis asmuo, taip pat nurodė, jog užsakymą gavo telefonu pagal skelbimą internete, kurį buvo patalpinęs internete. Taip pat nėra pašalinti prieštaravimai tarp ieškovės nurodomų ir liudytojo M. V. nurodytų aplinkybių, ieškovė nurodė, kad užsakymą gavo iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojas M. V. teismo posėdžio metu paneigė šią aplinkybę ir nurodė, jog užsakymas buvo teikiamas jo, kaip fizinio asmens, bei menamą užsakymą iš atsakovės taip pat gavo kaip fizinis asmuo, nors visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pateikė užsakymą UAB (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, kad byloje UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto pranešimu taip pat paneigė šią aplinkybę, jog atsakovė būtų pateikusi jai užsakymą ir būtų sudariusi kokį nors susitarimą (sutartį) su atsakove.

21.3.       Atsakovė 2020 m. sausio 9 d. kartu su tripliku pateikė prašymą į civilinę bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ieškovės darbuotoją A. M., tačiau šio prašymo teismas taip ir neišnagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad netenkinus ieškovės ieškinio, susidarytų situacija, kai žalos atlyginimo klausimas galėtų būti nukreipiamas į asmenį, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, nagrinėjamos bylos atveju reiškia, kad nustačius byloje, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės, tai ieškovės reikalavimai turėtų būti nukreipiami į vairuotoją A. M.. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

21.4.       Atsakovė 2021 m. birželio 1 d. buvo pateikusi prašymą teismui šaukti byloje liudytojais G. B. ir A. V., kurie buvo atvykę į 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdį, minėtas teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau šie liudytojai taip ir liko neapklausti.

21.5.       Teismas pripažino, kad atsakovė įrodė aplinkybę, jog eismo įvykio metu D. G. įvykio vietoje nebuvo, tačiau neišsiaiškino ir nenustatė aplinkybių, kaip ieškovės darbuotojas A. M. pateko į teritoriją ir kas jį įleido. Teismas, pasiremdamas prielaidomis, padarė išvadą, kad galimai į teritoriją ieškovės vairuotoją įleido atsakovės darbuotojas, tačiau teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar tuo metu teritorijoje išvis buvo atsakovės darbuotojai. Taip pat nesiaiškino ir nenustatė, ar teritorijoje buvo kitų asmenų, išskyrus ieškovės darbuotoją, o jei buvo, tai nesiaiškino ir nenustatinėjo konkrečių asmenų, taip pat nesprendė klausimo dėl jų apklausimo byloje kaip asmenų galinčių turėti ir žinoti reikšmingos informacijos visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui.

21.6.       Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė tik į liudytojų M. Z., M. V. ir vairuotojo A. M. paaiškinimus. Pirmiausia, byloje nustatyta ir patvirtinta faktinė aplinkybė, kad eismo įvykio metu liudytojų M. Z. ir M. V. nebuvo, todėl jų paaiškinimai byloje apie eismo įvykio aplinkybes negali būti laikytini kaip paaiškinantys ir pagrindžiantys eismo įvykio aplinkybes. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo tik vairuotojas A. M., kuris teismo posėdyje nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog jam pravažiavimas pasirodė nesaugus, tačiau, jo vertinimu, eismo įvykis įvyko dėl blogai sutvirtintos sankasos. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie nebuvo eismo įvykio vietoje ir negalėjo duoti paaiškinimų dėl eismo įvykio aplinkybių, o vairuotojo A. M. duoti parodymai byloje yra prieštaringi, todėl siekiant jais remtis, teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo pašalinti prieštaravimus.

21.7.       Byloje nėra pateiktos užpildytos eismo įvykio deklaracijos ir įvykis nėra registruotas policijoje kaip to reikalauja Saugaus eismo keliais įstatymas. Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo šią įstatyminę nuostatą, taip pat nevertino ir neatsižvelgė į oficialųjį įrodymą – 2020 m. balandžio 28 d. pateiktą Lietuvos transporto saugos administracijos raštą, kuriame nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu nežuvo ir nebuvo sužeisti žmonės, o įvykio dalyviai sutaria dėl padarytos žalos ir kitų aplinkybių, turi būti užpildoma eismo įvykio deklaracija, priešingu atveju į eismo įvykio vietą turi būti kviečiama policija.

21.8.       Atsakovės rašto turinį teismas įvertino, kaip atsakovės besąlygišką įsipareigojimą ieškovei atlyginti žalą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Su tokia teismo pozicija nesutiktina, nes įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą nėra absoliutus, juolab, kad rašte nėra nurodyta, jog atsakovė prisiėmė kaltę dėl įvykusio eismo įvykio.

21.9.       Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė išvadą, kad vairuotojas A. M. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tokią teismo išvadą paneigia paties liudytojo paaiškinimas ir pripažinimas, jog vairuotojui prieš pradedant važiuoti ir įvertinus pravažiavimą, pravažiavimas jam atrodė nesaugus.

21.10.       Teismas skundžiamame sprendime cituoja eilę kasacinio teismo bylų ir tuo pagrindu pasisako, kad ieškovei kilusi žala yra sąlygota atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. atsakovės veiksmai (neveikimas) įtakojo žalos atsiradimą ieškovės turtui, tačiau nenurodo argumentų ir motyvų, kokiais remiantis teismas daro šią išvadą. Taip pat nenurodo ir atsakovės veiksmų (neveikimo), kuriais teismas grindžia sprendimą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų (neveikimo).

21.11.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl netiesioginių nuostolių, nepagrįstai laikė, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės nurodomą netiesioginių nuostolių dydį, taip pat teismas vadovavosi sena kasacinio teismo praktika, kuri jau yra pasikeitusi ir nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos.

22.       Ieškovė UAB „Aragela“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

22.1.       Ieškovė surinko ir pateikė teismui įrodymų visumą, pagrindė teismui įvykio aplinkybes. Šiuos įrodymus teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo sprendime, nepažeidęs CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nustatytos civilinėse bylose Nr. 3K-3-171/2008 bei Nr. 3K3-156/2009. Teismas nuosekliai ir logiškai vadovavosi įrodymų tyrimo ir vertinimo principais.

22.2.       Teismas sprendime rėmėsi platesniais įrodymais, nei atsakovės nurodomomis PVM sąskaitomis faktūromis bei UAB (duomenys neskelbtini) pažyma apie krovinio vežimą atsakovei. Teismas sprendime atskleidė UAB „Aragela“ ir UAB (duomenys neskelbtini)ilgalaikius tarpusavio sutartinius teisinius santykius statybos technikos ir statybinių transporto paslaugų srityse, kuriuos pagrindė ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų M. V., M. Z., A. M. parodymais.

22.3.       Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad liudytojo M. V. parodymais jis neturi pagrindo netikėti, jo parodymai atitinka kitus surinktus duomenis, o aplinkybė, kad sandoris tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir MB 3D Statyba nebuvo sudarytas raštu, nepaneigia aplinkybės, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo krovinio siuntėja, o gavėja atsakovė, kuri krovinį privalėjo priimti ir išsikrauti.

22.4.       Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad užsakymą priėmė fizinis asmuo – liudytojas M. V., buvo paneigti ne tik UAB (duomenys neskelbtini) raštais (pažymomis), bet ir liudytojo M. V. parodymais apie UAB „Aragela“ vykdytus grunto išvežimą iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), liudytojų – ieškovės transporto vadovo M. Z. ir vežusio gruntą ieškovės savivarčio vairuotojo A. M. parodymais, taip pat krovinio važtaraščiu Nr. 02, kuriame nurodytos pakrovimo ir išsikrovimo vietos, kurias užsakė transporto paslaugų užsakovė UAB (duomenys neskelbtini).

22.5.       Atsakovė, kaip statybvietės valdytoja, turėjo pareigą byloje įrodyti bylos aplinkybes, kaip ji, būdama atsakingu asmeniu pagal rangos sutartį, taip pat pagal rangovo pareigą, numatytą CK 6.684 straipsnio 1 dalyje, vykdė rangovo pareigas, nustatytas Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3–5 punktuose, 63 straipsnio 4 dalyje. Šių aplinkybių atsakovė neįrodė, todėl teismas sprendime tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas dėl bendrosios įrodinėjimo paskirstymo taisyklės, numatytos CPK 178 straipsnyje.

22.6.       Atsakovė motyvai dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą nepagrįsti teisės normomis ir realiomis bylos aplinkybėmis. Teismas sprendimu nesprendė dėl niekuo dėto ieškovės savivarčio vairuotojo A. M. materialių teisių bei pareigų, nes civilinės atsakomybė už betvarkę statybvietėje, nesaugumą, pavojingumą ir pravažiavimo kelių netvarkingumą, sankasos nesutvirtinimą, dėl ko tarp atsakovės kaltų veiksmų ir kilusios žalos ieškovei yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsirado atsakovei.

22.7.       Atsakovės skunde nurodytos aplinkybės dėl liudytojų G. B. ir A. V. apklausos neatitinka faktinių, kurios užfiksuotos 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdžio įraše. Teismas atidėjo posėdį ir dėl to, kad trūko rašytinių dokumentų – informacijos apie ieškovės savivarčių navigacines sistemas. Teismas, užbaigęs teismo posėdį, nutarė apklausti liudytojus kitame teismo posėdyje, kurių dalyvavimą užtikrins pati atsakovė.

22.8.       Teismas sprendime įvertino ir pasisakė, kad netgi tuo atveju, jeigu atsakovės direktorius asmeniškai savivarčio ir neįleido, o įleido kitas atsakovės darbuotojas, tai nekeičia teismo nustatytos aplinkybės. Teismas atsakovės direktoriaus nurodytas aplinkybes apibendrino ir akcentavo, kad įvažiuoti į teritoriją galima tik pro mėlynus vartus, kuriuos kiekvienu atveju reikia atidaryti rankiniu būdu, kad UAB „Aragela“ savivartį į statybvietę tikriausiai įleido atsakovės darbuotojas, o taip pat 2021 m. sausio 20 d. teismo posėdyje atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog už grunto priėmimą buvo atsakingi du atsakovės darbuotojai, kad jis pats asmeniškai taip pat priimdavo gruntą, rodydavo vairuotojui, kur važiuoti, kad nepaneigė, jog savo darbuotojui taip pat buvo davęs tokius nurodymus, akivaizdžiai laikė, kad ieškovės savivartis į statybvietę pateko ne savavališkai, o su atsakovės žinia bei leidimu.

22.9.       Atsakovė skunde bando perkelti atsakomybę ieškovės savivarčio vairuotojui, nors teismas sprendime patvirtino eismo įvykio kilmės priežastis. Teismas iš esmės įvertino liudytojų A. M., M. V. ir M. Z. parodymus ir padarė išvadą, kad vairuotojas važiavo kiek įmanoma toliau nuo sankasos krašto, tomis pačiomis vėžėmis, kuriomis gruntas jau buvo vežtas, tačiau perdangos plokštėmis nesutvirtinta žemė neatlaikė ir transporto priemonė su visais iškasos (rūsio) pamatais, buvusiais sankasos sutvirtinimu, nuslydo ir nuvirto ant šono duobėje, kurioje buvo betoninių atliekų, savivarčiui griūnant, išsivertė ir jo vežtas gruntas.

22.10.       Įrodinėjimo klausimai, kokie atsakovės darbuotojai dirbo, kokios buvo jų pareigybės, jų teisinis statusas, suteikti įgaliojimai, kvalifikacija, kokią transporto priemonių judėjimo tvarką statybos objekte nustatė atsakovės direktorius, turėjo teismui kartu su atsiliepimu į gautą ieškinį pateikti, motyvuoti ir įrodyti pati atsakovė, tačiau atsakovė netgi nesugebėjo atsivesti šių buvusių darbuotojų ar darbuotojo į teismą, nesuteikė teismui galimybės juos apklausti ir gauti bylos medžiagoje jų parodymus.

22.11.       Esminę apeliacinio skundo dalį atsakovė paskyrė įvykusio eismo įvykio kvalifikavimo kaip eismo įvykio analizei ir teismo sprendimo šiuo aspektu vertinimui bei kritikai, tačiau nurodė klaidingą Kelių eismo taisyklių normą – 271 punktą. Be to, į policiją kreiptis nereikėjo, nes tarp UAB „Aragela“ ir MB 3D Statyba nebuvo jokių nesutarimų – atsakovės surašytame rašte buvo nustatytos ir aprašytos įvykio aplinkybės, padaryta ieškovei žala, tarp eismo įvykių dalyvių nebuvo jokių nesutarimų. Ši aplinkybė reiškia, kad po eismo įvykio ieškovė ir atsakovė visiškai išsprendė ir suderino visus klausimus, kilusius dėl eismo įvykio metu sužaloto ieškovės turto. Eismo įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala ieškovei, todėl ir pagal tuometinės 2018 m. rugpjūčio 1 d. galiojusią Kelių eismo taisyklių 222 punkto redakciją nebuvo reikalo kreiptis dėl eismo įvykio į policiją.

22.12.       Teismas sprendime motyvavo, kad liudytojų M. Z., M. V. ir vairuotojo A. M. parodymų apie autoįvykio mechanizmą atsakovė nepaneigė, kitokių įvykio aplinkybių nenurodė, nors teigė, kad įvykį sąlygojo neatsargūs, neatidūs ieškovės darbuotojo (vairuotojo) veiksmai.

22.13.       MB SD Statyba direktorius savo raštiškame įsipareigojime, faktiškai aprašęs eismo įvykio aplinkybes, patvirtinęs jo pasekmės, pasirašęs šį raštą, juo įsipareigojo kompensuoti ieškovei visą padarytą žalą, kilusią dėl atsakovės kaltės statybvietėje, taip pat nuostolius. Pareigą už transporto priemonės ištraukimą atsilyginti įmonėms, atlikusioms šią paslaugą atsakovė įvykdė, todėl privalo vykdyti ir likusią neįvykdytą prievolę.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

23.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad užsakovė UAB „Akvasanita“ (toliau – trečiasis asmuo) 2018 m. liepos 25 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktu suteikė rangovei MB SD Statyba (toliau – atsakovė arba apeliantė) statybvietės valdymo teisę, adresu: (duomenys neskelbtini). Akte pažymėta, kad rangovas, šiuo aktu perėmęs statybvietę, tampa atsakingu už jos prieigas pagal sutartį. 2018 m. rugpjūčio 1 d. statybvietėje buvo apgadintas savivartis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), priklausantis ieškovei UAB „Aragela“ (toliau – ieškovė). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkinto iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 098,88 Eur sumą turtinei žalai atlyginti. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė ir teikia apeliacinį skundą.

26.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, kuri turėjo įrodyti neegzistuojančias aplinkybes ir tai, jog neteikė užsakymo UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nėra pašalinti prieštaravimai tarp rašytinių įrodymų, tarp ieškovės nurodomų ir liudytojo M. V. nurodytų aplinkybių.

27.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi rangos sutartį, kurios pagrindu vykdė statybos darbus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir buvo atsakinga už statybvietę ir jos prieigas. Teismas pažymėjo, kad rangos sutartis byloje nėra pateikta, tačiau remdamasis statybvietės perdavimo–priėmimo aktu sprendė, jog atsakovė buvo atsakinga už statybvietę ir jos prieigas, nors pačiame akte pažymėta, kad rangovas, šiuo aktu perėmęs statybvietę, tampa atsakingu už jos prieigas pagal sutartį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas plačiai aptarė ieškovės teiginius apie ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikius sutartinius santykius, atsakovės argumentus, kad ji neturėjo tiesioginių sutartinių santykių nei su ieškove, nei su UAB (duomenys neskelbtini), ir vertino, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo krovinio siuntėja, o gavėja buvo MB 3D Statyba, todėl privalėjo krovinį priimti, išsikrauti. Spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsakovei taikė deliktinę atsakomybę.

28.       Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo pirmiausia būtina nustatyti ir įvertinti visą teisinių santykių grandinę ir pagal ją spręsti dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisinių santykių prigimties, atitinkamų teisės normų taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino rangos teisinius santykius tik iki ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykių, atsakovei taikydamas statinių savininko (valdytojo) atsakomybę reglamentuojančiais teisės normas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ir ieškovė nebuvo vienintelės ginčo teisinių santykių šalys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sutartiniai teisiniai santykiai – rangos teisiniai santykiai, o ieškinį tenkino vadovaudamasis deliktinės atsakomybės teisės normomis. Rangos sutarties sąlygų aiškinimas svarbus rangovo teisių ir pareigų apimčiai. To paties CK 6.266 straipsnio 1 dalis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas, aptaręs 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykio mechanizmą, sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad veždamas krovinį, vairuotojas elgėsi neatsargiai ir kad dėl jo veiksmų transporto priemonė tapo nevaldoma. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovė apeliaciniame skunde, pats teismas sprendime cituodamas vairuotojo A. M., apklausto liudytoju, parodymus, pažymėjo, kad jam atvažiavus išversti krovinio pravažiavimas neatrodė saugus, bet jam parodė, jog jau buvo vežta, atstumas nuo sankasos krašto buvo normalus. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas, pateikdamas įvykio mechanizmą ir jo vertinimą, įvykio priežastį įvardijo tik grunto gabenimui atsakovės nesaugiai įrengtą sankasą, kai perdangos plokštėmis nesutvirtinta žemė neatlaikė ir transporto priemonė su visais iškasos (rūsio) pamatais, buvusiais sankasos sutvirtinimu, nuslydo ir nuvirto ant šono duobėje, tačiau minėtos išvados kaip vienintelės eismo įvykį sąlygojusios priežasties objektyviais įrodymais teismas nepagrindė, kaip ir nevertino vairuotojo rizikingumo, atitikimo teisę prasme, nors tokie vairuotojo veiksmai traktuojami kaip neatsiejama eismo dalis bei rizika, (ne)peržengianti apdairaus, atsargaus, įprasto vairavimo ribų. 

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

30.       Pažymėtina ir tai, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nusprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

31.       Papildomai pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismui pagal CPK normas nėra priskirtas aktyvus vaidmuo, tačiau teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nepateikus reikšmingų įrodymų, atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigą, tai šaliai taikytinos pačios nepalankiausios pasekmės.

32.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, jog nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

33.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių argumentus, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės prašomi priteisti tiesioginiai nuostoliai – 1 792 Eur (be PVM), kuriuos ieškovė sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už savivarčio remonto darbus, dalis ir medžiagas, yra nepagrįsti. Atsakovė, manydama, kad ne visi remonto darbai susiję su 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykiu, byloje turėjo pateikti ne savo subjektyvią nuomonę nagrinėjamu aspektu, bet objektyvius įrodymus (pavyzdžiui, ekspertų išvadą, prašymą paskirti ekspertizę ir kt.), ar savivarčio remonto darbai, dalys ir medžiagos yra susijusios su 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykiu. Teisėjų kolegija, analizuodama skundo argumentus dėl 2 151,93 Eur negautų pajamų dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusios nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., atkreipia dėmesį į tai, kad sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių ar paslaugų teikimas, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ji savaime nepatvirtina fakto, jog transporto priemonė buvo remontuojama iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., o kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti į bylą nėra pateikta.

34.       Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, susijusių su atsakovės ir ieškovės, galimai ir trečiųjų asmenų (tiek dalyvaujančių byloje, tiek neįtrauktų į bylos nagrinėjimą), tarpusavio santykiais, rangos sutarties ir / ar kitų sutarčių vykdymo aplinkybėmis ir jų visumoje – dėl ieškovės reikalavimo atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisdamas nuostolius iš esmės ne pagal statybos rangą reglamentuojančias teisės normas, nors atsakovės ir trečiojo asmens santykius kvalifikavo kaip kylančius iš rangos teisinių santykių, iš esmės nevertino ir neaiškino rangos sutarties ir atskirų jos nuostatų, pasisakė dėl UAB (duomenys neskelbtini), kuri net nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, ir ieškovės teisinių santykių, tačiau šių subjektų visos teisinių santykių grandinės neišgrynino, o atsakovei taikė deliktinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad ir pati ieškovė tiek pateikdama ieškinį, tiek ir jį tikslindama, neišgrynino faktinių aplinkybių, ar reikalavimą atsakovei ji reiškia kaip statybos darbų objekte rangovei, kuri būdama atsakinga už saugų darbą statybvietėje, neužtikrino, jog statybvietėje esanti sankasa būtų tinkamai sutvirtinta, nors tam daug dėmesio skyrė įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, ar kaip statybvietės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojai. Teismas, neišsiaiškinęs ir neatribojęs šių aplinkybių, ieškovės reikalavimams taikė CK 6.266 straipsnyje įtvirtintą „griežtąją atsakomybę“, t. y. atsakomybę be kaltės, reiškiančią, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

35.       Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

36.       Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, galimai pasinaudojant ir ieškinio tikslinimo institutu, nesurinkus naujų įrodymų, turinčių reikšmės vertinant aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38.       Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.