Civilinė byla Nr. e2A-47-1060/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09266-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.18.4; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Rigeto studija“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Rigeto studija“ (toliau – atsakovė) 30 545,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovės vadovė E. S.-R. (toliau – atsakovės vadovė) 2021 m. lapkričio mėn. žodžiu susitarė dėl bendradarbiavimo steigiant naują verslą interjero dizaino srityje, veiklą vystyti naudojantis atsakovės prekiniu ženklu bei infrastruktūra. 2021 m. gruodžio mėnesį šalys ruošėsi atnaujinti baldų ekspoziciją, kuriai buvo reikalinga virtuvės įranga su atitinkamais aksesuarais. Virtuvės įrangą šalys po prezentacijos rengėsi parduoti atsakovės klientams. Planuojama investicija į virtuvės įrangą buvo apie 30 000,00 Eur, o parduoti virtuvės įrangą planuota už 70 000,00 Eur. 2021 m. gruodžio 23 d. atsakovės vadovė pateikė ieškovui išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija IIA Nr. 20211223-01 30 545,00 Eur sumai „už prekes“, kurią ieškovas apmokėjo 2021 m. gruodžio 23 d. pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avansas ir virtuvės įranga“, t. y. ieškovas pradėjo įgyvendinti žodinį susitarimą ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal jį. Atsakovė priėmė pinigus ir tokiu būdu akceptavo žodinį susitarimą dėl ieškovo finansavimo (paskolos). Šalys 30 545,00 Eur sumą suprato kaip paskolą, tačiau pavedime nurodė, kad tai yra avansas, bet ne paskola, nes taip nurodė atsakovės vadovė. Tuo metu tarp ieškovo ir atsakovės vadovės buvo tarpusavio pasitikėjimas, todėl ieškovas elgėsi pagal atsakovės vadovės rekomendacijas. Ieškovas nurodė, kad jis tinkamai įvykdė žodinį susitarimą ir jame numatytą paskolą suteikė atsakovei pagal žodinį susitarimą, o atsakovė paskolą priėmė, tačiau atsakovė ieškovo pareikalavimu paskolos negrąžino.
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė iš dalies sutiko su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovės vadovė 2021 m. lapkričio mėn. žodžiu tarėsi dėl bendradarbiavimo steigiant naują verslą interjero dizaino srityje, naudojantis atsakovės prekiniu ženklu bei infrastruktūra, tačiau galutinis susitarimas pasiektas nebuvo. 2021 m. lapkričio mėn. ieškovas, kaip UAB „BESK“, akcininkas ir vadovas pateikė atsakovei (per jos vadovę) užsakymą dėl UAB „BESK“ nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), interjero projekto parengimo. Šalys susitarė, kad už projektą atsiskaitys arba UAB „BESK“, kaip projektavimo darbų rezultato naudos gavėja, arba pats ieškovas kaip fizinis asmuo ir šio projekto užsakovas. Šalys susitarė, kad už projektavimą bus mokama suma, apskaičiuota po 100,00 Eur už 1 kv. m. patalpų, apskaičiuojant pagal patalpų faktinį plotą, t. y. apie 48 000,00 Eur su PVM (be pagal projektą parinktų baldų kainos). Atsakovė neneigia, kad tarp ieškovo ir atsakovės vadovės susiklostę asmeniniai ir verslo santykiai buvo dinamiški, grindžiami asmeniniu pasitikėjimu, todėl šalys ne visada laikydavosi formalių sandorių formai taikomų reikalavimų. Rašytinė projektavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovės žiniomis, UAB „BESK“ patalpas (duomenys neskelbtini), valdė nuomos sutarties pagrindu (nuomotojas – UAB „DARNU GROUP“). Šalys susitarė, kad UAB „BESK“ parinktus baldus pirks iš atsakovės, kuri juos užsakys iš savo tiekėjų. Visi projektavimo darbai buvo pradėti 2021 m. gruodžio 21 d. ir užbaigti 2022 m. vasario 3 d. 2021 m. gruodžio mėn. ieškovas norėjo įsigyti virtuvės įrangą UAB „BESK“ valdomiems svečių namams Birštono m., atsakovė padarė baldų ir indų parinkimą, kurių savikaina buvo 30 545,00 Eur, o pardavimas – apie 70 000,00 Eur su pardavimo marža, vardan bendradarbiavimo ir kitų projektų tęsimo, atsakovė pasiūlė ieškovui parduoti virtuvės įrangą su nuolaida – už 50 000,00 Eur, jeigu ieškovas, mainais už nuolaidą, sutinka 3 mėnesiams palikti virtuvės įrangą ekspozicijai atsakovės salone „Interjero akcentai“. Atsakovė nežino, dėl kokių priežasčių UAB „BESK“ negalėjo sumokėti avanso už prekes ir interjero projektą. Ieškovas norėjo, kad visus užsakymus apmokėtų UAB „BESK“, tik vėliau. Reikiamo dydžio avansą ieškovas pasiūlė sumokėti kaip fizinis asmuo, pavedime parašant „paskola“, kad vėliau, UAB „BESK“ atsiskaičius pagal visus užsakymus, ši suma jam būtų grąžinta, tačiau atsakovės vadovė nesutiko, kad mokėjimo pavedime būtų parašyta „paskola“, kadangi paskolos įforminimas turi būti atliktas kita forma ir turi visai kitas pasekmes, o paprašė įrašyti „avansas“, kas atitiko realius šalių ketinimus. Ieškovo valdoma UAB „BESK“ turėjo finansinių ir buhalterinės apskaitos tvarkymo problemų, todėl ieškovas ir atsakovo atstovė susitarė užskaityti ieškovo sumokėtą 30 545,00 Eur avansą, kaip dalinį atsiskaitymą už projekto parengimą, o kitą trūkstamą iki 48 000,00 Eur sumą turėjo padengti UAB „BESK“. Kadangi ieškovas ir atsakovės vadovė planavo toliau bendradarbiauti dėl salono „Interjero akcentai“ plėtros, jie susitarė projekto užsakovu laikyti ieškovą, išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą už atliktą ir perduotą jam projektą. Vėliau ieškovo ir atsakovės vadovės santykiai nutrūko jiems nesusitarus dėl bendros veiklos bei ieškovui atsisakius pirkti virtuvės įrangą, tačiau ieškovas nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl sumokėtų pinigų, o atsakovė nereikalavo jokių papildomų apmokėjimų iš ieškovo arba jo valdomos UAB „BESK“. Tarp šalių susiklostė ne paskolos, o projektavimo rangos teisiniai santykiai. Nepaisant to, kad projektas buvo užsakytas UAB „BESK“ poreikiams, projekto užsakovu buvo ieškovas, o atsakovė – rangovė, atsakovė savo įsipareigojimus visiškai įvykdė, parengė patalpų interjero projektą ir perdavė užsakovui, ieškovas sumokėjo avansą, kuris šalims susitarus buvo apskaitytas kaip užsakovo mokėjimas už projektą, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 085,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovo ir atsakovės vadovės buvo susiklostę asmeniniai ir verslo santykiai, grindžiami asmeniniu pasitikėjimu, todėl šalys ne visada laikydavosi formalių sandorių formai taikomų reikalavimų. 2021 m. lapkričio mėn. šalys žodžiu tarėsi dėl bendradarbiavimo steigiant naują verslą interjero dizaino srityje ir siūlė veiklą vystyti jos pagrindu ir naudojantis atsakovės prekiniu ženklu bei infrastruktūra. 2021 m. gruodžio mėnesį, šalys ruošėsi atnaujinti baldų ekspoziciją, kuriai buvo reikalinga virtuvės įranga su atitinkamais aksesuarais. 2021 m. gruodžio 23 d. atsakovės vadovė pateikė ieškovui, kaip verslo finansuotojui pagal žodinį susitarimą, išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija IIA Nr. 20211223-01 30 545,00 Eur sumai „už prekes“, kurią ieškovas apmokėjo 2021 m. gruodžio 23 d. pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avansas ir virtuves įranga“. Atsakovė priėmė pinigus ir tokiu būdu akceptavo žodinio susitarimo nuostatą dėl ieškovo finansavimo (paskolos). Virtuvės įranga buvo pristatyta ir užpajamuota atsakovės apskaitoje. Virtuvės įranga buvo skirta ekspozicijai atsakovės salone „Interjero akcentai“. Šalys neneigia, kad ieškovas pervedė atsakovei 30 545,00 Eur sumą, o atsakovė šią sumą gavo ir už ją nupirko virtuvės įrangą, tačiau išsiskiria šalių pozicijos dėl šios virtuvės įrangos įsijimo tikslo – ieškovas reikalauja grąžinti minėtą sumą kaip negrąžintą paskolą, o atsakovė teigia, kad tarp šalių susiklostė ne paskolos, o projektavimo rangos teisiniai santykiai. Šalys pripažįsta, kad rašytinių paskolos ir/ar projektavimo rangos sutarčių nesudarė.
6. Teismas nurodė, kad aplinkybė dėl paskolos sutarties sudarymo gali būti konstatuota pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padarius išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.
7. Teismas nurodė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovas piniginių lėšų skolinimo faktą ir negrąžintą paskolą įrodinėja mokėjimo pavedimu bei žodiniu susitarimu, kad paskola turėjo būti grąžinta iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau pateiktoje išankstinėje sąskaitoje nurodyta „už prekes“, ieškovas šią sąskaitą apmokėjo 2021 m. gruodžio 23 d. pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avansas ir virtuves įranga“. Byloje nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyto rašytinės formos susitarimo dėl paskolos suteikimo, kuriame būtų aptartos paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygos, terminai ir paskoloms būdingos sąlygos (palūkanos, pavėluoto paskolos grąžinimo sankcijos ir pan.). Teismo vertinimu, ieškovas, kurio elgesys, atsižvelgiant į užimamas pareigas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamas apdairus ir rūpestingas, t. y. atitinkantis bonus pater familias principą, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, rašytinius ir žodinius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, sprendė, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo susiklostę projektavimo -rangos sutartiniai teisiniai santykiai, o šios rangos sutarties dalykas – virtuvės įranga, rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą – virtuvės įrangą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); darbo rezultatas gautas rangovei (atsakovei) dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); rangovė (atsakovė) atliko darbą, siekdama tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis).
9. Ieškinio netenkinus, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 1 085,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybės byloje patirtos 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, liko neatlygintos, kadangi išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną sumą.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
1.1. Teismas iš esmės nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Toks asmuo yra UAB „BESK“, kurio akcininkas ir vadovas yra ieškovas;
1.2. Teismas susiejo du aspektus, kurie ieškovo buvo traktuojami kaip du atskiri ir nesusiję. Nors ieškovas pavedimą darė iš savo asmeninės sąskaitos, veikdamas kaip fizinis asmuo – finansuotojas – ekspozicijai įsigyjamos virtuvės įrangos, teismas jo veiksmus, pervedant 30 545,00 Eur, nepagrįstai aiškino kaip įmonės atstovo (vadovo) veikimą;
1.3. Byloje liko neatsakytas esminis klausimas – kaip vieno subjekto (fizinio asmens) užsakyta virtuvės įranga (ar sumokėta už ją pinigų sumą) gali būti užskaitymo objektu kito subjekto (juridinio asmens) įsipareigojimams įvykdyti. Byloje, nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovo įmonei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, patvirtinanti atsakovės teiginius dėl neva sutarto užmokesčio dydžio ar ieškovo pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas;
1.4. Atsakovės pateikti duomenys kelia abejonių dokumentų patikimumo aspektu dėl projekto vietos, datų tikslumo. Byloje nėra duomenų, kad minėta neva susidariusi ieškovo įmonės skola, būtų atsakovės kaip nors fiksuota jos buhalterinėje apskaitoje, kad ji būtų reikalavusi iš ieškovo (jo įmonės) kaip nors sugrąžinti susidariusią skolą, išsiuntusi šiai įmonei abipusių įsiskolinimų suderinimo aktą ir pan., t. y. elgęsis kaip normalus ir rūpestingas darbus užsakovui atlikęs verslo subjektas. Nesant rašytinės sutarties priėmimo – perdavimo aktas užsakovui buvo siunčiamas;
1.5. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas reikalauja PVM sąskaitas faktūras išrašyti nedelsiant po paslaugų suteikimo fakto. Šiuo atveju PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta atlikus projektavimo darbus, tačiau duomenų apie tai byloje nepateikta;
1.6. Jokių duomenų, kad į bylą buvo pateikta nurodyta PVM sąskaitą faktūra išrašyta ar ieškovui ar ieškovo įmonei – nėra. Darytina išvada, kad (i) projektavimo darbai ieškovo įmonės buvo užsakyti, (ii) kad buvo užsakyti tokia apimtimi, kokia byloje nurodo atsakovė, (iii) kad atsakovė tinkamai atliko darbus ieškovui (jo įmonei), (iv) kad tinkamai tuos darbus įformino ir apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje (v) kad užsakovas (ieškovas ar ieškovo įmonė) priėmė darbus, (vi) kad tinkamai informavo ieškovą (jo įmonę) apie susidariusį įsiskolinimą dėl projektavimo darbų. Tačiau teismas ieškovo veiksmus pervedant 30 545,00 Eur už virtuvės įrangą traktavo, kaip įmonės vadovo, priešingai nei bylos metu nuosekliai teigė ieškovas ir yra nustatytos faktinės bylos aplinkybės;
1.7. Teismas, iš esmės laikydamas ieškovą juridinio asmens atstovu ir taikydamas jam bonus pater familias principą bei akceptuodamas atsakovės faktinių aplinkybių versiją dėl įsipareigojimų užskaitymo – šioje byloje sprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, kas savaime yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Dėl netinkamo tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo
1.8. Teismas kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ne kaip paskolos, o kaip rangos. Tokia santykių kvalifikacija yra nepagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Jeigu ir daryti prielaidą, kad tokie santykiai egzistavo, byloje liko neatsakytas klausimas, kodėl ieškovas nesulaukė iš atsakovės pasiūlymo priimti pristatytą virtuvės įrangą, sumokėti trūkstamą dalį, jeigu ji turėjo būti sumokėta, perduoti pagal rangos sutartį sukurtą daiktą;
1.9. Paskolos faktą įrodo atsakovės vadovės nurodymas nerašyti pavedime „paskola“, bet „avansas“. Motyvai dėl ko atsakovės vadovė taip nurodė šiuo atveju nėra reikšmingi, nes pats faktas reiškia, kad pavedimo momentu šalys suprato, kad tai yra paskola, kuri skirta daiktui įsigyti į atsakovės ekspoziciją;
1.10. Atsakovė pati nesukūrė naujo daikto ir nesuteikė naujų savybių jau esančiam daiktui. Atsakovės funkcija buvo pagal jos pačios parengtą specifikaciją pateikti užsakymą savo tiekėjams, kurie daiktą pagamino ir pristatė. Atsakovė veikė kaip pirkėja (užsakovė), nes virtuvės įrangą įsigijo savo salono Vilniuje ekspozicijos tikslu. Rangos santykis galimai buvo tarp atsakovės tiekėjo ir pačios atsakovės, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;
1.11. Šiuo atveju daikto perdavimo kaip tokio – tiesiog nebuvo. Atsakovė įrangą užsakinėjo savo reikmėms ir ekspozicijos komplektacija yra jos savarankiškų sprendimų rezultatas. Virtuvės įrangos pajamavimo suma pagal atsakovės pateiktus duomenis yra 36 346,46 Eur, kai ginčo suma šioje byloje 30 545,00 Eur.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo netinkamo motyvavimo
1.12. Teismas iš nustatytų faktinių aplinkybių visumos bei įrodymų viseto padarė išvadą, kad šalis siejo ne paskolos, bet rangos teisiniai santykiai. Tačiau teismas nepasisakė ir neištyrė bei nemotyvavo keleto svarbių bylos aspektų (įrodymų), susijusių su atsakovės prieštaringa ir nenuoseklia pozicija dėl virtuvės įrangos įsigijimo tikslo;
1.13. Šalys po prezentacijos rengėsi parduoti virtuvės įrangą atsakovės klientams. Šias aplinkybes patvirtina susirašinėjimas el. paštu su atsakovės vadove, todėl įrangos įsigijimas yra šalių pagal susitarimą investicija su grąža, ieškovui skolinant lėšas šiam konkrečiam projektui;
1.14. Teismas nepasisakė ir neištyrė bei nemotyvavo bylos aspektų, susijusių su virtuvės įrangos „laikinu“ buvimu atsakovės salone pavadinimu „Interjero Akcentai“, (duomenys neskelbtini), susijusių su atsakovės vienašališkai atliktu įsipareigojimų užskaitymu.
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. 2023 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-412-587/2023 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo T. K. ieškinį atsakovei E. S. R. dėl 100 000,00 Eur skolos priteisimo. Ši informacija yra reikšminga nagrinėjant apeliacinį skundą, kadangi apie atsakovės verslo finansavimą ir 100 000,00 Eur perdavimą atsakovės vadovei grynaisiais pinigais ieškovas teigė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1339-454/2023, įrodinėdamas, kad 2021 m. lapkričio 30 d. neva pradėjo vykdyti susitarimą dėl bendro verslo finansavimo, ir kad 2021 m. gruodžio 23 d. pervedimas 30 545,00 Eur į atsakovės sąskaitą yra taip pat atsakovės verslo finansavimas arba paskola;
2.2. Teismas nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovas neįrodė, kad tarp bylos šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tarp šalių susidarė projektavimo rangos ir pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Virtuvės įrangą pagal atsakovės nusiųstus brėžinius pagamino Italijos įmonė ARRITAL S.R.L, o atsakovė turėjo perduoti darbų rezultatą ieškovui. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas apsigalvojo atsiimti pagamintą ir atsakovei pristatytą virtuvės įrangą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai;
2.3. Atsakovė neneigia ir teismas pagrįstai nustatė, kad šalys ne visada laikydavosi formalių sandorių formai taikomų reikalavimų, todėl rašytinė projektavimo sutartis sudaryta nebuvo. Šalys tarėsi dėl paskolos sutarties tarp ieškovo ir naujai įsteigtos įmonės UAB „Interjero akcentai“ (o ne MB Rigeto studija) sudarymo galimybės ateityje, ir tik įsteigus uždarąją akcinę bendrovę;
2.4. UAB „BESK“ patalpas (duomenys neskelbtini), valdė nuomos sutarties pagrindu (nuomotojas – UAB „DARNU GROUP“). Atsakovė atliko interjero projektą UAB „BESK“ patalpoms. Ieškovas yra UAB „BESK“ vadovas, todėl neįtikėtina, kad asmuo būdamas verslininkas ir žinodamas verslų rizikas, skolintų pinigus, nesudarydamas notarinės ar bent rašytinės formos paskolos sandorio, arba neįrašydamas mokėjimo pavedime žodžio „paskola“;
2.5. Bylos nagrinėjimo metu atliekamas įrodymų rinkimas ir vertinimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl ieškinio dalyko – materialinių teisinių šalių reikalavimų viena kitai. Sprendžiant reikalavimą dėl paskolos teisinių santykių (ne)buvimo tarp ieškovo ir atsakovės, atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;
2.6. Teismo sprendimas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės jai neva paskolintas ieškovo, kaip fizinio asmens, lėšas ieškinyje nurodytu pagrindu (neva atsakovės verslo finansavimu), neturės jokios įtakos byloje nedalyvaujančiam juridiniam asmeniui UAB „BESK“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, teisinių santykių kvalifikavimo ir tinkamo įrodymų vertinimo.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
15. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas, kaip būsimo bendro verslo finansuotojas, už konkrečią virtuvės įrangą, skirtą ekspozicijai atsakovės salone, pervedė pinigų sumą, kurią atsakovės vadovės iniciatyva pavedimo paskirtyje paprašė įrašyti kaip avansą, bet ne kaip paskolą. Ieškovo vertinimu, tarp šalių buvo susiklostę paskolos dėl bendro verslo finansavimo teisiniai santykiai.
16. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovo susidarė projektavimo rangos ir pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovas norėjo įsigyti virtuvinių baldų komplektą ir modernius indus bei aksesuarus UAB „BESK“ valdomiems svečių namams Birštono mieste. Virtuvės įrangą pagal atsakovės nusiųstus brėžinius pagamino Italijos įmonė ARRITAL S.R.L, o atsakovė turėjo perduoti darbų rezultatą ieškovui. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas apsigalvojo atsiimti pagamintą ir atsakovei pristatytą virtuvės įrangą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
17. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį nurodė, kad ieškovas piniginių lėšų skolinimo faktą ir negrąžintą paskolą įrodinėja mokėjimo pavedimu bei žodiniu susitarimu, kad paskola turėjo būti grąžinta iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau teismui pateikta išankstine sąskaita, mokėjimo pavedimu, ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Teismas sprendė, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo susiklostę projektavimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, o šios rangos sutarties dalykas – virtuvės įranga, rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą – virtuvės įrangą; darbo rezultatas gautas rangovei dirbant savo rizika; rangovė (atsakovė) atliko darbą, siekdama tam tikro rezultato, savarankiškai.
18. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).
19. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
20. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos padaręs išvadas, kai susiformavo teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).
21. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties ir (ar) kitokia rašytine forma (apsikeičiant raštais, el. laiškais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais) išreiškusios valią dėl paskolos sutarties sudarymo.
22. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovės vadovė E. S.-R. 2021 m. lapkričio mėnesį žodžiu tarėsi dėl bendradarbiavimo steigiant naują verslą interjero dizaino srityje, naudojantis atsakovės prekiniu ženklu bei infrastruktūra, tačiau galutinis susitarimas pasiektas nebuvo. Šalys pripažįsta, kad tarp ieškovo ir atsakovės vadovės E. S.-R. susiklostę asmeniniai ir verslo santykiai buvo dinamiški, grindžiami asmeniniu pasitikėjimu, todėl šalys ne visada laikydavosi formalių sandorių formai taikomų reikalavimų.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius įrodinėjo išankstine sąskaita, mokėjimo pavedimu, žodiniu susitarimu, susirašinėjimu el. laiškais. Ieškovas nurodo, kad 2021 m. lapkričio 30 d., siekdamas pradėti praktinį šalių bendradarbiavimą ir susitarimo įgyvendinimą, abipusio pasitikėjimo pagrindu atsakovės vadovės buveinėje adresu Vytauto g. 99, 53253 Garliava, Kauno raj., buvo perdavęs 100 000,00 Eur atsakovės vadovei grynaisiais pinigais, o atsakovės vadovė juos priėmė. 2021 m. gruodžio mėnesį, siekdamas pradėti praktinį šalių bendradarbiavimą ir susitarimo įgyvendinimą, šalys, atsakovės vadovės E. S.-R. iniciatyva ir organizacinėmis pastangomis, ruošėsi atnaujinti baldų ekspoziciją, kuriai buvo reikalinga virtuvės įranga su atitinkamais aksesuarais. Šią įrangą šalys po prezentacijos rengėsi parduoti atsakovės MB Rigeto studija klientams. 2021 m. gruodžio 23 d. atsakovės vadovė pateikė ieškovui, kaip verslo finansuotojui pagal susitarimą, išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija IIA Nr. 20211223-01 30 545,00 Eur sumai „už prekes“. Ieškovas šią sąskaitą iš karto apmokėjo 2021 m. gruodžio 23 d. pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avansas ir virtuves įranga“. Tokiu būdu, ieškovas pradėjo įgyvendinti susitarimą ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal jį.
24. Ginčo dėl to, kad atsakovei 2015 m. buvo perduota 30 545,00 Eur suma, tarp šalių nekilo. Apelianto įsitikinimu, aptarti duomenys patvirtina paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo bei įsipareigojimo grąžinti paskolos dalyką faktą, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
25. Ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, kad paskola atsakovei buvo suteikta bendram verslui ir atsakovė įsipareigojo perduotą jam pinigų sumą grąžinti, kadangi juose nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą dėl tikslinės paskolos sutarties sudarymo fakto, o vien ieškovo subjektyvus atskirų susirašinėjimo sakinių, jų dalių subjektyvus interpretavimas, neįrodo nei paskolos sutarties sudarymo fakto, nei aplinkybės, kad šalys tokią sutartį siekė sudaryti.
26. Atsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Serija IIA Nr. 20211223-01, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Rigeto studija MB, pirkėjas – T. K., prekės (kompl), suma – 30 545,00 Eur (el. b. t. 1, l. 13). 2021 m. gruodžio 23 d. 09:38:51 atliktame Mokėjimo pavedime Nr. 211223065030 ieškovas nurodo „Avansas ir virtuves iranga“, perveda 30 545,39 Eur atsakovei (el. b. t. 1, l. 14). Atsakovė el. laiške 2021 m. gruodžio 23 d. rašė:10:42 val. „siunčia pilną virtuvės expo su virtuvės aksesuarais <...> investicija 30 000 eurų, klientui pardavimas min 70 000 eurų“; 10:46 val. „mokejime rasyk avansas, ne paskola, nes ji pasigražinsime ir nekils klausimu, nes paskola turi būti notariškai patvirtinta ir % numatyti. Avansinis mokėjimas iki metų gali būti apskaitytas ir toliau grąžintas.“ (el. b. t. 1, l. 9 – 12).
27. Atsakovė nurodo, kad šalis siejo projektavimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Projektavimo rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju [objektas] projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Tam, kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl Civilinio kodekso 6.701 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Taigi tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).
28. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. vasario 3 d. parengė UAB „BESK“, kurios vadovas yra ieškovas, nuomojamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), kurių plotas apie 480 kv.m., interjero projektą. Nuomotojas 2021 m. lapkričio 23 d. siuntė atsakovei patalpų planus (el. b. t. 1, l. 69 – 113). Atsakovė nurodė, kad už projektavimą bus mokama suma, apskaičiuota po 100,00 Eur už 1 kv.m. patalpų, apskaičiuojant pagal patalpų faktinį plotą, t. y. apie 48 000,00 Eur su PVM (be pagal projektą parinktų baldų kainos). Atsakovė taip pat 2022 m. sausio 18 d. parengė virtuvės projektą, kurį pagamino Italijos įmonė (el. b. t. 2, l. 23 – 42). Ieškovas 2021 m. vasario 28 d. rašo ieškovei, kad „be kovo 10-15 negalės daryti pavedimų iš įmonės“ dėl buhalterių kaltės, „kiek imanoma nuo bendros kainos dar deretis reikia iskirti suma kuria apmokes rangovai ir ka man atskirai apmoketi is imones (el. b. t. 1, l. 2, l. 23 – 42). Šie duomenys patvirtina, kad pats ieškovas inicijavo tarp šalių susitarimą už dalį darbų atsiskaityti ieškovo įmonei, už dalį – ieškovui. Dėl šių duomenų teisėjų kolegijai nekelia abejonių ieškovo pozicija įrašyti į mokėjimo pavedimą paskola.
29. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal byloje pateiktą projektinę dokumentaciją atsakovės iš tiekėjų įgyta virtuvės įranga buvo skirta ekspozicijai ir 2023 m. vasario 27 d. posėdžio metu tebebuvo atsakovės salone „Interjero akcentai“, adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvės įrangos pajamavimo aktų tarpe yra nurodytas kaip užpajamuotas ir „Skylių maišytuvas – Serla“. Šios virtuvės įrangos dalies užsakymo, skirtingai nei kitų virtuvės įrangos dalių į bylą nebuvo pateikta, įrodymų byloje kada šis elementas buvo pristatytas taip pat nepateikta. Tokia situacija suponuoja, kad atsakovė įrangą užsakinėjo savo reikmėms ir ekspozicijos komplektacija yra jos savarankiškų sprendimų rezultatas. Bendra virtuvės įrangos pajamavimo suma pagal atsakovės pateiktus į bylą duomenis yra 36 346,46 Eur, kai tuo tarpu ginčo suma šioje byloje 30 545,00 Eur.
30. Atsakovė pateikė Italijos įmonės ARRITAL S.R.L. baldų komplekto užsakymo patvirtinimo kopiją ir Italijos įmonės BARRAZA S.R.L. kaitlentės ir darbinio stalviršio su plautuve užsakymo patvirtinimo kopiją (el. b. t. 2, l. 31 – 36). Pajamavimo aktais užpajamuota indukcinė kaitlentė BARAZZA, ekspozicinės virtuvės komplektas ARRITAL, skylių plautuvės maišytuvas GEDA ir ner. Plieno stalviršis su plautuve BARAZZA, iš viso už 35 960,26 Eur (el. b. t. 2, b. l. 73 – 75). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pajamavimo aktas naudojamas atsargoms pajamuoti pagal įsigijimo dokumentus. Aplinkybė, kad atsakovės buhalterinėje apskaitoje buvo užpajamuoti įsigyti iš tiekėjo daiktai didesne suma, nei ieškovas sumokėjo avansą ieškovei už virtuvės įrangą, niekaip nepatvirtina, kad daiktai buvo įsigyti atsakovės reikmėms. Taip pat ieškovo argumentas, kad skylių plautuvės maišytuvo GEDA užsakymas nebuvo pateiktas į bylą, nepatvirtina, kad daiktai buvo įsigyti atsakovės reikmėms. Atsakovė šiomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtino, kad buvo atlikti projektavimo darbai ir gautas šių darbų rezultatas – virtuvės įranga. Ieškovas pateikė į bylą Birštone esančių jo įmonės patalpų fotonuotraukas ir nurodė, kad pagal užsakytos virtuvės įrangos matmenis ir baldų tūrį, akivaizdu, kad tokio dydžio virtuvės įranga ten paprasčiausiai netilptų dėl savo dydžio. Iš pateiktų fotofikacijų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad šios patalpos priklauso ieškovo įmonei, apie šių patalpų išplanavimą, apie jų matmenis. Taigi, ieškovas neįrodė, kad būtent šioms patalpoms virtuvės įranga objektyviai negali būti pritaikyta.
31. Abi šalys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės atstovės E. S. R. santykiai nutrūko jiems nesusitarus dėl bendros veiklos. Šioje civilinėje byloje yra pateikti įrodymai dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-412-587/2023 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei E. S.-R. dėl skolos priteisimo 2023 m. birželio 23 d. nutartyje nurodė, kad iš įrodymų matyti, kad buvo tartasi dėl uždarosios akcinės bendrovės, kurios įstatinis kapitalas būtų 2 500,00 Eur, įsteigus bendrovę ji pasiskolina pinigines lėšas iš akcininko (tikėtina ieškovo, kadangi buvo planuojama, kad jis taps akcininku, buvo pareikalauta jo asmens duomenų bendrovės steigimui, tai patvirtino ir šalys procesiniuose dokumentuose, posėdžio metu), bendrovė įsigyja intelektinę nuosavybę ir materialų turtą, nusamdo numatytus darbuotojus, pasirašo paslaugų teikimo sutartis su reikiamais paslaugų teikėjais. Dividendai nemokami, kol negrąžinta paskola. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad suteikė 100 000,00 paskolą atsakovei bendro verslo kūrimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra UAB „BESK“, kurios įstatinis kapitalas sudaro 100 000,00 Eur, vadovas (dėl to ginčo nėra), kuris derybose dėl bendros veiklos naudojosi kvalifikuota advokato pagalba, todėl neįtikėtina, kad asmuo būdamas verslininkas ir žinodamas verslų rizikas, naudodamasis profesionalaus teisininko pagalba skolintų atsakovei 100 000,00 Eur grynais pinigais, nesudarydamas notarinės ar bent rašytinės formos paskolos sandorio. Kadangi Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-412-587/2023 nustatyti prejudiciniai faktai, dėl byloje pateiktų įrodymų dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo teisėjų kolegija nepasisako. Šios aplinkybės taip pat paneigia ieškovo įrodinėjamą aplinkybę apie paskolos tikslą, neįsteigus bendrovės, finansuoti bendrą veiklą.
32. Apibendrindama aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyta aplinkybė dėl pinigų perdavimo savaime neįrodo paskolos teisinių santykių atsiradimo fakto, kadangi prievolės, susijusios su pinigų davimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt.). Byloje pateikti įrodymai atitinka atsakovės nurodomas faktines aplinkybes, kad 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovas norėjo įsigyti virtuvinių baldų komplektą ir modernius indus bei aksesuarus UAB „BESK“ valdomiems svečių namams Birštono m. Atsakovė padarė baldų ir indų parinkimą, kurių savikaina buvo 30 545,00 Eur, o pardavimas – apie 70 000,00 Eur su pardavimo marža. Vardan draugiško bendradarbiavimo ir kitų projektų tęsimo, atsakovė pasiūlė ieškovui parduoti jam parinktas prekes su nuolaida – už 50 000,00 Eur, jeigu ieškovas, mainais už nuolaidą, sutinka 3 mėnesiams palikti prekes ekspozicijai atsakovės salone „Interjero akcentai“, adresu (duomenys neskelbtini). Nutarties 26 punkte nurodyti įrodymai patvirtina, kad virtuvės įrangą atsakovė parduotų už 70 000,00 Eur, bet ne ieškovui, o investicija – yra savikaina.
33. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nutrūkus santykiams, atsisakė pirkti baldus, atsakovo sumokėtą 30 545,00 Eur avansą užskaitė iki trūkstamos 48 000,00 Eur eurų sumos, kuri turėjo būti sumokėta už „UAB „BESK“ nuomojamų patalpų projektavimo darbus, dėl to virtuvės įranga yra jos žinioje. Ieškovas nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl sumokėtų pinigų, o atsakovė nereikalavo jokių papildomų apmokėjimų iš ieškovo arba jo valdomos įmonės UAB „BESK“. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip nepasisakė ir neištyrė bei nemotyvavo bylos aspektų, susijusių su atsakovės vienašališkai atliktu įsipareigojimų užskaitymu (taip vadinamu „užnulinimu“).
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paskolos teisinių santykių bylose kreditorius turi įrodyti paskolos suteikimą, o skolininkas – jos grąžinimą. Taigi, ieškovai turėjo procesinę naštą įrodyti, kad atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas, kartu įrodant esminę paskolos sutarties sąlygą – atsakovės įsipareigojimą grąžinti gautus pinigus, nes būtent šiuo pagrindu ieškovas reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo. Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad suteikė atsakovei paskolą, t. y. nepateikė objektyvių ir įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų, kad pinigai atsakovei buvo perduoti kaip paskola, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti. Ieškovo perduoti pinigai atsakovei pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių (ieškovo ir atsakovės) valia, tiek atsakovės įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (pinigus) paskolos davėjo (ieškovo) nuosavybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atliktas įskaitymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti ir dėl šių aplinkybių.
35. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas tyrė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo
36. Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, kas savaime yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas susiejo du aspektus, kurie ieškovo bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai buvo traktuojami kaip du atskiri ir nesusiję ieškovo ir atsakovės tarpusavio bendravimo aspektai. Tai yra, nors ieškovas pavedimą darė iš savo asmeninės sąskaitos, veikdamas kaip fizinis asmuo – finansuotojas – ekspozicijai įsigyjamos virtuvės įrangos, teismas jo veiksmus, pervedant 30 545,00 Eur, nepagrįstai ir priešingai nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms, aiškino kaip įmonės atstovo (vadovo) veikimą.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas piniginių lėšų skolinimo faktą ir negrąžintą paskolą įrodinėja mokėjimo pavedimu bei žodiniu susitarimu, kad paskola turėjo būti grąžinta iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau teismui pateiktoje išankstinėje sąskaitoje nurodyta „už prekes“, ieškovas šią sąskaitą iš karto apmokėjo 2021 m. gruodžio 23 d. pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avansas ir virtuves įranga“, byloje (pastaba: praleistas žodis - nėra) CK 6.871 straipsnio 1 dalis numatyto rašytinės formos susitarimo dėl paskolos suteikimo, kuriame būtų aptartos paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygos, terminai ir paskoloms būdingos sąlygos (palūkanos, pavėluoto paskolos grąžinimo sankcijos ir pan.). Teismo vertinimu, ieškovas, kurio elgesys, teismo vertinimu, atsižvelgiant į užimamas pareigas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamas apdairus ir rūpestingas, t. y. atitinkantis bonus pater familias principą, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.
38. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, turi būti nustatytos dvi būtinosios sąlygos: turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – kaip minėta, sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta po to, kai teismas nurodė, kad CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato rašytinės formos susitarimą dėl paskolos suteikimo, kuriame būtų aptartos paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygos, terminai ir paskoloms būdingos sąlygos (palūkanos, pavėluoto paskolos grąžinimo sankcijos ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto kritikuojama išvada nenustatė ir nemodifikavo UAB „Besk“ vadovui jokių teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija, performuluodama pirmosios instancijos teismo išvadą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas vadovu, neabejotinai turėjo žinoti apie rašytinės formos susitarimo dėl paskolos suteikimo teisines pasekmes sukuriančias sudėtines sąlygas ir mokėjimo paskirtyje nenurodydamas „Avansas ir virtuves įranga“ turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį atmestas, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
42. Ieškovo apeliacinis skundą atmetus, iš ieškovo atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš priešingos šalies (DOK-21221). Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 959,5 Eur × 1,3 = 2 547,35 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas 726,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Righetto studio“, juridinio asmens kodas 303247329, iš ieškovo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), 726,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Simona Dementavičienė
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė