Administracinė byla Nr. eA-1417-624/2021

 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02192-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meidaga“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meidaga“ dėl skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Meidaga“ (toliau – ir atsakovas) 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos. 

2.       Pareiškėjas prašyme nurodė: 

2.1.       Atsakovas 2016 m. birželio 4 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1012269795-A1-1)

2.2.       Atsakovas nepateikė reikalaujamų dokumentų ir neįrodė žemės valdymo teisės į 2016 m. Paraiškoje visą naujai deklaruotą / padidintą plotą. Pažeidimo plotas pagal nustatytus pažeidimus – 54,64 ha, todėl susigrąžinama jau išmokėta parama už neteisingai deklaruotą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. 2016 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus. Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis, atsakovas atitinkamuose KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas nurodytam KŽS ir apima ir KŽS bl3, bl6 ir bl9 plotus. Vadovaujantis Taisyklių 4.20 papunkčiu nustatyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas, už kurį parama negali būti mokama, yra 0,02 ha.

2.3.       NMA apie Patikros rezultatus atsakovą informavo 2016 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. 31971, prie kurio buvo pridėta Patikros ataskaitos Nr. 16-1012269795-D4-1 kopija. Atliekant Patikrą nustatyta, kad nurodytuose laukuose nesilaikoma Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl pievų nušienavimo: KŽS 184630-8678 lauke Nr. 1, kuriame atsakovas deklaravo 0,17 ha (DGP) plotą, rasta 0,17 ha ploto nenušienauta arba visiškai nenuganyta pirmą kartą iki nustatyto termino pieva (pažeidimo plotas – 0,17 ha); KŽS 185629-5052 lauke Nr. 1, kuriame atsakovas deklaravo 0,40 ha (DGP) plotą, rasta 0,40 ha ploto nenušienauta arba visiškai nenuganyta pirmą kartą iki nustatyto termino pieva (pažeidimo plotas – 0,40 ha). Patikros metu nustatytas, kad minėti laukai neatitinka įsipareigojimo.

2.4.       Dėl nustatyto žemės ūkio veiklos kriterijaus nesilaikymo minėtų laukų plotas neteisingai deklaruojamas ir dėl to turi būti taikoma neteisingo deklaravimo sankcija. Įvertinus Patikros rezultatus nustatyta, kad neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti yra 0,57 ha. 2016 m. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad atsakovas pavėluotai pateikė prašymą pakeisti paraiškos duomenis, t. y. prašymas (reg. Nr. 16-012269795-A3*-1) pakeisti 2016 m. Paraiškos duomenis buvo pateiktas 2016 m. liepos 10 d., todėl apskaičiuota parama mažinama 2 proc. NMA priėmė 2017 m. rugpjūčio 3 d. skolos sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuris atsakovui buvo išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 atsakovas apie NMA skolos sprendimą informuotas pakartotinai.

2.5.       Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69) (toliau – Reglamentas), 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2017 m. spalio 14 d., t. y. praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo dienos, pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 4803,59 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Atsakovas NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

II.

3.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisti jam iš atsakovo 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovas 2016 m. birželio 4 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1012269795-A1-1). NMA pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 4 803,59 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovas privalo grąžinti. NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmė skolos sprendimą, kuris atsakovui išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ atsakovas apie NMA Sprendimą buvo informuota pakartotinai. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo 4803,59 Eur skolą pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. skolos sprendimą, byloje nepateikta.

5.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinių teismų praktiką (žr. 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.), pagal kurią sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

6.       Teismas pabrėžė, kad atsakovui NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dėl skolos neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą.

7.       Teismas pažymėjo, kad NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. eA-475-556/2019 išaiškino, kad NMA sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas nėra vertintini priimant sprendimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 12 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas jau yra pasibaigęs, todėl pareiškėjui atsirado pagrindas kreiptis dėl permokos išieškojimo teismine tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 p., 17.3 p., 19 p.).

8.       Nustatytos aplinkybes teismui sudarė pagrindą spręsti, kad NMA Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš Paramos gavėjo (atsakovo) susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš atsakovo – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.), todėl pareiškėjo prašymas buvo patenkintas.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į Taisyklių 14 punkto ir 15.1 papunkčio nuostatas, taip pat sprendė, kad NMA nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) atsakovui nesumokėjus skolos, pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 14 d. atsakovui pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.

III.

10.       Atsakovas UAB „Meidaga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1.       Inicijuodama šią administracinę bylą pareiškėjas sąmoningai pateikė teismui klaidingus duomenis apie atsakovo buveinės adresą ir atsakovą bylose atstovaujančius asmenis. Savo prašyme teismui pareiškėjas nurodė atsakovo buveinės adresą Europos pr. 122, Kaunas, nors jau nuo 2018 m. atsakovo adresas yra pasikeitęs. Apie šį faktą pareiškėjas žinojo, kadangi nuo 2018 m. pareiškėjas su atsakovu dalyvavo net keliuose teisminiuose procesuose, kuriuose pareiškėjui buvo nurodytas atsakovo pasikeitęs buveinės adresas – Savanorių pr. 192, Kaunas. Atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad teisminiuose ginčuose su pareiškėju atsakovą atstovaus advokatų kontoros „J. ir partneriai“ advokatas K. J., bei nurodyta, jog visi dokumentai būtų siunčiami atsakovą atstovaujančiam advokatui. Be to, teismo pašto kurjeriui nepavykus pirmą kartą įteikti atsakovui procesinių dokumentų jo buveinės adresu (Savanorių pr. 192, Kaunas), teismas turėjo visas galimybes šį veiksmą pakartoti arba atsakovui skirtus dokumentus išsiųsti Juridinių asmenų registre registruotu jo vadovo gyvenamosios vietos adresu.

10.2.       Teismas neturėjo teisės 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi skirti bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje, kadangi tuo metu nebuvo gautas nei atsakovo atsiliepimas, nei patvirtinimas, kad atsakovui įteikti teismo procesiniai dokumentai ir atsakovui yra žinoma apie iškeltą administracinę bylą. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismui priimant 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovui apie iškeltą bylą ir apie įvyksiantį teismo posėdį nebuvo pranešta nei pasirašytinai, nei viešo paskelbimo būdu. Be to, teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimą atidėti 2020 m. sausio 29 d. 8.45 val., nutartyje nurodydamas, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.

10.3.       Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Taigi teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (ABTĮ 2 str. 1 d.) bei kurių pagalba užtikrinama asmens teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina.

10.4.       Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisė jo naudai iš atsakovo 4803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, atlikdamas formalų pareiškėjo pateiktų duomenų vertinimą.

10.5.       Pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą, nuslėpė faktines aplinkybes, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose jau buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4813-886/2019 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo tą pačią 4 803,59 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo 2017 m. spalio 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies. Tačiau NMA nepašalinus ieškinio trūkumų, Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose pareiškėjo prašymas gautas 2019 m. spalio 6 d. Pateikdamas šį prašymą pareiškėjas nuslėpė faktą, kad kitame teisme tebenagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4813-886/2019 tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, dėl tos pačios skolos. Taigi tiek pareiškėjui registruojant prašymą dėl skolos priteisimo administracine tvarka, tiek teismui 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimis skiriant bylos nagrinėjimą, bendrosios kompetencijos teisme tebevyko civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti nagrinėjamas administracine tvarka.

10.6.       Pareiškėjas prašyme nepateikė jokių duomenų, kaip susidarė prašyme nurodytos sumos (2131,60 Eur, 1651,99 ir 1020,00 Eur), kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos. Prašyme teigdamas, kad atsakovas neteisingai ir nepagrįstai deklaravo visą 2016 metų Paraiškoje nurodytą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių 54,64 ha plotą, vėliau prašyme detalizuojant netinkamai deklaruotą netinkamą paramai plotą, pateikiami visiškai kitokie duomenys: 1) ,,bendras neteisingai deklaruotas plotas, už kurį parama negali būti mokama, yra 0,02 ha“; 2) ,,įvertinus Patikros rezultatus, nustatyta, kad neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti yra 0,57 ha“. Iš pareiškėjo pateiktų prieštaringų duomenų neaišku, koks yra tikslus atsakovo neteisingai deklaruotas plotas – 54,64 ha, 0,02 ha ar 0,57 ha – ir kaip šie plotai susiję su prašoma priteisti suma. Pareiškėjas savo prašymą taip pat grindė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 74.2.3 papunkčiu, tačiau tokia teisės norma iš viso neegzistuoja. Teismas perrašė pareiškėjo prašymą pažodžiui, sprendimą grįsdamas ta pačia neegzistuojančia teisės norma, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.

11.       Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

11.1.       Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui buvo pranešta laikantis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl šiuo aspektu atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių dokumentų įteikimo nėra pagrįsti ir turėtų būti atmesti.

11.2.       Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nėra aišku, kaip buvo paskaičiuota susidariusi skola, kokios priežastys tai įtakojo ir pan., taip pat, kad NMA, teikdama prašymą teismui nuslėpė, jog vyksta kiti teisminiai ginčai dėl atsakovo skolos, nėra teisiškai reikšmingi, nes atsakovas NMA skolos Sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis jam teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Agentūros prašymo priteisti iš atsakovo UAB „Meidaga“ 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, pagrįstumo. 

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino.

14.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą padavė atsakovas, kuris savo reikalavimą – panaikinti pirmosios instancijos teismas sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti – grindžia iš esmės dviem argumentais: tinkamo proceso principo pažeidimu ir prašymo nepagrįstumu.

15.       Proceso šalių procesinės teisės yra lygios (ABTĮ 52 str. 1 ir 3 d.). Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008; kt.).

16.       Nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad tinkamo proceso principas, kuris reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012), bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo užtikrintas, kartu pažymi, kad teismas ėmėsi procesinių priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui ir informuoti jį apie jo atžvilgiu iškeltą bylą: teismas siuntė atsakovui procesinius dokumentus tiek prašyme nurodytu, tiek Juridinių asmenų registre nurodytu jo buveinės adresu, o nepavykus šiais adresais jų įteikti – paskelbė apie bylą ir paskirtą teismo posėdį specialiame interneto puslapyje, kuriame tuo galima įsitikinti ir iki šiol, kas, beje, neabejotinai turėtų būti žinoma atsakovo atstovui.

17.       Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad atvejais, kai bylos procesas dėl ginčo, priskiriamo administraciniam, šalių neordinarumo, t. y. kai atsakovas, priešingai nei rutininiu atveju (ABTĮ 2 str. 1., 24 str. 2 d. 4 p.), yra ne viešojo administravimo subjektas, dalis proceso normų negali būti taikomos neatsižvelgiant į tai: atsakovui, esant viešojo administravimo subjektu, situacija, kai atsakovas nėra informuojamas apie iškeltą bylą, iš esmės negalima. Kai atsakovas nėra subjektas, kuriam šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 74 str. 7 d.), juo labiau – privatus asmuo, kuriam atsižvelgiant į dispozityvumo principą ir kitas aplinkybes, baudos už atsiliepimo į prašymą nepateikimą paprastai nėra skiriamos, pagrindas taikyti ABTĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl skelbimo specialiame interneto puslapyje gali būti taikomos tik įsitikimus, kad asmens buvimo vieta tikrai nėra žinoma: fizinio asmens atveju – išsiuntus procesinius dokumentus į žinomas, t. y. deklaruotas, gyvenamąją ir darbo vietas, juridinio asmens atveju – išsiuntus procesinius dokumentus buveinės, o nepavykus jų įteikti – taip pat jo administracijos vadovo gyvenamosios vietos adresais, nurodytais Juridinių asmenų registre. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus TeisiųTeismas yra išaiškinęs, kad vien dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu negali būti vertinamas kaip pakankamas, jei nebuvo siekiama rūpestingai ir protingai įteikti dokumentus asmeniškai (žr., pvz., 2021 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Klopstra prieš Ispaniją).

18.       Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.). Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, viešojo administravimo subjektas, savo procesinėmis teisėmis naudojosi itin atsainiai: kreipdamasis į administracinį teismą nenurodė nei apie atsakovui pareikštus tapačius reikalavimus Kauno miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtu nepašalinus jo trūkumų dar nebuvo įsiteisėjęs, nei apie atsakovo buveinės vietą ar jo atstovo buveinės vietą tam, kad būtų užtikrintas tinkamas kitos šalies informavimas apie bylą ir greitas bylos išnagrinėjimas.

19.       Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.). Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). 

20.       Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo nagrinėjimą baigus apeliacinės instancijos teisme, tinkamo proceso principas nebūtų užtikrintas: atsakovas, gavęs tiek pareiškėjo prašymą, tiek įvertinęs teismo, kuris procese nėra pasyvus, tarpinius procesinius sprendimus (pavyzdžiui, kad aplinkybė, jog teisme buvo, tačiau nebėra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nėra net pagrindas prašymą palikti nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.); po administracinės bylos iškėlimo paaiškėjus, kad prašymas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, jis (prašymas) gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (ABTĮ 105 str. 6 p.)), tik pirmosios instancijos teisme turi galimybę pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis. 

21.       Kadangi ginčo nagrinėjimas nėra baigtas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meidaga“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė