Administracinė byla Nr. eAS-471-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00324-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                          Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu (toliau – ir pareiškimas), prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. kovo 17 d. pareiškimo trūkumams pašalinti (patikslinti pareiškimo pagrindą ir dalyką, pateikti teismui prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodant objektyvias termino praleidimo priežastis, skundžiamą Raštą ir kitus pareiškėjo skunde nurodytus priedus).

Pareiškėjas 2025 m. kovo 5 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, prašydamas panaikinti Administracijos Raštą ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymuose nustatytu būdu.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad pareiškimo pateikimo terminas nėra praleistas, egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) atvejis bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti tokių teismo veiksmų.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti ir atsisakė priimti pareiškimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo Raštu, dėl kurio panaikinimo kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisėms realizuoti, teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti. Neatnaujinęs praleisto termino pareiškimui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo pareiškimą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ nuostatomis ir tvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas neteisingai įvertino faktus / įrodymus, kurie patvirtina esant force majeure atvejį, nepaisė teisingumo, betarpiškumo ir kitų teisės principų. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą dėl atskirosios nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-471-662/2025 ir prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir TĮ) 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.) ir Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą, neatnaujinęs termino pareiškimui paduoti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aiškių, nuoseklių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių praleido šį terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir grąžinti pareiškėjo pareiškimą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės, argumentuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai riboja jo teisę kreiptis į teismą, be to, skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas, būdamas šališku, neteisingai įvertino bylos faktus ir įrodymus, patvirtinančius force majeure atvejį. Pareiškėjas, be kita ko, atskirajame skunde išreiškė pageidavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jis nenurodė jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, nutaria atskirąjį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo                            2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d.            9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024 ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamas Raštas buvo priimtas 2024 m. lapkričio 27 d., o pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl šio Rašto panaikinimo kreipėsi 2025 m. vasario 22 d.,                     t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui paduoti. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl šio Rašto panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino pareiškimui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024 ir kt.).

Pažymėtina, jog ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams apskųsti yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jam nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios force majeure aplinkybes.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo (teisėjo) šališkumu, yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Be to, teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021, 2025 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-415/2025 ir kt.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį, pažymi, kad pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti nurodytą teisės normą. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti. Tokio aiškinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, be kita ko, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo                2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-491-821/2025, 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-378-492/2025 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl nėra pagrindo jos (nutarties) naikinti arba keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Audrius Bakaveckas

           Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė