Baudžiamoji byla Nr. e1-726-1096/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35608-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, išnagrinėjo prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, administracine tvarka baustas, 11 kartų teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
T. M., kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.15 val., būdamas G. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pavogė G. D. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“, 500 eurų vertės ir 2 vnt. viskio butelių ,,Johnnie Walker“ 60 eurų vertės, kurių kiekvieno vertė 30 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą – G. D. priklausantį 560 eurų vertės turtą.
Šiais savo veiksmais kaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
T. M., taip pat kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.20 val., būdamas viešojo transporto stotelėje „Žaliasis tiltas“, esančioje Kalvarijų g., Vilniuje, iš nukentėjusiojo G. D. rankos paėmė 50 eurų, t. y. vieną 10 eurų bei dvi 20 eurų kupiūras, kurias nukentėjusiajam paprašius grąžinti, negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – nukentėjusiajam G. D. priklausantį turtą – 50 eurų.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2020 m. sausio 14 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, apklaustas įtariamuoju T. M. parodė, kad jam pateiktas įtarimas aiškus, suprantamas, kaltę pripažįsta visiškai. Laikosi 2020 m. sausio 9 d. apklausos metu duotų parodymų, tik papildomai nori nurodyti, kad prisipažįsta, jog 2019 m. rugpjūčio 17 d. viešojo transporto stotelėje iš G. D. rankos paėmė 50 eurų (b. l. 89–91).
2020 m. sausio 9 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, T. M.parodė, kad jam pateiktas įtarimas aiškus, suprantamas. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, apie pusę metų dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“ programoje, alkoholį vartoja retkarčiais, pas psichologus įskaitoje neįrašytas. Šiuo metu yra suimtas dėl to, kad neatvyko į teismo posėdį, todėl teisėjas jam pakeitė kardomąją priemonę. Pripažino, jog 2019 m. rugpjūčio 17 d. buvo Savanorių prospekte, Vilniuje. Eidamas gatve, pamatė ant laiptukų sėdinčius vyrus. Praeinant pro juos, minėti vyrai jį užkalbino, pakvietė kartu išgerti. Jis sutiko. Jiems išgėrus kažkokio stipraus alkoholio, vyrai jam papasakojo, jog ruošiasi važiuoti į gimtadienį. Pastarieji jam pasiūlė važiuoti kartu. Jis sutiko. Iš pradžių jie nuvažiavo pas G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. G. bute, išgėrė viskio. K. išgėręs viskio, užmigo. G. išėjus į kitą kambarį, jam kilo mintis kažką pavogti, todėl nuo stalo jis paėmė nešiojamąjį kompiuterį, kurį įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę. Iš kambaryje stovėjusios dėžės ištraukė du butelius viskio, kuriuos taip pat įsidėjo į kuprinę. Po kurio laiko su G. išėjo iš buto. Jie nuėjo link „Žaliojo tilto“ stotelės. Eidami užėjo į parduotuvę „IKI“, kur G. atsiskaitė banko kortele. Jis nematė, kad G. tą kartą būtų turėjęs grynųjų pinigų. Jiems nuėjus į „Žaliojo tilto“ stotelę, G. pasakė, kad niekur nevažiuos, todėl išėjo namo. Jokių pinigų jis iš G. stotelėje neėmė, nesupranta, kodėl G. melagingai jį apkaltino. Pavogtą viskį jis išgėrė, o kompiuterį pardavė Vilniaus miesto stotyje „Butkams“ priklausančiame lombarde už 50 eurų. Kompiuterį pardavė moteriai – lombardo savininkei. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 78–79)
2019 m. rugpjūčio 20 d. apklaustas liudytoju nukentėjusysis G. D. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 14.00 val., Vilniuje, Savanorių pr. 31, prie parduotuvės ,,Maxima“ susitiko su draugu V. L.. Jie turėjo kartu eiti į gimtadienį. Jiems būnat prie ,,Maxima“ parduotuvės, prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė vardu T.. T. buvo mandagus, su juo kalbėjo. Jie, nuėję į parduotuvę, nusipirko gėlių. Apie 16.04 val. jis kartu su V. ir T. nuėjo į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto svetainėje jis pasiūlė T. ir V. viskio. Atidarę butelį, jie visi kartu išgėrė viskio, bet nedaug. Bute buvo apie 1 valandą. V. jo bute užmigo. T. kažkodėl jį skubino greičiau išeiti iš buto. Užrakinęs butą, jis kartu su T. išėjo, o V. liko bute miegoti. Jam būnant kartu su T. viešojo transporto sustojimo stotelėje „Žaliasis tiltas“ („Iki“ parduotuvės pusėje), jis išsitraukė iš kišenės 50 eurų, o būtent: vieną 10 eurų nominalo kupiūrą ir dvi po 20 eurų nominalo kupiūras, kurias parodė T., sakydamas, kad turi 50 eurų. Tuomet T., savo ranka ištraukęs jam iš rankos 50 eurų (3 kupiūras), įsidėjo pinigus sau į kišenę. Paprašius T. grąžinti pinigus, pastarasis atsakė, kad jis pinigus palaikys pas save. Jis primigtinai T. prašė grąžinti pinigus nurodydamas, kad tai jo pinigai . Jis T. sakė, kad tokie veiksmai vertintini kaip vagystė. T. negrąžino jam pinigų, todėl jis pasakė, kad pakvies V. ir išėjo. Jis iš T. negalėjo atimti pinigų, nes pastarasis yra stambesnis už jį. Atėjęs į butą, jis pažadino V., kuriam papasakojo, kad T. iš jo atėmė 50 eurų. V. pasakė, kad tikriausiai jie neras T., nes galimai pastarasis nuėjo pirkti narkotinių medžiagų. Apžiūrėjęs kambarį, pastebėjo, kad dingo du buteliai viskio ,,Johnnie Walker“, 60 eurų vertės. Buteliai buvo kartoninėje dėžėje, kuri stovi už sofos prie lango. T., būdamas bute, matė minėtus butelius. Pastarasis sakė, kad bute yra daug viskio. Dėžėje iš viso buvo 10 butelių viskio, po vagystės liko tik 8 buteliai. Taip pat, apžiūrėjęs butą, jis pastebėjo, kad dingo jo kompiuteris ,,Samsung“, sidabrinės spalvos, kuris kambaryje gulėjo ant stalo. Įtaria, kad kompiuterį ir 2 butelius viskio pavogė T., kai V. miegojo, o jis buvo išėjęs į tualetą. Jam padaryta 560 eurų materialinė žala (b. l. 16–18).
2019 m. lapkričio 8 d. apklaustas liudytoju V. L. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. dienos metu, Vilniuje, Savanorių pr. 31, prie parduotuvės ,,Maxima“ susitiko su draugu G. D., nes jie tą dieną turėjo eiti kartu į gimtadienį. Prie parduotuvės prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė T.. Pastarasis pasirodė mandagus, todėl pabendravę, jie trise nuėjo į parduotuvę nusipirkti gėlių gimtadieniui. Apie 16.00 val., jis kartu su G. ir T. nuėjo į G. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute jie visi išgėrė viskio. Po kurio lako jis užmigo. G. jį pažadino apie 17.00 val. Pastarasis jam papasakojo, kad T. stotelėje iš jo paėmė 50 eurų. Po kurio laiko jie nuėjo į gimtadienį pas G. draugą. Kitą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 18 d. jam paskambino G., kuris pokalbio metu pasakė, kad pastebėjo, jog iš jo buto dingo nešiojamas kompiuteris ir du buteliai kolekcinio viskio. Jie iš karto suprato, jog tai galėjo padaryti kartu buvęs T.. T. dažnai mato Vilniaus mieste, paskutinį kartą matė parduotuvėje „Maxima“, Savanorių pr. 216 (b. l. 24–26).
BIRT žiūryklės duomenimis registruotas įvykis – į VPK kreipėsi G. D., kuris pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.05 val. buvo apvogtas jo butas. Pavogtas kompiuteris „Samsung“ ir du buteliai viskio (b. l. 5).
Pareiškime G. D. nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.20 val. jam būnant Vilniuje, Žaliojo tilto viešojo transporto sustojimo stotelėje, nepažįstamas vyras vardu T., jam matant ištraukė iš jo rankos 3 kupiūras – vieną 10 eurų nominalo kupiūra ir dvi po 20 eurų(b. l. 6).
Pareiškime G. D. nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.15 val. iš jam priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), dingo kompiuteris „Samsung“ sidabrinės spalvos, 500 eurų vertės, 2 buteliai viskio „Johnnie Walker“, 60 eurų vertės. Jam padaryta 560 eurų vertės materialinė žala (b. l. 9).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog G. D. pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas T. (b. l. 27–32).
2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu Kalvarijų g. 3, Vilnius, apžiūra, kur iš nukentėjusiojo kaltinamasis atvirai pavogė nukentėjusiajam priklausančius 50 eurų. Įvykio vieta nestebima vaizdo filmavimo kameromis (b. l. 34–38).
2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo įvykdyta vagystė, apžiūra. Laiptinė, kuriame yra nuketėjusiojo butas, yra stebima vaizdo filmavimo kameromis. Pridėtos fotolentelės (b. l. 39 – 47).
2019 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų: „DVR_ch1_main_20190817160442_20190817160518“, „DVR_ch3_main_20190817160509_20190817160540“, „DVR_ch3_main_20190817160509_20190817160540“, kuriuos pateikė apsaugos darbuotojas I. P., apžiūra. Vaizdo įraše „DVR_ch1_main_20190817160442_20190817160518“ užfiksuota, kaip 2019-08-17 16.04 val. gatve eina trys vyriškiai, iš kurių vienas dėvi languotus marškinėlius, džinsinius šortus ir juodus sportinius batelius, pastarasis nešasi kuprinę, užsidėjęs ant pečių. Antras vyras dėvi juodos spalvos marškinėlius, šviesios spalvos kelnes bei juodus batus, pastarasis taip pat nešasi kuprinę, užsidėjęs ant pečių. Trečiasis vyriškis vilki šviesius marškinėlius, šviesias kelnes bei yra apsiavęs rudus batus, pastarasis neša rožių puokštę.
Vaizdo įraše „DVR_ch3_main_20190817160509_20190817160540“ užfiksuota, kaip 2019-08-17 16.05 val., aukščiau nurodyti vyrai įeina į namą.
Vaizdo įraše „DVR_ch3_main_20190817171931_20190817171954“ užfiksuota, kaip 2019-08-17 17.19 val. du vyrai išeina iš namo laiptinės, vienas jų nešasi rožių puokštę, ant nugaros užsidėjęs kuprinę, apsivilkęs languotais marškinėliais, džinsiniais šortais ir juodais sportiniais bateliais, antras vyriškis su akinukais yra apsivilkęs juodos spalvos marškinėliais, šviesiomis smėlio spalvos kelnėmis ir juodais batais (b. l. 52–54).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4575)-IS1-5766 nustatyta, kad pateiktu du rankų pėdsakai, rasti 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinės plokštelės Nr. 8 iš voko Nr. 1 ir daktiloskopinės plokštelės iš voko Nr. 2, tinkami asmeniui identifikuoti (b. l. 58–59).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. M., 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.15 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pavogė G. D. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“, 500 eurų vertės ir 2 vnt. viskio butelių ,,Johnnie Walker“ 60 eurų vertės, kurių kiekvieno vertė 30 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą – G. D. priklausantį 560 eurų vertės turtą.
Kaltinamasis T. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino, kad bylai reikšmingu laiku <...> G. išėjus į kitą kambarį, jam kilo mintis kažką pavogti, todėl nuo stalo jis paėmė nešiojamąjį kompiuterį, kurį įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę. Iš kambaryje stovėjusios dėžės ištraukė du butelius viskio, kuriuos taip pat įsidėjo į kuprinę. Po kurio laiko su G. išėjo iš buto <...> Pavogtą viskį jis išgėrė, o kompiuterį pardavė Vilniaus miesto stotyje „Butkams“ priklausančiame lombarde už 50 eurų. Kompiuterį pardavė moteriai – lombardo savininkei (b. l. 78–79). Įvykio aplinkybes įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas ir kiti byloje esantys ištirta rašytiniai įrodymai.
Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrobto turto vertė yra 560 Eur. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad T. M. pavogė didesnės, negu 5 MGL, tačiau neviršijančios 250 MGL vertės svetimą turtą.
Kaltinamajam T. M. pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas viešojo transporto stotelėje „Žaliasis tiltas“, esančioje Kalvarijų g., Vilniuje, iš nukentėjusiojo G. D. rankos paėmė 50 eurų, t. y. vieną 10 eurų bei dvi 20 eurų kupiūras, kurias nukentėjusiajam paprašius grąžinti, negrąžino.
Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad T. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę iškart neigė nurodydamas, kad <...> su G. nuėjo link „Žaliojo tilto“ stotelės. Eidami užėjo į parduotuvę „IKI“, kur G. atsiskaitė banko kortele. Jis nematė, kad G. tą kartą būtų turėjęs grynųjų pinigų. Jiems nuėjus į „Žaliojo tilto“ stotelę, G. pasakė, kad niekur nevažiuos, todėl išėjo namo. Jokių pinigų jis iš G. stotelėje neėmė, nesuprato, kodėl G. melagingai jį apkaltino <...> (b. l. 78–79). Tačiau antrosios apklausos metu T. M. prisipažino, jog būdamas „Žaliojo tilto“ stotelėje paėmė iš nukentėjusiojo 50 eurų (b. l. 89–91). Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik paties T. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusiojo duoti paaiškinimai, pateikti pareiškimai ir kita byloje esanti surinkta rašytinė medžiaga.
Dėl skiriamos bausmės
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė (b. l. 119 – 120). Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baigtas nesunkus nusikalstamas ir vienas baigtas apysunkis nusikaltimas). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra darbingo amžiaus (b. l. 99), nedirba (b. l. 101), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 102), per vienerius metus administracine tvarka baustas ne kartą (b. l. 103–104), teistas (b. l. 105–112), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Prokurorė pareiškime siūlo T. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalį, skirti 50 parų arešto bausmę. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį, skirti 70 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti 120 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 80 parų arešto bausmę.
Kaltinamasis su siūloma prokurorės bausme sutiko.
Teismo vertinimu, T. M. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių nuobaudų ir kriminalinių bausmių jis nepadarė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 50 parų arešto bausmę.
- BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 70 parų arešto bausmę.
Kadangi padarytos dvi veikos, jos vertintinos kaip reali nusikaltimų sutaptis ir už jas paskirtos bausmės yra iš dalies sudedamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė, ir subendrinta galutinė bausmė – paskiriama 90 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal T. M. ir jo padarytų nusikaltimų apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad maksimali arešto bausmė (net ir subendrinus bausmes) yra 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio 7 dalis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama 60 parų arešto bausmė.
Kiti klausimai
2020 m. sausio 16 d. byloje esantis nukentėjusiojo raštas, kuriame pastarasis nurodė, jog jis su T. M. giminaičiais susitarė dėl žalos atlyginimo, kurie atliko pirmą 200 eurų pavedimą į jam priklausančią banko sąskaitą, todėl civilinio ieškinio byloje neteiks, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui pretenzijų neturi (b. l. 70).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 parų arešto bausmę.
T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 70 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį švelnesnės, paskirtos pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama galutinė 60 parų arešto bausmė.
Išaiškinti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Kristina Grinevičiūtė