Administracinė byla Nr. N-62-120/2007
Procesinio sprendimo kategorija 37.
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. nutarimo K. R. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a
t ė :
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato Rudaminos
policijos nuovados pareigūnas K. R. surašė administracinio
teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad ji 2006 m. gruodžio 14 d., apie 2000 valandą, veikdama bendrininkų grupėje kartu su savo vyru
J. S. (J. S. ), Vilniaus rajone, (duomenys
neskelbtini), iškasė ir pavogė V. G. priklausančius 4
geležinius stulpelius, po 20 Lt vertės kiekvienas, taip bendrai padarydama 80
Lt materialinį nuostolį. Ši jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)
50 straipsnį.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 14 d. nutarimu K. R. pripažinti kalta padarius administracinį
teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, už kurį skyrė 300 Lt baudą, o V. G. naudai iš K. R. priteisė 40 Lt
turtinio nuostolio dalį (ATPK 37 straipsnis). Teismas nurodė, kad pažeidimas
yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, V.
G. pareiškimu, teikimu dėl V. G. pareiškimo
nagrinėjimo, tarnybiniu pranešimu dėl parodymų patikrinimo vietoje ir
eksperimento darymo ir kita bylos medžiaga (admin. bylos Nr. A2.2.-39-269/2007
l. 4-5, 6-7, 13-14, 30-35, 38-39, admin. bylos Nr. A 2.2.-283-269/2007 l. 2-5,
6-8, 9-10, 14-15, 20-22, 25-26, admin. bylos Nr. A 2.2.-284-269/2007 l. 2-5,
6-8, 11-12, 16-17, 22-24). Nukentėjusioji V. G. teismo
posėdyje paaiškino, kad stulpeliai buvo įkasti į žemę 2006 m. gruodžio mėn. tam, kad kaimynai nestatytų mašinos. 2006 m. gruodžio 14 d. apie 20 valandą ji matė, kaip K. R. ir J. S. iškasė stulpelius
ir padėjo į savo mašinos bagažinę. Viską matė pro langą. Tą matė ir jos sūnus,
kuris tuo laiku buvo lauko tualete. Ištyręs ir įvertinęs įrodymus teismas
pripažino neginčytinai įrodyta, kad K. R. kartu su savo
vyru J. S. pavogė V. G. priklausančius
stulpelius. Patikrinimo vietoje buvo patikrinti V. G. ir D. G. teisme duoti parodymai, padarytas matomumo eksperimentas
ir dėl to surašytas tarnybinis pranešimas. Juo nustatyta, kad esant V. G. namuose ji galėjo matyti K. R. automobilį,
į kurį ši kartu su J. S. sukrovė pavogtus stulpelius.
Matomumo eksperimento duomenimis paneigti K. R. parodymai,
kad V. G. namuose negalėjo matyti įvykio pro langą. Taip
pat D. G. gautų teisme parodymų patikrinimo vietoje metu
nustatyta, kad būnant D. G. lauko tualete jis galėjo
matyti, kaip K. R. ir J. S. krauna
pavogtus stulpelius į automobilio bagažinę. Nukentėjusios, liudytojo D. G. parodymams nėra teisinio pagrindo netikėti, nes jie yra
nuoseklūs ir atitinka jų parodymų patikrinimui vietoje ir eksperimento
duomenis. Liudytojų K. G. , R. M. ir L. R. parodymus teismas atmetė, nes šių liudytojų parodymais
nepaneigti nukentėjusios, liudytojo D. G. parodymai ir
eksperimento duomenys (admin. bylos Nr. A2.2.-39-269/2007 l. 30, 33-35).
Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai,
kad pažeidimą padarė bendrininkų grupėje (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.). Skiriant nuobaudą
atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos
asmenybę, kad ji nebausta administracine tvarka, nėščia, nėra jos atsakomybę
lengvinančių, o yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jai skirtas
sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
II.
K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. birželio 14 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais
argumentais:
1. Teismas priėmė apkaltinamąjį nutarimą, nors
pakankamų, objektyvių ir neginčytinų jos kaltės įrodymų nėra. Ji pažeidimo nepadarė.
Tarp jos ir nukentėjusiosios šeimų yra konfliktinė situacija, tame tarpe ir dėl
to, kad V. G. nepatinka, kur ji stato savo automobilį. Dėl
to, pažymėdama savo teritoriją, V. G. įkasė geležinius stulpelius
į žemę ir aprišo juos virve. Tai netrukdė jai (K. R. )
statyti automobilį už savo namo kampo. V. G. vyras buvo
patrauktas administracinėn atsakomybėn už jos (K. R. )
automobilio durų rankenėlės sugadinimą, todėl jai dabar keršijama apkalbant dėl
stulpelių vagystės.
2. 2006 m. gruodžio 14 d. apie 20 valandą ji ir jos
vyras J. S. išvažiavo pas R. M. . Tuo
metu V. G. stulpeliai buvo vietoje. Jie grįžo maždaug po
40 minučių ir stulpeliai vis dar buvo vietoje. 2006 m. gruodžio 15 d. V. G. parašė pareiškimą, kad 2006 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. ji (K. R. ) pavogė stulpelius.
3. V. G. parodymai yra
nenuoseklūs ir prieštaringi. Savo pareiškime, tyrimo metu ji ir jos vyras
(sūnaus D. G. paaiškinimų nebuvo) nurodė, kad 2006 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. už namo kampo girdėjo jos (K. R. ) balsą,
bet nematė kaip ji paėmė stulpelius, iš namų neišėjo, tik paskui pamatė, kad
stulpelių nebėra. Kadangi jie girdėjo jos balsą, tai pamanė, kad stulpelius
pavogė K. R. . Tai patvirtino pareigūnas Vinantas Plukas.
Teismo posėdžio metu jau nurodė, kad kartu su vyru matė pro langą kaip K. R. vogė stulpelius (sūnus D. G. buvo
namuose, o ne lauko tualete). Teisme V. G. taip pat nieko
apie sūnų nenurodė, tik per teismo posėdį jos sūnus nurodė, kad matė tai
būdamas lauko tualete. Iš to galima padaryti išvadą, kad V. G.
bando suklaidinti teismą bei nurodo neatitinkančius tikrovės duomenis.
4. Liudytojas V. G. (V. G. ) savo paaiškinime policijoje ir teismo posėdžio metu
parodė, kad nematė kaip ji iškasinėjo stulpelius, o tik girdėjo jos balsą. Savo
parodymuose jis net neužsiminė apie tai, kad jo sūnus būdamas lauko tualete
matė, jog būtent ji pavogė stulpelius. D. G. (D. G. ) buvo apklaustas tik teismo posėdžio metu ir parodė,
kad tuo metu, kai ji tariamai vogė stulpelius, jis buvo ne namie, kaip nurodė
jo tėvai, o lauko tualete, iš kur matė, kad būtent ji pavogė stulpelius. Šie jo
parodymai prieštarauja V. G. bei V. G. parodymams,
todėl negali būti laikytini tinkamais.
5. Papildomo ikiteisminio tyrimo metu buvo
surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame pareigūnas daro išvadas. Veiksmų
protokolai surašyti nebuvo. Iš šio dokumento negalima suprasti, kokie būtent
veiksmai buvo atlikti teismo nurodymu. Bet net ir šiame tarnybiniame pranešime
inspektorius Vinantas Plukas padarė išvadą, kad stulpelių iškasimo iš V. G. lango pamatyti negalima. Šiuose veiksmuose, kuriuos
pareigūnas pavadino eksperimentu, jos (K. R. ) mašina
panaudota nebuvo, inspektorius Vinantas Plukas padarė prielaidą apie tai, kaip
stovėjo jos automobilis, tačiau ji taip automobilio niekada nestato, nes neįmanoma
bus išvažiuoti. Ji pasuka automobilio galą į savo namo, o ne į V.
G. namo pusę. Šiame pranešime nurodyta, kad V. G. matė
jos automobilio galą, todėl matėsi iš bagažinės kyšantys stulpeliai. Taip pat
nurodyta, kad jeigu automobilis stovėtų atsuktas galu į V. G.
langą, ji galėtų matyti automobilio bagažinę. Tačiau jos automobilis taip
nestovėjo, todėl G. šeima nieko nematė. Matomumo eksperimento duomenys tik
patvirtina jos (K. R. ) parodymus ir aiškiai nurodo, kad V. G. iš savo lango negalėjo matyti stulpelių iškasinėjimo.
Teiginys apie tai, kad V. G. matė iš automobilio bagažinės
kyšančius stulpelius, atsirado tik tarnybiniame pranešime, anksčiau V. G. šių aplinkybių neminėjo. Pridėtoje prie tarnybinio
pranešimo schemoje nėra nurodyti atstumų išmatavimai, pastatyti jos automobilį
taip, kaip nurodyta schemoje, apskritai neįmanoma, nes jis netilps į nurodytą
vietą. Šis tarnybinis pranešimas negali būti tinkamu jos kaltės įrodymu, nes
jame išdėstytos ir užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atliekamo tyrimo
veiksmo eiga ir rezultatai turi būti užfiksuoti protokole, kuriame tiksliai
nurodomi duomenys, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 36,
179 straipsniuose. Tarnybiniame pranešime parodymų patikrinimo bei eksperimento
atlikimo laikas nenurodytas, todėl negalima teigti, kad 20 val. žiemą
liudytojas D. G. iš lauko tualeto langelio galėjo kažką
matyti. Be to, tarnybiniame pranešime nenurodyta, kur yra lauko tualeto langas,
ar įmanoma iš jo kažką pamatyti. Tualeto langas yra tualeto durų viršuje, todėl
yra neaišku, kaip D. G. , būdamas lauko tualete, galėjo
kažką matyti.
6. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie
stulpelių ir luito vertę, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nustatė
materialinės žalos dydį. Stulpeliai ir luitas neturi jokios materialinės
vertės, todėl V. G. nepagrįstai reikalauja materialinės
žalos atlyginimo.
Vilniaus rajono policijos
komisariato Rudaminos policijos nuovada atsiliepime į apeliacinį skundą prašo
jį atmesti. Nurodo, kad tarp K. R. , jos vyro ir
aplinkinių namų gyventojų nuolat vyksta konfliktinės situacijos. Skirta bauda
bus veiksminga priemonė siekiant, kad K. R. gerbtų bendro
gyvenimo taisykles, kaimynystėje gyvenančius asmenis, jų turtą. Teiginiai, kad V. G. parodymai yra prieštaringi, nepagrįsti, nes ji teisme
tik papildė savo pasakojimą detalėmis. Padarytos žalos dydį tiksliai nurodė
nukentėjusioji. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos
taikomos ikiteisminio tyrimo veiksmams. ATPK nenumato protokolo dėl
eksperimento ar parodymų patikrinimo vietoje. Surašytas tarnybinis pranešimas
laikytinas ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodytu „kitu dokumentu“.
Nukentėjusioji V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Teigia, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog K. R. su vyru
pavogė stulpelius. Ji (V. G. ), jos vyras bei sūnus, kuris
tuo metu buvo lauko tualete, matė, kaip K. R. su vyru dėjo
stulpelius į automobilio bagažinę. Tai patvirtino
eksperimentas. V. G. norėjo išeiti į lauką, tačiau ji neleido, kad nekiltų
konfliktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t
a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas
tenkintinas.
Apeliaciniame skunde
nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs pirmosios
instancijos teismo surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, pateikia šią jų
analizę:
K. R.
tiek pradinio tyrimo metu duotame paaiškinime (b. l. 13), tiek 2007 m. kovo 1, 23 dienomis vykusiame teisminiame nagrinėjime (administracinės bylos Nr.
A2.2.-39-269/2007 l. 30-35, 38-41), tiek 2007 m. birželio 4 d. teisminiame nagrinėjime (administracinė byla Nr. A2.2.-283-269/2007 l. 25-26, 28) kategoriškai
neigė pavogusi V. G. metalinius stulpelius ir nurodė, kad
tarp jos šeimos ir G. yra konfliktinė situacija. V. G. įkasti
į žemę stulpeliai netrukdė jai statyti automobilio už savo namo kampo ir ji jų
nevogė. 2006 m. gruodžio 14 d. apie 2000 valandą kartu su vyru J. S. automobiliu išvažiavo pas savo draugę R.
M. šios prašymu. Tuo metu metaliniai stulpeliai buvo savo vietoje. Grįžo
atgal maždaug po 40 minučių. Ryte stulpelių nebematė. Mano, kad V.
G. apkalba ją kerštaudama už tai, kad šios vyras buvo patrauktas
administracinėn atsakomybėn už jos automobilio durelių rankenėlės sugadinimą.
Minėtus K. R. parodymus, susijusius su jos veiksmais 2006 m. gruodžio 14 d. apie 20 valandą, patvirtina J. S. , R.
M. , L. G. parodymai, duoti 2007 m. kovo 1 d. vykusio teisminio nagrinėjimo metu (administracinės bylos Nr. A2.2.-39-269/2007 l.
30-35). Minėti asmenys buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų
parodymų davimą, jų nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje.
Tuo tarpu
nukentėjusioji V. G. įvykio aplinkybes nurodo
prieštaringai. Pradinio tyrimo metu duotame paaiškinime (b. l. 14) ji nurodė,
kad 2006 m. gruodžio 14 d. apie 20 valandą būdama namuose išgirdo lauke
triukšmą, K. R. bei jos vyro balsus. Jiems išvažiavus ji
išėjo į lauką ir pasigedo betoninio luito, kuriuo kartu su metaliniais
stulpeliais buvo atsitvėrusi savo žemės sklypą. Po 15-20 minučių K. R. su vyru grįžo, nes ji vėl girdėjo triukšmą, beldimą, jų
balsus. Šiems išvažiavus ji vėl nuėjo į kiemą ir pasigedo metalinių stulpelių.
Dėl to mano, kad juos pavogė būtent K. R. su vyru.
Teisminio nagrinėjimo, vykusio 2007 m. kovo 1, 23 d., metu (administracinės
bylos Nr. A2.2.-39-269/2007 l. 30-35, 38-41), ji pakeitė parodymus ir tvirtino,
kad kartu su vyru ir sūnumi pro langą matė, kaip K. R. su
vyru ištraukė stulpelius, įdėjo į mašiną ir išvažiavo. Į lauką jie neišėjo, nes
nenorėjo konflikto. Teisminio nagrinėjimo, vykusio 2007 m. birželio 4 d. (administracinės bylos Nr. A2.2.-283-269/2007 l. 25-26), metu ji jau nurodė,
kad jos sūnus D. G. K. R. ir jos
vyro veiksmus matė būdamas lauko tualete.
V.
G. nurodytos įvykio aplinkybes nesutampa ir su liudytojo V.
G. nurodytomis aplinkybėmis. Tiek pradinio tyrimo (b. l. 15), tiek
teisminio nagrinėjimo (administracinės bylos Nr. A2.2.-39-269/2007 l. 30-35) metu
jis teigė, kad K. R. ir jos vyro nematė, tik girdėjo jų
balsus bei triukšmą. Pro langą jis nežiūrėjo, žiūrėjo jo žmona V.
G. .
Liudytojas D. G. pradinio tyrimo metu apklaustas nebuvo ir nei V. G. , nei V. G. pradinio tyrimo metu
duotuose paaiškinimuose nenurodė, kad jų sūnus matė įvykio aplinkybes. Minėtas
liudytojas teisminio nagrinėjimo metu (administracinės bylos Nr.
A2.2.-39-269/2007 l. 30-35) nurodė, kad būdamas lauko tualete stebėjo, kaip K. R. su vyru pavogė metalinius stulpelius.
Nagrinėjamoje byloje
taip pat yra pateiktas policijos pareigūno V. Pluko tarnybinis pranešimas (b.
l. 22-24), kuriame nurodomos atlikto eksperimento bei parodymų patikrinimo
vietoje metu nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis ATPK 257 straipsnio 1 ir 2
dalių nuostatomis, tokio pobūdžio įrodinėjimo priemonės administracinių teisės
pažeidimų bylos teisenoje iš esmės yra leistinos, tačiau šių tyrimo veiksmų
atlikimas ir jo metu nustatytų faktinių duomenų fiksavimas ATPK nėra
reglamentuojamas. Tokiu atveju pagal analogiją turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 36, 179, 196, 197 straipsnių
nuostatomis. Įvertinus minėtų teisės normų reikalavimus bei policijos pareigūno
V. Pluko 2007 m. gegužės 18 d. surašytą tarnybinį pranešimą spręstina, kad jame
iš esmės yra tinkamai užfiksuota minėtų tyrimo veiksmų eiga bei rezultatai, šių
tyrimo veiksmų metu dalyvavę asmenys nors ir nepasirašė tarnybiniame pranešime,
tačiau neginčija jame užfiksuotų aplinkybių, todėl tarnybinis pranešimas
laikytinas leistina įrodinėjimo priemone nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas
dėmesys, kad minėtais tyrimo veiksmais buvo tikrinami ne K. R.
, o V. G. ir D. G. parodymai bei
iškelta versija, todėl K. R. teiginiai, kad ji nestato
savo automobilio taip, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, nėra teisiškai reikšmingi.
Remiantis minėtu tarnybiniu pranešimu nustatytais faktiniais duomenimis
spręstina, kad tiek D. G. , būdamas lauko tualete, tiek V. G. ir V. G. , būdami namuose, galėjo
matyti ir girdėti (V. G. ), kaip K. R. ir
jos vyras deda metalinius stulpelius į automobilio bagažinę. Tačiau šiuo atveju
būtina pažymėti, kad šie nustatyti faktiniai duomenys turi būti vertinami kartu
su minėtų asmenų duotais parodymais, kurie, kaip jau buvo minėta, prieštarauja
vienas kitam, o V. G. parodymai be to dar yra ir nenuoseklūs,
nes buvo keičiami bylos nagrinėjimo eigoje.
Apeliacinės
instancijos teismas, remdamasis tuo, kas pasakyta, sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai, grįsdamas K. R. kaltę rėmėsi prieštaringais V. G. ,
V. G. ir D. G. parodymais, todėl
priimtas nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgus į
tai, kad byloje nėra surinkta K. R. kaltės įrodymų, kurių
pagrindu galima būtų daryti neabejotiną išvadą, kad ji padarė jai inkriminuotą
pažeidimą, tai pat atsižvelgus į tai, kad byloje yra visų asmenų, galinčių
nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes, parodymai, galimybė surinkti naujus
įrodymus yra išsemta, todėl nagrinėjama byla yra nutraukiama K.
R. veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50
straipsnyje, sudėties.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
K. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. nutarimą panaikinti.
K. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, jos
veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50
straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius