1S-337-581/2014
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.1.16.1.2.;2.1.16.1.2.2.
Panevėžio apygardos teismas
N U T A R T I S
2014 m. kovo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant prokurorui D. S.,
įtariamojo V. T. gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo V. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1959-07-30, Panevėžyje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, nevedusio, teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties, kuria įtariamajam V. T. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, ir
n u s t a t ė:
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartimi V. T. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo - terminas trims mėnesiams iki 2014-02-01.
Skundu suimtasis V. T. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo panaikinti. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, nes teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo ir darys naujus nusikaltimus. V. T. skunde teigia, kad jis kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teismą atvyks, nesislėps ir daugiau nebedarys nusikalstamų veikų. Turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena tėvų namuose, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji girtauja ir jį pastoviai terorizuoja, todėl jis, norėdamas ją pagąsdinti, kad ji nebepuldinėtų ir pridėjau kirvį jai prie veido. Supranta, kad pasielgė blogai, ateityje daugiau nebenusikals. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažįsta iš dalies, nes neturėjo tikslo nukentėjusios nužudyti ir nužudyti nesikėsino.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Įtariamojo V. T. gynėja prašė skundą tenkinti, išdėstytais motyvais.
Skundas atmetamas.
V. T. įtariamas tuo, kad jis 2014 m. sausio 28 d. apie 21.00 val., Panevėžyje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio su nukentėjusiąja D. Š., turėdamas tikslą ją nužudyti, vieną kartą užsimojo ir smogė kirviu gulinčiai lovoje nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo padarydamas kiauryminę žaizdą kairiame skruoste, taip pasikėsino nužudyti D. Š., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes šalia buvęs R. T., gindamas nukentėjusiąją D. Š., atrėmė suduodamą smūgį kirviu, taip sušvelnindamas smūgio pasekmes bei atėmė iš V. T. kirvį, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje.
Suimtasis V. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-02-09 22.00 val. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartimi V. T. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas.
Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra pakankamai – tai paties įtariamojo V. T. parodymai, nukentėjusios D. Š. parodymai, nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada, liudytojo R. T. parodymai ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, daiktų - peilio ir kirvio - apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai.
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Nustatyta, kad V. T. įtariamas pasikėsinimu įvykdyti labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę (nuo septynerių iki penkiolikos metų).
Teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad V. T., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus ir todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti negalima. Teismas nustatė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.
Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad suimtasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti suimtajam V. T. pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad, būdamas laisvėje, V. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d.). Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia skunde nurodytas teiginys, kad V. T. turi pastovią gyvenamąją vietą, kviečiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, nesislėps. Be to, bylos duomenimis įtariamasis V. T. iki suėmimo niekur nedirbo, duomenų, jog turėtų legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, nėra saistomas šeimyniniais ryšiais.
Suimtasis V. T. yra teistas, teistumas nėra išnykę. V. T. anksčiau buvo teistas už tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, vėl yra įtariamas pasikėsinimu įvykdyti tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Visos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad suimtasis V. T., būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos taip pat siekiant užtikrinti ir įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog V. T. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.
Suimtasis skunde nurodo, kad jis neturėjo tikslo nukentėjusios nužudyti ir jos nužudyti nesikėsino ir kadangi nukentėjusioji jį pastoviai terorizuoja, todėl tik, norėdamas ją pagąsdinti, kad ji nepuldinėtų, pridėjo kirvį nukentėjusiajai prie veido. Pažymima, jog tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų nevertina ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pakankamumą ar visų įrodymų, tame tarpe ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuoseklumą, jų šaltinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti atitinkamai prokuroras arba bylą nagrinėsiantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog skundo nagrinėjimo momentu, ikiteisminio tyrimo byloje yra pakankamai duomenų manyti, kad V. T. yra įtariamas pagrįstai.
Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, V. T. šioje proceso stadijoje pratęstas pagrįstai, esant
sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a :
įtariamojo V. T. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jolanta Raščiuvienė