Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [T-XX-23-10].doc
Bylos nr.: T-XX-23-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

 

N U T A R T I S

 

2010 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. D. ir G. D., dėl įpareigojimo privatizuoti butą rūšinio teismingumo klausimą,

 

n u s t a t ė :

 

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo S. D. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai vilkina buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, privatizavimą, ir įpareigoti privatizuoti butą tokiomis dalimis, kurios numatytos pagal      2009 m. rugpjūčio 18 d. notaro patvirtintą susitarimą.        

Pareiškėjas nurodė, kad jis gyvena savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir siekia šį butą privatizuoti. Vykstant butų privatizavimo procesui, jis investiciniais čekiais sumokėjo reikiamą pinigų sumą už butą, tačiau tuomet jam privatizuoti buto nepavyko, nes sutikimo, jog pareiškėjas savo vardu privatizuotų butą, nedavė jo šeimos narys G. D.. Iškilęs ginčas tarp pareiškėjo ir G. D. buvo sprendžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir šio ginčo metu buvo pasiektas taikus sprendimas, dėl ko civilinė byla buvo nutraukta. 2009 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas, G. D. ir D. D., kaip minėto buto nuomininkai, sudarė notarinės formos susitarimą dėl buto privatizavimo ir šis susitarimas kartu su kitais reikiamais dokumentais buvo pateiktas atsakovui. Tačiau atsakovas 2009 m. lapkričio 24 d. raštu Nr.(31.1)-RS2-861 nesutiko privatizuoti buto teigdamas, jog pateiktas 2009 m. rugpjūčio 18 d. susitarimas neatitinka nuomininko šeimos narių susitarimui keliamų reikalavimų. Tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta, nes minėtas notaro patvirtintas susitarimas atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio bei Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1013 patvirtintų Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas.     

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti šio įstatymo pagrindu leidžiama tik tiems asmenims, kurie iki 1998 m. liepos 1 d., galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo įgiję teisę privatizuoti butus, tačiau jos nespėjo įgyvendinti. Būtina sąlyga teisės privatizuoti butą atsiradimui buvo susitarimo tarp nuomininko šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuojamas butas, sudarymas. Pareiškėjas tokio susitarimo su šeimos nariais, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nebuvo sudaręs, todėl jis neįgijo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir šios teisės neturi šiuo metu. Pareiškėjo pateiktas 2009 m. rugpjūčio 18 d. susitarimas neturi reikšmės, nes jis buvo sudarytas jau nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui.   

Tretieji suinteresuoti asmenys su pareiškėjo skundu sutiko.                 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad šiuo atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Privatizavimo sandoris yra civilinis sandoris, o savivaldybė, sudarydama tokio pobūdžio sandorį, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

 

Specialioji teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

              Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.             

              Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama privatizavimo sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo - pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta byloje Handelshuset Sverige - Litauen AB v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba).

              Nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą sieja nuomos teisiniai santykiai. Pareiškėjas, kaip buto nuomininkas, teisės aktų, numatančių nuomojamų butų privatizavimą, pagrindu siekia privatizuoti jo nuomojamą butą. Ginčas tarp šalių yra kilęs ne iš administracinių, bet iš civilinių savivaldybės turto privatizavimo teisinių santykių, kuriuose savivaldybė įgyvendina savo, kaip turto savininkės, teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

             

              Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio         2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. D. ir G. D., dėl įpareigojimo privatizuoti butą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė

 

Ričardas Piličiauskas

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Česlovas Jokūbauskas

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys