Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-361/2020

                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31452-2019-0

         Procesinio sprendimo kategorijos:           

 (S)

1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13;

1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.4.6.1; 2.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 40 parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti dvi A. J. laikinojo sulaikymo dienas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 25 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas jam naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Šios baudžiamosios priemonės terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, konfiskuotas A. J. priklausantis automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant automobilį valstybės nuosavybėn. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 24 d., apie 20.33 val., Plungėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu pirmo patikrinimo metu 20.33 val. nustatytas 2,80 promilės neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 20.58 val. – 2,76 promilės neblaivumas. Tuo jis pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims). 

2. Apeliantas skundu prašo apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą arešto bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę ir tokios bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, jog 2019 m. liepos 22 d. jam gimė dukra M. Dabar tvarkosi dokumentus dėl tėvystės nuginčijimo, nori dukrai duoti savo pavardę ir paimti ją iš vaikų namų auginti pas save. Būdamas nelaisvėje, t. y. areštinėje, jis minėtų veiksmų atlikti negalės. Paaiškina, jog šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, dirba pavienius darbus.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Vilnius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti nuosprendžiu skirtą bausmės rūšį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas neteisingai. Teismas neturi jokio pagrindo tenkinti apelianto pageidavimą ir griežtinti nuosprendžiu jam skirtą arešto bausmę, t. y. skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir kartu spręsti klausimą dėl tokios bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai. Tokių ir kitų teisiškai reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių vertinimo procesinių pažeidimų teisėjų kolegija šioje byloje neįžvelgia.

5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas arešto bausmę A. J.,  įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos – nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę – ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, aktualią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimą žmogaus sveikatai. A. J. nuteistas jau net septintąjį kartą, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, todėl pagrįstai teismo laikytas recidyvistu. Be to, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs inkriminuotas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir kartu įvertino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6. Įvertinęs aplinkybę, jog A. J. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, ir tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu. Aptartas aplinkybes vertinti kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas, pagrindo nėra.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė nuteistajam būtent arešto, o ne griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tinkamai nustatė jos dydį. Apelianto ankstesni teistumai rodo, jog jis išvadų dėl nusikalstamo elgesio nedaro, jis ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę, parinko ir nustatė jos rūšį. Bausmė atitinka apelianto padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybės pavojingumą, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Apelianto kvestionuojama bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per švelni ar per griežta, todėl ją keisti į laisvės atėmimo ar kitą bausmę nėra jokio pagrindo.

8. Nusikalstamas elgesys yra baustinas ir skirta bausme valstybė siekia socialiai vertingų tikslų, be kita ko, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktai). Apelianto norimos realizuoti teisės – ginčyti vaiko tėvystę, skirta arešto bausmė realiai nesuvaržo ir nesuvaržys. Kiti apelianto siekiai – auginti vaiką, dirbti ir pan., savaime nesumenkina jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo.

9. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka apelianto asmenybės pavojingumą, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo skirtą arešto bausmę keisti į griežtesnę, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                Dalius Jocys

Dalia Kursevičienė

Edita Lapinskienė