Civilinė byla Nr. 3K-3-567/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.7; 129.17
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (išieškotojo) R. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. B.-H. ir N. M. H. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis Dainius Šidlauskas, išieškotojas R. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas antstolio veiksmų, vykdant skolos išieškojimą iš sutuoktinio asmeninio turto pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, teisėtumo klausimas. Pareiškėjai (skolininkas ir jo sutuoktinė) prašo pripažinti neteisėtu antstolio D. Šidlausko 2009 m. sausio 13 d. patvarkymą „Dėl atsisakymo panaikinti areštą“ vykdomojoje byloje ir jį panaikinti; įpareigoti antstolį panaikinti pareiškėjos I. B.–H. asmeninio turto areštą ir nutraukti išieškojimą iš šio turto; įpareigoti antstolį tikslinti vykdomojoje byloje, atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo sudarytą taikos sutartį ir mokėjimo dokumentą, skolos dydį. Pareiškėjų nuomone, skolininko prievolė pagal paprastąjį vekselį yra asmeninė, todėl antstolis neteisėtai areštavo skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas pareiškėjų skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 28 d. antstoliui D. Šidlauskui buvo pateiktas išieškotojo R. A. prašymas išieškoti pareiškėjo N. M. H. 90 000 Lt skolą pagal pateiktą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2007 m. rugsėjo 14 d. vykdomąjį įrašą, kuriame skolininku nurodytas N. M. H. Antstolis nustatė, kad ieškotojo skolininkui paskolinti pinigai tapo bendrąja jungtine nuosavybe; tokiam sandoriui sudaryti (paprastajam vekseliui) kito sutuoktinio rašytinio sutikimo nereikėjo; skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 2008 m. lapkričio 19 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinei (pareiškėjai) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 103 458,76 Lt sumai. 2009 m. sausio 13 d. patvarkymu antstolis, susipažinęs su pareiškėjų 2009 m. sausio 5 d. prašymu, atsisakė panaikinti pareiškėjos turtui uždėtą areštą, motyvuodamas tuo, kad prievolė pagal skolininko pasirašytą vekselį yra bendroji sutuoktinių prievolė ir tokios prievolės pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Teismas nurodė, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą nereikalaujama, jog skolininko pasirašytas vekselis turėjo būti pasirašytas ir jo sutuoktinio. Dėl to išieškojimo pagrindui (vekseliui) taikytina CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija – kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Sudarytas vekselis neužginčytas, įstatyminė prezumpcija tinkamai nepaneigta. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai bendro turto neturi. CK 3.113 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Tai antstolis pagrįstai areštavo skolininko sutuoktinės asmeninį turtą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų atskirąjį skundą, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikino ir pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu antstolio 2009 m. sausio 13 d. patvarkymą „Dėl atsisakymo panaikinti turto arešto aktą“ ir jį panaikino; įpareigojo antstolį panaikinti pareiškėjos I. B.-H. asmeninio turto areštą; kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina pagal prievolės teisinę prigimtį išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto ar iš asmeninio skolininko sutuoktinio turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Nesant teismo sprendimo dėl prievolės (solidariosios ar asmeninės) pobūdžio nustatymo, antstolis neturėjo teisės areštuoti skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir atitinkamai priimti patvarkymo, kuriuo atsisakė panaikinti turto arešto aktą. Jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjų skundas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 270 straipsnius. Teismo sprendimas nelaikytinas teisėtu, jeigu teismas netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendrąja sutuoktinių prievole. Šią prezumpciją byloje turėjo paneigti pareiškėjai, tačiau jie jos nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo išaiškinti ir taikyti CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, nes ja rėmėsi byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Šios teisės normos netaikymas pažeidė sutuoktinių bendro veikimo prezumpcijos principą. Antstolis, areštavęs pareiškėjos asmeninį turtą, neatliko išieškojimo veiksmų, bet užtikrino skolos išieškojimą vykdymo procese. Nesant duomenų, kad skola yra asmeninio pobūdžio, antstolis, taikydamas turto areštą, nepažeidė teisės normų.
2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ v. antstolė Lina Uniokaitė, A. Z., J. Z., bylos Nr. 3K-3-35/2006. Joje kasacinis teismas išaiškino, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto; remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo; kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendrąja sutuoktinių prievole. Kadangi nagrinėjamoje byloje prievolės pobūdis preziumuojamas, tai turėjo būti paneigta įstatyminė prezumpcija, tačiau pareiškėjai neįrodė, kad kilusi prievolė yra asmeninė pareiškėjo N. M. H. prievolė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis Arturas Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008, nes šios ir nagrinėjamos civilinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Nurodytoje civilinėje byloje išieškojimas buvo vykdomas pagal teismo sprendimą (skola priteista teismo sprendimu), o pakeisti teismo sprendimą gali tik teismas. Nagrinėjamoje byloje išieškojimas vyksta pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, išvengiant teismo procedūros dėl skolos pripažinimo. Vekselis išrašomas ir vykdomas laikantis griežtai nustatytų taisyklių, įstatyme nenustatyta papildomų procedūrų bei galimybės jas atlikti kreipiantis į teismą tiek antstoliui, tiek išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007, išaiškino, kad besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą reiškia ir tai, kad vekselyje negali būti nurodyti jokie juridiniai faktai ar aplinkybės, su kurių atsiradimu, išnykimu ir pan., būtų siejamas pagal vekselį atsiradusių įsipareigojimų įvykdymas. Taigi įstatyme nenustatyta jokios galimybės ir procedūros, esant solidariajai sutuoktinių atsakomybei, vykdomajame vekselio įraše, be vekselio davėjo, nurodyti ir asmenį (sutuoktinį), kuris nėra pasirašęs vekselio, taip pat įstatyme nenustatyta galimybės tai padaryti teismo sprendimu. Kadangi ginčo dėl skolos fakto nėra, sutuoktiniai bendro turto neturi, skolininkas asmeninio turto taip pat neturi, tai antstolis pagrįstai, remdamasis CK 3.113 straipsniu, areštavo skolininko sutuoktinės asmeninį turtą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis Arturas Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008, išaiškinta, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas; tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 21d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje H. Ž. ir kt. v. P. A., K. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2006, konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė arba turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies; sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais; jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu. Pirmoje nutartyje kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.113 straipsnį, nurodė, kad, norint nustatyti, ar galima išieškoti iš asmeninio sutuoktinio turto, turi būti priimtas teismo sprendimas; tuo tarpu antroje nutartyje nurodyta, kad nors skolininku vykdomajame dokumente nurodytas vienas sutuoktinis, tai nereiškia, kad prievolė turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Iš to darytina išvada, kad pirmoje kasacinio teismo nutartyje įsakmiai nurodyta pareiga gauti teismo sprendimą išieškant iš asmeninio sutuoktinių turto (esant solidariajai atsakomybei); antroje nutartyje – kad užtenka to, jog prievolė laikytina solidariąja įstatymo pagrindu, o vykdomajame dokumente įrašytas tik vienas iš sutuoktinių, ir tai neužkerta galimybės išieškoti iš kitam sutuoktiniui priklausančio asmeninio turto ar sutuoktinių bendro turto.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjai prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.113 straipsnį ir CPK 666 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančius išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, kuri yra nuosekli ir vienoda.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tada, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pasisako, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių solidariąją atsakomybę ir antstolio veiksmus, vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas sutuoktinis, ar nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu ir dėl teismo praktikos vienodumo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai).
Dėl išieškojimo iš asmeninio sutuoktinių turto, antstolio veiksmų teisėtumo ir santykio su teismų praktika
Kasatorius nurodo, kad CK 392 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog vieno sutuoktinio įgyta prievolė laikoma solidariąja sutuoktinių prievole ir ją privalo paneigti sutuoktiniai. Kadangi pareiškėjai jos nepaneigė, tai antstolio veiksmai, areštuojant pareiškėjos asmeninį turtą, nepažeidė teisės normų.
Pagal bendrąsias prievolių teisės normas, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių nustatyta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje ir 3.109 straipsnio 2 dalyje, kuriomis reglamentuojama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės valdymas ir atsakomybė už vieno iš sutuoktinių sudarytus sandorius. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus šeimos poreikiams tenkinti, ir už prievoles, kylančias iš tokių sandorių sutuoktiniai atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sandorius, tačiau teisės normoje nustatyta tokiam sandoriui sąlyga, kad jis būtinas šeimos poreikiams tenkinti, yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo daugelio aplinkybių: šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje N. Š. v. K. J., T. O., V. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., I. Š. v. UAB ,,Gabuva“ ir kt. , bylos Nr. 3K-7-149/2008). Tai reiškia, kad, kilus ginčui, tik teismas pagal savo kompetenciją gali vertinti ir išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos poreikiams ir tik nuo vertinimo išvados priklauso, kas bus atsakingas už prievoles, kilusias iš tokio sandorio – jį sudaręs sutuoktinis ar sutuoktiniai solidariai.
Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas sandorio šaliai gera valia neįvykdžius vykdomajame dokumente įrašytos prievolės, jos priverstinį vykdymą (išieškojimą) atlieka antstolis, kuris įstatyme apibūdinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatyme nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus ir bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma nustato antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš tokių dokumentų – notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas, kuriame, be kitų rekvizitų, turi būti nurodyti išieškotojas ir skolininkas (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5 dalis). Antstolio patvarkymu vykdomojo dokumento pildymas nauju (papildomu) skolininku reikštų akivaizdų CPK 586 straipsnio pažeidimą. Taip aiškindamas antstolio veiksmų kompetenciją, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad net esant sutuoktinių solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu byloje buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą, t. y. jeigu sutuoktiniai kreditoriui atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas (CK 3.113 straipsnis), ir tik tokiu atveju yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį teisėtai įvykdyti išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad vykdomajame įraše skolininku nurodytas pareiškėjas N. M. H. ir nėra teismo sprendimo, jog už vykdomajame įraše nurodytą prievolę solidariai ar asmeniškai yra atsakinga skolininko sutuoktinė I. B.-H., tinkamai taikė aptartas teisės normas ir pagrįstai pripažino antstolio veiksmus, areštuojant jos asmeninį turtą, neteisėtais. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.
Dėl teismų praktikos dėl išieškojimo iš asmeninio sutuoktinių turto pagal solidariąsias sutuoktinių prievoles nevienodumo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktika dėl išieškojimo iš sutuoktinio asmeninio turto pagal sutuoktinio solidariąsias prievoles nevienoda. Kasatorius teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008, aiškinant CK 3.113 straipsnį, konstatuota, kad, norint nustatyti, ar galima išieškoti iš asmeninio sutuoktinio turto, turi būti priimtas teismo sprendimas; tuo tarpu 2006 m. birželio 21d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje H. Ž. ir kt. v. P. A., K. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2006, nurodyta, jog, nors skolininku vykdomajame dokumente nurodytas vienas sutuoktinis, tai nereiškia, kad prievolė turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasatoriaus argumentu ir pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., byla Nr. 3K-7-57/2008; 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, byla Nr. 3K-3-214/2003; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. M., byla Nr. 3K-3-8/2007). Be to, turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar teismo išaiškinimas atspindi susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, priėmė atitinkamą sprendimą vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d., priimta civilinėje byloje S. V. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2009).
Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija nustato, kad šioje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje suformuluotu išaiškinimu, nes šią nutartį priėmė išplėstinė teisėjų kolegija, ji atspindi suformuotą teismų praktiką, joje pateikta argumentacija yra įtikinamesnė ir ji priimta vėliau, negu kita kasatoriaus nurodyta kasacinio teismo nutartis. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą dėl praktikos nevienodumo kaip nepagrįstą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutartį.
Dėl procesinių išlaidų priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 51,45 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 51,45 Lt (penkiasdešimt vieną litą 45 centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, atlyginimo valstybei.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Janina Stripeikienė
Vincas Verseckas