Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1028-493/2013
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05232-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo V. K. administracinių teisės pažeidimų byloje,
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu V. K. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta galutine 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad ji 2013 m. liepos 1 d., apie 13.37 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodama atbula nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Be to, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba pritaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad nutarimas yra visiškai nepagrįstas, teismas visiškai nevertino jokių aplinkybių, o tiesiog lakoniškai nurodė, jog apeliantės kaltė ir pažeidimų faktas yra įrodyti bylos medžiaga. Teismas privalėjo motyvuotai įvertinti visas apeliantės nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad ji išlipusi nepastebėjo jokios kitam automobiliui padarytos žalos, tačiau to nepadarė ir tai iš esmės įtakojo teismų priimtų procesinių sprendimų neteisėtumą. Skunde pažymima, jog apeliantei pajutus, kad manevruodama palietė kitą automobilį, ji tuoj pat sustojo ir išlipusi apžiūrėjo automobilius, tačiau jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl jokiu būdu negalvojo, jog yra padariusi žalos kitam asmeniui. Nepastebėjusi jokių apgadinimų apeliantė išvažiavo, kadangi turėjo pristatyti dukterį G. K. į Kauno oro uostą 12.30 val. skrydžiui į Dubliną. Nuvežusi dukterį, t. y. apie 12 val. apeliantė važiavo pasiimti sūnaus iš (duomenys neskelbtini) kolegijos bendrabučio ir į įvykio vietą grįžusi nebebuvo, todėl netgi įvykio laikas buvo nustatytas neteisingai. Apeliantės teigimu, ji nepastebėjusi jokių kito automobilio apgadinimų, negalėjo suvokti, kad iš įvykio vietos pasitraukia neteisėtai, todėl jos veiksmuose nebuvo tyčios, vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio.
Skunde V. K. teigia, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota, jog apeliantės automobilyje buvo užfiksuoti įbrėžimai, tačiau šiuo aktu nebuvo paneigtas faktas, jog apeliantės automobilis buvo apgadintas kitu metu ir kitoje vietoje, nebuvo atliktas apeliantės automobilio ir „Audi A3“ automobilių pažeidimų palyginimas, netirta, ar įbrėžimų plotai galėjo sąveikauti tarpusavyje susidūrus būtent šiems automobiliams, netirtas dažų ant apeliantės automobilio ir automobilio „Audi A3“ tapatumas. Skunde pažymima, jog toje vietoje buvo didelė automobilių grūstis, o teismo surinkti įrodymai nepaneigia ir to fakto, jog apgadintą automobilį galėjo įbrėžti ir kiti toje vietoje stovėję automobiliai.
Skunde taip pat prašoma apeliantei pritaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nurodoma, kad V. K. vairavimo teisė reikalinga dėl jos darbo pobūdžio bei geografinės jos namų padėties. Apeliantės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jos darbovietė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriuje. Taigi apeliantė dirba ir gyvena skirtinguose miestuose, jai kiekvieną dieną yra būtinybė vykti apie 50 km į darbą ir iš jo. Be kita ko, apeliantės darbo specifika reikalauja turėti automobilį, kadangi, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ji negalėtų tinkamai atlikti savo tiesioginių darbinių funkcijų, kurios yra nuolatos vykti į socialiai remtinų ir probleminių šeimų namus. Atėmus teisę vairuoti, pareiškėja taip pat negalėtų tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais. Apeliantės tėvas yra sulaukęs pensinio amžiaus ir ligotas. Atsižvelgiant į tai, kad jis dėl senatvės ir turimų ligų, negali tinkamai savimi pasirūpinti, nusipirkti jam kasdienai būtinų prekių bei vaistų, apeliantė yra įpareigota pasirūpinti savo sergančiu tėvu ir nuolat vežioti jam maistą, vaistus bei kitas jam būtinas prekes. Taigi teisės vairuoti transporto priemones praradimas paliestų ne tik jos, kaip pažeidimą dariusio asmens, tačiau ir jos artimųjų interesus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas išreiškė poziciją, jog V. K. kaltė įrodyta, administracinė nuobauda jai paskirta pagrįstai ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
V. K. skundas yra tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad V. K. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų yra įrodyta. Šią išvadą patvirtina byloje esantys duomenys – eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), fotonuotraukos (b. l. 5-10), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 11), tarnybinis pranešimas (b. l. 12), G. A. (b. l. 13), A. Z. (b. l. 14), V. K. (b. l. 15), V. K. (b. l. 16) paaiškinimais, VĮ „Regitra“ pateikta informacija (b. l. 17), iš dalies ir V. K. parodymais teismo posėdyje (b. l. 23-24). Pažymėtina, jog nei savo paaiškinime, nei apklausta teismo posėdyje V. K. neneigė, kad važiuodama atbuline eiga kliudė kitą automobilį, tik skirtingai nurodė savo veiksmus po eismo įvykio. Paaiškinime V. K. teigė, kad pati buvo išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo kitą automobilį, tačiau pažeidimų nematė. Tuo tarpu apklausta teismo posėdyje ji jau tvirtino, kad iš automobilio išlipusi buvo tik jos dukra, kuri ir apžiūrėjo kitą automobilį, tačiau pasakė nemačiusi nei žymės ant kito automobilio. Taigi šiuo atveju nekyla abejonių, jog eismo įvykis buvo, kadangi šį faktą patvirtina ir pačios V. K. parodymai, ir kita bylos medžiaga – fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, A. Z. parodymai ir kt.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).
Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas nepagrįstai nustatė jos kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Byloje nustatyta, kad V. K., vairuodama automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Apeliantė nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės, aiškina, kad įvykio vietoje apžiūrėjo pažeistą automobilį, tačiau jai atrodė, kad automobilio neapgadino, todėl pasitraukė iš įvykio vietos. Tokios apeliantės nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga. Kaip minėta, savo paaiškinime V. K. teigė, kad buvo išlipusi iš automobilio, tačiau pažeidimų nematė, apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad automobilį apžiūrėjo jos dukra, o apeliaciniame skunde vėlgi teigia, kad pati apžiūrėjo automobilius, tačiau pažeidimų nematė. Toks V. K. parodymų nenuoseklumas kelia abejonių jų patikimumu, juo labiau kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad abiejų automobilių pažeidimai akivaizdūs. V. K., supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadinto automobilio vairuotoją, į eismo įvykio vietą nebuvo sugrįžusi. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodama KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai V. K. netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apygardos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiukštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu kitas automobilis apgadintas nežymiai. V. K. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, iš dalies prisipažino, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus. V. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos vairavimo stažas didelis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgtina, į tai, kad V. K. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atvykimui į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei darbinių funkcijų atlikimui. Be to, V. K. rūpinasi garbingo amžiaus tėvu, kuriam reikalinga kasdienė kito asmens priežiūra.
Apygardos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tai yra, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
n u t a r ė :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą.
Taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. ir panaikinti V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą V. K. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą.
Kitos Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dalies nekeisti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Arūnas Paštuolis