Nr. DOK-5528

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19898-2022-0 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, 

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 29 d. paduotu ieškovės UAB „Neragauta Azija“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Neragauta Azija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės UAB „Neragauta Azija“ ir atsakovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invegos) 2020-08-14 sudarytos paskolos sutarties pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ Nr. 2020-TUR-0015 bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktus neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais ab initio dėl to, kiek jie nustato, kad atsakovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti paskolos sutartį prieš specialiosiose sąlygose nurodytą paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, jei paskolos gavėjos pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir jeigu atsakovė būtų žinojusi tokią tikslią informaciją paskolos sutarties sudarymo momentu, paskolos sutartis nebūtų sudaryta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį ieškinį atmesti ir taip pat panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo motyvuojamosios dalies kai kurias nuostatas.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Neragauta Azija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde nurodoma, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p. suteikia teisę atsakovei Invegai vienašališkai ne tik nutraukti paskolos sutartį, bet ir ją pakeisti, kadangi teisė reikalauti nedelsiant grąžinti dalį paskolos savo esme yra teisė pakeisti paskolos sutarties dalyką, todėl kvalifikuotina ne kaip teisė nutraukti sutarties dalį, bet kaip teisė ją pakeisti. Sutarties pakeitimą reglamentuoja CK 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Specialiosios paskolos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos paskolos davėjui teisės vienašališkai keisti paskolos sutartį, vienašališkai reikalaujant, kad paskolos gavėjas grąžintų dalį paskolos sumos prieš terminą, taip pat nenumato. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p., suteikiantis teisę ieškovei vienašališkai pakeisti paskolos sutartį, prieštarauja CK 6.228 str. ir 6.223 str. nuostatai, pagal kurią keisti sutartį galima tik šalių sutarimu arba teismo sprendimu, vienos iš šalių reikalavimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi iš ieškovės pareikalavus, kaip šiuo atveju nutiko, beveik pusės suteiktos paskolos, kas sudaro kone pusę milijono eurų, prieš terminą, t. y. penkeriais metais anksčiau (paskola, pagal grafiką, turi būti grąžinta per šešis metus), kita sutarties šalis gali būti finansiškai nepajėgi to padaryti, tokiu būdu sukeliant riziką jos nemokumui ir galimam privedimui prie bankroto. Tokios paskolos sutarties sąlygos, kuomet stipresniajai paskolos sutarties šaliai – Invegai (kuriai perduotas valstybės pinigų valdymas ir tvarkymas, teikiant paskolas ūkio subjektams, susiduriantiems su sunkumais) palikta teisė priimti vienašališką sprendimą dėl ieškovės pateiktos informacijos, patvirtinimų ir garantijų, kurių dalis – tik prognozės, teisingumo, tikslumo ar klaidingumo, be to, to svorio bei įtakos paskolos sutarties sudarymui, jau po to, kai paskolos sutartis sudaryta ir paskola paskolos gavėjui išmokėta bei jo panaudota, - yra nesąžiningos, neteisingos ir neprotingos, dėl to neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatos, ir suteikia Invegai perdėtą pranašumą, dėl to pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento) CK 1.80 straipsnio ir (ar) CK 6.228 straipsnio pagrindu. Ieškovės pateiktos informacijos teisingumas gali būti vertinamas labai skirtingai. Dėl to priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, dalies ieškovės pateiktos informacijos, patvirtinimų ir garantijų teisingumas nagrinėjamu atveju nėra lengvai patikrinamas ir abejonių nekeliantis kriterijus, kurį taikant galima kategoriškai nustatyti, ar ieškovė laikėsi sutarties nuostatų, o atsakovė vienašališkai atlikusi patikrinimą, turi teisę pagal ginčijamas sutarties sąlygas nutraukti ar pakeisti sutartį. Ginčijamos paskolos sutarties sąlygos neatitinka favor contractus principo, nes suteikia teisę Invegai paskolos sutartį nutraukti nesant realaus sutarties nutraukimo pagrindo, nesiekti išsaugoti paskolos sutarties ir naudoti paskolos sutarties nutraukimą ne kaip ultima ratio priemonę. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.217 str. nuostatą ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, priėjęs prie išvados, kad vienašalio sutarties nutraukimo atveju neturi būti atsižvelgiama į to pasekmes kitos šalies mokumui nuostoliams atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021). 

2.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019). Nors nurodyta kasacinio teismo praktika yra suformuota nagrinėjant ginčą, kilusį žemės nuomos teisinių santykių srityje, tačiau ji aktuali ir nagrinėjamu atveju, kadangi joje suformuotos bendrosios nuostatos dėl sutartinių santykių modifikavimo – jų turinio pakeitimo/nutraukimo. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Neragauta Azija“ (j. a. k. 304416508) 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2023 m. gruodžio 29 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 13921.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Virgilijus Grabinskas

                                                                                                            Donatas Šernas

                                                                                                            Egidija Tamošiūnienė